Institucinis vertinimas Europoje Prof. Pranas Žiliukas

1. Institucinis vertinimas EuropojeProf. Pranas Žiliukas Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

2. ES valstybės (27) Bolonijos proceso šalys (46) Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

3. Institucinio vertinimo tikslas Institucinis vertinimas yra vienas iš išorinio kokybės užtikrinimo mechanizmų. Institucinis vertinimas(angl. institutional evaluation) paprastai apima visas aukštojo mokslo institucijos veiklas. Pagrindinis institucijos įvertinimo tikslas – tobulinimas (angl. development), siekiant suteikti grįžtamąjį ryšį aukštojo mokslo institucijos vadovybei apie organizacijos stiprybes ir tobulintinus aspektus tam, kad būtų pagerinta institucijos veikla. Didėja dėmesys kokybės kultūrai. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

4. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (1) • Aukštųjų mokyklų ir jų studentų skaičius XX a. antrojoje pusėje Europoje ir visame pasaulyje sparčiai didėjo. Studijų programų ir dėstomų dalykų padidėjo kelis kartus. Aukštasis mokslas tapo masiniu; • Aukštųjų mokyklų tipų, studijų programų ir studijuojančiųjų lygio įvairovė sąlygojo aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo poreikį. Tuo pačiu metu didėjo ir aukštajam mokslui skiriama valstybių biudžeto dalis, o tai savo ruožtu sąlygojo aukštųjų mokyklų atskaitomybę už joms valstybės skiriamas mokesčių mokėtojų lėšas; • Už suteikiamą autonomiją Europos šalių vyriausybės iš universitetų pareikalavo studijų kokybės, daugelyje šalių buvo sukurtos nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

5. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (2) • Pirmoji Vakarų Europos šalis, kurioje aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimas buvo suformuluotas kaip nacionalinės politikos strategijos uždavinys, buvo Prancūzija. 1984 metais šalyje buvo įkurta Nacionalinė universitetų vertinimo tarnyba (CNE). Nauja politika įteisinta ministerijos ir aukštojo mokslo institucijų sutartimis, kurios institucijoms suteikė daugiau autonomijos, bet tuo pačiu metu paskatino jas tobulinti kokybę ir veiklos profilį. Nuo 1984 m. aukštojo mokslo institucijos buvo pradėtos vertinti atsižvelgiant į jose vykdomas studijas ir tyrimus bei institucijos valdymą; • Atliekamo vertinimo metodologija buvo grindžiama savianalize, ekspertų vizitu ir viešai skelbiama vertinimo ataskaita. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

6. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (3) • 1985 metais Prancūzijos pavyzdžiu pasekė Didžiojoje Britanija ir Nyderlandai; • 1992 metais Didžiosios Britanijos vyriausybė politechnikos institutams suteikė universitetų statusą bei autonomiją teikti laipsnius. Padidėjo universitetų konkurencija; • Didžiosios Britanijos politechnikos institutuose laipsnius teikusi Nacionalinių akademinių kvalifikacijų taryba (CNAA) buvo paleista, o jos kokybės vertinimo padalinys susijungė su Akademinio audito skyriumi (AAU) ir sudarė Aukštojo mokslo kokybės tarybą (HEQC), kuri toliau vykdė institucinį auditą. Nuo 1997 metų ši taryba susijungė su finansavimo tarybų kokybės vertinimo skyriais ir tapo Kokybės užtikrinimo agentūra (Quality Assurance Agency, QAA). Nors QAA ir toliau atliko kokybės auditą, tačiau pagrindinį dėmesį jau skyrė programų vertinimams. Vėliau programų vertinimo sistema buvo susieta su nacionaline kvalifikacijų sistema bei nacionaliniais bendraisiais teikiamos kvalifikacijos turinio standartais konkrečiai studijų sričiai (benchmark statements). Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

7. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (4) • Nyderlanduose išorinio vertinimo funkcija suteikta Nyderlandų universitetų asociacijai (VSNU) ir Koledžų asociacijai (HBO). Šalies vyriausybė 1985 metais akcentavo aukštojo mokslo institucijų savireguliavimą, institucijoms suteikė daugiau autonomijos, bet pareikalavo didesnės atskaitomybės ir veiklos kokybės įrodymų vertinimo metu. Tačiau akreditavimas dar nebuvo įvestas; • Žemos kokybės ir daug metų netobulinamai studijų programai ministras galėjo išduoti geltoną kortelę – įspėjimą, po to – „raudoną kortelę“ ir išbraukti programą iš oficialaus registro. Geltonų kortelių buvo išduodama kasmet, raudonų – labai retai. Nors tokie vertinimai ir padėjo gerinti žemesnio lygio programas, jie neskatino geresnių programų tobulėjimo. Koledžų asociacija 1998 metais ėmėsi bandomojo programų akreditavimo projekto. Nuo 2002 metų studijų programų akreditavimo procesas jau įteisintas įstatymu. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

8. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (5) • Šveicarijos valstybiniai universitetai kokybės užtikrinimo procedūrų pradžią datuoja 1990 metais. Šį darbą atlieka Šveicarijos universitetų akreditavimo ir kokybės užtikrinimo centras (OAQ); • OAQ institucinį vertinimą kokybės audito forma atlieka remdamasis Universitetų finansavimo įstatymu (2003). Pagrindinis dėmesys skiriamas universitetų vidinėms kokybės užtikrinimo sistemoms; • Universitetų kokybės auditą taip pat atlieka Švedija (nuo 1993 metų). Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

9. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (6) • Vokietija neturi gilių kokybės vertinimo ir užtikrinimo tradicijų. 1998 metais šalyje įvesta akreditavimo sistema skirta akredituoti pirmosios pakopos (bakalauro) ir magistrantūros studijų programas. Privaloma akreditavimo sistema Vokietijoje įvesta 2002 m. remiantis 2002 m. kovo 1 d. steigiamosios švietimo ir kultūros reikalų ministrų konferencijos rezoliucija „Kokybės užtikrinimo ateities raida Vokietijos žemėse ir aukštojo mokslo institucijose“. • Vokietijoje akreditavimo sistema yra decentralizuota. Akreditavimą atlieka įvairios regioninės akreditavimo agentūros, kurias pačias turi akredituoti Vokietijos akreditavimo taryba. Nuo 2005 metų akreditavimo procesą koordinuoja Vokietijos studijų programų akreditavimo fondas. Fondas yra atsakingas už kokybės standartų suvienodinimą ir palyginamumą, taip pat ir savarankiškų akreditavimo agentūrų, kurios akredituoja studijų programas, palyginamumą. Institucinis vertinimas dar neišplėtotas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

10. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (7) • Norvegijos aukštojo mokslo institucijų veiklos kokybę vertina nepriklausoma valstybės institucija – Norvegijos švietimo kokybės užtikrinimo agentūra (NOKUT). Jos funkcijos, uždaviniai: - institucijų vidinių kokybės užtikrinimo sistemų vertinimas; - institucijų akreditavimas; - teikiamų studijų programų akreditavimas; - ankstesnės akreditacijos peržiūra. • Akreditavimas ir vertinimas vykdomi siekiant padėti institucijoms užtikrinti kokybę bei tolesnį jų vystymąsi. • Ministerijos ir NOKUT bendradarbiavimo ribas nustato įstatymas. Ministerija neturi galios panaikinti NOKUT suteiktą akreditaciją. Visų NOKUT atliekamų vertinimų rezultatai priklauso NOKUT ir turi būti skelbiami visuomenei. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

11. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (8) • Kokybės užtikrinimo sistemų plėtra Centrinėje ir Rytų Europoje skyrėsi nuo kokybės užtikrinimo Vakarų šalyse. Centrinės ir Rytų Europos šalyse aukštojo mokslo institucijų ir programų akreditavimas buvo akivaizdesnis reiškinys nei Vakarų šalyse. Nuo 1989 metų, Centrinės ir Rytų Europos šalyse sugriuvus komunistiniams režimams, šių šalių aukštojo mokslo institucijos gavo autonomiją. Buvo atsisakoma senų standartų ir kuriami nauji, smarkiai pakito aukštojo mokslo studijų programos. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo sistemos kokybę ir išsaugoti tam tikrą centrinę kontrolę beveik visose šiose šalyse buvo įkurtos nacionalinės vertinimo ir akreditavimo institucijos. Institucijų ir studijų programų akreditavimas buvo pasirinktas kaip pagrindinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo būdas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

