1 / 42

GAMTAMOKSLINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS FIZIKOS IR BIOLOGIJOS PAMOKOSE

GAMTAMOKSLINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS FIZIKOS IR BIOLOGIJOS PAMOKOSE. Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazijos fizikos vyr.mokytoja Gražina Kairevičienė ir biologijos mokytoja metodininkė Virginija Aleksiūnienė 2011-10-07.

nieve
Télécharger la présentation

GAMTAMOKSLINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS FIZIKOS IR BIOLOGIJOS PAMOKOSE

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. GAMTAMOKSLINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS FIZIKOS IR BIOLOGIJOS PAMOKOSE Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazijos fizikos vyr.mokytoja Gražina Kairevičienė ir biologijos mokytoja metodininkė Virginija Aleksiūnienė 2011-10-07

  2. Ugdymo turinio integravimas – būdas sustiprinti mokymosi ir gyvenimo ryšius • Siekiant įtraukti mokinius aktyviai dalyvauti mokymosi procese, išnaudojamos skirtingų mokomųjų dalykų mokytojų bendradarbiavimo ir IKT taikymo teikiamos galimybės. • Kiekvienas dalykas yra savaip svarbus, bet, kad, žinias ir gebėjimus būtų galima panaudoti gyvenime, reikia sieti vienus mokomuosius dalykus su kitais. • Ugdymo procese mokymas turi būti ir dalykinis, ir integruotas.

  3. Integraciniairyšiai dalykinėje sistemoje pagyvina mokymo procesą, padeda geresniusdalykiniųžinių, mokėjimų bei įgūdžių pagrindus. • Mums svarbu pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir gebėjimus bręstų kaip asmenybė, įgytų gamtamokslinių kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

  4. Fizika ir medicina, besirūpinant žmogaus sveikata, glaudžiai tarp savęs susijusios, kadangi praktiškai visi prietaisai, kuriais nustatomos diagnozės kruopštaus fizikų darbo rezultatas.

  5. Ypač svarbų vaidmenį vaidina lęšis, iš jų gaminami: mikroskopai Akiniai Didinamieji stiklai

  6. Be mikroskopo neįmanomi kraujo tyrimai. Fonendoskopu – tiriama širdis, plaučiai... Fonometru – matuojamas kraujospūdis, arterinio ir veninio žmogaus kraujo spaudimas.

  7. Taip pat apie plaučių bei kitų vidaus organų darbą teikia rentgeno nuotraukos, daromos rentgeno aparatu. • Rentgeno spinduliai – skvarbūs ir, praėję pro žmogaus organus, sąveikaudami su sidabro druskomis, palieka pėdsakus fotografinėje plokštelėje ar juostelėje.

  8. Tačiau visus pralenkia lazeris – optinis kvantinis generatorius. Lazerio spinduliu atliekamos sudėtingos chirurginės operacijos: širdies, inkstų, akių...

  9. Elektrokardiografas • Išmatuoti širdies miokardo potencialų skirtumą galima būtų su voltmetru, bet nustatyti širdies elektrinį dipolio dydį ir kryptį galima tik elektrokardiografu, kurio pagrindinės dalys: elektrodai, elektrodiniai kableliai, galvanometras....

  10. Gamtos mokslų dalykų integravimas- būdas sustiprinti mokymosi ir gyvenimo ryšius • Integruotos gamtos mokslųpamokos labai aiškiai rodo gyvosios ir negyvosios gamtostyrimo metodų bendrumą ir jų taikymo galimybes. • Projektiniai darbai, integruotos pamokos, renginiai, akcijos, kai kelių dalykų mokytojai integruoja dalykų turinį tarpusavyje ir su gyvenimo aktualijomis

  11. BIOLOGIJA IR FIZIKA

  12. Termodinamika

  13. Molekulės – visame žmogaus kūne. • Medžiagos būsena: • Kietoji – kaulai, raumenys. • Skystoji – kraujas, limfa, sultys. • Dujinė -plaučiuose, kraujyje. • Šilumos laidumas – oda, plaukai, raumenys • Drėkinimas – prakaituojant kūnas sudrėkta. • Spinduliavimas – žmogaus kūnas skleidžia infraraudonuosius spindulius. Kūnas sugeria ultravioletinius rengeno spindulius.

  14. Paprasčiausi mechanizmai • Svertas – kraujotakoje. • Siurblys – širdis.

  15. Mechaniniai dydžiai • Ilgis – žmogaus ūgis, kraujagyslių ilgis. • Plotas – žmogaus kūno, pėdos, rankos... • Tūris – kraujo tūris, žmogaus tūris. • Masė – žmogaus kūno, smegenų, širdies. • Tankis – kraujo, limfos, kūno. • Laikas – pulso, nervinio signalo, ritmo. • Kelias – kraujo kelias. • Greitis – kraujo indų, nervinio impulso. • Jėga – žmogaus jėga, jėga kauluose. • Darbas – žmogaus kūno, širdies, plaučių.

