Download
1 / 49
E N D
1. LIETUVA IR GLOBALIZACIJOS IUKIAI
Amb. Vygaudas Uackas
Vilniaus Universitetas
Tarptautiniu santykiu ir politiniu mokslu institutas
2008 vasario 29d. Po ES ir NATO prie mus gal ne tiek akivaizdus, taciau labai sudetingas iukis konkuruoti ir nugaleti daugeliu atveju iniu gristoje erdveje ir barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad ilaikytume ir stprintume mus vienijanti prada lietuvybe.
Globalizacija vyksta. Mums reikalinga viea diskusija. Koks LR atsakas? Kaip pozicionuosime save kitu konkurentu atvilgiu? Ka turime daryti, norint buti laimetojais?Po ES ir NATO prie mus gal ne tiek akivaizdus, taciau labai sudetingas iukis konkuruoti ir nugaleti daugeliu atveju iniu gristoje erdveje ir barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad ilaikytume ir stprintume mus vienijanti prada lietuvybe.
Globalizacija vyksta. Mums reikalinga viea diskusija. Koks LR atsakas? Kaip pozicionuosime save kitu konkurentu atvilgiu? Ka turime daryti, norint buti laimetojais?
2. Praneimo struktura:
velgiant i praeiti
Globalizacijos savoka
Esminiai globalizacijos pokyciai ir ju itaka mums
Koks musu atsakas i iuos pokycius???
3. I. velgiant i praeiti Lietuvos Respublikos pasiekimai nuo Nepriklausomybes:
Suvereniteto utikrinimas, santykiu su kaimynais nustatymas;
Demokratija, laisva iniasklaida, mogaus teises ir laisves;
Ekonomines paradigmos kaita;
Integracija i ES ir NATO;
Reformu patirties sklaida, saugumo tiekejai. Ka mes pasiekeme praejusio amiaus pabaigoje? Kur esame?Ka mes pasiekeme praejusio amiaus pabaigoje? Kur esame?
4. altinis: "Washington Tmes", 2006.02.16 I. velgiant i praeiti (II) JAV senatorius J. Biden: Lietuva ir sekme- sinonimai
Po 17 metu suvereniteto itvirtinimo darbu (tape ES, PPO ir NATO nariais), atrandame save ne izoliuotame, o integruotame pasaulyje.
Lietuva- globalaus kaimo/plokcio pasaulio dalis.
5. II. Globalizacijos savokos (pagal Vikipedija, Laisvaja enciklopedija)
Globalizacija procesas (reikinys), vykstantis socialineje plotmeje.
Apima: visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka.
Pasireikia: tarpusavio ryiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje,
kylancius del laisvo (finansinio, mogikojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu. Globalizacija procesas (reikinys), vykstantis socialineje plotmeje. Apimantis visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka. Pasireikiantis tarpusavio ryiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje, kylancius del laisvo (finansinio, mogikojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu.
Globalizacija procesas (reikinys), vykstantis socialineje plotmeje. Apimantis visuomenes, valstybes bei kitu socialiniu dariniu veiklos sritis, ju aplinka. Pasireikiantis tarpusavio ryiu intensyvejimu, judejimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Ekonomikoje globalizacija nusako: pokycius pasaulio ir regionu ekonomikoje, kylancius del laisvo (finansinio, mogikojo ir kitokio) kapitalo judejimo, intensyvios tarptautines prekybos, kulturiniu ir kt. mainu.
6. II.Globalizacijos savokos (II) Tesinys
Thomas Friedman knygoje Pasaulis yra plokcias
(The World is Flat, Farrar Straus and Giroux/New York, 2005)
globalizacijos paveikta pasauli apibudino ne kaip apvalu gaubli, o vis labiau plokcia (flat) eme.
Friedman ispeja, kad
moderniu technologiju deka sudarytomis galimybemis, ne tik atskiri individai, bet individai i bet kurios pasaulio alies gales konkuruoti JAV rinkoje, kam amerikieciai
turetu ruotis.
7. III. Globalizacijos sukelti pokyciai A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis
B. Kinijos Drakonas
C. Indijos Dramblys
D. Kinijos ir Indijos apetitas
E. Tarptautine prekyba
F. Tarpusavio priklausomybe tarptautineje finansu rinkoje
G. Klimato kaita ir energetika
H. Pasaulines migracijos tendencijos
I. Globalizacijos iukiai ir galimybes
8. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis Nuo XVII a. Adam Smith nematomos rankos (t.y. invisible hand) alegorija buvo taikoma apibudinti paklausos ir pasiulos santyki, kuris rinkoje pasireikdavo tiesioginiu kontaktu tarp pirkejo ir pardavejo.
XXI a. prekes ir paslaugu kainai nustatyti nera butinas tiesioginis pirkejo ir pardavejo kontaktas.
www.omnitel.net/aukcionai, www.amazon.com, www.flylal.lt, ir kt... Kibernetineje erdveje, tinklalapiuose.Kibernetineje erdveje, tinklalapiuose.
9. Ekonomikos tendenciju instituto prezidentas J.Rifkind (The European Dream, 2004 JeremyP.Tarcher/Penguin):
Naujos ryiu technologijos iveda i paslaugu ir prekiu rinka nauja bendravimo buda, t.y. ne linijini-kontaktini, o kibernetini, kuris sukuria galimybe palaikyti nuolatini ryi ne su vienu, o su daugelio daugeliu rinkos/paslaugu tinklo nariais.
Taip didinamas produktyvumas ir darbo efektyvumas, sukuriamos prielaidos iniu ekonomikos vystymuisi.
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: A. Naujas mainu ir paslaugu teikimo pobudis (II)
10. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos drakonas 1,3 mlrd. rinka:
Puse i ju - ukininkai;
Kas ketvirtas jaunesnis, nei 25 metai;
Kasmet 4 mln. baigia universitetus.
Sparti urbanizacija:
iuo metu apie 400 mln. gyvena miestuose;
Iki 2050 m. gyventoju skaicius miestuose iaugs iki 1,1 mlrd.;
Iki 2030 m. planuojama nutiesti 86.000 km asfaltuotu keliu - daugiau nei iuo metu yra JAV.
Globalizacija danai siejama su Azijos didejanciu vaidmeniu. Kinija ir Indija.Globalizacija danai siejama su Azijos didejanciu vaidmeniu. Kinija ir Indija.
