680 likes | 2.02k Vues
Saulės sistemos planetos. Saulė ir 8 (+ 3) planetos. Cerera Eridė Plutonas Žemė. Saulė ir 8 ar + 3 planetos?. Saulės sistemos planetos. Dabar ! 20 10 metais. Saulės sistemos planetos - Merkurijus. Arčiausia Saulei planeta. Saulės sistemos planetos - Merkurijus.
E N D
Saulės sistemos planetos Saulė ir 8 (+ 3) planetos Cerera Eridė Plutonas Žemė
Saulė ir 8 ar + 3 planetos? Saulės sistemos planetos Dabar! 2010 metais.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus Arčiausia Saulei planeta.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus Vidutinis atstumas – 0.38 av. Ekscentrisitetas - atstumas nuo Saulės kinta nuo 46 iki 70 mln km. Spindulys – 2440 km – 2,6 karto mažesnis, nei Žemės. Saulę apskrieja per 88 Žemės paras, o apie savo ašį – per 59 paras. Taip gaunasi, kad Merkurijaus para trunka 176 Žemės paras. Masė – 1/18 Žemės masės, o tankis panašus – 5430 kg/m3. Vidus: 1. Geležies ir Nikelio kietas branduolys R~1600 km, 2. Mantija, 3. Pluta.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus Paviršius: Sudarytas iš sutrupintų uolienų medžiagos. Daug smūginių kraterių – skersmuo iki 200 km. Įdubos, skardžiai iki 500 km ilgio ir 3 km aukščio. Atmosfera – beveik nėra. Tik nedaug vandenilio ir helio dujų. Ir natrio ir kalio garų. Temperatūra – kinta nuo 700 K iki 100 K. Palydovų – nėra. Turi magnetinį lauką – 200 kartų silpnesnį, nei Žemės.
Saulės sistemos planetos - Venera Antra nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos - Venera Vidutinis atstumas – 0.72 av, 108 mln. km. Ekscentrisitetas – beveik nėra. Spindulys – 6052 km – beveik toks pat, kaip Žemės. Saulę apskrieja per 225 Žemės paras, o apie savo ašį – per 243 paras. Veneros para trunka 117 Žemės paras. Venera apie savo ašį sukasi priešinga kryptimi, nei visos planetos. Masė (0,82 Žemės masės) ir tankis panašūs į Žemės – 5250 kg/m3. Vidus: 1. Kietas ir skystas (mažesnis, nei Žemės) branduolys, 2. Mantija (storesnė, nei Žemės), 3. Pluta. Palydovai – neturi. Neturi arba neaptiktas magnetinis laukas.
Saulės sistemos planetos - Venera Atmosfera Sudėtis – 90 % CO2, 3 % N, ir Ar, He, SO2, CO, HCl… Veneros debesys – sudaryti iš sieros skiedinio 80 % 1-3 mm dydžio lašelių yra 45-65 km aukštyje, neleidžia pamatyti paviršiaus reljefo optiniame diapazone. Debesų detalės geriau matomos UV diapazone. Slėgis ties kietu paviršiumi – 90 atmosferų. Pastoviai pučia rytų vėjas – 100 m/s debesų aukštyje ir 1-2 m/s ties paviršiumi. Temperatūra – dėl stipraus šiltnamio efekto paviršiuje siekia 730 K. Didėjant aukščiui sumažėja iki 150 K ir vėl kyla.
Saulės sistemos planetos - Venera Debesys yra skaidrūs radijo spinduliams – Magellan palydovas (1990 m.) Paviršius: Didžiąją dalį sudaro kalvotos lygumos, Nemažai vulkaninių kraterių – skersmuo siekia iki 275 km. Dideli plotai užlieti lava. 10 % sudaro kalnai. Iki 11 km aukščio.
Saulės sistemos planetos - Žemė Trečia nuo Saulės planeta Nuotolis nuo Saulės – 152 mln. km, Skersmuo – 12756 km pusiaujo, 12714 km ašigalinis, Masė - 5.974*1024 kg, Tankis - 5520 kg/m3,
Saulės sistemos planetos - Marsas Ketvirtoji nuo Saulės planeta Nuotolis nuo Saulės – 1.524 av, 228 mln. km. Skersmuo – 1,9 karto mažesnis už Žemę 3397 km pusiaujo, 3377 km ašigalinis. Masė - 1/9,3 Žemės masės. Tankis - 3930 kg/m3, Ašies posvyris – 64o,8, periodas – 24h, 37 min. Apsisukimo orbita periodas – 687 Žemės paros.
