Atvira vald žia: nerealizuojamos visuomenės galimybės ir esamos kliūtys

1. Atvira valdžia: nerealizuojamos visuomenės galimybės ir esamos kliūtys Dr. Tomas Janeliūnas VU, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

2. Problema: • Lietuvos visuomenė yra pasyvi ir menkai išnaudoja savo teises įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą net ir tais atvejais, kurie formaliai suteikia galimybes piliečiams pateikti savo poziciją. • Visuomenes pasyvumas neskatina valdžios institucijų didinti atvirumą, atsižvelgti į piliečių lūkesčius, o tai prisideda prie biurokratinio uždarumo didinimo.

3. Uždaras visuomenės-valdžios bendravimo ciklas

4. Kliūtys, mažinančios visuomenės aktyvumą dalyvauti sprendimų priėmime (1) Itin dideli reikalavimai siekiant surengti referendumą • 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių, t.y. šiuo metu, kai rinkimų teisę turi maždaug 2,6 mln. piliečių, tai sudaro daugiau nei 11 proc. visų rinkėjų Piliečių įstatymų iniciatyvos teisės devalvavimas • Iniciatyvas dėl įstatymų projektų, kuriuos teikia visuomenės grupės, dažniausiai organizuoja politinės partijos. • Piliečių siūlomi įstatymų projektai dažniausiai nesulaukia pritarimo Seime.

5. Kliūtys, mažinančios visuomenės aktyvumą dalyvauti sprendimų priėmime (2) Neapibrėžtos peticijų teikimo galimybės ir ribos • Universali peticijų galimybė galėtų tapti viena dažniausiai piliečių naudojamų teisių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą • Peticijų teikimas ir pasirašymas elektroniniu būdu galėtų sustiprinti visuomenės interesą įsitraukti į vienos ar kitos problemos sprendimą bei iš dalies įteisintų dabar tik neoficialiai egzistuojančius „peticijų“ teikimo būdus

6. Kliūtys, mažinančios visuomenės aktyvumą dalyvauti sprendimų priėmime (3) Nepakankamai apibrėžtos įstatymų ir kitų teisės aktų projektų svarstymo visuomenei galimybės • Seimo ir Vyriausybės institucijų veikloje, rengiant bei svarstant teisės aktų projektus, iki šiol egzistuoja nemažai subjektyvumo – nuo politikų ir valdininkų pasirinkimo priklauso, teikti viešai visuomenei svarstyti sprendimo projektą, ar ne. • visuomenė pati turi sekti teisės aktų leidybos procesą. • Visuomenės galimybes laiku reaguoti į svarstomus klausimus apsunkina ir tai, kad įvairūs teisės aktų projektai yra išskaidyti įvairių valstybės institucijų tinklapiuose, nėra vieno aiškaus šaltinio, kuris leistų stebėti teisės akto rengimo, svarstymo procesą

7. Informacijos prieinamumo problemos: • Informacijos suteikimo problemos (trūksta tikslios, pagrįstos, laiku suteikiamos informacijos, per sunku surasti/pasiekti tikrąjį „informacijos turėtoją“) • Informacijos koordinavimo ir struktūravimo problemos (informacija viešuose šaltiniuose per daug padrika, fragmentiška, pateikiama be būtino platesnio konteksto)

8. Kaip išardyti uždarą ratą? • Visuomenės pasyvumo priežastys gali būti įvairios, tačiau viena svarbiausių iš jų – valdžios teikiamos informacijos sudėtingos prieinamumo sąlygos. • Uždaro visuomenės pasyvumo ir valdžios uždarumo rato dilemos gali būti sprendžiamos tik iš esmės pertvarkius nors vieną šio ciklo problemų grandį. • Iniciatyva turėtų priklausyti valdžios institucijoms, nes tik jos turi pakankamai žinių, resursų ir galios savo veiksmais keisti dabartinę situaciją • Pradinis (prioritetinis) pokyčių skatinimo mechanizmas turėtų prasidėti nuo „informacijos prieinamumo“ grandies tobulinimo.

9. Rekomendacijos:1. Informacijos viešumo ir efektyvumo didinimas • Sukurti vieningą internete piliečiams prieinamą duomenų bazę (“informacinius vartus”) kurie sudarytų piliečiams galimybes geriau suvokti valstybės sprendimus ir dalyvauti juos priimant. • “Informaciniai vartai” turėtų pateikti visą informaciją, susijusią su nacionalinio ir savivaldos lygmens teisėkūra (įskaitant pirminius projektų šaltinius, viešas ataskaitas apie valstybės biudžeto išlaidas) ir garantuoti interaktyvias galimybes piliečiams įsitraukti į projektų ar sprendimų procesą

10. Rekomendacijos:2. Teisėkūros proceso skaidrumo didinimas • Būtina padidinti visą teisėkūros proceso skaidrumą, aiškiai reglamentuoti viešųjų svarstymų ir visuomenės įsitraukimo į sprendimų priėmimą galimybes (tai turėtų reglamentuoti naujasis Teisėkūros įstatymas) • Visos teisėkuros proceso stadijos turi būti viešos, aiškios visuomenei ir nepriklausančios nuo subjektyvių valdžios institucijų ar jų atstovų sprendimų