Apeliacinio proceso skatinimo priemonės

1. Dr. Goda Ambrasaitė - Balynienė Apeliacinio proceso skatinimo priemonės

2. 2008 metų duomenys • Ginčo civilinės bylos nagrinėjimo trukmės apeliacinės instancijos teismuose vidurkis - 258 dienos • Rusija, Lenkija, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Slovėnija, Makedonija – iki 100 dienų • Lietuva, Latvija, Estija, dar 8 valstybės – iki metų (120) CEPEJ-SATURN(2011)3E 2011 lapkričio 9 d.

3. Prancūzija, Albanija, Liuksemburgas, Malta, San Marinas, Monakas – iki 2 metų Italija – 3 metai Santykis tarp gaunamų ir išnagrinėjamų bylų – mažiau nei 100 proc. (bylų gaunama daugiau nei išnagrinėjama) CEPEJ-SATURN(2011)3E 2011 lapkričio 9 d.

4. Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas • Apeliacijos teisės ribojimai tam tikrų kategorijų bylose • Specialių taisyklių akivaizdžiai nepagrįstiems apeliaciniams skundams nagrinėti nustatymas • Rašytinio ir žodinio procesų derinimas • Platesnis vienasmenio bylos nagrinėjimo taikymas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. 95(5)

5. Rekomendacija R (95)5: • visi reikalavimai, faktai ir įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teismui • apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai gali būti pateikiami tik jei atsirado naujų aplinkybių, arba yra kitų nacionalinės teisės reglamentuojamų priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

6. Rekomendacija Nr. R(84)5: • apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti pirmosios instancijos teisme nepateiktų faktų ir įrodymų, nebent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jie nebuvo žinomi, juos pateikiantis asmuo nedalyvavo pirmosios instancijos teismo procese, ar yra kita ypatinga priežastis juos priimti Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

7. Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos 2004 m. Nuomonė Nr. 6: • „kai kuriose valstybėse teismo proceso taisyklės ir tvarka leidžia bylos šalims taisyti ir pildyti jų bylas ir parodymus net ir apeliacijos metu. CCJE mano, kad tai yra nepriimtina ir atėjo laikas peržiūrėti šias taisykles bei keisti tokią tvarką“. Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

8. Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos 2004 m. Nuomonė Nr. 6: • „Nors ir suvokdama kai kurių valstybių tradicijas pritarti neribotai apeliacijos teisei pakartotinai apsvarstyti klausimą aukštesnės instancijos teisme, CCJE prieštarauja šio principo taikymui. Šalies teisė pateikti naujus įrodymus arba iškelti naujus teisės aspektus turėtų būti apribota. Apeliacija neturėtų tapti ir būti suvokiama kaip neribota galimybė šalims taisyti bylos faktus arba teisinius aspektus, kuriuos ji galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismo teisėjui. Tai kenkia pirmosios instancijos teismo teisėjo vaidmeniui ir atsiranda galimybė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo bylų nagrinėjimas gali tapti nereikšmingas. CCJE nuomone, tai taip pat žlugdo teisėtus kitos šalies lūkesčius, pailgina bylos nagrinėjimo laikotarpį ir padidina išlaidas bei teismo darbo krūvį“. Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

9. Lietuvoje, etapais: Ribotos apeliacijos modelis įvestas 1999 m. Šiuo metu galiojančio CPK priėmimas (2003 m. sausio 1 d.) 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

10. CPK 314 straipsnis: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau • CPK 306 straipsnio 2 dalis: apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

11. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus • LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

12. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 178 straipsnis), įrodymus privalo pateikti proceso šalys. Teismas gali išreikalauti įrodymus, kurių šalis negali gauti, esant atitinkamam šalies prašymui ir pateiktiems duomenims apie tokio prašymo pagrįstumą. Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu teikdamas UAB „Tele-3“ raštą, nenurodo jokių aplinkybių, dėl ko šis raštas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Akivaizdu, kad ieškovo atstovė, gavusi atitinkamą teismo įpareigojimą dar 2011 m. gruodžio 6 d. parengiamajame posėdyje, turėjo visas galimybes laiku kreiptis į UAB „Tele-3“ ir pateikti pirmosios instancijos teismui atitinkamą atsakymą. Esant tokioms aplinkybėms, kartu su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas – UAB „Tele-3“ raštas, kaip neatitinkantis CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismo negali būti priimtas. • VAT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-717-823/2013 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

13. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ėmėsi visų procesinių priemonių šalių lygiateisiškumo, proceso rungtyniškumo principams garantuoti. Atsakovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius apie atsiskaitymą su ieškovu, tuo tikslu du kartus buvo atidėtas teismo posėdis. Atsakovei nepateikus tokių įrodymų, sprendimas buvo priimtas remiantis byloje esančiais įrodymais. • Vienok, teisėjų kolegija, vykdydama CPK 332 str., 215 str. 1 d. suformuluotą pareigą patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir laikydamasi nuostatos, jog apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme, - šiuos apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktus naujus įrodymus tiria ir vertina kartu su pirmosios instancijos teismo surinktais įrodymais“ • Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238/2001 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

14. „Apygardos teismas, neturėdamas dokumentų, kuriuos atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai ieškinį patenkino. Teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuos ieškinys atmestas.“ • Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2A-327/2001 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