11. Nuo 1978 m. vidutinis ekonomikos augimas kasmet - 9,4%;
1978 m. mones neturejo net linijiniu asmeniniu telefonu, 2005 m. - apie 350 mln moniu turejo mobilius telefonus ir apie 100 mln. interneto prieigas;
iandien Kinija gamina 50% pasaulio kompiuteriu ir tekstiles gaminiu bei 60% skaitmeniniu foto kameru ir mobiliu telefonu.
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos drakonas (II)
12. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos drakonas (III) 5 metu begyje www. dominuos kinieciu vartotojai bei kinu kalbos tinklalapiai;
Per pastaruosius metus daugiau nei 500 didiausiu pasaulio firmu isikure ir pradejo versla Kinijoje;
Ne tik outsourcing ir apdirbamoji pramone, bet ir inovacijos, skverbimasis i tarptautine rinka.
(2003 Li Dongsheng(TCL) isigyjo prancuzuThomson ir vokieciu Shneider, o 2004 Liu Chuanzi Lenovo- IBM personaliniu kompiuteriu versla; kinieciu automobiliai ir kt.) Vakaru investiciniai fondai Kinijoje, kinieciu- City of London.
Kinijoje kompiuteriu prekiautoja Lenovo 2005 metais nupirko IBM u 1.75 bilionu doleriu, taip tapdama pirmaja alies kompanija vadovaujanti aukciausios kokybes pasauliniam prekes enklui.
2006 Nanjing Auto ir SAIC isigijo dali JK MG Rover grupes.
Brangiausia pasaulio firma yra PetroChina, be to 4 i 10 brangiausiai ivertintu kompaniju pasaulyje yra i Kinijos.
Auganti Kinija kuria darbo vietas kitu aliu exporto gamintojams, laiko emas vartotoju kainas, didina prekiu ir paslaugu pasirinkima bei didina musu priejima prie kapitalo/turto ir talentu.
Kinija baigia statyti didiausia pasaulyje oro uosto terminala, stato 20tukst. km. ilgio geleinkelio linijas, ir jau pastate pasaulio greiciauia traukini (267mpv)
Vakaru investiciniai fondai Kinijoje, kinieciu- City of London.
Kinijoje kompiuteriu prekiautoja Lenovo 2005 metais nupirko IBM u 1.75 bilionu doleriu, taip tapdama pirmaja alies kompanija vadovaujanti aukciausios kokybes pasauliniam prekes enklui.
2006 Nanjing Auto ir SAIC isigijo dali JK MG Rover grupes.
Brangiausia pasaulio firma yra PetroChina, be to 4 i 10 brangiausiai ivertintu kompaniju pasaulyje yra i Kinijos.
Auganti Kinija kuria darbo vietas kitu aliu exporto gamintojams, laiko emas vartotoju kainas, didina prekiu ir paslaugu pasirinkima bei didina musu priejima prie kapitalo/turto ir talentu.
Kinija baigia statyti didiausia pasaulyje oro uosto terminala, stato 20tukst. km. ilgio geleinkelio linijas, ir jau pastate pasaulio greiciauia traukini (267mpv)
13. 2012 metais Kinijos ekonomika pagal PPP bus didesne nei JAV;
Kita vertus, net 300 mln gyvena emiau Pasaulio Banko nustatytos 1 USD parai ribos;
Napoleonas:
"Laissez la Chine dormir, car lorsque le dragon se rveillera le monde tremblera
Leiskite Kinijai miegoti, nes kai atsibus, tai sudrebins visa pasauli
III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: B. Kinijos drakonas (IV) PPP Perkamosios galios paritetas yra dirbtinis valiutos vienetas, kuris leidia paalinti kainu skirtumus tarp valstybiu ir taip lyginti BVP
Kinija jau pabudo, mes privalome pabusti taip pat.PPP Perkamosios galios paritetas yra dirbtinis valiutos vienetas, kuris leidia paalinti kainu skirtumus tarp valstybiu ir taip lyginti BVP
Kinija jau pabudo, mes privalome pabusti taip pat.
14. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: C. Indijos dramblys (V) Indu kompanijos uims teiseta vieta tarptautineje arenoje R.K. Krishna Kumar
Tata Tea nusipirko Britanijos Tetley grupe 2000 ir taip tapo antra pasaulyje firmine arbatos kompanija.
Taj Hotel 2005 nusiprko Ritz-Carlton Bostone taip pat Campton Place san Franciske ir tikisi tureti puse savo turto kitose alyse
DLF, Indijos didiausias nekilnojamojo turto vystytojas, nusipirko Aman kurorta, prabangiu viebuciu grandine su nuosavybe pasaulio egzotikiausiose ir nuoaliausiose vietovese.
2005 Microsoft, Intel ir Cisko investavo 1 milijarda doleriu, o IBM net 4 milijardus doleriu i Indija.
Tata Motors sukure pacia pigiausia pasaulyje keleivine maina Nano
Tata Motors pateike pasiulyma isigyti Jaguar ir Land Rover.
R.K. Krishna Kumar vice pirmininkas Tata turimu Indijos viebuciu.
Vis daugiau Indijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos dideles firmos perka visuotiniai zinomus prabangos enklus.
Jau 2006 metais Indai mane, kad Europa patiria ekonomini nuosmuki: per maa, suskaldyta ir valdoma diktatoriu praeityje, kad klestetu ateityjeR.K. Krishna Kumar vice pirmininkas Tata turimu Indijos viebuciu.
Vis daugiau Indijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos dideles firmos perka visuotiniai zinomus prabangos enklus.
Jau 2006 metais Indai mane, kad Europa patiria ekonomini nuosmuki: per maa, suskaldyta ir valdoma diktatoriu praeityje, kad klestetu ateityje
15. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: D. Kinijos ir Indijos apetitas Auganti ne tik Kinijos, bet ir Indijos ekonomika
pareikalaus apie 45% visos pasaulio energijos, ir tai privers iekoti alternatyviu jos altiniu.
320,000 kinu ir 83,000 indu yra sukaupe vir 1mln doleriu be nekilonjamojo turto.
320,000 kinu ir 83,000 indu yra sukaupe vir 1mln doleriu be nekilonjamojo turto.
