600 likes | 2.05k Vues
Mokslininku mintys. ?Teorija ? geras dalykas, bet teisingas eksperimentas lieka visiems laikams." P.Kapica Patirtis niekada neklysta; klaidingi buna tik sprendimai, kuriu rezultatai
E N D
1. Temperaturos matavimo istorija Jurate Blaiene
Fizikos mokytoja eksperte
2. Mokslininku mintys
Teorija geras dalykas, bet teisingas eksperimentas lieka visiems laikams. P.Kapica
Patirtis niekada neklysta; klaidingi buna tik sprendimai, kuriu rezultatai nera paremti eksperimentu ivadomis. Leonardo da Vinci
Vienas moksliniu principu imatuoti tai, kas matuojama ir pasistengti paversti imatuojamu tai, kas nebuvo ... G. Galilejus
3. Temperatura senoveje ? Senoves mokslininkai kuno temperatura nustatydavo, paliesdami ji ranka. ? Dar V a. pr. m. e. medicinos pradininkas Hipokratas ( 460 370 m. pr. m. e.) atkreipe demesi i pakilusia ligoniu kuno temperatura. ? Hipoktratas pirmasis panaudojo temperaturos savoka. Graikikai terme tai iluma, o skopeo iureti.
4. Pirmieji senoves termoskopai ? Pirmaji termoskopa bandyta sukonstruoti jau antikos laikais. iluminio oro pletimosi savybe temperaturai matuoti naudojo Aleksandrijos ininierius Filonas Vizantietis ( 230 m. pr. Kr. ) ? Prietaisa sudare rutulio formos indas, turintis nepralaidu kamti. Stiklinio U formos vamzdelio vienas galas jungesi su rutuliu, kitas -ileidiamas i inda su vandeniu.
5. Pirmieji senoves termoskopai Pirmiausia prietaisas buvo pastatomas sauleje. Besipleciantis suiles oras sukeldavo oro burbulu susidaryma vandenyje.
Veliau prietaisas buvo pastatomas pavesyje. Oras rutulyje atvesdavo ir vanduo, esantis inde , kildavo stikliniu vamzdeliu ir patekdavo i rutuli.
Pakartotinai prietaisa pastacius sauleje, besipleciantis iltas oras istumdavo vandeni atgal i vaza. Pagal vandens lygio kitima buvo galima spresti apie aplinkos temperaturos kitimus.
6. Pirmieji senoves termoskopai
Antikos laiku mokslininkas Heronas Aleksandrietis (130 m. per. Kr.) patobulino termoskopo konstrukcija, panaudodamas net du stiklinius vamzdelius.
7. Galilejaus termoskopas Netikslus temperaturos matavimas tesesi iki 1597 metu, kai italu mokslininkas G.Galilejus sukonstravo termoskopa su stiklinio vamzdelio gale ulydytu stikliniu rutuliuku.
8. Galilejaus termoskopo veikimas
Pirmiausia rankomis buvo paildomas rutuliukas.
Atviras rutuliuko galas buvo ileidiamas i vandeni.
Kai oras, esantis rutuliuke atvesdavo, jo slegis nukrisdavo, o atmosferos slegio veikiamas vanduo pakildavo vamzdeliu.
Orui rutuliuke atvesus, vandens stulpelis vamzdelyje pakildavo, o paildius ora,- nusileisdavo.
9. Galilejaus termoskopo trukumai
Skyscio stulpelio auktis termoskope priklause nuo atmosferos slegio. iuo prietaisu galima buvo tik palyginti ivairiu kunu temperatura vienu ir tuo paciu metu, vienoje ir toje pacioje vietoje.
Prietaisas neturejo skales ir matuoti temperatura juo nebuvo galima.
10. Dujinis Galilejaus termometras G.Galilejus sukonstravo dujini termometra.
Tam panaudojo baliona(1), kuris buvo pripildytas helio, azoto arba vandenilio duju.
Siauras vamzdelis(2) (kapiliaras) sujunge baliona su manometru(3).
Dujinis termometras buvo patalpinamas i ta aplinka, kurios temperatura reikia imatuoti.
Temperatura nustatoma pagal duju turio arba slegio pakitimus.
11. Galilejaus termometras Galilejaus termometro veikimas pagristas skysciu savybe keisti tanki priklausomai nuo temperaturos kitimu.
Rutuliukai, turintys prikabintas plokteles su atitinkamomis temperaturu atymomis, esant nors ir maiausiems temperaturos kitimams, keicia savo turi.
12. iuolaikinis Galilejaus termometras
Kiekvieno rutuliuko svoris toks, kad prie tam tikros temperaturos rutuliuku tankis susilygina su skyscio tankiu, esanciu cilindro viduje.Tada rutuliukas kyla i paviriu.
13. iuolaikinis Galilejaus termometras Kiekvienas burbulas atitinka tam tikra temperatura: Melynas - 60oC alias - 70oC Violetinis -75oC ir t.t.
