MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ SISTEMINIMO PRIELAIDOS

1. MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ SISTEMINIMO PRIELAIDOS Rengė fizinių asmenų grupė, vadovaujama dr. Prano Žiliuko

3. TURINYS • Magistrantūros studijų Lietuvoje sisteminimo prielaidų rengimo metodologija • Magistrantūros studijų paskirties, tipų ir reikalavimų analizė atsižvelgiant į Vakarų universitetų tradicijas ir patirtį bei Bolonijos proceso nuostatas kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę • Dabartinio magistrantūros studijų reglamentavimo atitikties Lietuvos valstybės, ūkio ir visuomenės poreikiams įvertinimas ir siūlymai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo

4. Reikalavimų, kriterijų ir rodiklių sistema Lietu-vos universitetų pajėgumui vykdyti tarptautiniu mastu konkurencingas magistrantūros studijas nustatyti • Lietuvos universitetų pajėgumas vykdyti tarp-tautiniu mastu konkurencingas magistrantūros studijas • Pasiūlymai, kurių krypčių magistrantūros studi-jų programas Lietuvoje racionalu sutelkti, per-tvarkyti, atsisakyti arba steigti naujas

5. Statistinių duomenų sistema, rekomenduotina magistrantūros studijų vertinimo reikmėms • Magistrantūros studijų valstybiniame ir privačiame sektoriuose aprėpties racionalumo įvertinimas ir pasiūlymai • Esamos magistrantūros studijų būklės įtaka trečiajai studijų pakopai • Išvados • Rekomendacijos

6. Universitetų pajėgumo analizė atlikta pagal tokiuskriterijus: • studijų programų akreditavimas • mokslinis (meninis) potencialas • racionali studijų kaina • žmonių išteklių pakankamumas.

7. IŠVADOS

8. Akreditavimas • 2007 m. Lietuvos valstybinės universitetinės aukštosios mokyklos buvo įregistravusios 484 magistrantūros studijų programas, iš jų 192 – socialinių mokslų (vien vadybos ir verslo administravimo studijų kryptyje vykdoma 40 magistrantūros studijų programų). • Studijų kokybės vertinimo centras jau yra įvertinęs 308 magistrantūros studijų programas, iš jų 73,7 % akredituota be sąlygų. • Visos KMU vertintos programos yra akredituotos be sąlygų. • KTU ir LŽŪU – apie90 %. • VDU, VGTU, VU be sąlygų akredituota apie 80 % vertintų programų.

9. Akreditavimo be sąlygų sėkmės procentą (73,7 %) viršija dar ir MRU, VPU, LKKA. • KU akredituotų be sąlygų studijų programų procentas nesiekia nė 60%. Ypač prastai įvertintos šio universiteto socialinių ir fizinių mokslų programos. Tik 4 šio universiteto socialinių mokslų programos akredituotos be sąlygų, o net8 – lygtinai ir 4 – ribojamai. • Atkreiptinas dėmesys, kad VU vykdo daug socialinių mokslų srities programų, tačiau greta 21 be sąlygų akredituotos programos vykdomos ir 8 lygtinai akredituotos programos. • 13 VDU socialinių mokslų programų akredituota be sąlygų, 4 – lygtinai.

10. Žmonių ištekliai • Žmonių ištekliai universitetuose išplėtoti labai netolygiai.

16. Mokslinis potencialas • Mokslinė veikla, kuri yra magistrantūros pagrindas, išplėtota labai netolygiai.

23. Finansiniai motyvai • Kai kurias magistrantūros studijų programas studijuoja tik keli studentai. Esant itin kukliam valstybiniam finansavimui ir menkoms galimybėms gauti trečiųjų asmenų lėšų, tokių programų teikimo kokybė labai abejotina. • Sudaryti sąrašai ekonomiškai nuostolingų programų, kurių universitetams siūloma atsisakyti.

25. Fiziniai mokslai

26. 1. Akreditacija Visos KTU programos akredituotos be sąlygų. Labai silpnai atrodo KU: pasiūlyta uždaryti matematikos programą, lygtinai akredituotos statistikos ir informatikos programos, be sąlygų akredituota tik geografija. Kad ir keista, prastai pasirodė VU matematikos studijos, tik viena iš trijų programų akredituota be sąlygų. VDU iš 7 programų be sąlygų akredituotos 4 programos. 2. Mokslinės veiklos produktyvumas Fizinių mokslų srityje mokslinis produktyvumas didžiausias KTU ir VU. Kiti universitetai šioje srityje yra kur kas silpnesni. VGTU, VPU ir VDU kvotas galima sumažinti beveik dvigubai. O štai ŠU ir KU vargu ar išvis verta skirti kvotas, nes vienai studijų programai jau ir dabar trūksta studentų.

