1 / 16

KU Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedros doc. dr. N. Strazdienė

KU Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedros doc. dr. N. Strazdienė. Sveika vaikų mityba. Mitybos problemos.

mead
Télécharger la présentation

KU Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedros doc. dr. N. Strazdienė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. KU Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedros doc. dr. N. Strazdienė Sveika vaikų mityba

  2. Mitybos problemos • Mitybos mokslas per pastaruosius keletą dešimtmečių sparčiai pažengė įpriekį. Klasikinius tyrimus, kai maisto medžiagų trūkumas buvo siejamas su maisto nepakankamumu, pakeitė nauji tyrimai, įrodantys, jog įsivyravo maisto medžiagų perteklius ir disbalansas. Dėl pakitusio gyvenimo būdo ir nesveiko maisto pertekliaus atsirado naujų mitybos problemų, kurios sukėlė nutukimo ir lėtinių ligų protrūkį. Tinkamas arba prastas maistinių medžiagų balansas ir koncentracija sukuria žmogaus likusio gyvenimo sveikatos modelį. Ši koncepcija mokslininkų vadinama “metaboliniu programavimu”. Ji reiškia, jog jaunystėje mūsų turimas maisto medžiagų rodiklis lems mūsų sveikatą ir gyvybingumą vyresniame amžiuje.

  3. Ikimokykliniame amžiuje vaikai sparčiai vystosi. Kasdieną vaiko organizmas sukuria per milijardą naujų ląstelių. Šis greitas augimas reikalauja daug ir įvairių maisto medžiagų. Jauniems audiniams ir organų sistemoms reikia energijos ir tinkamo maistinių medžiagų balanso tam, kad galėtų tinkamai vystytis. Pvz., vaikų imuninė sistema nuolat susiduria su įvairiomis bakterijomis ir virusais, o daugelis maistinių medžiagų, kaip įrodyta, gali padėti jai jas įveikti.

  4. JAV, Kanadoje, D. Britanijoje atlikti tyrimai (2000) rodo, jog apie 90 proc. vaikų nesuvartoja rekomenduojamų 5 ir daugiau vaisių ir daržovių porcijų per dieną, o vienas iš penkių tiriamųjų viso savaitės tyrimo metu nesuvalgė nei vieno vaisiaus. • Jungtinės Karalystės Nacionalinis mitybos ir maistinių medžiagų tyrimas (2000) atliktas tarp 4-18 metų vaikų parodė, jog tik pusė vaikų vartoja sveikų grūdų produktus.

  5. Tyrimai rodo (2009), jog vaikai, kurie gauna maistingus pusryčius, yra atidesni mokykloje. Tačiau šiandien daugelis mokyklinio amžiaus vaikų pusryčių iš viso nevalgo. Pastebima ir tai, jog vaikai, kurie ankstyvajame amžiuje įgyja sveikos mitybos įpročius, būdami suaugę taip pat dažnai sveikai maitinasi. Tikslas – atskleisti vaikų sveikos mitybos ypatumus ir pagrindines mitybos klaidas.

  6. Sveikos mitybos piramidė

  7. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto. • Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų (makro ir mikroelementų), vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Vienų ar kitų medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus.

  8. Pagrindiniai sveikos mitybos principai: • Saikingumas; • Įvairumas; • Subalansavimas. Pagrindinės vaikų mitybos klaidos: • Per daug vartojama riebalų ir mėsos ir per mažai-šviežių daržovių bei vaisių, nepakankamai – rauginto pieno produktų. • Anot VU Medicinos fakulteto prof.habil.dr. Rimanto Stuko, remiantis atliktų tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojams jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau vietinių daržovių sulčių.Minimalus daržovių dienos kiekis – 400 g, idealus – 600 g, o mes vidutiniškai suvalgome tik 312 g. Sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Toje pačioje gamtinėje geografinėje platumoje užaugintos ekologiškos daržovės ir vaisiai priimtiniausios ten pat gyvenantiems žmonėms.

  9. Mėsos užtektų valgyti kartą per dieną, dar geriau – ne kasdien. Jei valgėme žuvies, kitokios mėsos jau nebereikia. Ją galima pakeisti kiaušiniais, kurie priklauso tai pačiai grupei kaip mėsa, aprūpinanti organizmą baltymais. Kasdien reiktų išgerti mažiausiai dvi stiklines pieno. Jei vaikas išgeria mažai pieno, šį produktą galima pakeisti sūriu, jogurtu, rūgpieniu, varške. Puodelis pieno, indelis jogurto, 2 riekelės sūrio ar lėkštelė varškės patenkins kasdieninį pieno produktų poreikį. Ypač vaiko sveikatai kenksmingi riebaluose virti bulvių traškučiai ir bulvytės “fri”. Nesveiku produktu laikomi ir ledai, kurie yra riebūs ir gaminami naudojant riebalų mišinius.