16. altiniai: FTD US Census Bureau; EC Trade Issues (bilateral trade); UBS "Price and earnings" 2006 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: E. Darbo jegos kainu skirtumu ir laisvejancios tarptautines prekybos pasekmes Didiuliai darbo jegos kainu skirtumai bei ekonomikos augimas salygoja darbu perkelima outsourcing bei Kinijoje, Indijoje ir kitose Azijos alyse pagamintu prekiu antpludi i ES ir JAV rinkas:
2005 m. vidutinis menesinis kinu atlyginimas 110 Euru,
ES- 2370 Euru, JAV- 2000 Euru, Lietuvoje - 463 Euru (2006m);
2006 m. Kinija- antroji ES prekybos partnere. Pagal ES importa Kinija pirma syki aplenke JAV.
Kinijos eksportas i ES - 191 mlrd euru; ES ekportas i Kinija - 63 mlrd.euru. Tai didiausias ES dvialis prekybos deficitas(-128mlrd euru);
2006 metais JAV prekybos deficitas su Kinija 232mlrd USD (importas - 287mlrd, eksportas - 55mlrd USD). Daug darbu dabar atliekama Indijoje ir Kinijoje, nes darbo jega ten pigesne ir pvz centrineje ir rytu Europoje truksta darbininkuDaug darbu dabar atliekama Indijoje ir Kinijoje, nes darbo jega ten pigesne ir pvz centrineje ir rytu Europoje truksta darbininku
17. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: F. Tarpusavio priklausomybe tarptautineje finansu rinkoje Jau dabar monetarine politika nustato Europos Centrinis Bankas;
Tarptautiniai komerciniai bankai Lietuvoje ir ju prieiura i usienio;
Nekilnojamojo turto burbulo sprogimas JAV:
poveikis ECB, Bank of England;
palukanu normu kilimas;
salygu paskolu suteikimui grietinimas;
nekilnojamojo turto kainu korekcija ir kt.;
OPEC, JAV dolerio kursas reguliuoja pasauline naftos kaina. Globalizacijos sukelti pokyciai skirtingai, bet akivaizdiai pasireikia finansu rinkoje. O taip pat vykstant klimato kaitai bei energetikoje.Globalizacijos sukelti pokyciai skirtingai, bet akivaizdiai pasireikia finansu rinkoje. O taip pat vykstant klimato kaitai bei energetikoje.
18.
Lietuvoje: regis problemos nera, mes mai, musu ios problemos neliecia???
19. altinis: Delfi, 2007.05.10 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (II) Lietuvoje, pasak VU Ekologijos Instituto direktoriaus M.alakeviciaus, del klimato kaitos:
Traukiasi iauriniams regionams budingos augalu ir gyvunu ruys;
Pastebimas pelkiu ekosistemos nykimas, Drukiu eero, kuris anksciau buvo naudojamas kaip aldytuvas, vandens iltejimas;
Maeja klimato kontinentalumas, dideja sausringumas;
Laukiamos gresmes sveikatai- danesnes karcio bangos ju poveikio senyvo amiaus monems ir vaikams didejimas, alerginiu ligu, erkiu ir kraujasiurbiu vabzdiu sukeliamos ligos, nauji susirgimai;
Paplitusios gyvuliu veisles adaptuojamos prie klimato kaitos;
Iki iol nera aikios Baltijos ir Kuriu mariu krantu iplovimo prieastys, kiek jos yra susijusios su klimato kaita.
20. altinis: Associated Press, 2007.11.17 III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (III) 2007 lapkricio 17d. Valensijoje JTO Tarpvyriausybine Klimato kaitos grupe, JTO Generalinis sekreotrius Ban Ki-moon bei Nobelio premijos laureatas Al Gore:
Klimato kaitos pokycius lemia mogaus veikla, kurios metu i aplinka imetamos iltnamio efekta sukeliancios dujos;
Vidutine temperatura iki 2100 m. gali padideti iki +6C. Juros vandens lygis iki 2100 m. gali pakilti nuo 18 iki 59 cm.;
Maeja miku plotai, dideja dirvoemio ir vandenu tara;
iaures platumose daneja liutys, audros, kyla vandenyno lygis, maeja Arkties plotis(10-15proc.) ir storis(apie 40%);
Pietu platumose- padidejo dykumejimo tempai, daneja sausros.
21. Jeigu nieko nebus daroma:
2020 metais, nuo 75 mln iki 250 mln moniu Afrikoje susidurs su vandens trukumu;
Azijos salu gyventojams ikils ymiai didesne rizika del upiu ir vandenyno potvyniu;
I Europos gali pasitraukti budingos augalu ir gyvunu ruys;
iaures amerikieciai patirs ymiai ilgesnes ir kartesnes vasaras bei didejanti geriamo vandens trukuma.
Siekiant ivengti iu pokyciu reikia skubiai
mainti imetamu duju kieki:
Geriau iltinti gyvenamuosius namus;
Efektyviau diegti technologijas, kurios maintu
anglies dioksido iskyrima;
Kurti technologijas, kurios surinktu anglies dioksida ir sandeliuotu po eme;
Gaminti maiau kuro naudojancius automobilius. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (IV)
22.
(2007.12.03-14) Balyje, Indonezija sutarta:
Mainti duju emisijas,
Perduoti varias technologijas besivystancioms alims,
Stabdyti miku kirtima
Padeti skurdesnems tautoms apsaugoti ekonomika ir visuomene nuo tokiu klimato kaitos padariniu, kaip didejantis juros lygis ir maejantis derlingumas.
Programoje numatyti ir naujo derybu proceso, kuris turetu buti ubaigtas iki 2009 m. Danijoje vyksiancios konferencijos, kriterijai bei tikslai
Idiegti efektyvesnes naujas technologijas siekiant sumainti atmosferos tara iltnamio dujomis 50% iki 2050
(palyginus su 1990). III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: G. Klimato kaita ir energetika (V) The conferenceculminated inthe adoption of the Bali roadmap, which charts the course for a new negotiating process to be concluded by 2009 that will ultimately lead to a post-2012 international agreement on climate change. Ground-breaking decisions were taken which form core elements of the roadmap. They include the launch of the Adaptation Fund as well as decisions on technology transfer and on reducing emissions from deforestation. These decisions represent various tracks that are essential to achieving a secure climate future.