27. 3. Profesorių skaičius Dėl profesorių trūkumo fizinių mokslų srities antrosios pakopos studijų programų skaičių reikia sumažinti: KU – iki 2 (yra 4), ŠU – iki 1 (4), VDU – iki 4 (7). Kituose universitetuose padėtis normali. 4. Ekonomiškai pagrįstos priėmimo į programą kvotos Minimali priėmimo į vieną šios srities studijų programą kvota yra 4,5 studento (KU), maksimali – 41 studentas (VGTU). Suvokiant, kiek universitetui kainuoja įgyvendinti kokybiškas fizinių mokslų magistrantūros studijų programas, ir tai, kad į jas beveik neateinama studijuoti savo lėšomis, KU ir ŠU fizinių mokslų studijos yra neperspektyvios. Nuostolingos programos: VU – cheminė analizė, ŠU – informatika.

28. Socialiniai mokslai

29. 1. Akreditacija Tik KTU (6 programos) ir ŠU (1 programa) visos programos akredituotos be sąlygų. Tačiau iš aštuonių MRU programų be sąlygų akredituota tik pusė. VU yra daug socialinių mokslų srities programų, tačiau greta 21 be sąlygų akredituotos programos vykdomos ir 8 lygtinai akredituotos programos. VDU šioje srityje proporcija panaši: 13 programų akredituota be sąlygų, 4 – lygtinai. Iš 6 vertintų VGTU dvi pasiūlyta uždaryti. Prasčiausio akreditavimo rezultato visais atvejais susilaukia pačios masiškiausios Lietuvoje vadybos ir verslo administravimo bei viešojo administravimo programos. Keista situacija KU: iš 14 socialinių mokslų studijų srities programų tik 4 akredituotos be sąlygų, net 4 pasiūlyta uždaryti, kitos akredituotos lygtinai. Pasiūlyta uždaryti vienintelę viešojo administravimo programą ir 2 edukologijos programas iš turimų 5 programų. 2. Mokslinės veiklos produktyvumas Socialinių mokslų srityje žemiausias mokslinis produktyvumas yra VU ir VDU. Atsižvelgiant į šalies mokslinio produktyvumo socialinių mokslų srityje vidurkį, VDU kvotą reikėtų siūlyti sumažinti beveik perpus. Ne ką geresnė padėtis ir VU. Čia tektų siūlyti magistrantų, studijuojančių socialinius mokslus, skaičių sumažinti beveik ketvirtadaliu. Kituose universitetuose padėtis palyginti normali. Gana stiprias pozicijas turi KU ir VPU.

30. 3. Profesorių skaičius Socialinių mokslų srityje profesorių nepakanka KU, LKKA, MRU, LŽŪU, ŠU, VDA, VPU, VU, VDU. Visiems šiems universitetams reikia susimažinti antrosios pakopos socialinių mokslų studijų programų skaičių ir palikti tiek jų, kad atitiktų turimą profesorių potencialą. KU gali turėti ne daugiau kaip 6 programas (turi 10), LKKA – 4 (5); MRU – 31 (46); LŽŪU – 4 (5); VPU – 6 (15); VU – 16 (49); VDU – 9 (30). ŠU ir VDA dirba tik po vieną profesorių. 4. Ekonomiškai pagrįstos priėmimo į programą kvotos Minimali priėmimo į vieną šios srities studijų programą kvota yra 2,1 studento (KU), maksimali – 26,9 studento (KTU) (5.3 pav.). Nuostolingų valstybės finansuojamų programų turi VU (knygotyra, VDU (andragogika, kultūros vadyba, KU (gamybos vadyba, viešasis administravimas), VPU (etika) ir kt. Tačiau ir be gilesnės analizės galima daryti išvadą, kad daugumoje universitetų, jei ne mokantys už studijas studentai, o jų šioje srityje yra tūkstančiai, jų vykdyti neapsimokėtų.

31. Biomedicinos mokslai

32. 1. Akreditacija Programų turi KMU, KTU, LKKA, LŽŪU, VPU ir VU. Visos vertintos programos akredituotos be sąlygų. 2. Mokslinės veiklos produktyvumas Biomedicinos mokslų srityje akivaizdžiai geriausia padėtis yra KMU, gana normali – VU, LVA ir VDU. KTU, LKKA ir VGTU biomedicinos srities magistrantūros studijų būtų galima siūlyti atsisakyti, tačiau, kiek žinoma Prielaidų rengėjams, šiuose universitetuose vykdomos netradicinės, greičiau tarpkryptinės, studijų programos, kurias vargu ar galima priskirti biomedicinos sričiai. Jos nemaža dalimi remiasi technologijos mokslų moksline produkcija. Šias programas ir toliau vykdyti verta tik tuo atveju, jei jų poreikis nekelia abejonių. KU mokslinis produktyvumas irgi kuklus, veiklos mastai maži.

