Prevencines vietimo sistemos prie gaisra sukurimas ir igyvendinimas iauliu regione iauliu m. prie gaisrine gelbeji

1. Prevencines �vietimo sistemos prie� gaisra sukurimas ir igyvendinimas �iauliu regione �iauliu m. prie�gaisrine gelbejimo tarnyba, 2007 m.

2. Prie�gaisrines gelbejimo tarnybos i�kvietimo telefonai - 01 - 011 - 101 - 011 - 112

3. PRANE�IME TURI BUTI NURODYTA: KUR - kuo tikslesne ivykio vieta; KAS - ivykio pobudis; KADA - laikas; gresme �monems ir/ar gyvunams, turtui ir aplinkai; situacijos kaita; prane�usiojo duomenys (vardas, pavarde, telefono Nr., buvimo vieta).

4. �iauliu apskrities prie�gaisriniu gelbejimo tarnybu struktura

7. Prie�gaisrines gelbejimo tarnybos funkcijos Igyvendina valstybines prie�gaisrines gelbejimo tarnybos veiklos strategija �iauliu mieste bei �iauliu apskrities rajonuose, kontroliuoja jai pavald�iu apskrities rajonuose esanciu padaliniu veikla. Vykdo gaisru gesinima, �moniu ir turto gelbejima, gaisro padariniu ma�inima, nukentejusiuju per transporto ivykius gelbejima, kitus gelbejimo darbus ir jiems vadovauja.

8. Prie�gaisrines gelbejimo tarnybos funkcijos (2) Imasi priemoniu pa�eidimu prie�gaisrines saugos srityje prie�astims ir salygoms �alinti, kontroliuoja, kaip �ios priemones vykdomos. Skatina fiziniu ir juridiniu asmenu veikla prie�gaisrines saugos srityje, informuoja visuomene prie�gaisrines saugos klausimais, skleid�ia prie�gaisrines saugos �inias.

11. DEGIMO TEORIJOS PRADMENYS

12. Gaisro vystymosi grafikas

13. Degimas Degimas � med�iagos saveika su deguonimi, kai i�siskiria �iluma, dumai ir liepsna. Pagrindiniai komponentai yra degioji med�iaga, deguonis ir u�degimo �altinis. Pa�alinus bent viena i� �iu komponentu degimas nutruksta.

14. Degimo teorijos trikampis DM � degioji med�iaga O2 � ore esantis deguonisU� � u�degimo �altinis

15. U�DEGIMO �ALTINIS U�degimo �altinis � degantis ar ikaites kunas, taip pat elektros i�krova, turintys pakankamai energijos ir temperaturos kitai med�iagai u�degti.

16. Med�iagu degumas NEDEGI MED�IAGA � kaitinama neribota laika, normaliomis salygomis nedega. �ios med�iagos, veikiamos ugnies ar auk�tos temperaturos, neu�sidega, nerusena ir neangleja (plytos, betonas, akmenys ir t.t.). SUNKIAI DEGI MED�IAGA � paveikta u�degimo �altinio, dega normaliomis salygomis ir negali degti ji atitraukus. Tokios med�iagos dega tik esant nuolatiniam u�degimo �altiniui. Ji pa�alinus, �ios med�iagos nustoja degti. DEGI MED�IAGA � nuo u�degimo �altinio u�sideganti med�iaga ir normaliomis salygomis deganti med�iaga. Ugnies paveikta med�iaga nuo auk�tos temperaturos u�sidega arba rusena, iki visi�kai sudega (medis, naftos produktai ir t.t.).

17. LENGVAI U�SILIEPSNOJANTI MED�IAGA Degioji med�iaga, gebanti u�siliepsnoti nuo ma�o energijos �altinio (degtuko, kibirk�ties ir t.t.) Prie tokiu med�iagu galime priskirti degiuosius skyscius (DS) ir lengvai u�siliepsnojancius skyscius (LUS). LUS, kuriu pliupsnio temperatura yra ne auk�tesne kaip 61�C, yra pavojingi del sprogimo. DS, priskiriami tokie, kuriu pliupsnio temperatura auk�tesne nei 61�C, yra pavojingi nes gali kilti gaisras.

18. Degiuju med�iagu u�siliepsnojimo temperatura

19. Skysciu pliupsnio temperatura

20. 2007 METAIS �IAULIU MIESTE KILUSIU GAISRU STATISTIKA

21. Gaisrai �iauliu mieste per 2007 m.

22. �iauliu mieste kilusiu per 2007 metus gaisru skaicius pagal sektorius ( I� viso gaisru - 606 )

23. Gaisrai pagal prie�astis

25. Gaisrai pagal valandas

26. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIE�GAISRINE SAUGA

27. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIE�GAISRINE SAUGA Prie�gaisrines saugos istatymas Bendrosios prie�gaisrines saugos taisykles Gaisrines automatikos eksploatavimo taisykles Kietojo kuro �ildymo krosniu pastatuose irengimo taisykles Mi�ku prie�gaisrines saugos taisykles Elektros irenginiu irengimo taisykles

28. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIE�GAISRINE SAUGA (2) isigaliojo nuo 2007 m. kovo 1 d. Statiniu vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir irengimo taisykles. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles. Stacionarios gaisru gesinimo sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles.

29. STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI (STR), REGLAMENTUOJANTYS PRIE�GAISRINE SAUGA STR 2.01.04:2004 �Gaisrine sauga.Pagrindiniai reikalavimai� STR 2.02.02:2004 �Visuomenines paskirties pastatai� STR 2.02.01:2004 �Gyvenamieji pastatai� STR 2.02.09:2005 �Vienbuciai gyvenamieji pastatai� STR 2.02.07:2004 �Gamybos imoniu ir sandeliu statiniai� STR 2.02.08:2005 �Automobiliu saugyklu projektavimas�

30. LIETUVOS RESPUBLIKOSPRIE�GAISRINES SAUGOSISTATYMAS2002 m. gruod�io 5 d. Nr. IX-1225Vilnius

31. PRIE�GAISRINES SAUGOS ISTATYMO PASKIRTIS U�tikrinti Lietuvos Respublikos prie�gaisrines saugos organizavimo teisinius pagrindus, prie�gaisrines saugos sistema, valstybes ir savivaldybiu instituciju bei istaigu funkcijas. Reglamentuoti gyventoju, imoniu, istaigu bei organizaciju teises ir pareigas prie�gaisrines saugos srityje.

32. PRIE�GAISRINES SAUGOS ISTATYMO PASKIRTIS (2) Pateikti reikalavimus, priemones ir nurodyti subjektus, u�tikrinant gaisru prevencijos igyvendinima. Nurodyti gaisru gesinimo organizavima, valstybine gaisru ir gelbejimo darbu apskaita ir gyventoju �vietima prie�gaisrines saugos srityje.

33. Istatymo 11 str. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos prie�gaisrines saugos srityje U�tikrinti prie�gaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu vykdyma objekte bei nustatyti prie�gaisrini re�ima jame. Vykdyti valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareigunu teisetus nurodymus. Leisti Valstybines prie�gaisrines gelbejimo tarnybos pareigunams ap�iureti ir patikrinti ju vadovaujamos imones, istaigos, organizacijos gamybines, ukines, kitas patalpas, statinius bei teritorija.

34. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos prie�gaisrines saugos srityje (2) Nedelsiant �alinti nustatytus prie�gaisrines saugos pa�eidimus. Organizuoti valstybes tarnautoju ir darbuotoju instruktavima, mokyma ir atestavima prie�gaisrines saugos klausimais, pagal kompetencija tvirtinti prie�gaisrines saugos instrukcijas; Aprupinti objekta reikiamomis gaisro gesinimo priemonemis, u�tikrinti, kad objekte irengti gaisrines automatikos irenginiai butu techni�kai tvarkingi ir veiktu.

35. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos prie�gaisrines saugos srityje (3) Kilus gaisrui objekte, kol atvyks prie�gaisrines gelbejimo pajegos, imtis priemoniu ji gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, �moniu ir turto evakavimui. Leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti imonei, istaigai, organizacijai priklausanciais arba imones, istaigos, organizacijos teritorijoje esanciais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais i�tekliais (smeliu, �vyru ir kt), neatsi�velgiant i gaisro kilimo vieta. Imonese, istaigose ir organizacijose u� objekto prie�gaisrine bukle asmeni�kai atsakingi yra ju vadovai.