N. Stern: Po Balio konferencijos Kinija ir Indija ruoia veiksmu planus kaip daugiau apeldinti mikus.The conferenceculminated inthe adoption of the Bali roadmap, which charts the course for a new negotiating process to be concluded by 2009 that will ultimately lead to a post-2012 international agreement on climate change. Ground-breaking decisions were taken which form core elements of the roadmap. They include the launch of the Adaptation Fund as well as decisions on technology transfer and on reducing emissions from deforestation. These decisions represent various tracks that are essential to achieving a secure climate future.
N. Stern: Po Balio konferencijos Kinija ir Indija ruoia veiksmu planus kaip daugiau apeldinti mikus.
23. altiniai: JK Nacionalines Statistikos departamentas; "The Independent", 2007.11.16; Health National Insurance office III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: H. Pasaulines migracijos tendencijos Migracijos tendencijos 2006 metais JK:
207,000 JK pilieciu ivyko gyventi i kitas alis (Australija, Ispanija, Prancuzija, JAV ir Naujoji Zelandija);
591,000 usienieciu apsigyveno JK (i ju: 157,000 studentu, kurie prie JK ekonomiinio augimo 8,5 mlrd. svarais arba 42,5 mlrd lt per metus);
194,000 JK gyventoju prieaugis (2006 LR pilieciams JK iduota socialinio draudimo paymejimu 30,850; 2005 35,000). Imigrantai sukuria ne tik nauja produkta, bet ir prisideda prie enklaus vartojimo alyje augimo, kas, savo ruotu, itakoja uimtumo bei usienio prekybos augima.
24. altinis: www.kontrastai.lt TUO TARPU LIETUVOJE III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: H. Pasaulines migracijos tendencijos (II) LIETUVOJE: Nuo Nepriklausomybes atkurimo apie 447,000 ivyko i kitus kratus Kai kurie apvalgininkai atkreipe demesi i lietuviu tautos demografinio nunykimo gresme;
Lietuviu darbininku emigracija ir likusiuju darbdaviams keliami aukti reikalavimai skatina iekoti darbo jegos tarp usienieciu bei periureti migracijos politikos nuostatas. Apie 300.000 lietuviu vedami ingeidumo ar ekononominiu motyvu, pasinaudojo ES piliecio laisve judeti bei pasrinkti savo laikina, o kai kas ir pastoviam darbui ir gyvenimui vieta kitame krate.
Nuo 1990 iki 2005 m. Lietuvos gyventoju skaicius sumaejo 6,4% (Statistikos departamento duomenimis 2005 liepos men. 1 d. Lietuvoje gyveno 3.412,770 gyventoju).
Kauno darbo biros usienieciu idarbinimo Lietuvoje konsultantes B.Sarpalienes teigimu, iais metais iki spalio 19 dienos Kaune isidarbino 654 darbininkai usienieciai i 10 pasaulio aliu. (Gintare Dailydyte, "15 min" 2007 lapkriciomen. 15d)Apie 300.000 lietuviu vedami ingeidumo ar ekononominiu motyvu, pasinaudojo ES piliecio laisve judeti bei pasrinkti savo laikina, o kai kas ir pastoviam darbui ir gyvenimui vieta kitame krate.
Nuo 1990 iki 2005 m. Lietuvos gyventoju skaicius sumaejo 6,4% (Statistikos departamento duomenimis 2005 liepos men. 1 d. Lietuvoje gyveno 3.412,770 gyventoju).
Kauno darbo biros usienieciu idarbinimo Lietuvoje konsultantes B.Sarpalienes teigimu, iais metais iki spalio 19 dienos Kaune isidarbino 654 darbininkai usienieciai i 10 pasaulio aliu. (Gintare Dailydyte, "15 min" 2007 lapkriciomen. 15d)
25. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: I. Globalizacijos iukiai ir galimybes
Iukiai:
Reikalingas ymiai didesnis integravimasis:
Bendravimas su partneriais ir tiekejais visame pasaulyje;
Lietuvai, kuri yra toli nuo pagrindiniu verslo centru, svarbu aktyviai palaikyti ryius.
Konkurencija - globali;
Specialistai.
Galimybes:
Lengva isteigti versla;
Trumpesnis verslo pletros laikotarpis;
Potenciali rinka - visas pasaulis;
Reikia maiau resursu
Dabartinis verslas nepilna verslo grandine. Issukiai: - Reikalingas zymiai didesnis integravimasis, [bendravimas su partneriais ir tiekejais visam pasaulyje (viena Silcon valley sekmes priezasciu visi partneriai ir tiekejai yra salia kas labai palengvina produktu kurima ir vystyma). Sedint lietuvoje toli nuo pagrindiniu verslo centru reikes labai aktyviai palaikyti rysius - konkurencija irgi globali (jusu konkurentai sedi ne tik Lenkijoje ir Estijoje, bet Kinijoje JAV arba Cileje) - specialistai (reikiamu specialistu zymiai sunkiau rasti mazoje lietuvos rinkoje nei Indijoje, Silicon valley, Iseitis - griztantys emigrantai); ARGONAUTU paieka Galimybes - Zymiai lengviau isteigti versla [nebutina statyti gamyklu, pirkti laivu, ar vystyti prekybos tinklu, daugelis nauju verslu paremtas ne fiziniais ir finansiniais resursais (XX amzius) bet idejom, inovacijom, nauju poziuriu i senus dalykus(XXI amzius), pvz facebook.com pradetas Harvardo studentu bendrabutyje pries 6-7 metus vertas dabar $15bn, tiek pat kiek General Motors, Ford !!] - Uztrunka zymiai trumpiau isplesti versla [kompanijos buvo kuriamos desimtmecius arba simtmecius dabar per menesius ar pora metu. pvz Skype isteigtas skandinavijoje ir sukurtas Estijos programuotoju per kelis metus pritrauke 54 milijonus vertotoju, kitas pavyzdys lietuviskas GetJar] - Potenciali rinka ne Lietuva, CEE bet visas pasaulis [visi ansciau mineti verslai globalus, net gi tradiciniai verslai su interneto pagalba gali lengviau uzkariauti anksciau sunkiai prieinamas rinkas, vel gi pvz GetJar} Kas menesi 138mln vartotoju, po 8mln programu - Reikia maziau resursu, [dauguma dalyku galima outsourcinti - HR, finansai, gamyba - ir fokusuotis tik prie idejos produkto kurimo - "dabartiniai verslai tai nebe pilna verslo grandine (nuo gamybos iki pardavimo), tai The contemporary network economy is built on powerful fixed and mobile network infrastructures" Issukiai: - Reikalingas zymiai didesnis integravimasis, [bendravimas su partneriais ir tiekejais visam pasaulyje (viena Silcon valley sekmes priezasciu visi partneriai ir tiekejai yra salia kas labai palengvina produktu kurima ir vystyma). Sedint lietuvoje toli nuo pagrindiniu verslo centru reikes labai aktyviai palaikyti rysius
26. III. Globalizacijos sukelti pokyciai ir poveikis: Globalizacijos iukiu apibendrinimas: Spartus moniu, tautu ir valstybiu suartejimo procesai, byloja apie tai, kad prie mus naujas, gal ne tiek akivaizdus (kaip NATO ir ES narystes siekimas), taciau labai sudetingas ir kompleksikas iukis, kurio esme- pasiruoti konkuruoti ir nugaleti globalioje iniu ekonomikoje bei barjerus naikinancioje tarptautineje prekyboje taip, kad ilaikytume ir sustiprintume mus vienijanti pamatini prada- lietuvybe.
27. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius???
28. Lietuvos tikslas- sekmes istorija XXI globalizacijos amiuje! Taip, kad 2107m. vasario 16d. musu palikuonys galetu didiuodamiesi teigti: Lietuva ir sekme XXI-ojo amiaus sinonimai
29. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? LIETUVOS SEKMES prielaidos globalizacijos amiuje: Lietuvybes, tautines savimones, patriotizmo puoselejimas;
Konkurencijoje del protu ir iniu - tolerantikos aplinkos kitatauciams kurimas;
Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas;
Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas;
Glaudus valdios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant iniu ekonomikos pletra;
Nuolatinis tobulejimas;
Energetikos ir transporto infrastrukturos gerinimas;
Narystes tarptautinese organizacijos efektyvus inaudojimas;
Sekmes pavyzdiu garsinimas.
30. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 1. Lietuvybes, tautines savimones ir patriotizmo stiprinimas Tauta yra faktinis valstybes suverenas ir juo iliks net ir globalizacijos salygomis;
Laisvo moniu, kapitalo, paslaugu, pinigu ir kulturu judejimo amiuje svarbu ilaikyti lietuviu tauta jungiancius pradus;
Lietuviu kalba, istorija, tradicijos - raktas tautos klestejimui;
Lietuvybes puoselejimas usienio lietuviu bendruomenese;
Dvigubos pilietybes iteisinimas.
Istorines atminties bei tautinio patriotikumo puoselejimas jaunosios kartos tarpe- ypatingos svarbos udavinys, ugdant tautikai samoninga ir pilietikai brandu XXI-jo amiaus Lietuvos valstybes pilieti;
Krikcioniku vertybiu, kuriu pagrindu kuresi europine civilizacija, stiprinimas.
Dvasingumo ir gailestingumo, pagarbos kiekvieno mogaus orumui bei meile visiems, ypac vargams, neigaliesiems ir maiesiems, sklaida. Vertybiniai darbai.
Kinijos, Indijos, Izraelio, Korejos Argonautai grio i Tevyne, inant kaip integruotis i Silikono sleni.Vertybiniai darbai.
Kinijos, Indijos, Izraelio, Korejos Argonautai grio i Tevyne, inant kaip integruotis i Silikono sleni.
31. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 2. Konkurencija del protu ir iniu. Tolerantikos aplinkos kitatauciams kurimas. Kaip liudija JAV, JK, Skandinavijos aliu patirtis - kuo atviresne visuomene kitu tautu pilieciams, tuo stipresne jos ekonomika, konkuruojant ir laimint globalioje rinkoje;
Konkurencine kova del protu ir kvalifikuotos darbo jegos neaplenks ir Lietuvos;
Svarbu sukurti supratimo ir tolerancijos aplinka kitu aliu, tautu, rasiu, atstovams
(jie padeda mums globalios konkurencijos salygomis, upildydami niinius darbus, kuriu atlikimui truksta darbo jegos ar kvalifikacijos).
32. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 2. Konkurencija del protu ir iniu. Tolerantikos aplinkos kitatauciams kurimas. (II) Diegti auktuju mokyklu laisva konkurencija, periurint finansavimo tvarka bei skatinant viesiu protu mediokle i usienio;
Skatinti kurybinga ir visapusika asmenybes ugdyma;
Periureti migracijos politika, ja liberalizuojant bei kontroliuojant;
Atvykusiu usienieciu integracijos programos: lietuviu kalbos, Lietuvos istorijos, tradiciju mokymas ir kt.
Bene svarbiausias udavinys Austrijoje mokslo reforma;
1. Lietuvos jaunieji mokslininkai turi tureti galimybe realizuoti save cia ir dabar;
2. Universitetai turi tapti magnetu LR ir kitu kratu jaunimui ir jauniesiems mokslininkams.
Bene svarbiausias udavinys Austrijoje mokslo reforma;
1. Lietuvos jaunieji mokslininkai turi tureti galimybe realizuoti save cia ir dabar;
2. Universitetai turi tapti magnetu LR ir kitu kratu jaunimui ir jauniesiems mokslininkams.
33. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 3. Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas Lietuva, kurios iplaukos vienam gyventojui stipriai atsilieka nuo kitu nauju ES nariu vidurkio, turi iveikti konkurencijos ir gebejimu srityje ikylancius sunkumus turedama maiau itekliu, maiau veiksmu laisves, silpniau gebedama prisitaikyti prie pokyciu ir negaledama sau leisti atsisakyti butinu strukturiniu reformu (Pasaulio Bankas, 2005)
Makroekonominis stabilumas: fiskaline disciplina (ema infliacija, nuosekli ir nuspejama mokesciu politika) bei tolesnes strukturines reformos (auktojo mokslo, pensiju, sveikatos apsaugos);
34. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 3. Atviros, stabilios ir konkurencingos ekonomikos kurimas (II) Verslo aplinkos gerinimas, verslumo skatinimas, lankstesnes verslininkytes diegimas (parama SME; lankstesniu ir paprastesniu iejimo ir iejimo (bankroto) i rinkos taisykliu taikymas; darbo valandu opt-out ES kontekste ilaikymas- leisti udirbti, jei mones nori);
Agresyvesne kova u usienio investicijas bei darbu perkelima outsourcing (specifiniu niu identifikavimas, kylanciu katu kitose alyse inaudojimas, geografinio artumo bei maesnio laiko skirtumo su Londonu, Frankfurtu ir kitais Europos miestais inaudojimas Kinijos, Indijos atvilgiu.).