33. 3. Profesorių skaičius Biomedicinos mokslų profesūros trūksta KTU, KU, LKKA, VU ir VGTU. 4. Ekonomiškai pagrįstos priėmimo į programą kvotos Minimali priėmimo į vieną šios srities studijų programą kvota yra 2 studentai (KU), maksimali – 70 studentų (LVA). KU šios srities studijų plėtoti neapsimoka. Ypač nuostolinga studijų programa KU yra ekologinė inžinerija.

34. Technologijos mokslai

35. 1. Akreditacija Iš 27 KTU programų 24 akredituotos be sąlygų, dvi (chemijos inžinerijos ir medžiagų mokslo krypčių) akredituotos lygtinai, viena (pramonės inžinerijos krypties pakavimo technologijų programa) uždaryta. Turimos septynios KU ir dvi LŽŪU programos akredituotos be sąlygų. Iš dviejų ŠU programų viena akredituota be sąlygų, kita uždaryta (pramonės inžinerijos krypties). Iš 23 VGTU programų trys akredituotos lygtinai, viena uždaryta. VU vykdo tik dvi programas, abi akredituotos be sąlygų. 2. Mokslinės veiklos produktyvumas Technologijos mokslų padėtis vertintina kaip gera visuose šios srities studijų programas turinčiuose universitetuose, išskyrus KU, ŠU ir VU. Galima būtų siūlyti tam tikrą kvotų perskirstymą tarp jų, tačiau jų darbo aprėptis gana skirtinga, be to, atskiri universitetai jau turi aiškius regionų plėtros uždavinius, todėl čia padėtis vertintina kaip stabili. Vis dėlto KU ir ŠU verti itin rimtos kritikos ir turi pasitempti.

36. 3. Profesorių skaičius Technologijos mokslų srities studijoms profesorių trūksta KU ir VU. 4. Ekonomiškai pagrįstos priėmimo į programą kvotos Minimali priėmimo į vieną šios srities studijų programą kvota yra 3,5 studento (KU), maksimali – 22,1 studento (KTU) (5.5 pav.). KU situacija ir šioje studijų srityje vertintina kaip nepalanki. Nuostolingos programos: VGTU – nuotolinio mokymosi informacinės technologijos, aviaciniai elektros įrenginiai, statybinės medžiagos, KTU – energetikos inžinerija ir vadyba, KU – laivų elektros įranga ir automatika, laivyno techninės eksploatacijos valdymas.

37. Humanitariniai mokslai

38. 1. Akreditacija Visų universitetų filosofijos, menotyros, ir etnologijos programos akredituotos be sąlygų. Po vieną istorijos studijų programą vertinta KTU ir VPU, deja, abiem atvejais programas pasiūlyta uždaryti. Viena ŠU filologijos krypties programa akredituota be sąlygų, kitą pasiūlyta uždaryti.Ketvirtis ŠU ir VU filologijos programų akredituotos lygtinai, kitos – be sąlygų. 2. Mokslinės veiklos produktyvumas Humanitarinių mokslų srityje blogiausia padėtis yra KTU, todėl kvotą jam derėtų palikti tik tuo atveju, jei tai būtų galima pagrįsti poreikiu ir unikalumu. VDA humanitarinius mokslus studijuojančių magistrantų skaičių galima rekomenduoti padidinti.

39. 3. Profesorių skaičius Humanitarinių mokslų srities profesorių nepakanka KU ir VDU. KTU apskritai nėra tos srities profesorių (ko gero, įregistruojant programą remtasi kitų institucijų profesoriais – KTU nuolatiniais dėstytojais, o savo profesoriaus neturima). Dėl profesūros stygiaus KU ir VDU turėtų sumažinti programų skaičių. KU gali vykdyti ne daugiau kaip dvi programas (turi tris), o VDU – ne daugiau kaip 12 (turi 17). 4. Ekonomiškai pagrįstas priėmimo į programą skaičius Minimali studentų priėmimo į vieną šios studijų srities valstybės finansuojamą studijų programą kvota yra 5,6 studento (KU), maksimali – 12,2 studento (VU). Mažesnis skaičius pateisintinas tik filologijos programoms. KU programų skaičių turi mažinti. Nuostolingos yra religinio ugdymo, teatrologijos, literatūrologijos programos. Apskritai KU turi daugiausia nuostolingų programų visose studijų srityse. VDU trys programos labai nuostolingos: krikščioniškasis švietimas, meno istorija ir kritika, teatrologija.

