Šiandieniniai aplinkos iššūkiai organizacinei elgsenai

1. Šiandieniniai aplinkos iššūkiai organizacinei elgsenai Lektorė dr. Agnė Jurčiukonytė MRU Valdymo teorijos katedra jurciukonyte@gmail.com

2. Pagrindinė organizacijų elgsenos srities prielaida: žmonių arba žmogiškųjų įmonės išteklių valdymas buvo, yra ir bus pagrindinis organizacijų iššūkis ir esminis konkurencinis privalumas.

3. Žmogiškųjų išteklių reikšmė: Žmogiškieji organizacijų ištekliai ir jų valdymo būdas yra šiandienos ir rytdienos organizacijų konkurencinis privalumas

4. Žmogiškųjų išteklių vertė: ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS „Ką tu žinai“: - išsilavinimas - patirtis - gebėjimai SOCIALINIS KAPITALAS „Ką tu pažįsti“: - tinklai - ryšiai - draugai • POZITYVUS PSICHOLOGINIS KAPITALAS • „Kas tu esi“: • Pasitikėjimas • viltis • optimizmas • „Kuo gali tapti“: • - tavo potencialus, galimas „aš“

5. Nauja vadybos perspektyva XXI a. pokyčiai: • iš geopolitinės pusės (Berlyno sienos griūtis), • iš technologinės pusės (internetinės platformos, darbo procesų programinė įranga) • iš verslo procesų pusės (outsourcing, insourcing procesai). Tom Friedman „The World is Flat“ (2005)

6. Pagrindinės vadybos dimensijos: • Techninė dimensija (specializacija) • Koncepcinė dimensija (strategijos) • Žmogiškoji dimensija(žmogiškųjų išteklių valdymas)

7. Teorija X (autokratinis valdymas)(Douglas McGregor) • Darbuotojai yra iš esmės tingūs ir nenori dirbti; • Darbuotojus domina tik pinigai; • Darbuotojus reikia versti dirbti (motyvuoti skatinimu ir nuobaudomis).

8. Teorija Y (demokratinis modelis) • Darbuotojai yra motyvuoti dirbti ne vien dėl pinigų; • Darbuotojai, kuriems suteikiama laisvės ir pasitikėjimo, yra patenkinti savimi, dirba noriai ir kokybiškiau; • Darbuotojai gali patys kontroliuoti darbo procesą, dalyvauti priimant sprendimus.

9. Jeff Pfeffer „1/8“ teorija • 1/2 vadovų tiki, kad žmogiškoji jų organizacijų pusė yra pagrindinis jų kapitalas ir konkurencinis pranašumas; • 1/4 vadovų realiai kažką daro praktikoje - diegia aukštos darbo kokybės sistemas (high performance work practices). • 1/8 vadovų naujausius OE principus taiko nuolat, ilgalaikėje perspektyvoje. (Jeff Pfeffer, Human Equation: Building Profits by Putting People First, 1998)

10. Organizacinės elgsenos santykis su susijusiomis disciplinomis

11. Organizacinę elgseną aiškinantys teoriniai modeliai • Kognityvistinis (žinios eina prieš elgesį ir lemia žmogaus mąstymą, suvokimą, problemų sprendimą ir informacijos apdorojimą) • Bihevioristinis (tiria žmogaus elgesį ir aplinkos netikėtumų poveikį elgesiui; stimulas-reakcija) • Socialinio išmokimo (asmenybė, aplinka ir elgsena nuolat sąveikauja ir kinta)

12. Dinamika Stresas ir konfliktai Valdžia ir politika Grupės ir komandos Valdymas ir lyderiavimas Darbo organizavimas ir tikslai Elgsenos valdymas Lyderystės procesai Didieji lyderiai Socialinė kognityvinė teorija Organizacinė elgsena Konceptualus modelis OE studijoms: Aplinkos kontekstas (iššūkiai, pokyčiai) Informacinės technologijos, globalizacija, įvairovės pripažinimas/valdymas, etika Organizacinis kontekstas Darbo organizavimas ir kultūra Įvertinimo/skatinimo sistema Kognityviniai procesai Asmenybė ir požiūriai Motyvaciniai poreikiai ir procesai

