1 / 152

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ FAKULTETO BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ FAKULTETO BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA Prof. I.Mačerinskienė lekt. P. Vaičiulis VERTYBINIŲ POPIERIŲ PREKYBA, APSKAITA IR ATSISKAITYMAI Paskaitų medžiaga II dalis 2011 m. Vilnius. Apskaitos istorija. Apskaitos istorija.

nasnan
Télécharger la présentation

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ FAKULTETO BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ FAKULTETO BANKININKYSTĖS IR INVESTICIJŲ KATEDRA Prof. I.Mačerinskienė lekt. P. Vaičiulis VERTYBINIŲ POPIERIŲ PREKYBA, APSKAITA IR ATSISKAITYMAI Paskaitų medžiaga II dalis 2011 m. Vilnius 2011 m.VP apskata_assi_II

  2. 2011 m.VP apskata_assi_II

  3. Apskaitos istorija 2011 m.VP apskata_assi_II

  4. Apskaitos istorija • Apskaitos istorija prasidėjo apie 5000 metų prieš dvejybinio principo atsiradimą. Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada kiekvienas žmogus atsimindavo kiek ir ko jisai turi. Atsiradus gentims, svarbesnius procesus pradėjo registruoti ir analizuoti genčių vadai ir priimti sprendimus. Didėjant specializacijai ir daugiau atsirasdavo bendro inventoriaus tuo didėjo apskaitos reikšmė. • Didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą. • Tobulėjant apskaitos technologijoms ir kylant pragyvenimo lygiui didėjo apskaitos reikšmė. 2011 m.VP apskata_assi_II

  5. Apskaitos istorija • Pirmieji apskaitos taisyklių pradininkai buvo Sumerai, kurie atlikinėjo garantinius įrašus garantinių įrašų atlikime superkant gyvulius. Atliekant įrašus reikalaudavo kad prekybininkas pateiktų pirkimo pardavimo sutartį. • Apskaitininkai tai laikais buvo raštininkai. Paprastai įsikurdavo netoliese miesto vartų, dažniausiai įrašus atlikinėdami molinėse lentelėse, nes papirusas buvo brangus. Sutartyje buvo privalomas religinis savininko simbolis , prekės aprašymas. Po ant “šviežios” molinės lentelės buvo uždedamas amuletas, kuris būdavo lyg anspaudas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  6. Apskaitos istorija • Plintant apskaitai valstybės mastu Egipte apskaitai populiaresnis tapo papiruso naudojimas. • Atsiranda pirmieji profesinei reikalavimai vykdyti apskaita už klaidingus veiksmus numatyta mirties bausmė. 2011 m.VP apskata_assi_II

  7. Apskaitos istorija • Pr.m.e. Kinijoje Chao dinastijos laikotarpiu (1122-256 p.m.e) susiformavo šios šalies apskaitos pagrindai, bet jie nebuvo tokie svarbūs apskaitai, kaip popieriaus išradimas. • Penkis tūkstančius metų p.m.e Graikijoje formavosi “visuomeninės apskaitos” pagrindai, buvo sukurta apskaitininkų asamblėja iš 10 valstybinio lygio apskaitininkų. Svarbų postūmį graikų apskaitoje atliko piniginių monetų atsiradimas – apie (600 m.p.m.e) 2011 m.VP apskata_assi_II

  8. Apskaitos istorija • Susikūrus Romos imperijai apsirado pajamų ir išlaidų terminai, dienos paskaitos knygos, grynųjų pinigų apskaitos dokumentai. • Aktyviai vystant karinę kompanija, užgimsta biudžeto pradmenys, mokesčiai formuojasi audito institucija. Julijau Cezario laikotarpiu jis asmeniškai kontroliavo imperijos iždą. 2011 m.VP apskata_assi_II

  9. Apskaitos istorija • Žlugus Romos imperijai prasidėjo pirmieji žlugo vergovė ir klėstėją amatai. Kartu suprastėjo ir apskaitos lygis . Maždaug apie XI – XV a. amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio ir pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema ir to pasekoje apskaita, pradėtas naudoti dvejybinis įrašas. • Šio termino autorius Luca Pacioli, įvairiapusė asmenybė gimė apie 1445 metus, jo kaip asmenybės formavimui turėjo didelės įtakos mokslai ir draugystė su to meto visuomenės šviesuoliais. Jo draugas Leonargdo da Vinci L.Pačiolį atvaizdavo darbe Divina Proportione . • 1486 m. įgauna universitetinį išsilavinimą prilygstanti III –čios pakopos studijom š.m. 2011 m.VP apskata_assi_II

  10. Apskaitos istorija • Pirmą kartą užsiminta apie dvejybinį įrašąLuko Pačiolio 1494 m. Venecijoje išleistoje knygoje „Suma de aritmetica, geometria, proportion et proportionalita“ (Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius suma). Jos venuoliktame skyriuje „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“ aprašyti bendri apskaitos vedimo principai, kurie neprarado aktualumo ir šeis laikais. Kai kurie autoriai apskaitos pradininku laiko italų mokslininką B. Kotruli. Jis 1458 m. parašė knygą „Apie prekybą ir sumanų pirklį“, tačiau jo knyga buvo išleista 1573 m. Vokietijoje XVI a. pabaigoje pradėtos steigti ypatingos mokyklos apskaitai studijuoti. 2011 m.VP apskata_assi_II