36. VALSTYBINES PRIE�GAISRINES PRIE�IUROS INSPEKCIJA (VPPI)

37. VALSTYBINES PRIE�GAISRINES PRIE�IUROS SISTEMA TERITORINIS PRINCIPAS PAGAL ADMINISTRACINI SUSKIRSTYMA

38. VPP PAREIGUNU TEISES Tikrinti, ar objektai atitinka prie�gaisrines saugos reikalavimus. Duoti ra�ytinius privalomus vykdyti nurodymus. U�drausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas. Vertinti pareigunu (darbdaviu) veikla u�tikrinant objektu ir juose dirbanciu arba esanciu �moniu apsauga nuo gaisru.

39. VPP PAREIGUNU TEISES (2) Tikrinti, ar turimi naudojamos irangos bei med�iagu prie�gaisrine sauga liudijantys ir Lietuvoje pripa�istami dokumentai. Nustatyti papildomus prie�gaisrines saugos reikalavimus �moniu saugai u�tikrinti masiniu renginiu metu. Skirti pinigine bauda.

40. VPP PAREIGUNU ATSAKOMYBE VPP pareigunas sprendimus, susijusius su pareigu vykdymu, pagal kompetencija priima savaranki�kai ir asmeni�kai u� juos atsako. VPP pareigunai, pa�eide istatymus eidami jiems patiketas pareigas, nustatytaja tvarka gali buti traukiami tarnybinen, civilinen, administracinen arba baud�iamojon atsakomyben. VPP pareigunu veiksmai gali buti apskund�iami vyriausiajam VPP inspektoriui, Administraciniu gincu komisijai arba administraciniam teismui.

41. PRIE�GAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI Atliekami dalyvaujant objekto savininkui, vadovui. Apie numatoma atlikti patikrinima VPP pareigunas turi informuoti objekto vadova.

42. PRIE�GAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RU�YS KONTROLINIAI - ju metu ivertinama objekto prie�gaisrine bukle, kiti veiksniai, turintys itakos �moniu ir turto prie�gaisrinei saugai. �io patikrinimo metu nustacius prie�gaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu pa�eidimus, sura�omas privalomasis valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareiguno nurodymas.

43. PRIE�GAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RU�YS TIKSLINIAI - jo metu tikrinama, kaip vykdomi valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareigunu nurodymai. Tiksliniai prie�gaisriniai techniniai patikrinimai taip pat atliekami objekte pasikeitus iprasto darbo re�imo salygoms, veiklos, gamybos pobud�iui.

44. PRIE�GAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RU�YS OPERATYVINIAI - patikrinimai atliekami esant pagristam itarimui, kad objekte yra �iurk�ciu prie�gaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu pa�eidimu, prie�gaisrines gelbejimo tarnybos ar valstybines prie�gaisrines prie�iuros inspekcijos vir�ininko sprendimu.

45. TIKRINIMU PERIODI�KUMAS 1 GRUPES OBJEKTAI 2 GRUPES OBJEKTAI 3 GRUPES OBJEKTAI 4 GRUPES OBJEKTAI

46. OBJEKTO PRISKYRIMO ATITINKAMAI GRUPEI KRITERIJAI Patalpu paskirtis (gamyba, sandeliavimas, prekyba, gydymas ir pan.). Gamybos ar sandeliavimo patalpos, priskirtos pavojingumui gaisro ar sprogimo at�vilgiu (Asg, Bsg, Cg), plotas . Objekte nuolat dirbanciu ar laikinai esanciu �moniu skaicius.

47. GAISRINES SAUGOS �ENKLAI Gaisrines saugos �enklu naudojimo imonese, istaigose ir organizacijose nuostatai (patv. 2005 m. gruod�io 23 d.)

48. GAISRINES SAUGOS �ENKLAI Evakuacijos krypties (saugiu salygu) �enklai Gaisrines irangos �enklai Informacijos �enklai Draud�iamieji �enklai Ispejamieji �enklai

49. EVAKUACIJOS KRYPTIES (SAUGIU SALYGU) �ENKLAI Nurodo saugios �moniu evakuacijos gaisro arba jo kilimo pavojaus atveju krypti

50. GAISRINES IRANGOS �ENKLAI �enklai, nurodantys gaisro gesinimo irenginiu bei priemoniu irengimo ar i�destymo vietas

51. INFORMACIJOS �ENKLAI �enklai, teikiantys vaizdine informacija apie tam tikrus objektui nustatytus gaisrines saugos reikalavimus

52. DRAUD�IAMIEJI �ENKLAI �enklai, draud�iantys elgtis taip, kad kiltu pavojus arba jis butu sukeltas

53. ISPEJAMIEJI �ENKLAI �enklai, kurie ispeja apie rizika arba pavoju

54. BENDROSIOS PRIE�GAISRINES SAUGOS TAISYKLES (BPST) PATVIRTINTA Prie�gaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. isakymu Nr. 64

55. BPST turinys INSTRUKTAVIMAS, MOKYMAS IR ATESTAVIMAS PRIE�GAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS TERITORIJOS PRIE�IURA STATINIAI IR PATALPOS ELEKTROS IRENGINIAI, JU APSAUGA NUO �AIBO IR STATINIO ELEKTROS KRUVIO �ILDYMAS VEDINIMAS TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR IRENGINIAI GAISRO IR SPROGIMO AT�VILGIU PAVOJINGU MED�IAGU TRANSPORTAVIMAS MED�IAGU SANDELIAVIMAS NAFTOS IR JOS PRODUKTU SANDELIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR PERPYLIMAS DUJU UKIS

56. BPST turinys (2) STATYBOS DARBAI UGNIES DARBAI GARA�U PASKIRTIES PASTATAI, TRANSPORTO PRIEMONIU TECHNINE PRIE�IURA IR STOVEJIMO AIK�TELES LABORATORIJOS KULTUROS RENGINIAI GYVENAMIEJI IR KITOS PASKIRTIES PASTATAI �EMES UKIO OBJEKTAI DURPYNU PRIE�GAISRINES SAUGOS REIKALAVIMAI CIVILINES PIROTECHNIKOS PRIEMONES GAISRO GESINIMO IRENGINIAI IR PRIEMONES + 12 priedu

57. INSTRUKTAVIMAS PRIE�GAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS (Bendrosios prie�gaisrines saugos taisykles)

58. INSTRUKTAVIMAS PRIE�GAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS Imoneje, istaigoje, organizacijoje organizuojami �ie valstybes tarnautoju ir darbuotoju instruktavimai prie�gaisrines saugos klausimais: ivadinis (bendras); pirminis darbo vietoje; periodinis darbo vietoje; papildomas darbo vietoje.

59. IVADINIS INSTRUKTAVIMAS Turi i�klausyti visi valstybes tarnautojai ir darbuotojai, prie� pradedant jiems eiti pareigas ar dirbti. Ivadinis (bendras) instruktavimas iforminamas ivadiniu (bendru) prie�gaisrines saugos instrukta�u registracijos �urnale.

60. PIRMINIS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Turi i�klausyti visi valstybes tarnautojai ir darbuotojai, prie� pradedant jiems eiti pareigas ar dirbti. Pirminis instruktavimas iforminamas prie�gaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos �urnale.

61. PERIODINIS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Periodinis instruktavimas darbo vietoje turi buti organizuojamas ne reciau kaip karta per 12 menesiu. Iforminamas prie�gaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos �urnale.

62. PAPILDOMAS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Instruktuojama : i� esmes pakeitus prie�gaisrines saugos instrukcija (i�skyrus redakcinio pobud�io pakeitimus), pakeitus darbo vieta, pasikeitus darbo funkcijoms, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, ivykus sprogimui arba kilus gaisrui, paai�kejus, kad valstybes tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamu �iniu prie�gaisrines saugos srityje. Iforminamas prie�gaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos �urnale

63. PRIE�GAISRINES SAUGOS INSTRUKCIJA Teritorijos, statiniu ir evakuacijos keliu prie�iura; atskiri gamybos procesai, kuriu metu prie�gaisrines saugos reikalavimu pa�eidimai gali sukelti gaisra; sprogimo ir gaisro at�vilgiu pavojingu med�iagu laikymas ir transportavimas; rukymo vietos ir vietos, skirtos suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis;

64. PRIE�GAISRINES SAUGOS INSTRUKCIJA (2) degiu med�iagu surinkimas, �alinimas i� patalpu ir specialiuju drabu�iu naudojimas; kontroliniu matavimo prietaisu (termometru, manometru ir t. t.) pavojingos ribos, kurias per�engus gali kilti gaisras ar sprogimas; elektros �ildymo prietaisu ir �ildymo irenginiu eksploatavimas; patalpu u�darymas po darbo.

65. VALSTYBES TARNAUTOJU IR DARBUOTOJU VEIKSMU KILUS GAISRUI PLANAS

66. VALSTYBES TARNAUTOJU IR DARBUOTOJU VEIKSMU KILUS GAISRUI PLANAS (2) elektros prietaisu ir vedinimo sistemos i�jungimas; prie�gaisrines irangos panaudojimas gaisrui gesinti.

67. PRIE�GAISRINES SAUGOS TAISYKLIU REIKALAVIMAI TERITORIJU PRIE�IURAI

68. Teritorijos prie�iura Teritorija turi buti : valoma; laiku �ienaujama; nupjauta �ole, gamybos atliekos, �iuk�les i�gabenamos i specialiai paruo�tas vietas. Priva�iavimo keliai ir priejimai prie statiniu, gaisriniu kopeciu, gaisrinio inventoriaus, gaisriniu hidrantu ir vandens telkiniu turi buti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu ap�viesti. Automatiniai vartai turi tureti irenginius, leid�iancius vartus atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio iva�iavimo i imones teritorija vieta butina irengti pastatu, priva�iavimo keliu ir vandens telkiniu i�destymo schema, kuri turi buti ap�viesta tamsiu paros metu.

69. Teritorijos prie�iura (2) Apie keliu remonta arba kitas prie�astis, trukdancias gaisriniams automobiliams va�iuoti, butina ra�tu informuoti artimiausia prie�gaisrine gelbejimo tarnyba: nurodyti remonto trukme, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schema, pastatyti �enklus, nurodancius apylankos krypti. Gaisriniams automobiliams skirtu kiauru prava�iavimu auk�tis turi buti ne ma�esnis kaip 4,25 m, o plotis � ne ma�esnis kaip 3,5 m (visais atvejais � iki i�siki�usiu konstrukciju).

70. PRIE�GAISRINES SAUGOS TAISYKLIU REIKALAVIMAI PATALPU PRIE�IURAI

71. GAMYBINES PATALPOS Gamybinese patalpose nuo irenginiu turi buti valomos dulkes, pukai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus ir nurodomi prie�gaisrines saugos instrukcijose. Metalo dro�les ir panaudotos valymo med�iagos turi buti dedamos i metalines u�daromas de�es, o pamainai pasibaigus � i�ne�amos i� patalpu.

72. GAMYBINES PATALPOS (2) Prie iejimo i gamybines patalpas ir sandelius turi buti nurodytos ju pavojingumo sprogimo ir gaisro at�vilgiu kategorijos. Asg, Bsg ir didesnese kaip 50 m2 Cg pavojingumo sprogimo ir gaisro at�vilgiu kategoriju patalpose turi buti pakabintos prie�gaisrines saugos instrukcijos.

73. Patalpu pavojingumo sprogimo ir gaisro at�vilgiu kategorijos

74. Patalpu pavojingumo sprogimo ir gaisro at�vilgiu kategorijos (2)

75. GAMYBOS KATEGORIJOS �ENKLAI

76. GAMYBOS KATEGORIJOS �ENKLAI

77. MED�IAGU SANDELIAVIMAS Med�iagos turi buti laikomos grupemis pagal joms gesinti naudojamas med�iagas, taip pat pagal ju fizikines ir chemines bei pavojingumo gaisro at�vilgiu savybes. Med�iagos, laikomos ne lentynose, turi buti sudetos i rietuves. �ios sandeliavimo vietos turi buti pa�ymetos juostomis ant grindu. Laikymo vietose turi buti med�iagu i�destymo planas, o ant i�orines sandelio duru (vartu) puses � pakabinami �enklai, apibudinantys laikomu med�iagu ir prekiu pavojinguma sprogimo ir gaisro at�vilgiu.

78. MED�IAGU SANDELIAVIMAS (2) Sandeliu (>50 m2) stela�ai turi buti pagaminti i� ne �emesnes kaip B-s1, d0 degumo klases statybos produktu. Praeigos tarp stela�u, rietuviu ir tarpai nuo ju iki sienu labiausiai i�siki�usiu konstrukciju turi buti ne siauresni kaip 0,8 m ir neu�krauti. Sandeliuose (> 200 m2) praeigos tarp stela�u, rietuviu plotis turi buti ne siauresnis kaip 1,2 m, o tarp sienu labiausiai i�siki�usiu konstrukciju ir stela�u, rietuviu � ne siauresnis kaip 0,8 m.

79. SANDELIUOSE DRAUD�IAMA: u�krauti langus, duris ir vartus; rukyti ir naudoti atvira ugni; laikyti elektros ir autokrautuvus bei ikrauti ju akumuliatorius; naudoti elektros �ildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, virykles ir kitus buitinius elektros prietaisus; perpilti naftos produktus; ardyti pluo�tiniu med�iagu ry�ulius sandelio patalpose.

80. DUJU UKIS Laikyti duju balionus grupemis leid�iama nedegiose vedinamose spintose ir prie pastatu ne �emesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienu. Sandeliuojami duju balionai neturi buti veikiami �ilumos ir krituliu. Duju balionai nuo �ildymo prietaisu turi buti laikomi ne ma�esniu kaip 1 m atstumu. Degiu duju balionai turi buti laikomi atskirai nuo deguonies, suslegtojo oro, chloro, fluoro ir kitu oksidatoriu bei toksiniu duju balionu.

81. DUJU UKIS (2) Pripildyti duju balionai turi buti laikomi ir transportuojami vertikaliai arba horizontaliai su ant antgaliu u�suktomis aklemis. Horizontaliai ant mediniu remu arba stela�u laikomu balionu rietuves turi buti ne auk�tesnes kaip 1,5 m, o visi ventiliai � nukreipti i viena puse. Duju balionai, kuriuose pastebetas duju nuotekis, turi buti nedelsiant i�ne�ami i� sandelio.

82. DUJU UKYJE DRAUD�IAMA: laikyti duju balionus kitos paskirties sandeliuose; liesti deguonies balionu ventilius tepaluotais rubais, pir�tinemis ar rankomis. aplink degiu duju balionu sandeliavimo vietas ma�esniu kaip 10 m atstumu laikyti degias med�iagas, dirbti su atvira ugnimi arba rukyti. duju balionus statyti prie evakuaciniu i�ejimu i� patalpu, pastatu pagrindiniu fasadu puses, prie iva�iavimu.

83. ELEKTROS IRENGINIAI Elektros tinklai ir irenginiai turi buti irengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teises aktu reikalavimu. Jie turi buti tinkami eksploatuoti, saugus gaisro ir sprogimo at�vilgiu. Pastebejus elektros tinklu ir irenginiu gedimus, sukeliancius kibirk�ciavima, kabeliu, laidu ir varikliu kaitima, butina juos nedelsiant i�jungti ir pa�alinti gedimus. Elektros �viestuvuose turi buti naudojamos ne didesnes galios elektros lempos, negu nurodyta �viestuvu techninese charakteristikose.

84. ELEKTROS IRENGINIAI (2) Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechani�kai pa�eisti, turi buti papildomai apsaugoti (�arvais, plieniniais vamzd�iais ir pan.). Visi elektros irenginiai turi buti apsaugoti nuo trumpojo laidu jungimo ir kitu nevardiniu re�imu, galinciu sukelti gaisra.

