1 / 35

IŠL diagnostikos ir eigos ypatumai, sergant cukriniu diabetu

IŠL diagnostikos ir eigos ypatumai, sergant cukriniu diabetu. Prof. RŪTA BABARSKIENĖ Kauno medicinos universitetas. CD vystymosi perspektyvos 2007-2025. 53.2 64.1 +21%. 28.3 40.5 +43%. 24.5 44.5 +81%. 67.0 99.4 +48%. 46.5 80.3 +73%. 10.4 18.7 +80%. 16.2 32.7 +102%.

markku
Télécharger la présentation

IŠL diagnostikos ir eigos ypatumai, sergant cukriniu diabetu

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. IŠL diagnostikos ir eigos ypatumai, sergant cukriniu diabetu Prof. RŪTA BABARSKIENĖ Kauno medicinos universitetas

  2. CD vystymosi perspektyvos 2007-2025 53.2 64.1 +21% 28.3 40.5 +43% 24.5 44.5 +81% 67.0 99.4 +48% 46.5 80.3 +73% 10.4 18.7 +80% 16.2 32.7 +102% Pasaulyje 2007 = 246 mil. 2025 = 380 mil. Padidės +55% Diabetes Atlas, 3rd edition, IDF 2006

  3. Diabetas ir IŠL, kardiovaskulinio sergamumo rizika 100 90 Nesergantys diabetu 80 Naujai diagnozuotas diabetas 70 Tikimybė nesusirgti KV liga (%) 60 Anksčiau diagnozuotas diabetas 50 40 30 0 3 6 9 12 15 Laikas iki įvykio (metai) Pacientai sergantys diabetu ir AHturi  3 kartus didesnę riziką KV įvykių išsivystymui Verdecchia P et al. Hypertension. 2004;43:963–969.

  4. Gliukozės apykaitos sutrikimo laipsnis ir koronarinės širdies ligos atsiradimo rizika 5 4 3 2 Dažnis/1000 1 0 Normali gliukozės tolerancija SGT 2 tipo CD SGT – sutrikusi gliukozės tolerancija Eschwège E et al. Horm Metab Res. 1985;15(suppl):41-46.

  5. IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA IR CUKRINIS DIABETAS Cukrinis diabetas ir mirštamumas nuo išeminės širdies ligos (Framinghamo studijos duomenys) 17 17 18 CD Be CD 16 14 12 10 8 Mirtys 1000 asmenų/metus 8 6 4 4 2 0 Vyrai Moterys Kannel WB, McGee DL. JAMA 1979;241:2035-2038

  6. Bendras mirštamumasMRFT studija: 12 metų stebėjimas Sergantys CD ( n = 5163 ) % % Nesergantys CD ( n = 347815 ) 8 25 Bendrasis mirštamumas Kardiovaskulinis mirštamumas 20 6 21.2% 15 6.1% 4 10 2 5 2.6% 6.1% 0 0 p < 0.001 p < 0.001

  7. Dažniausia mirties priežastis Kardiovaskulinių ligų rizika padidėja 2 -4 kartus Sergantys CD dažniau miršta nei nesergantys šia liga Sumažėja išgyvenamumas po MI, po AVJO,poPTVA Padidėja insulto ir periferinių kraujagyslių ligų rizika CUKRINIO DIABETO ĮTAKA MAKROVASKULINĖMS KOMPLIKACIJOMS IŠSIVYSTYTI Betteridge DJ. Acta Diabetol. 1999;36:S25-S29. Nesto R. Acta Diabetol. 2001;38:S3-S8.