12. Europos šalių aukštojo mokslo institucinio vertinimo tradicijos ir raida (9) • Lietuvoje studijų programų, institucinis ir mokslinės veiklos vertinimas prasidėjo po 1995 metų, įkūrus Studijų kokybės vertinimo centrą; • Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklės (2001) numato, kad per aštuonerių metų laikotarpį turi būti įvertintos studijų programos, moksliniai tyrimai ir mokslo taikomoji veikla, taip pat mokslo ir studijų institucijos. • Institucinis vertinimas Lietuvoje atliekamas steigiant aukštąsias mokyklas ir leidžiant joms vykdyti studijas; • 2004 metais, įgyvendinant Aukštojo mokslo įstatymo 16 straipsnio 2 punktą „ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios Studijų kokybės vertinimo centras vertina aukštosios mokyklos veiklą“, prasidėjo kolegijų veiklos kokybės vertinimas; • Prognozuotina, kad, stabilizavusis Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklui, institucinis vertinimas atliks jų kokybės gerinimo bei teisės vykdyti aukštesnės pakopos studijas suteikimo funkcijas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

13. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (1) Nuo 1990 m. vyko spartus Europos išorinio kokybės užtikrinimo agentūrų augimas. Vienas šios plėtros sudėtinių elementų buvo agentūrų bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi. Jau 1994–1995 m. Europos Komisijos inicijuoti vadinamieji Europos bandomieji projektai pripažino kokybės užtikrinimo metodologijos pagrindus: agentūrų nepriklausomumą, savianalizę, išorini vizitą ir viešą išvadų skelbimą. Tai buvo išsakyta ir 1998 m. Europos Tarybos rekomendacijose aukštojo mokslo kokybei užtikrinti. Europos aukštojo mokslo kokybes užtikrinimo asociacijos (toliau – ENQA) sukūrimas 2000 m. buvo natūralus bendradarbiavimo raidos formalizavimas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

14. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (2) • Akreditavimo sistemas taip pat pradėjo kurti privačios profesinės įstaigos, pavyzdžiui, Europos vadybos plėtros fondas/Europos kokybės tobulinimo sistema (EfMD/EQUIS) ir Europos viešojo administravimo akreditavimo asociacija (EAPAA); • Kai kurie Europos universitetai naudojosi ir Amerikos akreditavimo agentūrų, pvz., Inžinerijos ir technologijų akreditavimo tarybos (ABET), paslaugomis; • Atskirų šalių kokybės užtikrinimo ir vertinimo agentūros savo ruožtu taip pat ėmė burtis į asociacijas ir tinklus. Tai Europos aukštojo mokslo akreditavimo sąjunga (ECA), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (ENQA), Tarptautinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklas (INQAAHE) ir kt. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

15. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (3) • Vokiškai kalbančių šalių – Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos – akreditavimo tarybos ir agentūros sudaro bendrą tinklą (D-A-CH), kurių bendradarbiavimo tikslas – bendras akreditacijų pripažinimas; • Europos universitetų asociacija (European University association, sutrumpintai EUA), jungianti 780 narių (tarp jų universitetai, rektorių konferencijos, įvairios aukštųjų mokyklų asociacijos ir tinklai) 46 Europos šalyse, be kitų funkcijų, skatindama aukštojo mokslo institucijas pasitelkti kokybės vertinimą kaip būdą institucijos veikloms tobulinti, taip pat vykdo aukštųjų mokyklų institucinį vertinimą. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

16. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (4) • 1993 m. Europos universitetų asociacija (EUA) savo nariams (500 universitetų) pasiūlė galimybę būti įvertintiems, vertinant universiteto pranašumus ir trūkumus strategijos ir kokybės vadybos srityse. • Universitetų institucinio vertinimo programa (IEP) sukurta kaip institucinio vadovavimo įrankis tobulinant strateginį universiteto plėtros valdymą ir administravimą greitai besikeičiančios žinių visuomenės socioekonominės aplinkos sąlygomis. Remdamasi įvertinimo rezultatais, EUA tikisi skleisti gerosios patirties pavyzdžius, pagrįsti bendruosius strateginio valdymo principus, parengti kokybės kultūros plėtros gaires, kurios padėtų asociacijos nariams tobulinti savo kokybės užtikrinimo sistemas ir gerinti universitetų veiklos efektyvumą, atsiliepiant į žinių visuomenės iššūkius. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

17. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (5) • Nuo 1994 metų EUA jau įvertino per 200 universitetų iš 36 šalių (daugiausia Europos, bet ir keletą Lotynų Amerikos ir Pietų Afrikos universitetų); • Instituciniam įvertinimui atlikti teikiamas prašymas EUA. Prašymus Europos šalys teikia labai nevienodu intensyvumu. Kol kas įvertinti tik 2 Jungtinės Karalystės ir 2 Vokietijos universitetai, tačiau 8 Airijos, 7 Bosnijos ir Hercegovinos, 8 Graikijos, 9 Italijos, 8 Portugalijos, 6 Turkijos universitetai. EUA įvertino ir tris Lietuvos universitetus (VDU, VU ir MRU), baigiamas ir ketvirtojo (VGTU) universiteto įvertinimas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

18. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (6) EUA IEP vertinimo sritys: • Ką institucija stengiasi daryti? (Misija, tikslai ir uždaviniai, valdymas, ištekliai, veiklos aprėptis...); • Kaip institucija stengiasi tai daryti? (Valdymas ir sprendimų priėmimas, atskaitomybė, socialinių partnerių dalyvavimas, studentų dalyvavimas valdyme, ištekliai, kokybės kultūra...); • Iš kur institucija žino, kad tai veiksminga? (Studijų ir mokslinių tyrimų kokybė ESG kontekste, kokybės užtikrinimo strategija ir stebėsena, žmonių išteklių ugdymas, grįžtamasis ryšys...); • Kaip institucija numato keistis, siekdama tobulėti? (Strateginis valdymas ir planavimas, kokybės stebėsenos ir vadybos įtaka plėtrai...); • Pasirinkta speciali sritis. (Internacionalizavimas, Bolonijos proceso diegimas, moksliniai tyrimų organizavimas, el. mokymas...). Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

19. Tarptautinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo institucijos (7) • 19982003 metais Zalcburgo seminaro (institucija įkurta 1947 m.) universitetų projektas buvo sutelkęs dėmesį į aukštojo mokslo reformą Centrinėje ir Rytų Europoje, Rusijoje ir neseniai nepriklausomybę paskelbusiose šalyse. • Universitetų institucinio vertinimo projekte buvo akcentuojamos šios temos: - universitetų valdymas ir finansai; - akademinė struktūra ir vidaus valdymas; - siekis patenkinti studentų poreikius bei studentų vaidmuo; - technologijų vieta aukštajame moksle; - universitetas ir visuomenė. • Programa pasibaigė 2004 metų birželį; per visą jos laiką buvo surengta 70 vizitų į Centrinės ir Rytų Europos bei Rusijos universitetus. • 2000 m. buvo įvertintas KTU, 2004 m. įvyko jo grįžtamasis vertinimas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

20. Kokybės užtikrinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje (1) • 2003 m. rugsėjo 19 d. oficialiame Berlyno pranešime Bolonijos deklaraciją pasirašiusios valstybės kreipėsi į ENQA, kad ši, bendraudama su EUA, EURASHE ir ESIB, sukurtų bendras kokybės užtikrinimo nuostatas, procedūras ir gaires, išnagrinėtų, kaip sukurti tinkamą ekspertinio vertinimo sistemą, taikytiną kokybės užtikrinimo ir/ar akreditavimo agentūroms, ir per Bolonijos tolesnės veiklos grupę pateiktų ataskaitą ministrų susitikimui 2005 m. Ministrai taip pat paprašė ENQA atsižvelgti ir į kitų kokybės užtikrinimo agentūrų ar asociacijų patirtį. • Vadinamoji E4 grupė kokybės užtikrinimo nuostatas parengė jau 2004 m. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

21. Kokybės užtikrinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje (2) Dokumentas „Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės“ (Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area, toliau - ESG) buvo priimtas 2005 m. Bergeno ministrų susitikime ir buvo pateiktas kaip Bergeno komunikato priedas. ESG sudaro įvadas ir trys dalys /3/: • Europos nuostatos ir gairės vidiniam aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimui (European standards and guidelines for internal quality assurance within higher education institutions); • Europos aukštojo mokslo išorinio kokybės užtikrinimo nuostatos (European standards and guidelines for the external quality assurance of higher education institutions); • Europos nuostatos išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms (European standards for external quality assurance agencies). Pastaba. Yra ESG vertimas į lietuvių kalbą. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

22. Kokybės užtikrinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje (3) Įgyvendinus ESG rekomendacijas: • Europos aukštojo mokslo erdvėje kokybės užtikrinimo darnos bus siekiama taikant priimtas nuostatas ir gaires. • Aukštosios mokyklos ir kokybės užtikrinimo agentūros visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje galės naudotis bendromis kokybės užtikrinimo gairėmis. • Registras (patvirtintas 2007 m. Londono susitikime) padės atpažinti profesionalias ir patikimas kokybės užtikrinimo agentūras. • Bus sustiprintos kvalifikacijų pripažinimo procedūros. • Padidės kokybės užtikrinimo agentūrų veiklos patikimumas. Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas

23. Ačiū už dėmesį Institucinis mokslo ir studijų institucijų vertinimas