ES Laiko direktyva buvo laikinai suspenduotas klausimas del nuomoniu ir reikalavimu skirtumo tarp ES nariu . Pastaruoju metu direktyva vel keliama i darbotvarke, bus pateiktas kompromisinis variantas. Direktyvos tikslas utikrinti max savaites darbo valandu limita iki 48val.JK kaip ir LT pasisako u op out.
Valdininku poiurio i versla, darbdaviu formavimas verslo pagrindais.ES Laiko direktyva buvo laikinai suspenduotas klausimas del nuomoniu ir reikalavimu skirtumo tarp ES nariu . Pastaruoju metu direktyva vel keliama i darbotvarke, bus pateiktas kompromisinis variantas. Direktyvos tikslas utikrinti max savaites darbo valandu limita iki 48val.JK kaip ir LT pasisako u op out.
Valdininku poiurio i versla, darbdaviu formavimas verslo pagrindais.
35. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas Kinijoje ir Indijoje pagamintu prekiu antpludis neaplenkia ir Lietuvos
Vieni siulo drastikai riboti importa i Kinijos, Indijos ar kitu aliu, ivedant auktesnius importo mokescius ar net kvotas.
Kiti, kaip pvz., jau minetas
Thomas Friedman, ragina
nebijoti indu ir kinu,
kadangi jie mus skatina
tobuleti ir augti, o ne
slinkti emyn.
36. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (II) Ar, kaip SBA vadovas Arunas Martinkevicius:
Lietuva nesugebes konkuruoti su Kinija baziniu tekstiles ar baldu produktu gamyboje. Rinkos dydis ir darbo jegos katai tiesiog ito neleis daryti. Taciau, mes lietuviai galime konkuruoti su savo prekemis ne tik Vakaruose, bet ir pacioje Kinijoje, pagamine labiau kokybika ar labiau sudetinga produkta. Mes galime specializuotis i nedidelio dydio haute couture gamyba isivysciusioms rinkoms. Mes taip pat galime isitvirtinti Pasaulineje rinkoje, kaip disciplinuoti, laiku produkcija pristatantys tiekejai.
Pyrago daliai , t.y. Kinijos ekonomikai kylant, dideja bendras Pasaulio ekonomikos pyragas. itaip atsiranda ne tik daugiau pasiulos, bet ir pacioje Kinijoje ar Indijoje atsiranda daugiau paklausos pirkti kitas prekes i usienio valstybiu. Kylancioje ekonomikoje mones nori geresniu gyvenimo salygu, nori geresniu ir ivairesniu prekiu. Tad laimi visi.
37. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (III) Laisvos prekybos nauda vidaus vartojimo, produktyvumo ir eksporto augimo atvilgiu (Pagal Prezidento patarejo Ramuno Vilpiausko praneima 2007.11.08d.):
Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas vienas sparciausiu ES kainu augimas, o butent skurdiausiu gyventoju vartojimo krepelyje didiausia dali sudarantiems produktams taikomi didiausi konvenciniai importo muitai;
Sparciausiai auga maisto produktu kainos kaip tik prekyba jais ilieka labiausiai ribojama ES santykiuose su treciosiomis alimis;
Lietuvoje istorikai emas nedarbo lygis, o kai kuriose srityse truksta darbo jegos tai palengvina konkurencijos neatlaikiusiu imoniu personalo persikvalifikavima ir perejima i produktyvesnes veiklas;
38. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 4. Laisvos prekybos, o ne protekcionizmo skatinimas (IV) Laisvos prekybos nauda vidaus vartojimo, produktyvumo ir eksporto augimo atvilgiu (Tesinys):
Beprecedentes apimties ES leos, kurios gali buti panaudotos perkvalifikavimui ir pan. priemonems, maiau ikraipancioms rinka, nei usienio prekybos apsaugos priemones;
Produktyvumo augimas, atsiliekantis nuo atlyginimu augimo, gali tapti viena rimciausiu krizes prieasciu;
Eksporto augimas ir diversifikacija vyktu sparciau, jei vidaus rinkoje konkurencinis spaudimas butu didesnis.
39. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 5. Glaudus valdios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant iniu ekonomikos pletra.
A. Informacines visuomenes infrastukturos tobulinimas:
Kompiuterinio ratingumo didinimas;
Internetiniu prieigu steigimas;
Elektroninio ryio ir paslaugu kokybes gerinimas, ypac atokesniuose rajonuose ir kaime;
Nemokamas naudojimasis internetu vieosiose bibliotekose. (Langas i Ateiti, Bill and Melinda Gates Foundation ir kt. veikla Lietuvoje) (Langas i Ateiti, Bill and Melinda Gates Foundation ir kt. veikla Lietuvoje)
40. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 5. Glaudus valdios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant iniu ekonomikos pletra. (II) B. Inovaciju sistema, skatinanti moksla ir versla bendradarbiauti komercializuojant mokslo ir technologinius pasiekimus:
Kitu aliu patirties peremimas, savo sekmes pavyzdiu kurimas, kaip efektyviai perkelti moksliniu tyrimu ir eksperimentiniu darbu rezultatus i konkrecius verslo projektus ir itaip sukurti didesne pridetine verte turinti produkta ar paslauga;
Partnerystes tarp valstybes, mokslo ir verslo vystymo svarba (JAV, JK, Suomijos pavyzdiai).
Stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Investavimas i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. iuo tikslu verta isiklausyti i siulymus pritaikyti pagal galimybes Vakaruose egzistuojancia praktika(pvz JK) prie universitetu su verslo parama steigti taip vadinamas start-up arba pumpurines imones, kurios, budamos nedideles ir lankscios, galetu greiciau transformuoti laboratorijose igauta rezultata i komercini produkta. Lietuvoje yra daug gabiu mokslininku, egzistuoja deimtys tyriamuju institutu. Taciau daugeliui ten dirbus sovietu laikais, nereikedavo galvoti, kur ju iradima pritaikyti ir kaip ji brangiau parduoti. Daugelis tuometiniu moksliniu institutu dirbo sovietinei gynybos pramonei, kur komercinis elementas nebuvo toleruojamas. JK ir kitu aliu knowledge transfer patirties peremimas, naujos kartos mokslininku isiliejimas, ypac sugriusiu i usienio, bei ieivijos lietuviu mokslininku inios ir patirtis, pritaikant laboratorijose igauta rezultata rinkoje, butu labai prasmingos. Musu siulymas del Wolverhampton it KTU.
Higher Foundation/Innovation Fund; Institute of knowledge Transfer; Imperial College.
Pats laikas Lietuvoje pradeti perimti kai kurias labai sekmingas JAV ir JK tradicijas. Viena ju yra stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Per tokius fondus verslas investuoja i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. Privalome universitetuose sudaryti tokias salygas, kad pritrauktume Nobelio laureatus, kad atsirastu pasaulyje pripaintos specialybes, kurios garsintu to universiteto bei Lietuvos varda. iuo tikslu verta isiklausyti i siulymus pritaikyti pagal galimybes Vakaruose egzistuojancia praktika(pvz JK) prie universitetu su verslo parama steigti taip vadinamas start-up arba pumpurines imones, kurios, budamos nedideles ir lankscios, galetu greiciau transformuoti laboratorijose igauta rezultata i komercini produkta. Lietuvoje yra daug gabiu mokslininku, egzistuoja deimtys tyriamuju institutu. Taciau daugeliui ten dirbus sovietu laikais, nereikedavo galvoti, kur ju iradima pritaikyti ir kaip ji brangiau parduoti. Daugelis tuometiniu moksliniu institutu dirbo sovietinei gynybos pramonei, kur komercinis elementas nebuvo toleruojamas. JK ir kitu aliu knowledge transfer patirties peremimas, naujos kartos mokslininku isiliejimas, ypac sugriusiu i usienio, bei ieivijos lietuviu mokslininku inios ir patirtis, pritaikant laboratorijose igauta rezultata rinkoje, butu labai prasmingos. Musu siulymas del Wolverhampton it KTU.
Higher Foundation/Innovation Fund; Institute of knowledge Transfer; Imperial College.
Pats laikas Lietuvoje pradeti perimti kai kurias labai sekmingas JAV ir JK tradicijas. Viena ju yra stipendiju (studentams ir profesoriams) fondu kurimas. Per tokius fondus verslas investuoja i tolesni ilgalaiki ir skaidru mokslo finansavima. Privalome universitetuose sudaryti tokias salygas, kad pritrauktume Nobelio laureatus, kad atsirastu pasaulyje pripaintos specialybes, kurios garsintu to universiteto bei Lietuvos varda.
41. altinis: Finland Statistics; The annual EU report on R&D 2006 Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 5. Glaudus valdios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant iniu ekonomikos pletra. (III) C. Mokslo ir tyrimu finansavimas:
2005 mokslo finansavimas Lietuvoje tesudare 0,68%. BVP, 2006- 0,75% ir 2007 numatoma 0,80 % nuo BVP;
Lisabonos tikslas yra pasiekti 3% BVP iki 2010, dabar vidurkis 1.84%;
Paangesnese alyse jis yra ymiai auktesnis:
FIN- 2005 -3,48%, 2006-3,45, 2007-3,6% BVP*
Jei i tendencija nepasikeis, kaip sako vienos i Lietuvos iniu ekonomikos lyderes UAB Fermentas vadovas Viktoras Butkus:
mokslo sektoriaus reanimavimas ateityje pareikalaus nepalygint didesniu investiciju, nes bus prarastas mogikasis kapitalas, gebantis formuluoti produktyvias mokslines idejas, budus ir priemones jiems pasiekti.
42. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 5. Glaudus valdios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinant iniu ekonomikos pletra. (IV) D. Specialistu ruoimas, usienio kalbu mokejimas:
Off-shore pletros kitose alyse pavyzdiai- raginimas skirti didesni demesi matematikai ir kitiems tiksliesiems mokslams;
Globalizacijos garveiu painimas: Kinijos, Indijos, Brazilijos ir kt. aliu ekonomikos ir politikos studijos;
Klimato kaitos ekspertizes gilinimas;
Ne vienos, o keliu usienio kalbu mokejimas, t.t. mandarinu kalbos mokymasis.
43. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 6. Nuolatinis tobulejimas Gebejimo adaptuotis, tobulinti ar keisti kvalifikacija svarba;
Nauju igudiu reikalingu iniu ekonomikai formavimas;
Nuolatinis darbuotoju tobulinimasis ir mokymasis;
Darbo netekusiu moniu perkvalifikavimas.
Pavyzdiu sklaida: Langas i ateiti, e-bankininkystes mokymai, privaciu imoniu iniu ir igudiu gerinimo programos: Libra mokykla, Cili Akademija... Pagal Eurostat duomenis 2003 Lietuva buvo tarp aliu, kur formaliai ar neformaliai suaugusieji mokosi bene maiausiaiPagal Eurostat duomenis 2003 Lietuva buvo tarp aliu, kur formaliai ar neformaliai suaugusieji mokosi bene maiausiai
44. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 7. Energetikos ir transporto infrastrukturos projektu vykdymas Integracija i Vakaru Europos energetines sistemas;
Energetikos altiniu diversifikavimas;
aliosios energetikos vystymas. Klimato kaitos pasekmeje atsirandanciu tarptautiniu niu- skubaus poreikio naujoms technologijoms taikyti inaudojimas;
Transporto infrastrukturos tinklo modernizavimas:
Kaip i Vilniaus centro i Kauno centra per 50min nuvaiuoti arba kaip i Vilniaus i pajuri geleinkeliu nuvykti per 2,5val?; Kaip i Vilniaus Berlyna per 4 valandas pasiekti? JK statys didiausia pasaulyje bio-elektrine
JK Vyriausybe pritare didiules medio atliekomis (wood- chipped) elektrines statybai Talbot uoste, Pietu Velse. Tai turetu buti didiausia biomase kurenama elektrine pasaulyje. Galingumas 350MW, kaina 400mln svaru sterlingu. Pagal techninius duomenis, elektrine generuos elektros energija 25 metus. Elektrine prades veikti 2010m.