  8. Juodoji dėžė Diabetinė dislipidemija Prokoaguliacinė būklė Insulinui resistencija/ hiperinsulinemija “Glikooksidacija” ir oksidacija Hormonų pusiausvyros, augimo faktoriaus,citokinų veiklos aktyvėjimas, lygiųjų raumenų ląstelių proliferacija, putliųjų ląstelių formavimasis Aterosklerozė ir 2 tipo cukrinis diabetas Bierman E. Arterioscler Thromb.1992;12:647-656

  9. Nesergant CD Sergant CD VISCERALINIŲ RIEBALŲ PASISKIRSTYMAS:

  10. CUKRINIS DIABETAS IRIŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA

  11. Aterosklerozės vystymasis Putotos ląstelės Riebaliniai ruoželiai Komplikuota plokštelė/plyšimas Ateroma Fibrozinė plokštelė Pirmoji dekada Nuo trečiosios dekados Nuo ketvirtosios dekados Lygieji raumenys ir kolagenas Trombozė hematoma Didėja lipidų akumuliacija

  12. Hiperglikemija –endotelio pažeidimas Didėja glikolizės skilimo produktų Aktyvuojami proinflamatoriniai žymenys Mažėja azoto oksido poveikis ir didėja endotelio disfunkcija Didėja endotelino sintezė Didėja kraujagyslių pralaidumas Didėja augimo faktoriaus kiekis – skatinama angiogenezė ir mikroangiopatija Ankstyvi ateroskleroziniai arterijų pokyčiai sergant CD

  13. INSULINO REZISTENCIJA DIDINA Makrofagų kiekį CD36 proteino kiekį Oksigenizuotų MTCH sunaudojimą Matrix Metalloproteinazių produkciją DIABETAS STIMULIUOJA Oksidacinį stresą Adventicijos uždegimą Plokštelės hemoragiją Makrofagų aktyvaciją Lipidinės šerdies padidėjimą Didėja plokštelės plyšimo rizika Vėlyvieji ateroskleroziniai arterijų pokyčiai sergant CD

  14. Pakitimai vainikinėse arterijose sergant cukriniu diabetu Normali glikemija (n=291) Gliukozės tolerancijos sutrikimai (n=82) “Lengvos f. CD” (n=20) CD pagal PSO kriterijus (n=73) P =0.0001 ns P=0.06 P =0.001 P=0.05 ns P =0.05 ns ns Pažeistų segmentų skaičius Pažeistų segmentų skaičius Pažeistų segmentų skaičius Nedidelės stenozės- <25% VA pažeistų segmentų kiekis (stenozė 76% - 99%) Vidutinės stenozės ( stenozė 26% - 50%) Ledru F, et al. J Am Coll Cardiol. 2001;37(6):1543-1550

  15. Cukrinis diabetas ir išeminė širdies liga 80% SERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU MIRŠTADĖLKARDIOVASKULINIŲ LIGŲ Expert Panel on Detection, Evaluation and Treatment High Cholesterol JAMA 2001 Haffner SM et al N Engl J Med 1998 Sowers JR et al Hypertension 2001

  16. Mirštamumo ir mirtingumo padidėjimo priežastys persirgus miokardo infarktu ENDOTELIO AKTYVACIJA SUMAŽĖJO NO PASIKEIČIA NEUROHORMONALINĖ REGULIACIJA SUMAŽĖJA ŠIRDIES KONTRAKTILINIAI REZERVAI HIPERINSULINEMIJA REZISTENTIŠKUMAS INSULINUI VAZOKONSTRIKCIJA ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS SUMAŽĖJO ŠIRDIES VARIABILUMAS Q-TCPRAILGĖJO QT DISPERSIJA vWF -faktorius TROMBOGENIŠKUMAS REINFARKTAS STAIGI KORONARINĖ MIRTIS

  17. HIPERTENZIJA IR CUKRINIS DIABETAS Intensyvaus ir įprasto glikemijos mažinimo įtaka CD komplikacijų dažniui (UKPDS tyrimas) * Kombinuotos makrovaskukinės ir mikrovaskulinės komplikacijos UKPDS Group. Lancet 1998;352:837-853

  18. IŠEMINĖS ŠIRDIES LIGOS KLINIKINIAI SINDROMAI

  19. Kardiovaskulinė autonominė neuropatija • Klinika -ortostazinė hipotenzija -tachikardija ramybėje -beskausmė miokardo išemija ir infarktas • Diagnostika -ŠSD variabilumo sumažėjimas (EKG, Holterio monitoravimas) -ortostazės mėginys -radionuklidinis tyrimas • Gydymas -griežta glikemijos kontrolė -AKF inhibitoriai -alfa-lipoinė rūgštis