Saulės sistemos planetos - Marsas Paviršius: Pietų pusrytulyje gausu kraterių iki 300-2000 km skersmens. Šiauriniame pusrytulyje gausu išsiveržusios lavos, užgesusių vulkanų kūgių (iki 27 km aukščio ! – Olimpo kalnas). Nėra kalnų grandinių.
Saulės sistemos planetos - Marsas Paviršius: Sausa ir šalta smėlio kopų ir akmenų rausva dykuma. Rausvumą sukelia grunte esantis geležies oksidas. 1/3 paviršiaus sudaro tamsesnės dėmės. Baltos dėmės ašigaliuose – ašigalinės CO2 ledo kepurės. Žiemą jos padidėja iki 50o platumos, o vasarą sunyksta.
Saulės sistemos planetos - Marsas Paviršius: Matomos išdžiūvusių prieš šimtus milijonų metų vandens ūpių vagos. Ilgis siekia iki 1500 km, skersmuo – iki 100 km. Šios vagos galėjo susidaryti trumpais laikotarpiais – potvynių ar liūčių metu.
Saulės sistemos planetos - Marsas Vidus: Kadangi Marso tankis mažesnis už Žemės, jis turi turėti ir mažesnį, mažesnio tankio branduolį.
Saulės sistemos planetos - Marsas Atmosfera: Sudėtis: 95 % CO2, 2.5 % N, 1.5 % Ar, 1 % CO ir H2O. Slėgis Marso paviršiuje – 0.6 % atmosferos. Temperatūra kinta nuo 300 K dieną iki 140 K paryčiui. Didelis T gradientas sukelia stiprius (iki 100 m/s) vėjus (paprastai 10 m/s). Stiprus vėjas kartais sukelia geltonus dulkių debesis arba audras. Taip pat pasirodo ir balti (kondensuotų CO2 kristaliukų) debesys. Temperatūra didėjant aukščiui mažėja iki 130 K ties 90 km, o po to vėl didėja iki 300 K.
Saulės sistemos planetos - Marsas • Palydovai: • Marsas turi du mažus, netaisyklingos formos palydovus: • Fobas (27x21x19 km) skrieja 9400 km atstumu. • Deimas (15x12x11 km) – 23500 km atstumu. • Skrieja sinchroniškai, abiejose daug smūginių kraterių. 2. Deimas • Fobas
Saulės sistemos planetos – Jupiteris Penktoji nuo Saulės planeta.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris Dinamika: Nuotolis nuo Saulės – 5.2 av, 790 mln. km. Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai, Masė - 2.5 kartų didesnė, nei visų kitų planetų bendra masė. Masė - 317.38 Žemės masės. Tankis - 1330 kg/m3, Skersmuo – 11,2 karto didesnis už Žemės. 143000 km - pusiaujo, 134200 km - ašigalinis. “Suspaudimas” (8800 km) aiškinamas labai greitu sukimusi apie ašį: Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 9h, 50 min, 30 s, linijinis greitis ties pusiauju – 12.7 km/s. Nors apsisukimo orbita periodas – 11,9 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris • Atmosfera - paviršius – vidus: • Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai: • Sudaryta iš pereinamo sluoksnio iš dujinės fazės į kietą, etapais: • Dujinė H ir He atmosfera, vis tankėdama pereina į skysį, • Temperatūra nuo išorės mažėja ir pasiekusi 120 K, pradeda didėti linkgilumos. • Šiame sluoksnyje, veikiama vidinių šilumos šaltinių ir Koriolio jėgos, atmosfera susiskaido į daugelį sluoksnių, • judančių priešpriešais dideliais greičiais.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris • Atmosfera - paviršius – vidus: • Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai: • 1000 km gylyje prasideda skysto vandenilio sluoksnis, • c. 20000 km gylyje molekulinis vandenilis virsta metaliniu • vandeniliu (protonų ir elektronų mišiniu) (ties 3*1011 Pa) • Toliau yra 14000 km spindulio branduolys, kuriame nusėdę • įvairūs junginiai su sunkesniais elementais. • T siekia 40000K, o slėgis 7*1012 Pa.