13. Pagrindinės organizacinės elgsenos kontekstinės dimensijos: • informacinės technologijos • globalizacija • įvairovė • etika

14. Informacinės technologijos ir technologijos pažangos etapai: • 1 banga (1780-1840) - garo mašinų išradimas ir industrinė revoliucija. • 2 banga (1840-1890) - geležinkelio sukūrimas. • 3 banga (1890-1930) - elektros energijos naudojimas. • 4 banga (1930-1980) - pigi nafta ir automobiliai. • 5 banga (1980-dabar) - informacinės technologijos.

15. Informacinių technologijų įtaka organizacinei elgsenai: • e-verslas (b2b (business-to-business, b2c (business-to-consumer) elektroninės transakcijos) • žinių vadyba • žmogiškojo kapitalo/intelekto įvertinimas

16. Žinių vadyba - vystymas įrankių, procesų, sistemų, struktūrų ir kultūrų, skirtų kurti, dalytis ir naudoti žinias, būtinas priimant sprendimus.

17. Žinių vadybos objektas: • 1. Apibrėžti žinių aktyvai, sukaupti ir perteikti organizacijos struktūrose ir sistemose; • 2. Neapibrėžtos žinios ar informacija, turimos darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų/susijusių asmenų (stakeholders).

18. Bandymas integruoti žmogaus žinias į organizacijos informacinę sistemą:

19. Globalizacija ir jos etapai (pagal T. Friedman “The World is Flat” (2005): • Šalių globalizacija (1492-1800), • Kompanijų globalizacija (1800-2000), • Grupių ir individų globalizacija (2000-dabar).

20. Žmogiškųjų išteklių įvairovė organizacijose • Vyresnio amžiaus žmonės, • Moterys, • Tautinės, seksualinės mažumos, • Labiau išsilavinę žmonės / intelektualai, • Neįgalieji

21. Įvairovės valdymo technikos: • Testavimas (specialiai pritaikyti testai), • treiningas (praktiniai mokymai), • mentorinis mokymas (mentoriaus paskyrimas), • programos, skirtos padėti personalui subalansuoti jų darbą ir šeiminį gyvenimą

22. Etinį elgesį lemia: • Kultūrinė aplinka (šeima, draugai, kaimynai, švietimas, religija, žiniasklaida); • Organizacinė aplinka (etikos kodeksai, vaidmenų modeliai, politika ir praktikos, skatinimo ir nuobaudų sistemos); • Išorinė aplinka (politika, teisė, ekonomika).

23. Etinės dilemos sprendimas darbe: • Ar tai teisėtas veiksmas? • Ar tai teisinga? • Kas bus paliestas atlikto veiksmo? • Ar tai atitinka kompanijos vertybes? • Kaip aš jausčiausi atlikęs šį veiksmą? • Kaip tai atrodytų žiniasklaidoje? • Ar tai tinkamai atspindėtų kompaniją?

24. Etikos kodeksai Etikos komitetai Etikos konsultantai, tarnautojai Etikos informacijos tarnyba “Karštoji” telefono linija Etikos mokymo programos Apvaliojo stalo diskusijos Etinis auditas Profesinės/dalykinės etikos centrai Etikos infrastruktūra organizacijose(N. Vasiljevienė, Organizacijų etika: institucinės etikos vadybos sistemos, 2006)

25. Akcininkai Darbuotojai Tiekėjai Vartotojai/klientai Nevyriausybinės organizacijos Gamtinė aplinka Partneriai Bendruomenė Praktikantai Kaimynai Draudimo agentūros Profesinės asociacijos Valdžios institucijos Specialistų draugijos Organizacijos veikla tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuotieji (stakeholders) – korporatyvinės socialinės atsakomybės adresatai