14. iuolaikinis Galilejaus termometras
Aplinkos temperatura nustatoma pagal emiausiai virutineje dalyje esanti rutuliuka.
15. iuolaikinis Galilejaus termometras iuolaikiniais Galilejaus skyscio termometrais matuojama kambario temperatura. Tai puiki dovana bei kambario puomena.
16. Santorio Santorio termoskopas Beveik tuo paciu metu , kaip ir G.Galilejus, italu gydytojas Santorio Santorio sukonstravo termoskopa, kuriuo matuodavo ligoniu temperatura.
Santorio buvo pirmasis gydytojas, kuris nustate, kad mogaus kunas turi pastovia temperatura, kuri ligos metu nukrypsta nuo normos.
17. Santorio termoskopas ? Santorio termoskopas taip pat turejo stiklini rutuli, taciau jau buvo upildytas skysciu. Toliau buvo pritaisytas sugraduotas vamzdelis. ? Skirtingu kuno vietu temperatura buvo nustatoma skaiciuojant 10 pulso duiu ir stebint skyscio lygi vamzdelyje.
18. Santorio termoskopas Ligonio temperatura buvo nustatoma kvepuojant i prietaisa arba suildant ji rankomis.
19. Dalanse termometras 1688 meatis prancuzu fizikas Dalanse sukure spiritini termometra.
io prietaiso skaleje vienu atskaitos taku pirma karta buvo panaudota ledo tirpimo temperatura.
Aukciausias takas ymejo karves sviesto lydymosi temperatura.
20. Termometro gimimas Italu fiziko T.Toricelio bandymai su gyvsidabriniu barometru dave pradia G.Galilejo termoskopo modifikacijai.
1700m. Florencijos meistrai paeme termoskopa, apverte ji, i vamzdeli su rutuliuku pripyle nudayto spirito, rutulini inda su vandeniu imete, kaip netinkama.
Tai buvo mokslo ir technikos naujove prietaisas nepriklause nuo atmosferos slegio.
Gautasis prietaisas ir vadinamas termometru. Taigi, 1700 metus mes galime fiksuoti, kaip mums priimtino termometro gimimo metus.
21. Galilejaus termoskopo ir Florencijos mokslininku termometro palyginimas
22. Florencijos fiziku metereologiniai prietaisai Florencijos fizikai, priklause Bandymu akademijai, temperaturai matuoti panaudojo skyscio ilumini pletimasi.
Ju termometrai tai ne tik mokslo, bet ir meno kuriniai. iuose termometruose nera stiklines kolbos.
Paveiksle pateikti ivairus meteorologijos prietaisai, tarp kuriu yra termoskopai bei termometrai.
23. Niutono termometras 1701 metais I. Niutonas taip pat pagamino savo termometra , kuris buvo upildytas linu aliejumi.
Skales atskaitos takai buvo ledo tirpimo ir mogaus kuno temperatura. Tiesa, mogaus temperaturai Niutonas suteike 12 laipsniu.
Pagal Niutono termometra vanduo turejo uvirti prie 33 laipsniu.
24. Danielio Farenheito skale ? 1714 m. olandu stiklaputis Danielius Farenheitas padare termometra, kuriame vietoj skyscio pirma karta buvo panaudotas gyvsidabris. Vienu pradiniu skales taku (0 oF) jis laike emiausia temperatura, kuria jam pavyko gauti. Tai buvo vandens, ledo ir amoniako miinio temperatura. ? Atstuma tarp ju padalijo i 32 dalis. Pagal skale, sveiko mogaus kuno temperatura atitiko 96oF, vandens virimo 121oF. ? Farenheito skale labai paplito daugelyje aliu, ji ir dabar naudojama Anglijoje ir JAV.
25. Riomerio skale
? 1730 metais prancuzu fizikas R.Riomeris pasiule alkoholio termometra su pastoviais ledo tirpimo 0oR ir vandens virimo 80oR takais. ? Atstuma skaleje tarp ledo tirpimo ir vandens virimo taku jis padalijo i 80 daliu. ? Kodel buvo naudojamas skaicius 80? Mokslininkas Riomeris tai sugalvojo, remdamasis iluminiu vandens pletimusi. Nustates, jog ildant vandens ir spirito miini tarp ualimo ir uvirimo temperaturu turis padideja 80 tukstantuju daliu viso turio, panaudojo i skaiciu skaleje.
26. Celcijaus skale 1742 m. vedu fizikas A. Celcijus pasiule nauja skale.
Pradiniais takais jis laike ledo tirpimo ir vandens virimo temperatura.
Pavadines juos atitinkamai 100oC ir 0oC, suskirste tarpa tarp iu taku i 100 lygiu daliu.
27. Celcijaus bandymai
? Temperaturos matavimo bandymus Celcijus kartojo du metus. Ivairiais iemos menesiais, kai buvo skirtingos oro salygos ir barometras rode nevienodus parodymus, jis matavo tirpstancio ledo temperatura. Visais iais atvejais mokslininkas gaudavo ta pati taka stulpelyje. ? Ityres ledo tirpima , Celcijus pradejo vandens virimo bandymus. Mokslininkas nustate, kad vandens virimo temperatura priklauso nuo priemaiu ir nuo atmosferos slegio. Pavyzdiui auktai kalnuose, kur atmosferos slegis maesnis, vanduo uverda emesneje temperaturoje.
