Lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės pokyčiai globalizacijos sąlygomis

1. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas Lietuvių kalbosir kalbinės sąmonės pokyčiaiglobalizacijos sąlygomis Dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutoBendrinės kalbos skyriaus vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja El. p. ritam@lki.lt Svetainė www.kalbosnamai.lt Vilnius, 2013 m. sausio 8 d.

2. Paskaitos tikslas Mokytojams, dirbantiems su 11–12 klasių mokiniais pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas, norima suteikti naujų žinių kalbinio ugdymo temai „Kalba ir žmogus. Kalba ir visuomenė“: • atskleisti esminius kalbinės sąmonės pokyčius dabartinėje visuomenėje; • parodyti dabartinės lietuvių kalbos pokyčių įvairiapusiškumą; • aptarti vienos iš labiausiai besikeičiančių sričių – žodyno – kaitos, konkrečiai naujažodžių, atsiradimo ir funkcionavimo dabartinėje lietuvių kalboje klausimus (pagrindiniai naujažodžių atsiradimo būdai – skolinimasis, daryba, reikšmių kitimai), taip pat kalbos politikos dėl naujųjų skolinių ir jų tvarkybos principus. Pagrindinė problema, kurią turi spręsti Lietuva, –kaip suderinti globalizaciją ir nacionalinę politiką. Šiame milžiniškame prieštaravime, iš dalies sukėlusiame ir ekonominę krizę, telpa visos problemos: finansų, nacionalinio saugumo, energetinių projektų, kultūros, švietimo ir socialinio teisingumo. Mečys Laurinkus (lrytas.lt, 2012 12 16)

3. Paskaitos turinys 1. Pokyčiai – kūrybingos visuomenės ir gyvõs kalbõs ypatybė. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai. 3. Lietuvių kalba globalizacijos sąlygomis: 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai. Literatūra. Kai kalbame apie pokyčius, susijusius su kalba, jos vartojimu, paprastai turime galvoje besikeičiančią pačią kalbos sistemą, vartoseną, normas, bet dar pernelyg mažai dėmesio skiriame kintančiam pačių žmonių kalbiniam mąstymui ir jausenai. Į pastarojo meto kalbos pokyčius paskaitoje ir žvelgiama dviem pjūviais: kaip kinta ir pati kalba, ir mūsų supratimas apie kalbą. Stengiamasi parodyti tokius reiškinius, dėl kurių mūsų visuomenėje esama skirtingų nuomonių. Tad mokytojams teikiama galimybė savarankiškai juos interpretuoti, ieškoti savų argumentų ir siekti, kad pokalbis su mokiniais šiomis temomis būtų diskusinis, skatinantis mąstyti ir ieškoti savo atsakymo, juolab kad su toliau keliamomis kalbos problemomis mokiniai nuolat susidurs išėję į savarankišką gyvenimą. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

4. 1. Pokyčiai – kūrybingos visuomenės ir gyvõs kalbõs ypatybė Šiuolaikiniai filosofai, žvelgdami į globalizacijos procesus, teigia, kad technologiniai pokyčiai vyksta taip sparčiai, kad nepalieka nei laiko, nei galimybių juos apmąstyti. Jie sako, kad mūsų žinios ir technika aplenkia vertybinę sąmonę ir išmintį. Dėl globalizacijos, Europos Sąjungos integracijos, dėl visuomenės liberalėjimo vykstanti intensyvi politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių procesų raida veikia ir kalbas – skatina jų sąveiką ir ryškiai didina jose vykstančių pokyčių greitį. Todėl kalbos, iš prigimties būdamos gana inertiškas, perduodamas iš kartos į kartą visuomenės kūrinys, taip pat neturi laiko natūraliai prisitaikyti prie naujų aplinkybių. XX ir XXI amžių sandūroje kartu su ryškiomis, esminėmis politinėmis permainomis ir demokratėjimo procesais Rytų Europos šalyse, kartu ir Lietuvoje, lietuvių kalbos vartosenoje įvyko ženklus kokybinis lūžis, o ją vartojančių žmonių sąmonėje atsirado naujų, netradicinio kalbinio mąstymo apraiškų. Rašytinė kalba, iš prigimties būdama stabilesnė nei sakytinė, prarado vienalyčio ir gerai organizuoto kalbinio darinio statusą, o kai kuriose mažiau prižiūrimose arba visai nekontroliuojamose srityse pasidarė itin variantiška. Tai akivaizdžiai siaurina norminės bendrinės kalbos vartojimo sritis ir kartais žlugdo kalbos vartotojų pasitikėjimą rašytiniu žodžiu. Šiuos visus pokyčius galima apibūdinti pagal toliau apžvelgiamus požymius. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

5. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (1) Kalbinė sąmonė – kalbos ir jos procesų suvokimas. Kalbinė savimonė – kalbinės sąmonės dalis: savo vaidmens supratimas kalbos raidos ir jos kūrybos procese. Tai mokinių kalbinio sąmoningumo ugdymo objektas. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu retkarčiais blyksteli diskusijų dėl bendrinės kalbos sampratos, dėl kalbos norminimo prasmingumo ir metodų, kuriais kalbos norminimo ir priežiūros institucijos mėgina veikti bendrinės lietuvių kalbos raidą. Vis labiau ryškėja visuomenės vertybinių nuostatų poliarizacija – nuo siekio išlaikyti nekintančią, tarsi užkonservuotą, tautinę ir kalbinę tapatybę iki visiškai liberalaus požiūrio į kalbą kaip į asmens laisvės išraišką, atmetant bet kokius įsipareigojimus visuomenei ir valstybei. Ir vienas, ir kitas kraštutinumas kertasi su pačia kalbõs, kaip nuolat kartu su visuomene kintančio ir atsinaujinančio, pačiai visuomenei bendrauti ir visokeriopai patirčiai perteikti reikalingo jos kūrinio, socialia prigimtimi. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Gyva kalba negali nekisti, atsiliepdama į ja kalbančios visuomenės poreikius, bet tik tada, kai visuomenė turi vertybinį pamatą ir žino, ko siekia, tų pokyčių turiniui gali suteikti racionalų pagrindą.

6. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (2) • Kad suvoktume, įsisąmonintume kalbos raidos procesus, ieškome atsakymo į klausimą: • kas šiandien vyksta lietuvių kalboje, kaip ji kinta? • Kalbinės savimonės pokyčiams aiškintis svarbūs tokie klausimai: • kaip mes patys suvokiame lietuvių kalbos vaidmenį savo ir valstybės gyvenime? • kaip reaguojame į kalboje vykstančius pokyčius? • Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, neišvengiamai susiduriame su kalbinės tapatybės problema: • ar globalizacijos sąlygomis yra prasmės mėginti išlaikyti savo paveldėtąją kalbinę, tautinę tapatybę? • ar taikymasis prie naujų sąlygų, prie naujos tikrovės reiškia gimtosios kalbos išdavystę? • kur yra mūsų kalbinių (kartais ir su kalbų politika susijusių) kompromisų ribos (dėl valstybinės kalbos vartojimo sričių, nelietuviškų rašmenų įteisinimo LR piliečių asmens dokumentuose ir pan.)? Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

7. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (3) Lietuvių kalbai mėginama įvaryti atgyvenusios ir neatitinkančios modernaus pasaulio poreikių kalbos kompleksą. Nuotraukos iš interneto Mūsų kalbos unikalumas (archajiškumas) ir savitumas (rašto ženklai, tradicinė moterų pavardžių darybos sistema ir pan.), net gramatinės ypatybės (fleksiškumas) globalizacijos sąlygomis tarsi atsigręžia prieš mus pačius, vertybės verčiasi aukštyn kojomis. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

8. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (4) Liberalioji diskutuotojų pusė, pašaipiai vertindama sovietinio laikotarpio kalbos normintojų pastangas ir būdus siekti kalbos grynumo ir taisyklingumo, kai buvo stengiamasi kiek įmanoma atsispirti rusų kalbos įtakai, teigia, kad dabartinė kalbos politika yra lydima tos pačios sovietinės retorikos, tik nukreipta prieš pernelyg sureikšminamą anglų kalbos skverbimąsi į lietuvių kalbos vartojimo sritis. Liberalieji diskutuotojai taip pat teigia, kad dabartinė valstybės institucijų vykdoma viešosios lietuvių kalbos vartojimo kontrolė esanti per griežta ir žmonėms kelia baimę kalbėti; kad prestižinėmis paskélbtos bendrinės kalbos normos dažnai esąs dirbtinis konstruktas, atitrūkęs nuo tikrovės ir trukdantis bendrauti; visuomene esą manipuliuojama, nuolat perdėtai kalbant apie grėsmes lietuvių kalbai, kad būtų pateisinta tokia griežta, jų žodžiais, vykdoma kalbos politika. Teigiama, kad ji buvusi reikalinga nebent bendrinės kalbos kūrimosi pradžioje, tačiau netinka dabartinėje demokratinėje visuomenėje, kai kalbos raida daugeliu atvejų turėtų būti savaiminė, o kalbos normos – liberalizuotos. Į diskusijų „rinką“ metami netgi tokie palyginimai: kalbininkai, kaip ir kadaise sovietų okupacinė kariuomenė, atėjo, bet pamiršo laiku pasitraukti; „komendanto valanda“ lietuvių kalboje turinti būti atšaukta (žr. www.aidai.lt/db/get_file_nza_article.php?id=1617). Kadangi Lietuvoje dabar daug diskutuojama ir dėl tautinės tapatybės sampratos, o lietuvių kalba iš tradicijos suprantama kaip neatsiejama šios tapatybės dalis, diskusija dėl kalbos išsiplečia į daug didesnių ir esmingesnių problemų lauką. Asmens laisvę iškeldami aukščiau už tautos ir valstybės interesus, kalbą laikydami tik savo (asmenine), o ne tautos tapatybės dalimi, liberalieji diskutuotojai skatina visuomenę abejoti, ar bereikia ieškoti tautinės ir kalbinės tapatybės, jei globalėjančiame pasaulyje anksčiau ar vėliau viskas susiniveliuos? Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

9. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (5) Lietuvoje gyvenantis švedų vertėjas, žurnalistas,publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas,atsakydamas į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijosmoksleivių klausimyno klausimus Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai? mąsto taip: Sakyti, jog ištikimybė Lietuvai man reiškia viską, nebūtų tikslu, aš esu švedas. Šita žemė yra gilesnė nei atrodo iš pirmo, antro ir net trečio žvilgsnio. Dažnai susiduriu su šiuo klausimu bendraudamas su išeivija. Lietuva – maža erdvė, kuri sugebėjo išlikti šimtmečius, esant įvairioms ir dažnai labai nepalankioms sąlygoms. Remiantis istorine logika, Lietuva turėtų būti kažkurios kitos valstybės provincija, tačiau nėra. Šita žemė savaime ne įkyriai, bet tyliai reikalauja iš savo vaikų ištikimybės. Tas tylus reikalavimas galioja kalbant apie viską. Ši vieta turi savo teisę reikalauti. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-15-jonas-ohmanas-atsako-i-vilniaus-sv-kristoforo-gimnazijos-moksleiviu-klausimyna/89314 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

10. 2. Kalbinės sąmonės pokyčiai (6) Žmonių kalbinė sąmonė atsispindi jų kalbinėse nuostatose. Vienas iš būdų, leidžiančių nustatyti aktyviosios visuomenės dalies kalbinės sąmonės pokyčius – tirti interneto bendruomenės kalbines nuostatas. Jas rodo šios bendruomenės kalbinė elgsena elektroninės komunikacijos terpėje – interneto diskusijose, komentaruose, tinklaraščiuose ir pan. Visuomenės reakcija į diskusijas dėl kalbos dvejopa. Vieni karštai palaiko liberalųjį požiūrį, jį suprimityvindami iki nuostatos „kaip noriu, taip ir kalbu, niekas neturi teisės man nurodinėti“. Kiti stoja ginti tradicinę kalbos norminimo sampratą: lietuvių kalba yra viena iš svarbiausių valstybingumo ir tautiškumo atramų; jos bendrinė atmaina turi būti prižiūrima ir norminama, kad netaptų chaotiška. Svarbesni pastarųjų metų interneto bendruomenės kalbinių nuostatų tyrimai: Miliūnaitė R. 2006: Internetinė visuomenė ir kalbininkai: pokalbis įmanomas? – Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas [straipsnių rink.]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 62–81. Trumpesnis variantas: http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/interneto_visuomenei.pdf Nevinskaitė L. 2008: Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose. – Kalbos kultūra 81, 245–265. Miliūnaitė R. 2009: Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros. – Kalbos kultūra 82, 149–172. http://archive.minfolit.lt/arch/28001/28099.pdf Macko D. 2012: Afteparčio atitikmenų vertinimas interneto bendruomenės komentaruose. – Kalbos kultūra 85 [spausdinama]. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

11. 3. Lietuvių kalba globalizacijos sąlygomis • 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai: • stiprėja anglų kalbos ir apskritai angliškosios kultūros įtaka (viešoji informacija ir reklama; svetimybės); • keičiasi kalbos vartotojų kartos, jų kalbinės sistemos pagrindas, kalbiniai įpročiai ir poreikiai. Nuotrauka iš interneto Šiandien neatrodysi pats sau puikus lektorius, jei viešai kalbėdamas nerasi progos sumakaluoti suriestais abiejų rankų po du sudėtais pirštais, vaizduodamas ore kabutes ir norėdamas paryškinti kokio žodžio ar posakio perkeltinę reikšmę ar ką nors ironizuoti. Turbūt skonio reikalas, bet kai kada į panašius negrabiussvetimkalbės kultūros mėgdžiojimus tiesiog juokinga žiūrėti. Nors lietuvių kalba įteisinta kaip valstybinė Lietuvos Respublikos kalba, taip pat yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, bet įstatymų reguliuojamose srityse greta jos funkcionuoja ir kitų kalbų elementų. Problemiškas tebėra tautinių mažumų kalbų santykis su valstybine kalba, taip pat globaliųjų kalbų (iš esmės – anglų kalbos) vartojimas viešojoje informacijoje. Konkuruoti su kitomis kalbomis lietuvių kalba gali ne tik palaikoma teisiškai. Nė kiek nemažiau svarbu rūpintis jos prestižu visuomenėje. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

12. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (1) Reklama... ... Lietuvoje: Nuotrauka iš interneto Nuotrauka iš Albinos Šiupienienės informacijos Lietuvos pašto skyriai: Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė: „Mes norėjome trumpo, aiškaus pavadinimo. „Pay“ angliškai yra mokėjimas, „post“ – paštas. Nenorėjome lietuviško pašto, nes žmonės paštą labai sieja su tradicinėmis paslaugomis. Angliškuose bankeliuose bus teikiamos tik finansinės paslaugos, todėl taip ir pasirinkome – kad nebūtų siejama su tradicinėmis paslaugomis. Manome, galbūt bus paprasčiau žmonėms atskirti, kokios paslaugos teikiamos", - aiškino A.Jonušaitė. Anot jos, norima, kad pavadinimas būtų suprantamas užsienio piliečiams, nes ateityje planuojama pasiūlyti ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, valiutos keitimą.“ (lzinios.lt 2012 12 14) Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Nuotrauka iš portalo bernardinai.lt, 2012

13. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (2) Dvikalbiai viešieji užrašai (gatvių, autobusų maršutų pavadinimai), pažeidžiantys valstybinės kalbos įstatymą – tebesitęsiančių diskusijų objektas. Nesutariama ir dėl kitataučių pavardžių rašybos Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose: „Iki šiol Lietuvoje galiojanti tvarka, kad pavardės turi būti lietuvinamos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui neužkliuvo. Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei. Tačiau ginčai po šio sprendimo nenurimo.“ (alfa.lt 2012 05 14) Skirtingos nuomonės ir argumentai: http://www.alfa.lt/straipsnis/14515156/Ar.leisti.kitatauciu.pavardes.pasuose.rasyti.originalo.kalba.=2012-05-14_08-54/ alfa.lt, 2011 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Interneto nuotrauka, 2010

14. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (3) Lietuvos gyventojai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, vartodami valstybinę kalbą viešajame gyvenime, suteikia vartosenai variantiškumo. alfa.lt, 2012 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 alfa.lt, 2010

15. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (4) Visuomenės demokratizacija išlaisvino viešąją kalbą iš cenzūravimo gniaužtų, tačiau laisvė be atsakomybės sukūrė ir prielaidas palaidam kalbėjimui. Rašytinė kalba, iš prigimties būdama stabilesnė nei sakytinė, prarado vienalyčio ir gerai organizuoto kalbinio darinio statusą, o kai kuriose mažiau prižiūrimose arba visai nekontroliuojamose srityse pasidarė itin variantiška. Tyrimai rodo, kad to neišvengia ir kitos Europos kalbos, išgyvenančios postandartizacijos laikotarpį. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

16. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (5) Visuotinė internetizacija sudarė sąlygas susikurti savitai – šveplai „kalbėjimo raštu“ lietuvių kalbos atmainai, kuri vartojama elektroninėje komunikacijoje. Keičiasi požiūris į raštą, t. y. rašytinę kalbos formą: jis netenka kadaise buvusio sakralumo. Rašyti taisyklingai ir be klaidų net viešojoje erdvėje dažnai nebėra siekiamoji norma. Tai viena iš blogėjančio mokinių raštingumų priežasčių. Menksta ir oficialiosios rašytinės kalbos kokybė. Interneto žiniasklaida skelbia prastai parengtų, neredaguotų, ypač verstinių tekstų, kur nesilaikoma nei skyrybos, nei leksikos ir gramatikos normų. balsas.lt 2012 Nebūtų tikslinga išskirti tik Twitter’į, nes egzistuoja ir kitų mikrobloginino platformų, tarkim Jaiku, Pownce, FriendFeed, Plurk. Tačiau Twitter buvo pirmieji ir tokiu būdu „pasmerkė“ save sėkmei. Lyderis yra Twitteris, nors dar yra Jaiku, Pownce, FriendFeed, Plurk. Pranešimas labiau apie mikrobloginimą, tačiau kadangi Twtteris atsiplėšęs (1-3 mln) ir vienvaldis lyderis Lietuvoje, tai vartosiu sąvoką Twitter. Twitterininkai turintys daug daug followerių yra įtakingi.Žinutė apskrieja daugelį žmonių. (delfi.lt 2009) delfi.lt 2012 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Kadaise kablelį prieš bet rašydavo net patys neraštingiausi.

17. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (6) Rašybos reforma ar naujõs metodikos, kaip mokyti lietuvių kalbos rašybos, pãieškos? Mokytojų mintys iš apklausos apie raštingumą mokykloje: Paprastinčiau j rašybą (milijonas su j, stadionas be j? Kodėl? Kaip paaiškinti? Vadovėliuose parašyta, kad milijonas – senas žodis, o stadionas – ne? Žodyje herojiškas reikia j, o heroizmas – nereikia dėl priesagų kilmės, dažnas neskiria, kuri priesaga lietuviška! Belieka „iškalti“ ir po to pamiršti. Ko gero, didžiųjų raidžių rašymo atvejus paprastinčiau. Jų tikrai per gausu ir per sudėtinga taikyti (ypač jaunesniųjų klasių mokinukams). Supaprastinčiau arba panaikinčiau nosinių balsių rašybos šaknyse taisykles, įvardžiuotinių formų galūnių rašybos taisykles (kur nosinės dvigubėja). Manau, taisyklės sudarytos pagal apgalvotą kalbos sistemą. Jas mokėti, vadinasi, būti geros atminties, išsilavinusiam. Keisti nesiūlau, nebent peržiūrėti dalelyčių rašymą kartu ir atskirai. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Plačiau apie apklausą:http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=143&Itemid=69

18. 3.1. Kalbos funkcionavimo pokyčiai (7) Ugdant kalbinę savimonę, svarbu parodyti, kad laisvoje demokratinėje visuomenėje kalbos būklė nemažai priklauso nuo kiekvieno jos nario atsakomybės ir neabejingumo. Interneto bendruomenėje vyksta savotiška kalbos normų savireguliacija: kai kurie jos nariai jaučia pareigą (o ir pomėgį) reaguoti į normų pažeidimus. Tai atsvara, tegu ir nedidelė, tegu ne visada mokšiška, bet atsvara plintančiai normų destabilizacijai. Šis reiškinys būdingas įvairių kalbų interneto bendruomenėms. Interneto straipsnių komentarai: :)  21:26 viskas normalu.wisais laikais zemes pluta slankiojo ir buwo wisada zemes drebejimai,taciau zmones apsigyweno tokiose zemese kur gywenti pawojinga ir wisi tai senai zino uztad tokios pasekmes.siaip labai gaila zmoniu tik Juuu  21:38 Ką, klaviatūros nepažįsti, kad ,,v`` raidę pavertei ,,w``. Rašyk lietuviškai. 15min.lt 2011 Aktorei Rapalytei Rygoje akompanuos Maestro Paulsas[straipsnio antraštė] Paulsas? Koks dar Paulsas? Latviškai – Pauls, o jei lietuvinant – Paulas!!! Interneto straipsnio komentarai, lrytas.lt 2012 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 alfa.lt 2012 Dabar labai daug beraščių priviso, SMSininkų karta. Tai paskui ir skelbia temas „Prasau padekit“. Nesuprasi, ko jam reikia – ar PADĖT, ar PADEGT. lrytas.lt 2012

19. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (1) 1.Kalbą, ypač jos leksiką ir net gramatiką, veikia įvairios ideologijos: feminizmas, politinis korektiškumas, genderizmas, reliatyvizmas ir kt. Ugdomas mokinių suvokimas, kas iš šių pokyčių yra tikslinga visuomenei, taip pat sugebėjimas kritiškai žvelgti į kalbos pokyčių kraštutinumus, atsirandančius dėl šių ideologijų poveikio, turi padėti blaiviai vertinti kartais sveikam protui prieštaraujančias kalbos madas. Reikia tik turėti drąsos apie tai kalbėti. Plačiau žr. http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/miliunaite_monografijos%20istrauka_2009.pdf • Moterų nepriesaginių pavardžių su galūne -ė įteisinimas (2003 m. VLKK nutarimu): Vaitkevičė, Baltaduonė, Jakaitė (iš Jakaičio) ir t. t. Nelinksniuojamų moterų pavardžių, perimtų kaip vyriškos pavardės forma, nepripažinimas norma (Vilija Butkus, Nijolė Žvirblis). • Vengimas vartoti politiškai nekorektiškus (ar tariamai nekorektiškus) žodžius: invalidas → neįgalusis; negras → juodaodis; čigonas → romas ir t. t. Plačiau žr. http://literaturairmenas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=609:irena-balciuniene-kas-ir-kam-siame-pasaulyje-kelia-pasibjaurejima&catid=389:publicistika&Itemid=129 • Į Lietuvą dar neatėjusi, bet kitose šalyse plintanti „tolerantiškoji“ mada asmenis įvardyti giminės (taigi ir lyties) nerodančiais įvardžiais (plg. švedų greta han ‘jis’, hon ‘ji’, hen – neutralusis įvardis). Plačiau žr. http://literaturairmenas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=531:vaida-pecelionyte-rudeniniai-pasivaikstinejimai-kaune&catid=345&Itemid=129 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

20. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (2) 2. Dėsninga, kadperimant kitų, neva prestižiškesnių, kultūrų apraiškas, ir sąmoningai, ir nevalingai į savo kalbą įterpiama tų kalbų citatų (įvairių frazių, jaustukų ir pan.). Tai ne tik rodo kintančią kalbinę savimonę, bet ir menkina pasitikėjimą savo kalbos išgalėmis, iš aktyviosios vartosenos stumia savo kalbos raiškos priemones (skursta mokinių vartojamų lietuviškų žodžių, frazeologizmų arsenalas). Todėl norint išlaikyti visavertišką lietuvių kalbos išteklių perėmimą ir tęstinumą, būtinos papildomos priemonės, skatinančios užpildyti mokinių „baltąsias kalbos dėmes“. Interneto elektroninės komunikacijos ir tinklaraščių kalbos pavyzdžiai: Labai gražiai ir tvarkingai viską aprašei. Respect! :) Trumpiau parašau tik tada, kai neturiu laiko, o kažką pasakyt noriu būtinai... But I will do it. Someday ;) Bet svarbiausia proga yra tai, kad šiandien jau lygiai metai, kaip teršiu čia eterį ;) Jo jo, hooray hooray, RedVel tinklaraštis jau visas 365 dienas kabo online ir džiugina bei erzina kelis nuolatinius ir keliolika random'inių lankytojų ;) Vėliau dar įmesiu tokį annual rewiev, bet dabar man ramybės neduoda šita idėja ;) Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

21. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (3) 3. Ir naujos realijos, ir saviraiškos siekis skatina naujažodžių atsiradimą, nuolatinę jų kūrybą. Svarbu mokėti suvokti naujažodžių radimosi ir funkcionavimo dėsningumus, sugebėti įvertinti naujus žodžius (jų normiškumą, stiliaus ypatumus) ir prireikus jų patiems susikurti. • Naujažodžiais paprastai laikomi tam tikru laikotarpiu atsiradę: • naujai pasiskolinti žodžiai, junginiai ir santrumpos (aftepartis, bitkoinas, feisbukas, sušis, OMG, VIP); • naujai sudaryti ar padėmeniui išsiversti žodžiai ar junginiai (atminties turizmas, dūzgės, grojaraštis, snieglentė, sėdmaišis, skaityklė, tapšnoklis); • turimi žodžiai, kuriems suteikiamos naujos reikšmės (dulksna,ežys, runkelis, stiklainis, tekstilininkas, -ė). • Pastaba. • Pavyzdžiuose minimų naujažodžių reikšmes galite pasitikrinti Naujažodžių duomenyne (žr. tolesnę skaidrę). Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Naujažodžių norminė vertė gali būti labai skirtinga – nuo norminių, bendrinėje kalboje vartotinų, iki neteiktinų.

22. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (4) Lietuvių kalbos institute nuo 2011 m. pabaigos kuriama ir nuolat pildoma internetinė duomenų bazė: http://naujazodziai.lki.lt/ Nesistebėkite, jei duomenyne nerasite kokio populiaraus naujažodžio – duomenynas pradėtas kurti neseniai, ir į jį dar nespėta sudėti ankstėliau kartotekoje fiksuotų naujų kalbos reiškinių. • Peržiūrėti duomenis kol kas galima dviem būdais: • į langelį „Greitoji paieška“ įvedus kokią nors abėcėlės raidę, duodamas visas bazėje esančių ta raide prasidedančių žodžių sąrašas; • 2) norint rasti tą patį fragmentą turinčius (bazėje esančius) žodžius, paieškos langelyje reikia įrašyti tą fragmentą (pvz.: yklė, žmogis, vežis, šop ir pan.). Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

23. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (5) Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne šiuo metu pateikiama tokia informacija apie naujus žodžius: • administraciniaitekstai • žiniasklaida(spausdintinė, internetinė) • moksliniai tekstai • meniniai tekstai (originalūs, verstiniai) • įvairi kita interneto informacija • tinklaraščiai • reklama (internete, lauko, lankstinukų, spaudoje) • el. komunikacija • sakytinė kalba(viešoji oficialioji, laisvoji). • Antraštinis žodis • Klasifikacija (naujažodžio tipas, kalbos dalis) • Kilmė • Vartojimo sritis • Variantai • Apibrėžtis • Vartosenos pavyzdžiai ir jų autoriai, šaltiniai • Pastabos vartotojams • Sąsajos su kitais (giminiškais arba susijusiais pagal reikšmę) žodžiais. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

24. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (6) Naujųjų svetimžodžių atitikmenų paieškos kartais ilgokai užtrunka ir ne visada būna sėkmingos. Vis dėlto tie, kurie mėgsta kurti naujus žodžius, turi smagų užsiėmimą. Ir tai anaiptol ne vienų kalbininkų reikalas. Mokykloje – pats laikas supažindinti su produktyviausiais žodžių darybos modeliais, atskleisti okazinių (situacinių, autorinių) naujadarų įvairovę, stilistines galimybes, kad gyvenime prireikus nereikėtų ieškoti žodžio kišenėje. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

25. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (7) I. Bendrieji naujųjų skolinių norminimo principai, 2007 02 15. http://www.vlkk.lt/lit/88922 II. Pagal VLKK protokolinius nutarimus nuo 2010 m. pildomas Svetimžodžių atitikmenų sąrašas[žiūrėta 2012 12 19]: http://vlkk.lt/lit/100213 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

26. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (8) 4. Išlaisvėjęs, bet ne visada atsakingas kalbėjimas atveria keliąviešosios erdvės žargonizacijai. Ugdytinas mokinių suvokimas, kokiose srityse žargonas dera, o kokiose ne. balsas.lt alfa.lt, 2010 Miokardo išemija, arba išeminė širdies liga, – pati dažniausia ir viena pagrindinių mirties priežasčių Europos Sąjungoje (ES). Lietuviai ES rodiklį „perspjauna“ daugiau nei du kartus. (Žurnalas „Valstybė“, 2012) Jeigu jūs tuo metu dar nebuvotę gimę ar buvote dar vaikas ir negalėjote tokio telefono nusipirkti, tai dabar galite patirti tuos nepamirštamus devintojo dešimtmečio „mobiliakų“ savininkų pojūčius, paėmę į rankas „iPhone“ retro stiliaus dėklą. balsas.lt, 2012 Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 respublika.lt, 2010

27. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (8) 5. Lietuvių kalbos gramatinė sandara reikalauja žodžių ryšius sakinyje reikšti įvairiomis gramatinėmis formomis, dažniausia – galūnėmis. Todėl nenuostabu, kad ir laisvojoje, nereguliuojamoje kalboje naujus svetimus žodžius sakinyje stengiamasi įgramatinti, net jeigu jų rašyba paliekama nesulietuvinta. Pavyzdžiai iš interneto vartosenos: Nors visada, kalbėdamas apie pažeidimus, pabrėžiu – tarpininkams (IPT) numatyta viena atsakomybė, serverio savininkams kita, vartotojams („seeder’iams“,„uploader’iams“) – kita.(Tinklaraštis, 2009) „O paskui susimąsčiau: ką iš tiesų darau – ar atsispyrusi nuo kultūrinio leidinio platformos, taigi, visai kultūringai, coming out’inu (čia toks mūsų žargonas, reiškiantis atsiskleidimą, t. y. viešą paskelbimą apie savo orientaciją) [...] (lrytas.lt, 2012) Tačiau teisėjas Raymond A. Jackson, išnagrinėjęs bylą, paskelbė tikrai nemažą audrą sukėlusį verdiktą: „Paprastas „pa'like'inimas“ Facebook puslapyje nėra vertas konstitucinės apsaugos“.(balsas.lt, 2012) Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Logiškai atrodo paaiškinimas, kad kuo daugiau multitask’iname, tuo geriau tai sugebame daryti. Todėl dažnai gali girdėti: mano vaikas tai ir muzikos gali klausytis, ir žaidimus žaisti, ir susirašinėti su draugais, ir pamokas vienu metu daryti gali.(Tinklaraštis, 2010)