  10. Gėrimas valgio metu. Taisyklė negerti valgio metu taikoma vandeniui, arbatai, kavai ar kakavai ir kitiems gėrimams (pienas – maistas, ne gėrimas, bet taip pat geriamas atskirai). Kai geriama valgant, maistas blogai sukramtomas. Užuot kruopščiai sukramtęs ir suvilgęs seilėmis maistą vaikas praryja jį suvilgytą skysčiu ir pusiau sukramtytą. Šalti gėrimai, limonadas, punšas, arbata su ledu ir t. t., dažnai geriami valgant, trukdo virškinti, šaltis nutraukia fermentų veiklą. Karšti gėrimai pažeidžia skrandžio audinių tonusą ir silpnina jo galią mechaniškai paveikti maistą. Gėrimų temperatūra turi atitikti normalią kūno temperatūrą ir turi būti ne aukštesnė kaip 40°C. Vaikams nepatartini gėrimai su angliarūgšte, netgi gazuotas mineralinis vanduo. Angliarūgštė labai nurūgština kraują, o jo ph turi būti labai stabilus.

  11. Bet kurį maistą kruopščiai sukramtyti ir suvilgyti seilėmis. Visiškai sukramtytą maistą iš karto veikia virškinimo sultys, gabaliukais prarytą maistą reikia gerokai ilgiau virškinti. Ryjant nesukramtytą maistą, persivalgoma, per greitai suvalgomas maistas ir dėl to būna visi iš šios grandinės kylantys nemalonumai. Vieną kasnį reikėtų kramtyti apie 30-50 kartų, kad išsiskirtų kuo daugiau seilių ir maistas būtų pradedamas virškinti burnoje. Jei sutrikęs virškinimas ar nereguliariai tuštinamasi (ne rečiau kaip kartą per dieną), kyla pavojus organizmą apnuodyti.

  12. Vaikų valgymų skaičius per dieną – 5 kartai. Remiantis mitybos fiziologijos dėsniais, suaugęs žmogus turi valgyti ne rečiau kaip tris, keturis kartus per dieną. Valgant rečiau (ypač 2 kartus per dieną), didelė maisto riebalų ir angliavandenių dalis tampa atsargomis. Tačiau per dažnai valgyti irgi nepageidautina. Valgant 6-7 kartus per dieną žmonių virškinimo sistema beveik visą laiką įtempta, nes nuolat “dirba”, todėl gali sutrikti jos veikla. Kad virškinimo sistema nebūtų per daug apkraunama, reikia valgyti ne dažniau kaip kas 4 valandas. Dar viena gyventojų mitybos yda – žmonės užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų ir nevertina to kaip maisto, nors tokie užkandžiavimai pagal savo kaloringumą gali sudaryti net antrus pietus.

  13. Niekuomet nevalgyti esant skausmams, psichiniam ir fiziniam negalavimui (diskomfortui). Jeigu valgant jaučiamas diskomfortas, sunkumas skrandyje arba žarnyne patariama nevalgyti, kol grįš komfortas. Tai visada diktuoja instinktas. Skausmai, uždegimai, pakilusi temperatūra – visa tai trukdo virškinimui. Kuo mažiau energijos turi žmogus, tuo mažiau įvairų maistą ir tuo mažesnį jo kiekį organizmas gali suvirškinti.

  14. Rinktis ekologišką maistą – užaugintą ekologiškuose ūkiuose, be įvairių maisto priedų, šviežiai pagamintą. Maistas turi būti šviežias. Pavyzdžiui, bulvės, ilgai lietuviams buvusios pagrindiniu vitamino C šaltiniu, vertingos tik ką išvirtos. Atšalusios jos netenka 50 proc. vitamino C, o rytojaus dieną pašildytose bulvėse galime rasti tik šio vitamino pėdsakus. Dėl prastos biologinės vertės prof. R. Stukas pataria atsisakyti ir pusgaminių. Net ir į vakumą įpakuotas maistas yra dirbtinai „pasendintas“.

  15. Nuo 2004 m. Velso (kuriame gyventojų panašiai kaip Lietuvoje) mokyklose atsisakyta produktų su skonio stiprikliu. Pastraisiais metais atlikti tyrimai rodo, jog Velse sumažėjo vaikų su hiperaktyvumo sindromu. Virsvorio problema įgauna ir kitus aspektus. Blogas ne tik pats žmogaus nutukimas, bet tai kad riebalinėse ląstelėse kaupiasi 7 kartus daugiau teršalų. Žmogus tuos teršalus “nešiojasi” su višsvoriu, nes iš riebalinių ląstelių jie nepasišalina. Nuo 2000 m. Lietuvoje padidėjo vaikų, sergančių 2 tipo diabetu skaičius, jau užregistruota vaikų, sveriančių po 150 kg. Gydytojai šias sveikatos problemas sieja su besaikiu maisto priedų naudojimu. Vaikams nepatartini maistoproduktai, kuriuose yra skonio stipriklis (621) ir konservantas - natrio benzoatas(E 211). Manoma, jog maisto priedai skatina vaikų hiperaktyvumą. Gydytojai teigia, jog Lietuva pagal cheminių priedų maiste naudojimą vienam gyventojui jau aplenkė JAV.

  16. Teigiama, jog “vaikai daro ne tai, kas jiems sakoma, o tai, kas rodoma”. • Todėl galbūt vertėtų pradėti pirmiausia suaugusiems nuo savo mitybos įpročių peržiūros. Dėkoju už dėmesį!

More Related