1 / 10

GERA MOKYKLA

GERA MOKYKLA. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 2013-06-27. ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS. KOKYBĖS SAMPRATOS KŪRIMAS. KOKYBĖS GERINIMAS. KOKYBĖS VERTINIMAS. GERA MOKYKLA. Ugdymo procesas

lieu
Télécharger la présentation

GERA MOKYKLA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. GERA MOKYKLA Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 2013-06-27

  2. ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS KOKYBĖS SAMPRATOS KŪRIMAS KOKYBĖS GERINIMAS KOKYBĖS VERTINIMAS

  3. GERA MOKYKLA • Ugdymo procesas • Numatomos dvi galimos ugdymo turinio kryptys - būti tradicine, žinias suteikiančia, kontroliuojamoje aplinkoje veikiančia mokykla ar tapti nuolat besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia, besimokančia mokykla. • Mokyklos valdymo ideologija • Egzistuoja dvi valdymo ideologijos kryptys. Vienoje pusėje yra savarankiška, todėl gebanti greitai mokytis ir tobulėti mokykla, kitoje – mokykla, kurios veikla yra reglamentuojama ir vykdoma nuolatinė mokyklos veiklos kontrolė.

  4. Geros mokyklos samprata apima vis daugiau kintančios ir prisitaikančios – besimokančios mokyklos bruožų Kompleksiškumas (visuomenės ir asmens poreikiai) 4. Greitai prisitaikanti ir kintanti mokykla 1.Tikslų ir įgaliojimų disonansas Gera mokykla Savarankiškumas, pasitikėjimas, įgalinimas Reglamentavimas, priežiūra, pagalba 3. Mokykla įgalinta pati atrasti ugdymo programų įgyvendinimo būdus 2. Visų mokyklos veiklos aspektų reglamentavimas • Ryškiausios mąstymo kryptys, aptinkamos Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje, strateginiuose dokumentuose ir užsienio praktikoje paliečia mokyklų valdymo ideologijos ir ugdymo klausimus. • Matomas aiškus judėjimas savarankiškumo link ir perėjimas į kompleksinę aplinką. Supaprastinimas (žinių ir vertybių sistema)

  5. LIETUVOS MOKYKLOS VIETA MOKYKLOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO MATRICOJE

  6. GERA MOKYKLA • ATVIRA • SVEIKA (DARNI) • GYVA • PRASMĖS IR ATRADIMŲ MOKANTIS SIEKIANTI • BENDRUOMENĖS SUSITARIMAIS SAVO VEIKLĄ GRINDŽIANTI • NUOLAT BESIMOKANTI

  7. I (ir svarbiausias ) vertinimo lygmuo MOKINIŲ PATIRTYS UGDYMO REZULTATAI GYVENIMAS MOKYKLOJE BRANDA, PASIEKIMAI ir PAŽANGA UGDYMASIS/ MOKYMASIS II vertinimo lygmuo – organizacija kaip veiksnys UGDYMO APLINKA UGDYMAS/MOKYMAS PERSONALAS BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA LYDERYSTĖ ir VADYBA VIETOS BENDRUOMENĖ ir STEIGĖJAS III vertinimo lygmuo

  8. UGDYMO SĖKMĖ YRA MOKINIŲ PAŽANGA IR PASIEKIMAI, AKADEMINE, ASMENINE, SOCIALINE PRASME 3.2.Pasiekimai = 1.1.1.Vertybės*0,213 + 1.2.1. Asmenybės raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266 + 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 3.1.Pažanga*0,243 + 0,297. Gerą (sėkmingai dirbančią) mokyklą galima apibūdinti įvardijant tris svarbiausias dalis: bendras, aptartas ir visų pripažįstamas vertybes ir pagal jas iškeltus siekinius; siekių įgyvendinimo gebėjimus; ir vykdomos veiklos profesionalumą (Balevičienė, 2012).

  9. Ugdymo rezultatai, arba veiksmingumas, lyginami su jų pasiekimo „kaina“, tai yra mokinių patirtimis mokykloje. Kurie svarbesni? TAI, KAS SVARBIAUSIA - MOKYKLOS MISIJA MOKINIŲ PATIRTYS UGDYMO REZULTATAI GYVENIMAS MOKYKLOJE Savijauta (būti priimtam, pripažintam, vertinamam, saugiam, patirti buvimo mokykloje džiaugsmą ir prasmę) Bendruomeniškumas (narystė, vienybė, dalinimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai) Savivalda (tarimasis, sprendimų inicijavimas, priėmimas ir įgyvendinimas, mokyklos gyvenimo kūrimas) Įvykiai ir nuotykiai (projektai, akcijos, talkos , pramogos ir kiti renginiai) Asmenybinė branda (savivoka, savivertė, vertybinė orientacija ir gyvenimo būdas) Mokymosi pasiekimai (bendrosios kompetencijos, dalykinės kompetencijos) Mokymosi pažanga (per tam tikrą laiką pasiektas lygis - atsižvelgiant į programose numatytus reikalavimus, bet taip pat ir mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes) UGDYMASIS/MOKYMASIS Įdomus (provokuojantis, kuriantis iššūkius, asmeniškai prasmingas, įkvepiantis, įtraukiantis) Auginantis (atitinkantis asmens poreikius, stimuliuojantis, pakankamai gilus ir sudėtingas) Interaktyvus (pagrįstas sąveikomis, dialogiškas, tinklinis, be sienų (globalus) ............. ............. .............

  10. MOKYKLA KAIP ORGANIZACIJA – SĄLYGA MISIJAI ĮGYVENDINTI UGDYMO APLINKA Erdvių funkcionalumas (patogumas, naudojimo įvairovė, mokymąsi stimuliuojančios detalės ir įranga) Jaukumas ir estetika Mokinių indėlis kuriant aplinką UGDYMAS/MOKYMAS ........................ ........................ ........................ ........................ PERSONALAS ........................ ........................ ........................ ........................ BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA ......................... ............................ ............................ Ar reikia/įmanoma pateikti geros mokyklos veiklos „receptą“, jei mokyklos yra skirtingų tipų ir dydžių, įkurtos skirtingose vietovėse ir aplinkose, dirba su skirtingais vaikais turėdamos skirtingus išteklius ir tenkina ne visai vienodus tėvų ir vietos bendruomenių lūkesčius? LYDERYSTĖ ir VADYBA ............................ ............................ ............................

More Related