28. 3.2. Kalbos vartosenos pokyčiai (9) 6. Simboliniai pavadinimai tarsi iškrinta iš įgramatinamų žodžių sistemos, nors šnekamojoje kalboje juos linksniuojame. Rašto kalboje polinkis jų nekaityti sakinius (ypač straipsnių antraštes) kartais daro sunkiai suprantamus. Pavyzdžiai iš interneto vartosenos: Oficialu: „Microsoft“ įsigijo „Skype“ [antraštė] Šiandien, spalio 14 dieną, korporacija “Microsoft” pranešė užbaigusi interneto komunikacijų bendrovės „Skype Global S.a.r.l.“ įsigijimo procesą. Nuo pat pradžių, kai gegužės 10 d. buvo paskelbta apie „Microsoft“ ketinimus įsigyti „Skype“ už 8,5 mlrd. JAV dolerių, derybas vedė ir įsigijimo sąlygas derino investicinė grupė „Silver Lake“. Abiejų korporacijų direktorių tarybos šiam sandoriui pritarė. (alfa.lt 2011) 3% nuolaida visoms prekėms bet kuriame VAGA knygyne. (Viešoji informacija, 2009) „Microsoft“ suteikta galimybė rinktis padėjo „Opera“ naršyklei [antraštė] Interneto naršyklės „Opera“ kūrėjų teigimu, jos programinės įrangos atsisiunčiama dukart daugiau nuo kovo 1 d., kai „Microsoft“ suteikė „Windows“ vartotojams galimybę pasirinkti naršyklę, praneša BBC.(delfi.lt 2010) Suomiai „Nokia“ reikalauja stabdyti „BlackBerry“ pardavimus [antraštė] „Reuters“ praneša, jog Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojas „Nokia“ pateikė skundus Kanados, Didžiosios Britanijos ir JAV teismas, kuriuose reikalauja, jog kompanijos RIM, kuriai priklauso išmaniųjų telefonų vardas „BlackBerry“, telefonai būtų nebepardavinėjami. [...] (balsas.lt 2012) Rita Miliūnaitė, 2012 12 27 Skrajučių ieškokite "NASA" parduotuvėje, "Bodege" bei "Muzikos Bomba" parduotuvėse ir “Intro” bare. (Interneto informacija)

29. Vietoj išvadų Stiprėja [...] giesmelė, ypač emigrantų tarpe, kad lietuvių kalba nenaudinga, ir nėra reikalo Anglijoje gimusiems vaikams gaišti laiką jos mokantis. [...] Tiems, kurie viską matuoja pagal naudą, patarčiau mokytis kinų kalbą – po dešimties metų ji gali būti net reikalingesnė nei anglų. Vytautė Kuzmickaitė, talentinga, nors neišgarsėjusi poetė, šiuo metu apsistojusi Niujorke, tada, kai dar gyveno Londone ir ketino išleisti poezijos knygą, prisipažino, jog ją apima tam tikras išdidaus išskirtinumo pojūtis supratus, jog ji kuria poeziją ta kalba, kuria kalba tik trys milijonai, o poezijos skaitytojų išvis vos keli šimtai. Galbūt to išdidaus išskirtinumo pojūčio mums daugeliui trūksta. Kodėl manom, kad vertinga tai, ką vartoja dešimtys ir šimtai milijonų? Nesunku pastebėti, kad masės dažniausiai mėgsta šlamštą, kokybiški dalykai būna vienetiniai. Ir tik reti akmenys laikomi brangiais. Juk jei deimantai būtų kaip žvyras, kas vargintųsi pasilenkti ir pakelti? Tad ir į savo kalbą galim žiūrėti – kaip į vienetinę, retą, kuri, ačiū Dievui, kad duota kaip gimtoji, nes kaip svetimą išmokti būtų be galo sunku. Zita Čepaitė, žurnalistė, rašytoja, šiuo metu gyvenanti Londone (balsas.lt, 2012). Rita Miliūnaitė, 2012 12 27

30. Literatūra ir šaltiniai DLKŽ6e: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys. 6-as (3-ias elektroninis) leid. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Internetinės versijos (2011) prieiga: http://dz.lki.lt/. Girčienė J. 2005: Naujažodžių vartojimo ypatumai. Gimtoji kalba 12, 7–10. Girčienė J. 2012: Pokyčiai, kalba ir mokykla, Gimtasis žodis 8, 19–25. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Miliūnaitė R. 2000: Nauji kalbos reiškiniai: natūralioji ir dirbtinė atranka. – Lietuvių kalbotyros klausimai 42, 2000, 3–14. http://archive.minfolit.lt/arch/18001/18339.pdf Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė R. 2010: Bendrinės kalbos normintojai ir besikurianti skaitmeninio modernizmo visuomenė. – Kalbos kultūra 83, 98–118. http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/kk_83_skaitmeninis%20modernizmas_miliunaite.pdf Miliūnaitė R. 2010: Kalbos prestižas ir jo planavimas. – Kalbos kultūra 83, 65–79. http://archive.minfolit.lt/arch/29001/29493.pdf. Miliūnaitė R. 2012a: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gimtoji kalba 6, 3–11. http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/mili%C5%ABnait%C4%97_nauja%C5%BEod%C5%BEi %C5%B3%20duomenynas_gk.pdf Miliūnaitė R. 2012b: Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba. – Gimtoji kalba 9, 3–14. http://www.kalbosnamai.lt/images/dokumentai/mili%C5%ABnait%C4%97_naujadarai_gk.pdf ND: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sud. Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011–2012. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt/. Vaicekauskienė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Vaicekauskienė L. 2008: Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai. Kalbos kultūra 81, 65–79. Rita Miliūnaitė, 2012 12 27