40. Menai

41. 1. Akreditacija Buvo vertintos keturios VDA magistrantūros studijų programos, viena akredituota be sąlygų, o dėl trijų dar nėra sprendimo. Išskyrus nepriimtus sprendimus, visas kitas vertintas programas nuspręsta akredituoti be sąlygų. Apskritai meno programų akreditavimo rezultatai yra vieni geriausių tarp visų studijų sričių. 2. Meninės veiklos produktyvumas Universitetų meninės veiklos produktyvumas labai netolygus. Ko gero, tai paaiškintina ir tuo, kad nemaža meninės produkcijos dalis nedeklaruojama universiteto vardu. Visų pirma tas pasakytina apie architektūros kryptį. Čia itin silpnai atrodo KTU. Skiriant jam kvotą, reikia išsiaiškinti menko produktyvumo priežastis. Kitose studijų kryptyse padėtis daugmaž normali, universitetų aktyvumas nemažas.

42. 3. Profesorių skaičius Menų profesūros labai stokojama. Dėl šios srities profesorių trūkumo studijų programų skaičių reikia koreguoti KU. O ŠU ir KTU antrosios pakopos menų studijose dirbančių savų profesorių aiškiai per maža. Dabar šiuose universitetuose remiamasi ne savais profesoriais. Ar meno studijos čia turi perspektyvą, galėtų parodyti gilesnė analizė. 4. Ekonomiškai pagrįstos priėmimo į programą kvotos Minimali priėmimo į vieną šios srities studijų programą kvota yra 3,2 studento (KU), maksimali – 18,0 studentų (KTU). Kadangi muzikos krypčiai taikomas studentų ir dėstytojų skaičiaus santykis yra 3, ekonomiškai studijas vykdyti dar įmanoma ir KU. Kituose universitetuose padėtis geresnė.

43. Kitos pastabos • Būtina keisti studijų formų sampratą ir įvesti viso studijų laiko (full-time) ir ne viso studijų laiko (part-time) kategorijas vietoj dabartinių dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijų formų. • Finansavimo, studijų organizavimo ir kokybės užtikrinimo mechanizmai turi būti prie to pritaikyti. • Būtina aiškiai nustatyti, kokių studijų rezultatų (learning outcomes) siekiama, ir susieti juos su pasiekimų vertinimo metodais.

44. Aiškesnius sprendimus reikėtų priimti dėl magistrantūros studijų programų, siejamų su valstybės reguliuojamomis profesijomis. • Siūlytina Vakarų šalių pavyzdžiu plačiau nei dabar taikyti nuoseklų specialistų rengimo modelį, įgyvendinti laipsnio neteikiančias programas kvalifikacijai įgyti. • Pedagogų rengimo srityje antrosios ir trečiosios pakopos studijų tarpusavio dermei užtikrinti būtinos akademinio pobūdžio edukologijos magistrantūros studijos, o pedagogams praktikams, kuriems, specializuojantis atitinkamose šakose (švietimo vadybos, andragogikos, švietimo politikos ir kt.), reikalingos antrosios studijų pakopos lygmens žinios ir gebėjimai, turėtų būti siūlomos profesinio pobūdžio magistrantūros studijos.

45. Magistrantūros studijų stebėsenos ir vertinimo reikmėms rekomenduotina statistinių duomenų sistema.

46. Ryšys su doktorantūra • Trečiojoje studijų pakopoje studijas tęsia tik maždaug kas dešimtas antrosios studijų pakopos absolventas. • Akivaizdi ir atskirų studijų sričių disproporcija: 2005 metais, skaičiuojant nuo tų metų laidos absolventų skaičiaus, į humanitarinių mokslų doktorantūrą įstojo 20 proc. baigusiųjų antrosios pakopos studijas, į socialinių mokslų doktorantūrą – tik 4 proc., fizinių mokslų doktorantūrą – 16 proc., biomedicinos mokslų doktorantūrą – 17 proc., technologijos mokslų doktorantūrą – 10 proc. magistrų.

47. Siekiant didesnės antrosios ir trečiosios studijų pakopų dermės, universitetų pajėgumą vykdyti antrosios ir trečiosios pakopos studijas rekomenduotina vertinti pagal panašius kriterijus; pirmiausia vertinti universitetų pajėgumą vykdyti magistrantūros studijas, o po to spręsti apie jų pajėgumą vykdyti atitinkamos srities doktorantūros studijas; siekiant užtikrinti mokslininkų potencialo atnaujinimą, gerokai padidinti priėmimą į trečiosios pakopos studijas.