85. EKSPLOATUOJANT ELEKTROS IRENGINIUS DRAUD�IAMA: �ildyti patalpas nestandartiniais (savos gamybos) elektros prietaisais; naudoti netvarkingus ki�tukinius lizdus, ki�tukus, atsi�akojimo de�utes, jungiklius bei kitus elektros aparatus; elektros lempas, �viesos sklaidytuvus, �ildytuvus u�dengti degiomis med�iagomis; i ki�tukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie vir�ija leistina galia; vietoj elektros laidu ir kabeliu naudoti radijo arba telefono ry�io laidus; naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, �ildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos ijungtus be prie�iuros;

86. EKSPLOATUOJANT ELEKTROS IRENGINIUS DRAUD�IAMA (2): kabinti elektros �viestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidu ir kabeliu; naudoti nekalibruotus ir savos gamybos apsaugos aparatus; tiesti tranzitu kabelius ir laidus per sandeliavimo, evakuaciniu i�ejimu paskirties patalpas; tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius; naudoti elektros �viestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais sprogimo ir gaisro at�vilgiu kategoriju patalpose.

87. PASTATU �AIBOSAUGA �aibas � mil�ini�kas atmosferos energijos i�lydis, turintis termini, griaunamaji, elektrostatini ir elektromagnetines indukcijos poveiki (temperatura �aibo zonoje siekia 20 000 �C). �aibosauga � priemones �moniu gyvybei apsaugoti, neleisti �aibui sukelti gaisra, sprogima, griuti ir sunaikinti pastatus, statinius, med�iagas ir irenginius.

88. �AIBOLAIDIS �aibolaidis � irenginys priimantis �aibo smugi ir nuvedantis jo srove i �eme. �aibolaidi sudaro: �aibo priemiklis � tiesiogiai priimantis srove; atramos, prie kuriu jis pritvirtintas; sroves nuvediklis � laidininkas, �aibo srove perduodantis i �eme; i�emiklis � i�skirstantis �aibo srove �emeje.

89. �AIBOLAID�IU KONSTRUKCIJA Pagal konstrukcija �aibolaid�iai skirstomi: strypiniai - (su vertikaliais �aibo priemikliais); trosiniai (i�testieji) - (su horizontaliais �aibo priemikliais); tinklo � daugkartiniai, horizontalus �aibo priemikliai, susikertantys staciu kampu ir montuojami ant pastato stogo; aktyviniai.

90. �AIBOSAUGOS IRENGINIU TIKRINIMAS �aibosaugos irenginiai tikrinami: gamybiniams, visuomeniniams ir administraciniams pastatams � karta per metus prie� perkunijos sezono prad�ia; gyvenamiesiems pastatams � karta per 3 metus.

91. STATYBOS DARBAI Darbu atlikimo vietoje degiu med�iagu kiekis neturi buti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai. Draud�iama vienu metu toje pacioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, da�us, dervas ir kitas degias med�iagas. Degias statybines atliekas, �iuk�les i� statybos aik�teles butina nuolat �alinti i specialiai tam skirtas ir irengtas vietas.

92. UGNIES DARBAI Ugnies darbams atlikti imones, istaigos, organizacijos vadovas i�duoda leidimus (dviem egzemplioriais konkreciam laikotarpiui). Leidime nurodomi asmenys, atsakingi u� vietos paruo�ima ugnies darbams ir ugnies darbu atlikima, taip pat nustatomas parengiamuju darbu mastas ir turinys, ju atlikimo seka, �iu darbu saugos priemones, aplinkos oro kontroles tvarka. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebimi imones, istaigos, organizacijos (padalinio) vadovo, arba auk�tos kvalifikacijos suvirintojai, kuriu sara�a sudaro ir tvirtina imones, istaigos, organizacijos vadovas.

93. UGNIES DARBAI (2) Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra konstrukciju ar med�iagu, kurios gali u�sidegti, jos turi buti pa�alintos arba patikimai apsaugotos metaliniais skydais, sudrekintos vandeniu. Taip pat reikia imtis priemoniu, kad kibirk�tys nepatektu ant �emiau esanciu degiu konstrukciju, aik�teliu ir auk�tu. Atlikti ugnies darbus mokslo, gydymo, prekybos paskirties pastatuose galima tik tuo metu, kai juose nera �moniu. Asmuo, atsakingas u� ugnies darbu sauga, turi tikrinti laikina darbo vieta ne ma�iau kaip 4 val. juos baigus.

94. ATLIEKANT UGNIES DARBUS DRAUD�IAMA: dirbti techni�kai netvarkinga iranga ir aparatura; suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nuda�ytas ir nei�d�iuvusias konstrukcijas ir gaminius; naudotis tepaluotais, riebaluotais, benzinuotais ar kitais degiais skysciais suteptais drabu�iais ir pir�tinemis; suvirinimo kabinose laikyti drabu�ius ir kitus degius daiktus ar med�iagas; remontuoti komunikacijas, aparatus, turincius slegio ar elektros itampos, pripildytus ypatingai degiu, labai degiu ir degiu skysciu bei toksi�ku med�iagu. DRAUD�IAMA PRADETI UGNIES DARBUS, JEI NESIIMTA PRIE�GAISRINE SAUGA U�TIKRINANCIU PRIEMONIU

95. SVARBUS UGNIES DARBU SAUGUMO REIKALAVIMAI Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leid�iama dirbti tik gerai vedinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi buti ne ma�esnis kaip 10 m, o nuo generatoriaus iki deguonies baliono � ne ma�esnis kaip 5 m. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki degiu duju balionu turi buti ne ma�esnis kaip 10 m, o nuo deguonies baliono iki degiu duju baliono � ne ma�esnis kaip 5 m. Atstumas nuo degikliu (pagal horizontale) iki degiu duju ir deguonies balionu turi buti ne ma�esnis kaip 5 m. Atliekant ugnies darbus, laidai ir kabeliai neturi liestis su duju balionais ir kita iranga.

96. GARA�AI IR STOVEJIMO AIK�TELES Transporto priemones patalpose, stovejimo aik�telese (nesant gara�u) statomos paliekant tarp lengvuju automobiliu ne ma�esni kaip 0,6 m, tarp krovininiu automobiliu � 0,8 m atstuma. Imoneje esant 25 transporto priemonems, turi buti parengtas ir imones vadovo patvirtintas transporto priemoniu sustatymo planas ir ju evakavimo tvarka kilus gaisrui. Individualiame gara�e (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobiliu kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalu.

97. GARA�UOSE DRAUD�IAMA: Dirbti kalvystes, da�ymo, medienos apdirbimo darbus; laikyti transporto priemones su neu�darytais degalu baku dangteliais; ikrauti akumuliatorius; �ildyti variklius atvira ugnimi, pasi�viesti atvirais ugnies �altiniais; sandeliuoti degias med�iagas ir duju balionus; pilti degalus i transporto priemoniu bakus.

98. EVAKUACIJA

99. STATINIAI IR PATALPOS. Evakuacija I� vidaus durys evakuaciniuose i�ejimuose turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu. Draud�iama jas u�kalti ar u�rakinti i� lauko. Langu ir duru grotos i� vidaus turi buti varstomos, reikalui esant, lengvai ir greitai nuimamos, i�skyrus teises aktu nustatytas i�imtis.

100. STATINIAI IR PATALPOS. Evakuacija Evakuacijos keliai ir i�ejimai turi buti neu�krauti, paruo�ti �monems evakuoti. Evakuacijos keliuose grindu danga turi buti pritvirtinta. �iuk�lines evakuacijos keliuose, darbuotoju buitinese patalpose turi buti nedegios.

101. Evakuaciniu i�ejimu �enklinimas Koridoriuose, laiptinese ir ant duru evakuaciniuose i�ejimuose turi buti evakuacijos krypti nurodantys �enklai, kuriu bent vienas turi buti gerai matomas i� bet kurio evakuacijos kelio ta�ko. Vir� duru evakuaciniuose i�ejimuose i� patalpu, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau �moniu, bei parduotuviu prekybos saliu, kuriu plotas 50 m2 ir daugiau, turi buti irengti �viesiniai i�ejimo krypties �enklai, tvirtinami 2 � 2,5 m vir� grindu. �ie �enklai, dingus elektros itampai, turi �viesti ne trumpiau kaip 1 val., o ju akumuliatoriai turi buti tikrinami ne reciau kaip karta per metus.