  11. Apskaitos istorija • Svarbų įnašą į apskaitą inešė krikščioniškoji cerkvė. Cerkvė užsiiminėjo ūkinia veikla, bankininkyste, prekyba. Daugelyje knygų operacijos chronologiškai registruojamos. Pagrindinis apskaitos objektas buvo skolos. Atidavus skolą įrašas buvo išbraukimas bet tai buvo labai nepatogu jei skola buvo atiduodama dalimis, todėl chronologiška tvarka pradėta registruoti ir skolos atidavimas. Įprastai įrašai buvo rašomo juodraštyje, atminčiai. Iš čia atsirado atmintinės knyga, arba memorialias (lot. memoria – atmintis). Buvo įrašų formulės, pvz., cia dato – jis davė mums ir pan. diabire – jis privalo turėti, cia dato – jis davė mums ir pan. Asmenims su kuriais buvo dažnai vykdomos ūkinės operacijos, knygose buvo skiriami atskiri puslapiai. Feodalizmo laikotarpyje pradėta naudoti arabika skaičių sistema, knygų spauzdinimo išradimas skatino apskaitą. Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika. Ypač palčiai buvo naudojamos įvairios knygos Italijoje. Pajamas pradėta rašyti vienuose knygos puslapiuose, išlaidas kituose. Apskaitos knygos skyrėsi pagal įrišimo būdą ir spalvą. Pvz., buvo žinomos Juodoji knyga, baltasis pirmasis sąsiuvinis, Geltonoji antroji knyga ir t. t. 2011 m.VP apskata_assi_II

  12. Apskaitos istorija • Kapitalistinėje santvaroje padažnėjo žmonių surašymai, pradėtas masinis gamybos stebėjimas. Taip atsirado statistinė apskaita. Gamybos išlaidų apskaitos pagrindai pirmą kartą išdėstyti XIX a. antroje pusėje prancūzų mokslininko A. Giblo. Jis pirma pasiūlė savikainos skaičiavimo metodiką. 2011 m.VP apskata_assi_II

  13. Apskaitos istorija • 1797 m. E. Degaržė (tėvas) sukūrė amerikietiškąją apskaitos formą. Jos pagrindinis privalumas tas, kad visos operacijos sintetinėje apskaitoje sintetinėje apskaitoje atvaizduojama vienoje knygoje – Žurnalas-Didžioji knyga. Ji buvo patogi ūkiams naudojusiems ne daug sąskaitų. Vokietis F. Gelvig 1774 m. žurnalą padalino į du žurnalus. PrancūzasŽ. Diumaršė sukurtoje sistemoje vietoj vieno ar dviejų buvo naudojama daugybė žurnalų. 2011 m.VP apskata_assi_II

  14. Apskaitos standartai • 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 18 VAS 4 redakcija.pdf • 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“ • 33-iasis verslo apskaitos standartas „Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių finansinė atskaitomybė“ • 39-asis verslo apskaitos standartas „Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ • Šaltinis:http://www.aat.lt/index.php?id=14 2011 m.VP apskata_assi_II

  15. Informacijos šaltiniai • Brown, Richard, ed.A History of Accounting and Accountants.Edinburgh: Jack, 1905. Calhoun, George M.The Business Life of Ancient Athens.Chicago: University of Chicago Press, 1926. Chiera, Edward. They Wrote on Clay.Chicago: University of Chicago Press, 1938.Geijsbeek, John Bart. Ancient Double-Entry Bookkeeping: Lucas Pacioli's Treatise.Denver: University of Colorado, 1914. Keister, Orville R. "Commercial Record-Keeping in Ancient Mesopotamia."Accounting Review 38 (April, 1963), 371-76. Littleton, A. C.Accounting Evolution to 1900.New York: American Institute Publishing Co., 1933. Peragallo, Edward. Origin and Evolution of Double Entry Bookkeeping, A Study of Italian Practice from the Fourteenth Century.New York: American Institute Publishing Co., 1938. Weber, Charles.The Evolution of Direct Costing.Urbana: Center for International Education and Research in Accounting, 1966. • http://www.acaus.org/acc_his.html 2011 m.VP apskata_assi_II

  16. Seminaro 2 tema “Apskaitos pradininkai Lietuvoje 1900-1940 m. ,institucijos formuojančios apskaitos standartus (pasirinktinai) atsiskaitymas 2011.09.07-2011.09.13. 2011 m.VP apskata_assi_II

  17. VP apskaitos sistema 2011 m.VP apskata_assi_II

  18. VP apskaitos sistemaAB Įstatymas 41 straipsnis. Akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas 1. Bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. 2. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2011 m.VP apskata_assi_II