15. „Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. [...] laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. [...] • Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo praktiką dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl bylos nagrinėjimo dalyko, apeliacinio proceso tikslą, vadovaudamasi CPK 5, 301, 320 straipsnių nuostatomis, konstatuoja, kad aukščiau minėti ieškovų apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nesusiję su apeliacijos objektu, yra už apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos bei apeliacinio skundo ribų, nes kaip minėta apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (denovo) • Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1776/2013 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

17. „Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu“ • LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013 Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

18. „iš esmės teismai turėtų nagrinėti civilinius ginčus tarp sąžiningų šalių. Tačiau kaip Clausewitz apibūdino karą kaip politikos tęsinį, civilinis procesas gali būti apibūdintas kaip šalių verslo santykių tąsa. Sutinkamai su pagrindiniais teisės ir ekonomikos postulatais, sunku tikėtis geros valios ir esminių proceso principų gerbimo, jei elgtis kitaip paprasčiausia apsimoka“ • A. Uzelac Apeliacijos kaip pakartotinio bylos nagrinėjimo sampratos atsisakymas

19. CPK321 straipsnis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. • CPK 322 straipsnis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Rašytinis procesas

20. Rašytinis procesas

21. Rašytinis procesas

22. Rašytinis procesas

23. Bylos kategorija (darbo arba šeimos bylos, ypač dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) • Neaiški bylos faktinė situacija ar dėl kilusio ginčo pobūdžio reikia aiškintis šalių ketinimus (sutarčių aiškinimas, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, naudojimosi turtu tvarka) • Kasaciniam teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (poreikis aiškintis naujas faktines aplinkybes) • Yra taikos sutarties sudarymo galimybė • Šalis nedalyvavusi pirmosios instancijos teismo procese tuo grindžia savo apeliacinį skundą Rašytinis procesas

24. Pagal EŽTT praktiką, viešo bylos nagrinėjimo reikalavimas apima teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. • Galima nukrypti: • žodinio teismo posėdžio antrojoje ir trečiojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (Helmers prieš Švediją, Oganova prieš Gruziją) Rašytinis procesas

25. Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (Fredin prieš Švediją, Fischer prieš Austiją). • žodinis bylos nagrinėjimas taip pat nėra būtinas, jei bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės. Teisės į žodinį bylos nagrinėjimą atsisakymas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas, kai nepateikiama prašymo bylą nagrinėti viešai arba jis nepalaikomas (Håkansson ir Sturesson prieš Švediją, Schuler-Zgraggen prieš Šveicariją). Rašytinis procesas

26. CPK 320 straipsnio 2 dalis • Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Rašytinis procesas

27. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas: absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą Rašytinis procesas

28. Iki 2011 m. spalio 1 d. – ginčo suma (250 Lt) • „Reguliuojant civilinio proceso santykius įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bet kurį byloje priimtą pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui“ • Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Apeliacijos teisės ribojimai

29. Rekomendacija 95(5) rekomenduoja nustatyti apeliacijos teisės ribojimus smulkiems turtiniams ginčams ir tarpiniams procesiniams sprendimams • CEPEJ SATURN gairės dėl teismų laiko valdymo, 2008 m. gruodžio 11 d. Atitinkamose bylose (pvz., nedidelės vertės ieškiniai) gali nebūti galimybės pateikti apeliaciją arba gali reikėti leidimo apeliacijai. Apeliacijos teisės ribojimai

30. Rekomendacija Nr. (95) 5 apeliacinės instancijos teismui turėtų būti suteikta teisė supaprastinta tvarka, pavyzdžiui, neinformuojant kitos proceso šalies, atmesti apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismui atrodo akivaizdžiai nepagrįstas; piktnaudžiavimo atveju apeliantui turėtų būti taikomos baudos. Akivaizdžiai nepagrįsti apeliaciniai skundai

31. SATURN gairės akivaizdžiai nepagrįsti apeliaciniai skundai galėtų būti pripažinti nepriimtinais arba atmesti supaprastinta tvarka leidimų sistema arba supaprastintos proceso taisyklės Akivaizdžiai nepagrįsti apeliaciniai skundai

32. CPK 95 straipsnio 2 dalis • Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.  Akivaizdžiai nepagrįsti apeliaciniai skundai

33. Kadangi ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį remdamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo ištirti ir teisiškai įvertinti keliuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą teise pagrįstai, ir nemato pagrindo naikinti atitinkamos pirmosios instancijos sprendimo dalies • Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už nesąžiningą ir aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Atsakovas baudos skyrimą motyvuoja aplinkybe, kad ieškovė pareiškė nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis jai pareiškus nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo – skiriant ieškovei baudą, o CPK 95 str. nenumato galimybės remiantis vien šia aplinkybe vėliau automatiškai bausti šalį už kiekvieną vėlesnį atskirą procesinį veiksmą, atskirai nevertinant paties procesinio veiksmo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės apeliacinis skundas, nors ir atmestinas, tačiau iš esmės yra motyvuotas, todėl jo negalima laikyti nesąžiningai pareikštu ir nepagrįstu vien todėl, kad tokiu buvo pripažintas ieškinys. Aiškinant priešingai, būtų pažeista ieškovės teisė į apeliaciją • Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-487-370/2011 Akivaizdžiai nepagrįsti apeliaciniai skundai

34. menkina pirmosios instancijos teismo sprendimo reikšmę skatina bylos šalis apeliacijos teise naudotis tiesiog siekiant atidėti sprendimo vykdymą 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007 Suspensyvinis efektas?

35. Ačiū už dėmesį!