Greta io atsinaujinancios energijos projekto, vykdydama CO2 mainimo politika, Vyriausybe yra patvirtinusi dar 8 projektus:
Walney (450MW) Ormonde (90mw) Thanet (300MW) Greater Gabbard (500MW) London Array (1GW) Teesside (90MW) Fullabrook Down, Devon (66MW) Wave Hub (20MW) JK statys didiausia pasaulyje bio-elektrine
JK Vyriausybe pritare didiules medio atliekomis (wood- chipped) elektrines statybai Talbot uoste, Pietu Velse. Tai turetu buti didiausia biomase kurenama elektrine pasaulyje. Galingumas 350MW, kaina 400mln svaru sterlingu. Pagal techninius duomenis, elektrine generuos elektros energija 25 metus. Elektrine prades veikti 2010m.
Greta io atsinaujinancios energijos projekto, vykdydama CO2 mainimo politika, Vyriausybe yra patvirtinusi dar 8 projektus:
Walney (450MW) Ormonde (90mw) Thanet (300MW) Greater Gabbard (500MW) London Array (1GW) Teesside (90MW) Fullabrook Down, Devon (66MW) Wave Hub (20MW)
45. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 8. Narystes tarptautinese organizacijose efektyvus inaudojimas: Tikslingas ir efektyvus ES labdaros panaudojimas (2007-2013 metais Lietuvai teks vir 36mlrd. litu i ES biudeto: 18% iniu ekonomikos pletrai);
Europos Sajunga ir Pasaulio Prekybos Organizacija- svarbiausi forumai, kur nustatomas dvialis ar daugiaalis usienio prekybos reimas;
ES ir JTO - svarbiausi forumai klimato kaitos klausimais;
alies paanga iniu ekonomikoje bei poiuris i laisva prekyba - svarbi alies ivaizdio formavimo dalis.
46. altinis: www.zef.lt Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 9. iniu ekonomikos sekmes pavyzdiu garsinimas Lietuvos biotechnologijos rinka yra viena didiausiu Vidurio ir Rytu Europos valstybese
(Ernst & Young specialistu vertinimu). Lietuviki produktai neturi atitikmenu Centrineje ir Rytu Europoje. UAB SICOR Biotech, UAB Fermentas, AB Biocentras, UAB Biok sudaro Lietuvos biotechnologiju sektoriaus branduoli.;
Lietuva lazeriu technologiju alis.
Eksma, Ekspla, viesos konversija, Standa, Optida, Altechna, Geola ir kt. kuria ir gamina lazeriu technologiju produktus, kurie yra vieni i ES, NATO bei Lietuvos mokslo ir technologiju prioritetiniu krypciu. Moksliniu lazeriu segmente, Lietuvoje pagaminta produkcija uima 5 proc. rinkos dali pasauliniu mastu.; Tradicines ukio akos-tekstile, mediena, maisto pramone dar ilgai iliks LR ekonomikos branduoliu. Taciau svarbu vystyti didesnes pridetines vertes gamyba ir paslaugas.Tradicines ukio akos-tekstile, mediena, maisto pramone dar ilgai iliks LR ekonomikos branduoliu. Taciau svarbu vystyti didesnes pridetines vertes gamyba ir paslaugas.
47. altiniai: JT naujienos; lrytas (2007-11-22) Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 9. iniu ekonomikos sekmes pavyzdiu garsinimas (II) Lietuva- Informaciniu technologiju alis.
13 i 20 Baltijos aliu didiausiu IT paslaugu kompaniju isikurusios Lietuvoje. alyje veikia septyni universitetai, kasmet paruoiantys daugiau nei 1000 IT specialistu. Tarptautines telekomunikaciju rinkos tyrimu agenturos Informa Telecoms & Media duomenimis, Lietuvoje didiausia mobiliojo ryio skverbtis pasaulyje (2005 m. metu pabaigoje ji sieke 138,5 proc.).;
Lietuva- programuotoju alis.
Lietuviu sukurtas tinklalapis GetJar tapo fenomenu mobiliuju aplikaciju pasaulyje ir iandien yra vienas svarbiausiu tinklalapiu vartotojams. Kas menesi 135 pasaulio valstybiu vartotojai atsisiuncia madaug 8 mln. programu, o per du veiklos metus ivairiu mobiliesiems irenginiams skirtu programu ir aidimu buvo atsisiusta daugiau nei 100 mln. kartu. iuo metu GetJar vienija madaug 130 tukst. programu kureju bei 60 tukst. programu pradiniu versiju bandytoju, vadinamuju Beta testuotojais. GetJar Baltic, pritrauke 6 mln. JAV doleriu (14,1 mln. Litu) investiciju i Didiojoje Britanijoje ir JAV Silicio slenyje isikurusios investicines kompanijos Accel Partners.
48. Koks Lietuvos atsakas i globalizacijos iukius? 9. iniu ekonomikos sekmes pavyzdiu garsinimas (III) Lietuva elektronikos ir mechatronikos alis.
Ypatinga sekmes istorija: lietuvikoji Nokia- UAB Teltonika Telekomunikaciju irenginius projektuojanti, gaminanti ir parduodanti UAB Teltonika M2M (nuotolinio
valdymo galimybes ipleciancios technologijos) sprendimu integravimo su EDGE technologija
lydere Europoje, savo veikla pradejusi
nuo telekomunikaciniu prietaisu gamybos.
49. Ivados: LIETUVA- GLOBALAUS KAIMO, PLOKCIO PASAULIO DALIS;
GLOBALAUS PASAULIO PYRAGAS DIDEJA, BET KIEK MES JO ATSIPJAUSIME PRIKLAUSO TIK NUO MUSU PACIU;
TURIME BUTI IRADINGESNI, GREITESNI, SUMANESNI, NEI MUSU KONKURENTAI;
ATVIRUMAS ir TOLERANCIJA, INIU EKONOMIKA ir LAISVA PREKYBA - modernios ekonomikos sekmes raktas globalizacijos amiuje.
Drasiau pasitikekime savimi, atnaujinkime Didiojo Kunigaikcio Gedimino misija bei kvieskime tautiecius usienyje, o taip pat Europos ir kitu aliu gabiuosius i naujo atrasti palankiausia krata saviraikai- Lietuva.
50. Dekoju u demesi!