  20. IŠL diagnostikos ypatumai, sergant CDKrūtinės angina • Diagnozuojama 40 proc. sergančiųjų CD • Besimptominė eiga • Dėl autonominės neuropatijos skausmai netipiški • Atipiniai skausmai fizinio krūvio metu gali rodyti ženklių angiografinių pokyčių tikimybę • Neintervenciniai tyrimai ir angiografija turi būti atliekami esant ir netipiniams simptomams

  21. IŠL diagnostikos ir gydymo ypatumai, sergant CDMiokardo infarktas • Miokardo infarkto (MI) išsivystymo rizika yra 50 proc. sergančiųjų CD vyrų ir 150 proc. – moterų didesnė negu nesergančiųjų CD • Besimptominis arba netipinės eigos MI nustatomas 32-42 proc. sergančiųjų CD • Pagrindinės ūmaus MI komplikacijos (ūmus širdies nepakankamumas, grėsmingi ritmo ir laidumo sutrikimai) išsivysto 50 proc. sergančiųjų CD • Ūmaus MI metu sergantiesiems CD arba kurių gliukozės koncentracija kraujyje >11,0 mmol/l, 24 val. turėtų būti gydomi insulino ir gliukozės infuzijomis

  22. CUKRINIU DIABETU (CD) SERGANČIŲ LIGONIŲ IŠGYVENAMUMAS PO MI: MINESOTOS ŠIRDIES STUDIJA Vyrai Moterys 100 80 60 40 0 100 80 60 40 0 Nesergantys CD Nesergantys CD n=1628 n=568 Išgyvenamumas (%) Išgyvenamumas(%) Sergantys CD n=228 Sergantys CD n=156 0 20 40 60 80 0 20 40 60 80 Mėnesiai po MI Mėnesiai po MI Sprafka JM et al. Diabetes Care 1991;14:537-543

  23. ANTRO TIPO CUKRINIS DIABETAS IR KARDIOVASKULINĖ RIZIKA Diabetas ir persirgtas MI turi tą pačią riziką Išgyvenamumas (proc.) 100 Nesirgo CD ar MI Diabetas be MI 80 MI be Diabeto 60 Diabetas + MI 40 20 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Metai Haffner SM, et al. Mortality from coronary heart disease in subjects with type 2 diabetes and in nondiabetic subjects with and without prior myocardial infarction. N Engl J Med 1998;339:229-34

  24. Išl diagnostikos ypatumai, sergant CDSTAIGI MIRTIS • Dažnesnę staigios mirties tikimybę įtakoja: - susilpnėjęs angininio skausmo pajautimas, padidinantis skausminio sindromo slenkstį fizinio krūvio metu - autonominė neuropatija, lemianti ŠSD variabilumo sumažėjimą, simpatinės NS aktyvumo padidėjimą, QT inervalo pailgėjimą ir QT dispersijos sumažėjimą EKG • Aritmijos sergantiesiems CD yra dažnesnės ir sudėtingesnės

  25. Gliukozės koncentracijos ir HbA1c įtaka išemijos pasekmių dažniuiEast-West Studija (7 metų stebėjimas) Gliukozė nevalgius Hemoglobinas A1 40 30 20 10 0 40 30 20 10 0 Kardialinis mirtingumas Išemijos pasekmės Kardialinis mirtingumas Išemijos pasekmės Atvejų dažnis % Atvejų dažnis % <9.6 9.6-13.4 >13.4 <8.9 8.9-10.7 >10.7 Gliukozės koncentracija nevalgius (mmol/l) HbA1 (%) Lehto S et al. Diabetes 1997;46:1354-1359

  26. CUKRINIS DIABETAS IRIŠEMINĖS ŠIRDIES LIGOS INTERVENCINIS GYDYMAS

  27. Išl gydymo ypatumai, sergant CDMIOKARDO REVASKULIZACIJA • Daugybinai segmentiniai, difuziniai ir distalinių vainikinių arterijų pokyčiai lemia revaskuliarizacijos sudėtingumą • Blogesnis ligonių po PTKA ir AKJO išgyvenamumas • Didesnis restenozių dažnis po PTKA • Daugumai sergančiųjų CD efektyvesnė AKJO negu PTKA (BARI duomenys) • IIb/IIIa receptorių blokatoriai ir stentavimas pagerina sergančiųjų CD išeitis po PTKA