28. Celcijaus - termerio skale Tokia apversta skale nepaplito. Netrukus Celcijaus tevynainis termeris nuliu pasiule laikyti ledo tirpimo temperatura. Kaip tik i skale, gavusi Celcijaus varda, naudojama ir iuolaikiniuose termometruose.
29. Kelvino skale 1848 m. anglu fizikas Viljamsas Tomsonas ( lordas Kelvinas) pasiule temperaturos skale su absoliutiniu nuliu. i skale danai vadinama termodinamine skale.
Absoliutinis nulis, tai pati emiausia temperatura. Esant absoliutiniam nuliui 0oK (-273oC), molekules nustoja judeti. Mokslininkams pavyko akimirksniu ataldyti mediaga iki absoliutinio nulio, bet lygiai tokia pat temperatura niekada nebus pasiekta.
30. Kelvino skale
Kelvino skale daniausiai naudoja fizikai.
Ji vadinama absoliutiniu temperaturu skale.
Absoliutine temperatura T susijusi su atitinkama Celcijaus temperatura to saryiu:
T = to + 273o
31. Termometru skales Iki XVIII a. pabaigos pasiulytu skaliu skaicius artejo prie dvieju deimciu. Tai buvo nepatogu ir nereikalinga. Iki musu dienu iliko keturios skales ir tai labai daug. Mokslo pasaulyje temperatura ireikiama Kelvinais (K). Praktiniame gyvenime naudojami termometrai su Celcijaus skale ir tik labai retai dar pasitaiko Riomerio ir Farenheito skales.
32. Kaip ymimos ivairios skales ?
Farenheito skales nulis
ymimas 0oF
Riomerio 0oR
Celcijaus 0oC
Kelvino 0oK
Jei moksliniuose leidiniuose rasite ymejima oL, nenustebkite, tai Kelvino skale deimtainio logoritmo apimtyje.
33. Skaliu palyginimo lentele
34. Skyscio termometrai
35. Bimetaliniu termometru konstrukcija Puikus temperaturos reguliatorius yra bimetaline ploktele. Tokios i dvieju metalu sukniedytos plokteles, kylant temperaturai, ilinksta.
36. Ivairus bimetaliniai termometrai
37. Elektriniai skaitmeniniai termometrai ? Elektrinio termometro veikimas priklauso nuo termoelemento savybiu kitimo. ? Temperatura rodoma skaitmeniniame ekrane.
38. Skaitmeniniai termometrai
39. iuo prietaisu lengvai, greitai ir tiksliai galima nustatyti sunkiai prieinamu vietu temperatura.
40. Infraraudonuju spinduliu termometrai
1984 metais Daividas Filipsas irado infraraudonuju spinduliu termometra
41. Spektrine analize
Kartos lavos temperatura galima nustatyti spektrines analizes budu. Nepasiekiamu dangaus kunu temperatura nustatoma gana tiksliai.
42. Optinis pirometras Optiniu pirometru galima imatuoti labai auktas temperaturas dideliais nuotoliais.
43. Akvariumu termometrai
44. Medicininiai termometrai
45. Klinikinis termometras
46. Laikrodiai termometrai
47. Termometru ruys Skyscio
Dujiniai
Galilejaus vandens Bimetaliniai
Infraraudonuju spinduliu
Elektriniai skaitmeniniai
Pirometrai
48. Naudota literatura: Mokslas ir visata: Vert. i anglu k.- Vilnius, 1989 (Painimo diaugsmas. Populiarioji enciklopedija)
R.Karazija. Fizika humanitarams, I dalis.- Vilnius, TEV, 1996.
I.Kirilova. Fizikos skaitiniai 6-7 kl. Vert. I rusu k. Kaunas, viesa, 1981.
http://www.google.lt/search?q=cache:KY19gmW_3IYJ:boson.physics.sc.edu/~rjones/phys101/Fahrenheit%27sThermometer.html+Fahrenheit+thermometer&hl=lt&ie=UTF-8&inlang=lv
http://www.google.lt/search?q=cache:saguPzncxb4J:web.fccj.org/~ethall/gaslaw/gaslaw.htm+thermometer+history+&hl=lt&ie=UTF-8&inlang=lv
http://www.google.lt/search?q=cache:168MNucVp_oJ:es.rice.edu/ES/humsoc/Galileo/Things/thermometer.html+thermometer+history+&hl=lt&ie=UTF-8&inlang=lv
http://www.satisnc.com/catalogue.html
http://www.phys-campus.bspu.secna.ru/db/search.php?words=??????????%20????????
Komentarus ir pasiulymus siusti adresu blazieneju@one.lt
49. Dekojame u demesi