  19. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 3.Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus. 2011 m.VP apskata_assi_II

  20. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 4. Sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  21. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 5. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos. 2011 m.VP apskata_assi_II

  22. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 46 straipsnis. Akcijų perleidimas 1. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys. 2011 m.VP apskata_assi_II

  23. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 2. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. 2011 m.VP apskata_assi_II

  24. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 3. Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės. 4. Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų. 2011 m.VP apskata_assi_II

  25. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi akcijų perleidimo sutartims, kurios sudaromos reguliuojamoje rinkoje. 6. Iki bendrovės įsteigimo arba dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti akcijų kitiems asmenims. 2011 m.VP apskata_assi_II

  26. VP apskaitos sistema 7. Akcininkas neturi teisės perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtų akcijų. 8. Akcinė bendrovė neturi teisės varžyti akcininkų teisės šio Įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visiškai apmokėtas akcijas kito asmens nuosavybėn, išskyrus atvejį, kai nepasibaigęs darbuotojų akcijų perleidimo apribojimo terminas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  27. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 47 straipsnis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai 1. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. 2011 m.VP apskata_assi_II

  28. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 2. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. 2011 m.VP apskata_assi_II

  29. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 3. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam uždarosios akcinėsbendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcineibendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. 2011 m.VP apskata_assi_II

  30. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 4. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos uždarosios akcinėsbendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  31. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 5. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinėbendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.). 2011 m.VP apskata_assi_II

  32. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 6. Jei siūlomų parduoti akcijų paklausa viršija jų pasiūlą, pageidaujantiems įsigyti naujų akcijų akcininkams akcijos skirstomos proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui. 2011 m.VP apskata_assi_II

  33. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 7. Jei per šiame straipsnyje nustatytus terminus uždarosios akcinės bendrovės vadovas akcininkui praneša, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų, arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  34. VP apskaitos sistema AB Įstatymas 8. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. 2011 m.VP apskata_assi_II

  35. VP apskaitos sistema LR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024 64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai 1. Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu. 2011 m.VP apskata_assi_II

  36. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 2. Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui. 2011 m.VP apskata_assi_II

  37. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 3. Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Valstybių narių ar trečiųjų šalių sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės. 2011 m.VP apskata_assi_II

  38. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų tvarkymas 1. Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis depozitoriumas. 2011 m.VP apskata_assi_II

  39. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 2. Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka. 2011 m.VP apskata_assi_II

  40. VP apskaitos sistema LR VP rinkos Įstatymas 3. Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartįdėl finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša Vertybinių popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui. 2011 m.VP apskata_assi_II

  41. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 4. Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui pateikia jo nustatyta tvarka. 2011 m.VP apskata_assi_II

  42. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 5.Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti finansinėmis priemonėmis. 2011 m.VP apskata_assi_II

  43. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 6. Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją. 2011 m.VP apskata_assi_II

  44. VP apskaitos sistemaLR Finansinių priemonių rinkų Įstatymas 66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje numatytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje. 2011 m.VP apskata_assi_II

  45. 3-jo VP apskaita seminaro tema “VP apskaitos lygiai (1-2) pasirinktoje šalyje, trumpas apskaitos sistemos apibudinimas” (pagal pasirinktos pasaulio biržos šalį)Atsiskaitymas 2011.09.13-2011.09.16 2011 m.VP apskata_assi_II

  46. 2011 m.VP apskata_assi_II

  47. VP apskaitos sistema (II) 2011 m.VP apskata_assi_II

  48. VP apskaitos sistema (II) Pagrindinės mokėjimų sistemos Lietuvoje LITAS-RLS LITAS-MMS TARGET2-LIETUVOS BANKAS LITAS-PHA KUBAS Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema SEPA 2011 m.VP apskata_assi_II

  49. VP apskaitos sistema (II) LITAS-RLS LITAS-RLS – realaus laiko mokėjimo sistema, veikianti nuo 2007 m. sausio 29 d. Ją valdo ir jos operatorius yra Lietuvos bankas. Mokėjimo sistemos padeda kredito įstaigoms atlikti jų klientų arba pačių kredito įstaigų inicijuotus mokėjimus. Kai mokėtojas ir gavėjas turi sąskaitas toje pačioje kredito įstaigoje, mokėjimo nurodymui įvykdyti pakanka vidinių įrašų tos įstaigos sistemose, debetuojant mokėtojo ir kredituojant gavėjo sąskaitas. Kai sąskaitos laikomos skirtingose kredito įstaigose, lėšoms ir su mokėjimu susijusiai informacijai perduoti naudojamos mokėjimo sistemos arba korespondentiniai bankų ryšiai. 2011 m.VP apskata_assi_II

  50. VP apskaitos sistema (II) LITAS-MMS LITAS-MMS – mokėjimo sistema, skirta mažmeniniams mokėjimams atlikti. Veikia nuo 2007 m. sausio 29 d. Ją valdo ir jos operatorius yra Lietuvos bankas 2011 m.VP apskata_assi_II

More Related