  28. 0 0 0 1 1 1 2 2 2 3 3 3 4 4 4 5 5 5 6 6 6 7 7 7 8 8 8 CUKRINIU DIABETU (CD) SERGANČIŲJŲ MIRŠTAMUMAS PO AKJO IR PTKA (EAST STUDIJA) Visi ligoniai 100 82.7 80 79.3 60 Išgyvenamumas % 40 AKJO (n=194) PTKA (n=198) 20 p = 0.40 0 Sergantys CD Nesergantys CD 100 100 80 80 Išgyvenamumas % 60 60 Išgyvenamumas % 40 40 AKJO (n=30) PTKA (n=29) AKJO (n=164) PTKA (n=169) 20 20 p = 0.23 p = 0.71 0 0 Metai po randomizacijos King SB III et al. J Am Coll Cardiol 2000;35:1116-1121.

  29. SERGANČIŲJŲ CUKRINIU DIABETU (CD) PO PTKA RESTENOZIŲ IŠSIVYSTYMO DAŽNIS 6 MĖN. LAIKOTARPIU Visų restenozių dažnis Pilna okliuzija 100 100 75 75 62% Restenozė(n = 237) Pilna okliuzija(n = 60) Ligoniai % Stenozė % 50 50 37% 49% 25% 25 25 11% 13% 0 0 1 2 3 Angiografinė kontrolė po6 mėn. PTKA Van Belle E et al. J Am Coll Cardiol 1999;34:476-485

  30. 0 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 MIRŠTAMUMAS PO PTKA IR AKJO(BARI-1 TYRIMAS) Ligoniai be CD Ligoniai serg. CD 1.0 1.0 CD-PTKA CD-AKJO Be CD-AKJO Be CD-PTKA 0.8 0.8 0.79 0.6 0.6 Mirtingumas 0.4 0.4 0.29 0.27 0.22 0.2 0.2 0.17 0.16 0.07 0.06 0.0 0.0 Stebėjimo laikotarpis (metai) Stebėjimo laikotarpis (metai) Detre KM et al. N Engl J Med 2000;342:989-997

  31. OPERACIJA AR ANGIOPLASTIKA? ŠIŲ DIENŲ KARDIOCHIRURGAI, INTERVENCINIAI KARDIOLOGAI SERGANTIESIEMS CD IR IŠEMINE ŠIRDIES LIGA, ESANT INTERVENCINĖS REVASKULIARIZACIJOS INDIKACIJOMS, REKOMENDUOJA CHIRURGINĮ GYDYMĄ

  32. Trombozės fibrinolizės procesai sergantiesiems cukriniu diabetu • TROMBOZĖS PROCESŲ SUAKTYVĖJIMAS • - Trombocitų hiperagregacija • - Prokoaguliantų koncentracijų padidėjimas • - Antitrombozinių veiksnių koncentracijos ir aktyvumo sumažėjimas • FIBRINOLIZĖS PROCESŲ SUSILPNĖJIMAS • - t-PA aktyvumo sumažėjimas • - Plazminogeno aktyvatoriaus inhibitoriaus (PAI-1) • aktyvumo padidėjimas • - 2-antiplasmino koncentracijos sumažėjimas Sobel BE. Circulation 1996;93:1613-1615

  33. CUKRINIS DIABETAS IR DISLIPIDEMIJA

  34. Diabetinė dislipidemija Lyginant su nesergančiais cukriniu diabetu sergantiems cukriniu diabetu nustatoma: • Padidėjęs trigliceridų kiekis plazmoje • Sumažėjęs DTL CHOL kiekis plazmoje • Reliatyviai normalus MTL CHOL kiekis plazmoje • Reliatyviai didelis labai mažų MTL CHOL ląstelių kiekis American Diabetes Association. Diabetes Care. 2004;27:S68-S71

More Related