102. Evakuacijos planai �moniu evakuacijos planas turi buti pakabintas gerai matomoje vietoje visuose pastato auk�tuose , kai : pastatuose nuolat ar laikinai buna daugiau kaip 100 �moniu; mokslo paskirties pastatuose ir vaiku lop�eliuose- dar�eliuose; gydymo paskirties pastatuose � ligoninese, sanatorijose, medicinines prie�iuros istaigu slaugos namuose; vie�buciu paskirties pastatuose.

103. Plane turi buti pa�ymeta: LAIPTINES, LIFTAI, LIFTU HOLAI, KAMBARIAI (KABINETAI), BALKONAI, I�ORINES KOPECIOS DURYS, ESANCIOS LAIPTINESE, LIFTU HOLUOSE IR EVAKUACIJOS KELIUOSE RANKINIU GAISRINIU SIGNALIZATORIU MYGTUKAI TELEFONO VIETA GAISRINIAI CIAUPAI GESINTUVAI STACIONARIU PRIE�GAISRINIU IRENGINIU RANKINIO PALEIDIMO MYGTUKAI PLANO KABEJIMO VIETA PAGRINDINIS EVAKUACIJOS KELIAS �YMIMAS I�TISA �ALIA LINIJA, ATSARGINIS � �ALIA PUNKTYRINE LINIJA

104. Evakuacijos planas (pavyzdys)

105. PRIE�GAISRINES SAUGOS REIKALAVIMU LAIKYMASIS ATVIROSE TERITORIJOSE, MI�KUOSE IR DURPYNUOSE

106. Saugumo priemones mi�kuose Mi�ko lankytojai privalo: laikytis prie�gaisrines saugos taisykliu reikalavimu; apie pastebetus gaisrus nedelsdami prane�ti prie�gaisrines apsaugos tarnyboms, valstybinio mi�ko valdytojams, savininkams, savivaldybei; padeti gesinti aptiktus gaisrus.

107. Saugumo priemones mi�kuose Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draud�iama: naudotis atvira ugnimi (kurti lau�us, deginti �iuk�les), metyti neu�gesintus degtukus, nuorukas ir kitus daiktus, galincius sukelti gaisra, mi�ke ir arciau kaip 50 metru iki jo ribos; deginti �ole, �iaudus mi�ko �emeje ir �emes ukio plotuose (pievose, ganyklose, ra�ienose ir pana�iai); med�ioti �oviniais, u�kim�tais isidegancios med�iagos kam�ciais; va�ineti mi�kuose transporto priemonemis su vidaus degimo varikliais, pilti degalus mi�ke i ma�inu bakus. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu lau�us galima kurti tik specialiai irengtose poilsiavieciu lau�avietese, kurios pa�ymetos atitinkamu �enklu.

108. Saugumo priemones durpynuose Durpyno teritorijoje draud�iama rukyti, i�skyrus tam tikslui irengtas vietas. Tai turi nurodyti matomose vietose pastatyti �enklai �Rukyti draud�iama�. Durpyne draud�iama kurti lau�us, deginti �ole ar samanas. I�kirstus krumus ir i�rautus kelmus privaloma pa�alinti i� durpyno. Draud�iama durpyne i�pilti kura ar tepala, o ji netycia i�liejus, ta vieta butina u�berti sausu smeliu ar �ememis.

109. Saugumo priemones durpynuose (2) Vidaus degimo variklius turincias transporto priemones vairuojantys asmenys durpyne privalo: - dirbti tik su techni�kai tvarkingu transporto priemones varikliu ir kibirk�ciu gesikliu; - nuolat valyti durpiu dulkes nuo variklio ir i�metimo vamzd�io; - nedelsiant �alinti pastebetus gaisro �idinius, atsiradusius nuo prava�iavusios transporto priemones;

110. Deganti �ole � pavojinga... Jei gyvenate name, kuri supa mi�kas ar pievos, pasirupinkite, kad 10-30 metru atstumu aplink Jusu nama aplinka butu tvarkinga- taip apsaugosite savo namus nuo �oles ar mi�ko gaisro. Kuo da�niau pjaukite �ole... Krosniu, lau�u pelenus pilkite i metalines talpas, u�pilkite vandeniu. Prie� kurdami lau�a pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite lau�o, kai pucia stiprus vejas. Nemetykite nuoruku kur papuola- galite sukelti gaisra... Parinkite tinkama vieta lau�ui. 0,5 m aplink lau�aviete iki nedegaus grunto nukaskite �oles paklote. Baige kurenti lau�a, u�pilkite �arijas vandeniu. Nedeginkite �oles.

111. Ar �inote, kad... Deganti �ole pavojinga ne tik vabzd�iams ir pauk�ciu lizdams � gali u�sidegti namai, dar�ines, nukenteti �mones... �oles gaisras, puciant stipriam vejui, gali i�plisti i netoliese esanti mi�ka... 80-90 procentu mi�ku gaisru kyla del numestos neu�gesintos nuorukos ar neu�gesintos lau�avietes... Kad imtu degti sausa �ole, pakanka menkiausios kibirk�ties...

112. PIRMINES GAISRO GESINIMO PRIEMONES

113. Pirmines gaisro gesinimo priemones Ugnies gesintuvai Nedegus audeklai (matmenys ne ma�esni kaip 1,5 X 1,5 m) Vandens talpyklos (ne ma�iau kaip 200 l talpos) De�es su smeliu ( ne ma�iau kaip 0,3 m� talpos) Gaisriniai ciaupai

114. Gaisru klasifikavimas A klase � kietuju (da�niausiai organiniu) med�iagu gaisrai, kai degimas vyksta susidarant ikaitusioms anglims; B klase � skystuju arba galinciu suskysteti kietuju med�iagu gaisrai; C klase � duju gaisrai; D klase � metalu gaisrai.

115. Gesinimo med�iagos efektyvumas

116. Ugnies gesintuvu tipai Ne�iojamieji (gesinimo med�iagos kiekis iki 12 k g) Ve�iojamieji (gesinimo med�iagos kiekis iki 100 kg)

117. Ugnies gesintuvu ru�ys pagal gesinimo med�iaga Vandens putu gesintuvai; Angliarug�tes gesintuvai; Milteliu gesintuvai; Kombinuoti gesintuvai.

118. Ugnies gesintuvai Vandens putu gesintuvai -skirti gesinti kietas degias med�iagas ir degius skyscius (A ir B klases gaisrus). Draud�iama gesinti elektros irenginius su itampa.

119. Ugnies gesintuvai Angliarug�tes gesintuvai - skirti gesinti degius skyscius ar skystejancias kietas med�iagas (B klases gaisrus). Leid�iama gesinti elektros irenginius, kuriuose itampa iki 1000 V.

120. Ugnies gesintuvai Milteliu gesintuvai -skirti gesinti kietas degias med�iagas, degius skyscius, dujas (A,B,C klases gaisrus). Leid�iama gesinti elektros irenginius, kuriuose itampa iki 1000 V.

121. Ugnies gesintuvai Perve�ami ugnies gesintuvai � skirti gesinti gaisrus degalinese, transporto priemoniu stovejimo aik�telese, didesnese kaip 600 m� gamybinese ir sandeliavimo patalpose, kuriose laikomos, naudojamos degios med�iagos (skysciai)

122. Reikalavimai gesintuvams Gesintuvo korpusas turi buti nuda�ytas raudonai; gesintuvai, juose esanciu gesinimo med�iagu kiekis ir kokybe tikrinami ne reciau kaip viena karta per metus.. Gesintuvai turi buti: laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginiu saules spinduliu poveikio, ne arciau kaip per 1 m nuo �ildymo prietaisu; kabinami ne auk�ciau kaip per 1,5 m nuo grindu iki gesintuvo apacios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdytu jo paimti; laikomi taip, kad matytusi u�ra�ai; gesintuvai, esantys lauke arba ne�ildomoje patalpoje ir neskirti eksploatuoti esant �emai temperaturai, �alciu metu turi buti perne�ami i �ildomas patalpas. Gesintuvu vietoje turi buti paliekamas gaisrines saugos �enklas �Gesintuvas� ir ai�kiai nurodoma ju laikymo vieta.