Voyager (1972 m. ) Saulės sistemos planetos – Jupiteris Dėmė 40000 x 14000 km – milžiniškas atmosferos sūkurys, stebimas jau 300 metų.
Saulės sistemos planetos – Jupiterio palydovai Palydovai – atrasta 61 palydovų. Didieji: Ija – 3640 km, Europa – 3140 km, Ganimedas – 5270 km, Kalista – 4810 km.
Saulės sistemos planetos – Saturnas Šeštoji nuo Saulės planeta Dinamika: Nuotolis nuo Saulės – 9.6 av, 1460 mln. km. Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai, Masė - 95.03 kartų didesnė, nei Žemės masė. Masė - 3,3 kartų mažesnė nei Jupiterio. Tankis - 690 kg/m3, (mažiausias!) Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 10h, 14 min. Apsisukimo orbita periodas – 29,5 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Saturnas • Temperatūra vidut. debesų aukštyje – 95 K. • Atmosferoje daugiausia – H, He, amoniako CH3, metano, acetileno C2H2, • etano C2H6 ir vandens garų. • Saturnas visais atžvilgiais yra panašus į Jupiterį, jo vidus skiriasi: • Gerokai storesniu molekulinio vandenilio sluoksniu, • Plonesniu metalinio vandenilio sluoksniu. • Silikatų, vandens, metano ir amoniako ledų bradnuolio centre • temperatūra turėtų būti – 20000 K, o slėgis 5 *1012 Pa.
Saulės sistemos planetos – Saturnas Žiedai – suskaidyti į tris A, B, C. Spindulys – iki 400000 km, storis – 2 km, Sudaryti iš nuo mikrometrų iki kelių metrų ledų gabaliai.
Saulės sistemos planetos – Saturnas Palydovai – atrasti 31 palydovai. Didžiausi: Titanas – 5150 km, Japetas – 1440 km, Enceladas – 500 km, Febė – 220 km,
Saulės sistemos planetos – Uranas Septintoji nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos – Uranas Septintoji nuo Saulės planeta Dinamika: Nuotolis nuo Saulės – 19.2 av. Ašies posvyris – 8o, Skersmuo – Urano skersmuo apie tris kartus mažesnis, nei Jupiterio – 51200 km. Tankis - 1270 kg/m3, Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 17h. Apsisukimo orbita periodas – 84 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Uranas Septintoji nuo Saulės planeta Atmosfera ir sandara: Viršutinis sluoksnis – metano dujos ir kristalėliai, Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas, Giliau – nedidelis silikatų branduolys. Temperatūra centre – 11000 K. Slėgis ~ 5*1011 Pa.
Saulės sistemos planetos – Uranas Palydovai – atrasta 21 palydovų Didžiausi: Uranas taip pat turi plonus žiedus, sudarytus iš metro dydžio luistų. Oberonas – 1520 km, Titanija – 1580 km, Umbrielis – 1170 km, Arijelis – 1160 km, Miranda – 480 km,
Saulės sistemos planetos – Neptūnas Aštuntoji nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos – Neptūnas Aštuntoji nuo Saulės planeta Dinamika: Nuotolis nuo Saulės – 30 av. Skersmuo – 49600 km. Tankis - 1640 kg/m3, Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 16,6 h. Apsisukimo orbita periodas – 165 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Neptūnas Atmosfera ir sandara: Panaši į Urano Viršutinis sluoksnis – metano debesys, H, He Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas, Giliau – nedidelis branduolys.
Saulės sistemos planetos – Neptūnas Palydovai – atrasta 13 palydovų
Saulės sistemos planetos – Nykštukinės planetos 30-50 AV Plutonas – 2274 km Charonas – 1200 km
Saulės sistemos planetos – Kuperio juosta 50 AV nuo Saulės Apie 1000 objektų, Dauguma keliu šimtų km skersmens, Sudėtis – amoniakas, metanas, vanduo.