  16. Dėsniai • Sąveikos dėsnis – raumenyse, kauluose. • Huko dėsnis – raumenyse, kauluose. • Judesio kiekio tvermės – kraujotakoje, širdyje. • Energijos tvermės dėsnis– žmogaus kūne. • Bernulio dėsnis- kraujotakoje

  17. Fizikos ir biologijos integravimas leidžia: • Įgilinti jau žinomą informaciją ir ugdyti gamtamokslines kompetencijas. • Ugdyti informacinius gebėjimus ( informacijos paieškos, tvarkymo, analizės, atrankos, vertinimo, perteikimo kitiems ). • Aiškiau suvokti gamtos mokslų įvairovę.

  18. Fizika- Molekulių judėjimasBiologija- Difuzija žmogaus organizme:

  19. Fizika- Svertai žmogaus organizme ir Biologija- Judėjimas. Griaučiai -žmogaus kūno atrama • Žmogaus griaučiai ir raumenys veikia svertų principu.

  20. Fizika- GarsasBiologija- Klausos organas

  21. Fizika-Slėgio matavimo prietaisai- manometrai.Biologija-Pulsas. Kraujospūdis. Kraujo tekėjimo greitis

  22. Fizika- Praktinis atmosferos slėgio taikymasBiologija-Plaučių sandara ir kvėpavimo judesiai

  23. Fizika- Ploto ir tūrio matavimasBiologija- Kvėpavimo organai (plaučių tūris)

  24. Fizika- OptikaBiologija- Akies sandara

  25. INTEGRUOTA FIZIKOS –BIOLOGIJOS PAMOKA8 klaseiKūnų plūduriavimas ir oreivystė gyvoje ir negyvoje gamtoje

  26. Tikslas: pakartoti fizikinius reiškinius apibūdinančias pagrindines sąvokas, ugdyti gebėjimą fizikinius dėsnius taikyti gyvoje gamtoje.

  27. 1.Kokias žinote jėgas?

  28. Kokią kryptį turi kiekviena jėga

  29. 3.Kodėl paukščiai gali skraidyti?

  30. 4.Kodėl eglės žiedadulkės, kiaulpienės sėklos greitai nenukrenta žemėn, o yra lengvai nešamos vėjo

  31. Stebėti žiedadulkes mikroskopu ir nupiešti stebimą vaizdą

  32. Kūnų plūduriavimas Vieni kūnai plaukia vandens paviršiuje, kiti skęsta. žuvys gali laikytis bet kokiame vandens gylyje. Kaip tai galimapaaiškinti? Nuo ko tai priklauso?

  33. FA mg • Kūną skystyje arba dujose veikia dvi jėgos - žemyn nukreipta sunkio jėga ir aukštyn nukreipta Archimedo jėga • Šių jėgų veikiamas kūnas juda didesniosio kryptimi

  34. FA mg Kūno sunkio jėga didesnė už Archimedo jėgą mg > FAρk > ρs Kūnas skęsta ar leidžiasi ore

  35. FA mg Kūno sunkio jėga lygiArchimedo jėgai mg = FA ρk=ρs Kūnaspasineria į skystį ir gali laikytis bet kuriame gylyje, arba kyboti ore

  36. FA mg Kūno sunkio jėga mažesnė už Archimedo jėgą. mg < FAρk<ρs Kūnas kyla į skysčio ar oro paviršių

  37. Nupieštoje žiedadulkėje pažymėkte veikiančias jėgas: Kai žiedadulkė padėta ant stalo.Kai žiedadulkė ore kyla į viršų,

  38. Kokiems gyvūnams ir kaip judant vandenyje, padeda Archimedo jėga? a) Vandens čiuožikui judant paviršiumi b) Rykliui neriant į dugną c) Vėžiui judant dugnu d) Žuviai kylant į paviršių

  39. Archimedo jėga veikia tik vertikaliai judančius kūnus.T.y kai kūnas kyla aukštyn arba leidžiasi. Taigi vandens paviršiumi judančiam čiuožikui ir dugnu ropojančiam vėžiui Archimedo jėga nepadės.

  40. Bet pavyzdžiui : Kylančiai žuviai, besileidžiančiam rykliui, kylančiam vėžliui, nyrančiam narui, ore kylančiai ar besileidžiančiai žiedadulkei, pienės pūkui visiems kurie kyla ar leidžiasi FA turi įtakos.

  41. Įtvirtinimas: • Kūnų plūduriavimo sąlygos. • Kada kūnas skęs? • Kada kūnas plūduriuos paviršiuje? • Kada kūnas plūduriuos pačiame skystyje?

  42. IŠVADOS Archimedo jėga yra svarbi norint suprasti gyvūnų judėjimą. ● Archimedo jėga padeda žmogui plaukti. ● Archimedo jėga svarbi mokslininkams tyrinėjant visas jėgas ir jų veikiamus kūnus, bei veikimo kryptis.

More Related