123. Ugnies gesintuvu skaicius patalpose

124. Ugnies gesintuvu skaicius transporto priemonese

125. Prie�gaisrinis skydas Jame turi buti laikoma: 2 gesintuvai 2 kibirai smelio de�e (ne ma�iau kaip 0,3 m�) 2 kastuvai nedegus audeklas 2 lau�tuvai 2 kirviai

126. Gaisrinis ciaupas

127. Gaisrinio ciaupo �enklai

128. REIKALAVIMAI VIDAUS PRIE�GAISRINIAM VANDENTIEKIUI Vandentieki butina karta per metus patikrinti: perplauti � nuleisti vandeni i� kiekvieno ciaupo, isitikinti, ar jie neu�rudije, sugedusius gaisrinius ciaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines �arnas perkantuoti, hidrauli�kai i�bandyti, patikrinti elektrifikuotu sklend�iu veikima. Patikros rezultatus sura�yti i tam tikslui skirta �urnala. Ne�ildomuose statiniuose �altuoju metu laiku vandentiekio tinklai turi buti be vandens, o prie gaisriniu ciaupu turi buti nurodyta sklendes, kuria atidarius vanduo bus tiekiamas i tinkla, vieta. Elektrifikuotos sklendes nuotolinis valdymas turi buti irengtas prie kiekvieno gaisrinio ciaupo.

129. Reikalavimai gaisriniams ciaupams Gaisrines �arnos turi buti sausos, susuktos i dviguba rite ir prijungtos prie ciaupu ir �virk�tu. Gaisriniu ciaupu spinteles turi buti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant dureliu � ai�kiai pa�ymetas raid�iu indeksas �GC� arba grafinis �enklas, jo eiles ir prie�gaisrines gelbejimo tarnybos telefono numeris. Priejimu prie gaisriniu ciaupu vietos turi buti laisvos ir neu�krautos. Gaisriniu ciaupu ir gaisriniu �arnu prijungimo galvutes turi atitikti galiojancio standarto reikalavimus.

130. Nedegus audeklai Nedegus audeklai - skirti nedideliems gaisru �idiniams gesinti, pagaminti asbesto pagrindu. Privalo buti ne ma�esnio kaip 1,5 x 1,5 m dyd�io (degalinese, automobiliu aik�telese ne ma�esnio kaip 2,0 x 1,5 m dyd�io).

131. VANDENS �ALTINIAI GAISRU GESINIMUI

132. VANDENS �ALTINIAI GAISRAMS GESINTI Lauko gaisrinis vandentiekis su gaisriniais hidrantais Po�eminiai vandens rezervuarai Atviri prie�gaisriniai vandens telkiniai Naturalus vandens telkiniai

133. VANDENS �ALTINIU �ENKLAI

134. REIKALAVIMAI VANDENS �ALTINIAMS Teritorijoje ar �alia jos esancios aik�teles ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams priva�iuoti prie vandens �altinio (gaisriniu rezervuaru, hidrantu, tvenkinio), turi buti laisvi ir tvarkingi. Gaisriniu rezervuaru, hidrantu, vandens �altiniu vietos ir priva�iavimo prie ju keliai turi buti pa�ymeti specialiomis rodyklemis (�enklais). Rodykles (�enklai) tamsiu paros metu turi buti ap�viestos arba u�ra�ai ant ju � fluorescenciniai.

135. REIKALAVIMAI VANDENS TELKINIAMS Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus ir kitus vandens �altinius butina nuolat valyti (�alinti �iuk�les, dumbla ir kitus pa�alinius daiktus). Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi buti pakankamai vandens, kad ji lengvai galetu paimti gaisriniai automobiliai. Prie gaisriniu rezervuaru, vandens telkiniu turi buti irengtas kietos dangos kelias su 12 x 12 m aik�tele.

136. GAISRINIAI HIDRANTAI Ant�eminiai gaisriniai hidrantai Po�eminiai gaisriniai hidrantai Sieniniai gaisriniai hidrantai

137. REIKALAVIMAI GAISRINIAMS HIDRANTAMS Gaisriniai hidrantai turi buti tvarkingi, ju �uliniu dangciai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metu laiku. Draud�iama u�statyti priva�iavimo kelius prie gaisriniu hidrantu. �iema gaisriniai hidrantai turi buti ap�iltinami, o nuo �uliniu dangciu � valomas ledas ir sniegas.

138. GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZVIMO SISTEMOS (GASS)

139. GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMU TIPAI A tipo � analogine adresuojama ir adresuojama GASS; K tipo � spinduline GASS; M tipo � sujungta apsaugos sistema ir GASS /mi�ri/.

140. GAISRO DETEKTORIU TIPAI Dumu detektoriai �ilumos detektoriai Linijiniai optiniai dumu detektoriai Liepsnos detektoriai Ranka valdomi pavojaus signalizavimo itaisai

141. GASS I�BANDYMAS GASS turi buti irengta vadovaujantis taisykliu reikalavima ir atitikti projekta. GASS i�bandomas atliekamas dalyvaujant statytojui (u�sakovui), atitinkamos specializuotos prie�iuros imones, turincios licencija atlikti GASS irenginiu technine prie�iura, specialistui ir rangovui (rangovo atstovui). Po i�bandymo sura�omas GASS ap�iurejimo-i�bandymo aktas.

142. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS

143. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS (2)

144. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS (3)

145. STACIONARIOSIOS GAISRU GESINIMO SISTEMOS

146. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU PASKIRTIS Aptikti gaisra ankstyvojoje stadijoje, perduoti pavojaus signala, u�gesinti gaisra arba ji lokalizuoti (neleisti jam plisti, kol jam u�gesinti bus panaudotos kitos priemones).

147. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU SKIRSTYMAS PAGAL GESINIMO MED�IAGA: gesinimas vandeniu; gesinimas putomis; gesinimas dujomis. PAGAL GESINIMO PLOTA: viso turio gesinimo; lokalinio gesinimo pagal turi; lokalinio gesinimo pagal plota.

148. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU SKIRSTYMAS PAGAL IRENGINIUS: sprinklerines gesinimo sistemas; drencerines gesinimo sistemas. PAGAL IRENGINIU MONTAVIMA: SV � irengiami anga i vir�u; SP � irengiami anga i apacia; SN � sieniniai.

149. SPRINKLERIU SKIRSTYMAS PAGAL AKTYVAVIMO TEMPERATURA: 57 �C (oran�ine kapsule); 68 �C (raudona kapsule); 79 �C (geltona kapsule); 141 �C (melyna kapsule); 182 �C (melyna kapsule); 260 �C (juoda kapsule). PAGAL JAUTRUMA: greitojo suveikimo; specialiojo suveikimo; standartinio suveikimo.

150. PRIE�GAISRINES SAUGOS REIKALAVIMAI PRIVATIEMS GYVENAMIESIEMS NAMAMS

151. GYVENAMIEJI PASTATAI Gyvenamuosiuose pastatuose ir sodybose: Turi buti pri�iurimi gyvenamuju namu, gara�u, sodu teritorijoje esantys keliai, laiku nuvalytas sniegas nuo priva�iavimo keliu ir skersgatviu, priva�iavimo keliu prie vandens telkiniu ir gaisriniu hidrantu; kontroliuojama, kad gyvenamuju namu, gara�u, sodu teritorijoje nuolat butu �varu, i� jos reguliariai butu �alinamos �iuk�les ir kitos degios atliekos. kiekvienoje sodyboje turi buti pristatomosios kopecios, siekiancios statinio stoga, o ant stogo rekomenduojama irengti kopecias, siekiancias stogo kraiga. Individualiame gara�e (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobiliu kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalu. Toki automobiliu kuro kieki leid�iama laikyti sandariai u�darytoje metalineje taroje, o tepalus � tam skirtoje sandarioje taroje.

152. PALEPES Jos turi buti u�rakintos, langai ir stoglangiai istiklinti, o raktai � laikomi lengvai prieinamoje vietoje, i� kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Kopecios, skirtos patekti i� statinio laiptines ant stogo, turi buti tvarkingos ir pritvirtintos, stogo liukai, durys, langai � u�daryti ir u�rakinti, o raktai � laikomi lengvai prieinamoje vietoje, i� kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Palepese DRAUD�IAMA naudotis atvira ugnimi. DRAUD�IAMA irengti sandelius, gamybines patalpas, i�skyrus kurybines dirbtuves.

153. Kietojo kuro krosnys Pastatams �ildyti gali buti naudojamos u�darojo ir atvirojo degimo (�idiniai ir pan.) kietojo kuro krosnys. Kieto kuro u�darojo degimo krosnis galima rengti: - gyvenamuose namuose ( iki penkiu auk�tu); - bendrabuciuose, pirtyse ( 1 auk�to pastatuose); - bendrojo lavinimo mokyklose be miegamuju korpusu ( 1 a. pastatuose, ne daugiau 80 vietu); - vaiku ikimokyklinese istaigose, kuriose vaikai buna tik diena ( 1 a. pastatuose, ne daugiau 50 vietu).

154. Kietojo kuro krosnys Kieto kuro atvirojo degimo krosnis galima rengti: - gyvenamuose namuose ( iki penkiu auk�tu); - pirtyse (1 auk�to pastatuose iki 25 vietu); - sporto ir administracijos pastatuose (1 auk�to pastatuose). Irengiant krosnis butina laikytis Lietuvos Respublikoje galiojanciu su krosniu irengimu susijusiu gaisrines saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos norminiu dokumentu reikalavimu

155. Dumtraukiai Dumtraukiai (kaminai) turi buti auk�tesni u� auk�ciausio pastato stoga. Dumtraukiu sieneles turi buti ne plonesnes kaip 120 mm i� molio plytu. Degias pastato (ar stogo) konstrukcijas nuo dumtraukio butina apsaugoti nedegiu med�iagu perskyromis. Nuotolis nuo dumtraukio (kamino) i�orinio pavir�iaus iki degiu stogo konstrukciju turi buti: - 130 mm � nuo plytiniu ir betoniniu dumtraukiu; - 250 mm � nuo neizoliuotu keraminiu dumtraukiu.

156. Laikyti kura prie pakuru; ikurti juos ypatingai degiais, labai degiais ir degiais skysciais; kurenti anglimi, koksu, skystuoju kuru arba dujomis �iam tikslui nepritaikytus �ildymo irenginius; kurenti esant techni�kai netvarkingoms bei atidarytomis pakuros durelems; kurenti malkomis, ilgesnemis u� pakura; naudoti vedinimo kanalus dumams �alinti; palikti be prie�iuros kurenamas krosnis, �idinius ir leisti juos pri�iureti ma�ameciams vaikams. EKSPLOATUOJANT KROSNIS DRAUD�IAMA:

157. Gyvenamuosiuose pastatuose draud�iama: rusiuose irengtuose sandeliuose laikyti suslegtuju duju balionus, ypatingai degius, labai degius ir degius skyscius, sprogstamasias med�iagas; rusiuose naudoti atvira ugni; �a�lykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti arciau kaip 6 m nuo statiniu ir kitu degiu daiktu ar med�iagu. Naudoti atvira ugni gyvenamuju namu balkonuose, lod�ijose. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose laikyti daugiau kaip 5 L ypatingai degiu, labai degiu ir degiu skysciu ne tam skirtoje taroje.

158. Gyvenamuju patalpu savininkai bei nuomininkai privalo: naudotis tik techni�kai tvarkingais elektros, �ildymo prietaisais, instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti; atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais duju prietaisais, buitines chemijos gaminiais, laku, da�ais ir kitomis med�iagomis; vengti veiksmu ir nesudaryti salygu, galinciu sukelti gaisra; gyvenamuju patalpu valdytojai ir naudotojai gali patys prijungti arba pakeisti suskystintu duju balionus tik susipa�ine su buitinio suskystintu duju baliono eksploatavimo taisyklemis, kuriose nurodomos pagrindines jo transportavimo, keitimo, laikymo ir eksploatavimo salygos.

159. Bukite saugus namuose.... Nepalikite be prie�iuros degancios �vakes, nestatykite jos ant palanges � �vake gali apvirsti, u�degti �alia esancius daiktus ar lango u�uolaidas. Virtuveje nepilkite vandens i ikaitusius riebalus � gali sprogti. Nepalikite be prie�iuros degancios virykles � �i�begusi� sriuba u�pils virykles degikli, patalpose susikaups duju, kurios gali sprogti esant menkiausiai kibirk�telei. Niekada nerukykite lovoje, o nakciai i�plaukite pelenine. Nepamir�kite i�eidami i�jungti virykles, lygintuvo, televizoriaus ar kitu elektros prietaisu.

160. Autonominiai dumu detektoriai

161. Autonominiai dumu detektoriai Paskirtis-informuoti �mones apie gaisra ar jo kilimo pavoju. Detektoriai, ju veikimo zonoje atsiradus dumams, i�duoda garsini pavojaus signala; Paprasciausia autonominiu dumu detektoriu irengimo schema - vienas detektorius patalpoje, kambaryje. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, rekomenduojama irengti ne ma�iau kaip du detektorius (abiejuose koridoriaus galuose); Nerekomenduojama detektoriaus tvirtinti: vir� dujiniu ir elektriniu virykliu, prie �idiniu, vandens ir oro �ildytuvu, labai dregnose ar dulketose patalpose; Neteisingai pritvirtintas detektorius nesuveiks arba skleis melaginga pavojaus signala.

162. Dumu detektoriu irengimas gyvenamosiose patalpose

163. ADMINISTRACINIU TEISES PA�EIDIMU KODEKSAS (ATPK)

164. ATPK straipsniai 77 straipsnis. Prie�gaisrines mi�ku apsaugos reikalavimu pa�eidimas Prie�gaisrines mi�ku apsaugos reikalavimu pa�eidimas u�traukia bauda pilieciams nuo 50 iki 100 litu ir pareigunams nuo 150 iki 300 litu. Mi�ko naikinimas arba �alojimas ji padegant arba nerupestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks prie�gaisrines mi�ku apsaugos reikalavimu pa�eidimas, sukeles mi�ko gaisra arba jo i�plitima, - u�traukia bauda pilieciams nuo 500 iki 1000 litu ir pareigunams nuo 1000 iki 2000 litu.

166. ATPK straipsniai 83(1) straipsnis. Aplinkos apsaugos reikalavimu pa�eidimas deginant sausa �ole, nendres, �iaudus bei laukininkystes ir dar�ininkystes atliekas Sausos �oles, nendriu, nukritusiu med�iu lapu, �iaudu, laukininkystes ir dar�ininkystes atlieku deginimas pa�eid�iant aplinkos apsaugos reikalavimus - u�traukia bauda pilieciams nuo 50 iki 400 litu ir pareigunams nuo 100 iki 500 litu. Ra�ienu, taip pat nenupjautu ir nesugrebtu (nesurinktu) �oliu, nendriu, javu ir kitu �emes ukio kulturu deginimas - u�traukia bauda pilieciams nuo 100 iki 500 litu ir pareigunams - nuo 200 iki 600 litu. �emes savininku, naudotoju ir valdytoju nesiemimas prie�gaisrines apsaugos priemoniu, pastebejus savo �emeje �oles, ra�ienu ar nesugrebtu (nesurinktu) �iaudu gaisra, - u�traukia bauda nuo 50 iki 300 litu.

168. ATPK straipsniai 83(2) straipsnis. Durpynu ir durpingu pievu deginimas Durpynu ir durpingu pievu deginimas - u�traukia bauda nuo 150 - 300 litu. Neprane�imas prie�gaisrinems tarnyboms apie degancius durpynus - u�traukia bauda nuo 100 - 200 litu.

170. ATPK straipsniai 186 straipsnis. �inomai melagingas specialiuju tarnybu i�kvietimas �inomai melagingas prie�gaisrines apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitu specialiuju tarnybu i�kvietimas - u�traukia bauda nuo 300 - 600 arba administracini are�ta iki 30 paru.

172. ATPK straipsniai 192 straipsnis. Prie�gaisrines saugos taisykliu pa�eidimas Prie�gaisrines saugos taisykliu ir kitu prie�gaisrine sauga reglamentuojanciu norminiu aktu pa�eidimas arba ju nevykdymas, i�skyrus �io kodekso 77, 121 straipsniuose ir �io straipsnio antrojoje dalyje numatytus pa�eidimus, taip pat prie�gaisrines saugos norminiu aktu pa�eidimas arba ju nevykdymas projektuojant ir statant statinius - u�traukia bauda pilieciams nuo 25 � 250 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 100 - 2000 litu. Prie�gaisrines saugos durpynuose taisykliu pa�eidimas - u�traukia bauda pilieciams nuo 50 � 100 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 100 - 250 litu.

174. ATPK straipsniai 192(1) straipsnis. Kliudymas valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareigunams atlikti savo tarnybines pareigas arba �iu pareigunu reikalavimu nevykdymas Neileidimas ar kitoks kliudymas valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareigunams vykdyti valstybine prie�gaisrine prie�iura, taip pat valstybines prie�gaisrines prie�iuros pareigunu teisetu reikalavimu nevykdymas - u�traukia bauda pilieciams nuo 250 iki 500 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 500 iki 1000 litu.

175. ATPK 30(2) str. Baudos skyrimas BAUDOS DYDIS NUSTATOMAS PAGAL BAUDOS DYD�IO VIDURKI (PAGAL 192 str.): PILIECIAMS 137,5 Lt PAREIGUNAMS 1050 Lt ATSI�VELGIAMA I LENGVINANCIAS AR SUNKINANCIAS APLINKYBES

176. LENGVINANCIOS APLINKYBES ATPK 31 str. Kaltininkas nuo�ird�iai gailisi, padejo i�ai�kinti pa�eidima... Kaltininkas atlygino nuostoli, pa�alino �ala... Pa�eidimas padarytas del labai sunkios kaltininko materialines padeties... Pa�eidimas padarytas del fizines ar psichines prievartos... Pa�eidima padare nepilnametis, ne�cia moteris, neigalus, ar sulaukes 65 metu asmuo... Kitos aplinkybes...

177. SUNKINANCIOS APLINKYBES ATPK 32 str. Pa�eidimas sukele sunkias pasekmes ar dideli turtini nuostoli. Pakartotinai per metus padarytas pa�eidimas, u� kuri jau buvo skirta administracine nuobauda. Pa�eidima padare grupe asmenu... Pa�eidimas del chuligani�ku paskatu... Kitos aplinkybes

178. Pa�eidejo teises Pa�eidejui turi buti i�ai�kintos jo teises ir pareigos; Nepasira�ius protokolo, galima pateikti atskirus paai�kinimus del protokolo turinio, del nepasira�ymo motyvu; Byla nagrinejama dalyvaujant pa�eidejui; Nutarima galima apskusti teismui;

179. Pa�eidejo teises ATPK 272 str. Susipa�inti administracines bylos med�iaga; Pareik�ti pra�ymus; Duoti paai�kinimus, pateikti irodymus, Nagrinejant byla naudotis advokato pagalba; Nagrinejant byla naudotis gimtaja kalba, vertejo paslaugomis; Apskusti nutarima.

180. Jei gaisro nepavyko i�vengti�

181. Jei gaisro nepavyko i�vengti� Nedelsdami skambinkite ugniagesiams Jei esate namuose, meginkite eiti i lauka. Nesistenkite ver�tis per dumus ar ugni.

182. Jei pagrindiniame i�ejime matote ugni ar dumus, pasinaudokite kitu i�ejimu, jei gyvenate neauk�tai- �okite per langa. Jei patalpa u�duminta � �liau�kite i�ejimo link.

183. Jei durys, pro kurias turite eiti, u�darytos, isitikinkite, kad tas kelias saugus. Jei kar�tis, dumai ar liepsna u�blokavo kelia, u�darykite duris ir prane�kite apie save.

184. NIEKADA NEGRI�KITE I DEGANTI PASTATA PASITIKITE ATVYKSTANCIUS UGNIAGESIUS IR PRANE�KITE JIEMS APIE PASTATE GALEJUSIUS LIKTI �MONES.

185. Gaisras standartiniame kambaryje

186. Apsinuodijimo pasekmes

187. EVAKUACIJAGAISRO METU (pagrindiniai principai) NEPANIKUOKITE NIEKADA NEBANDYKITE NUO UGNIES PASISLEPTI PALIKITE SAVO DAIKTUS, GELBEKITES PATYS SKUBEKITE TIESIAI I LAUKA NEIKITE PER DUMUS NESINAUDOKITE LIFTAIS I�EIDAMI U�DARYKITE DURIS I�EJE LIKITE SUTARTOJE VIETOJE NEGRI�KITE I DEGANTI PASTATA

188. AR �INOTE, KAD... �mones gaisro metu da�niausiai �una ne nuo ugnies, o nuo dumu ir deguonies trukumo... Gaisras patalpoje gali i�plisti per 4 � 8 minutes... Pirmines gaisro gesinimo priemones efektyvios tik pirmomis gaisro minutemis... Jei patalpose yra elektros irenginiai su itampa, jose esantys gesintuvai turi buti tinkami gesinti irenginius neatjungus elektros sroves... Laikas, �mogui patyrusiam stresa, lekia 6 kartus greiciau.

189. Ka daryti po gaisro Ap�iurekite savo �eimos narius � gal liko nepastebetu su�eidimu, nudegimu. Jei reikia suteikite pirmaja pagalba: atvesinkite nudeginta oda vandeniu, apri�kite nudegimus, tai pades i�vengti infekcijos. Nedelsdami kvieskite medikus. Negri�kite i namus, kol tiksliai ne�inosite, kad i juos gri�ti saugu. Turite buti tikri, kad dumai ar kitos kenksmingos med�iagos yra i�sisklaid�iusios. Butina nuodugniai ap�iureti ar nepa�eistos namo (buto) konstrukcijos, ar nera itrukimu sienose.

190. Ka daryti po gaisro (2) Isitikinkite, kad nepa�eisti duju, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacija. I�meskite namuose buvusias maisto atsargas. Auk�ta temperatura ir dumai gaisro metu galejo paveikti maisto produktus, jie gali buti netinkami naudoti. Susisiekite su draudimo agentu. Nei�meskite sugadintu daiktu, kol jie nebus inventorizuoti. I�saugokite pirkiniu ir i�laidu, kurios buvo skirtos gaisro padarytai �alai atlyginti, cekius.

191. Ar galite tapti gaisro auka Ar esate kada nors pamir�es i�jungti virykle... Ar pilate vandeni i ikaitusius riebalus... Ar statote aerozolinius balionelius greta �ildymo prietaisu... Ar jungiate i elektros tinkla keleta prietaisu vienu metu... Ar slepiate elektros laidus po kilimu... Ar kabinate elektros laidus ant sienoje ikaltu viniu...

192. Ar leid�iate sau kada nors u�sirukyti lovoje... Ar nakciai visuomet i�siplaunate pelenine... Ar paliekate elektros prietaisus, �iebtuvelius, degtukus vaikams prieinamose vietose... Ar paliekate ne�iojamuosius �ildymo prietaisus vietose, kuriose jie gali buti u�kliudyti ar apversti... Ar leid�iate namie vieniems vaikams isijungti televizoriu ar kompiuteri... Ar statote elektros prietaisus, televizoriu �alia mink�tu baldu ar u�uolaidu... Ar yra teke pilti ar perpilti lengvai u�siliepsnojancius skyscius namuose...

193. Ar yra teke pajusti ijungto lygintuvo kvapa plepant telefonu... Ar turite namie apdegusi puoda... Ar Jusu balkone yra senu laikra�ciu, skuduru ar kitu nereikalingu daiktu... Ar rukote automobilyje... Ar esate i�eje i� kambario ir palike ant stalo degancia �vake...

194. JEIGU NORS I VIENA KLAUSIMA ATSAKETE �TAIP�, JUSU �EIMA IR JUS � GALIMOS GAISRO AUKOS