1 / 23

Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas

Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas. Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė. Dvikalbystės (bilingvizmo) sąvoka.

renee
Télécharger la présentation

Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė

  2. Dvikalbystės (bilingvizmo) sąvoka • Sociolingvistinėje ir psicholingvistinėje literatūroje bei mokslininkų straipsniuose yra nemažai dvikalbystės sąvokos aiškinimų. • Pedagogas, psichologas J. Gudaitis-Vabalas teigia, kad „dvikalbiškumas – tai dviejų kalbų mokymas vienu metu“.

  3. Dvikalbystės (bilingvizmo) sąvoka • Estų mokslininkas M. Hintas dvikalbystę apibrėžia plačiau: „Tai individo gebėjimas vienodai arba beveik vienodai gerai kalbėti ir mąstyti dviem kalbomis. Tikras dvikalbis gali laisvai, net nuo pusės sakinio pereiti iš vienos kalbos į kitą“.

  4. Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas Dvikalbio ugdymo projektai Lietuvoje pradėti įgyvendinti 2001 m. Jų metu akcentuojama, kad Lietuvoje aktualu mokyti(is) ir užsienio kalbų, ir valstybinės kalbos, todėl dvikalbis mokymas gali būti ir yra taikomas įvairiomis formomis labai įvairiose ugdymo įstaigose.

  5. Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas Įsitraukusios į šį projektą mokyklos ugdymo procese pradėjo taikyti įvairius dvikalbio ugdymo elementus: • atskirų dalykų mokymas lietuvių kalba; • atskirų dalykų mokymas iš lietuviškų vadovėlių; • atskirų temų mokymas lietuvių kalba; • mokymas iš vadovėlių gimtąja kalba, bet mokiniai dirba su pratybų sąsiuviniais lietuvių kalba.

  6. Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas (3) Siekiamybė: dvikalbio ugdymo sistema garantuotų ne tik gerą dviejų kalbų (valstybinės / lietuvių ir gimtosios kalbos) mokėjimą, bet ir raštingumą tomis kalbomis, o drauge sustiprintų skirtingų tautybių piliečių tarpusavio supratimą, papročių bei tradicijų toleravimą, taikų sambūvį vienoje valstybėje. Akivaizdu, jog asmens (tautinės mažumos atstovo) dvikalbystė yra viena iš jo sėkmingos socializacijos prielaidų. (R. Skripkienė)

  7. Problemos ir pavojai (1) • dar nesusiformavus gimtosios kalbos sistemai kuriama nauja kalbinė sistema; • jei dvikalbio mokymosi formos taikomos nenuosekliai, tik dėl specifinių ir nuolat kintančių priežasčių, neužtikrinamas mokymosi tęstinumas pereinant iš klasės į klasę; • mokymasis negimtąja kalba daug labiau vargina, reikalauja atidumo, pastangų analizuojant formaliąją kalbinės raiškos pusę, drauge silpnina dėmesį dalyko turiniui;

  8. Problemos ir pavojai (2) • mokiniai nepakankamai gerai moka valstybinę kalbą, kad galėtų savarankiškai mokytis iš lietuviškų vadovėlių; • pedagogai nepakankamai gerai moka valstybinę kalbą, kad galėtų sėkmingai taikyti dvikalbio ugdymo elementus; • kyla grėsmė, kad gali nukentėti dalyko žinios;

  9. LR švietimo įstatymo nuostatos (1) • 30 straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba • 1. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.

  10. LR švietimo įstatymo nuostatos (3) • 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas • 1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d. • 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

  11. LR švietimo įstatymo nuostatos (4) • 2 dalis • Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. • Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. • Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.

  12. LR švietimo įstatymo nuostatos (5) • Tokiose mokyklose: • 1) Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba; • 2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;

  13. LR švietimo įstatymo nuostatos (6) • 3) tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų mokoma lietuvių kalba. • 3. Ugdymo lietuvių kalba tvarką bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje nustato švietimo ir mokslo ministras.“

  14. UGDYMO LIETUVIŲ KALBA BENDROJO UGDYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠAS • PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d.įsakymu Nr. V-1856 • (Valstybės žinios, 2011-10-22, Nr. 127-6046)

  15. Dvikalbis ugdymas suprantamas kaip dviejų mokomųjų kalbų – tautinės mažumos kalbos ir lietuvių kalbos – derinimas ugdymo procese. • Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-59; 2011, 38-1804) ir kituose teisės aktuose.

  16. 7. Kiekviena bendrojo ugdymo mokykla, ugdymo programas vykdanti tautinės mažumos kalba, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendina dvikalbio ugdymo būdu: • … • 7.2. vykdomas mokymas lietuvių kalba per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo (dalykas „Gamta ir žmogus“) ir mokoma pilietiškumo pagrindų įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

  17. 8. Bendrojo ugdymo mokykla, ugdymo programas vykdanti tautinės mažumos kalba, formuodama ugdymo turinio dalį kaip kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę ir kitokią veiklą, atsižvelgia į mokinių poreikius ir organizuoja veiklas mokyklos pasirinktu laiku, derindama tautinės mažumos ir lietuvių kalbas.

  18. KARTU (kitos ŠĮ nuostatos): • Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant. • Mokytojas turi teisę (49 str.): • 1) siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

  19. 2. Mokytojas privalo (49 str.): • 1) užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą; • ... • 5) ugdyti remdamasis mokinių gebėjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikyti jiems dalyko programą, turinį, metodus; • 6) nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi pažangą;

  20. MISIJA ĮMANOMA MISIJA NEĮMANOMA DVIKALBIS UGDYMAS

  21. Asmeninė patirtis • Kokia Jūsų asmeninė patirtis? • Kokius naudojate vadovėlius? • Kokia kalba mokiniai atsakinėja? • Kokias matote Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų dvikalbio ugdymo teigiamas puses? – neigiamas puses? • Kaip, kokiomis priemonėmis galima būtų sušvelninti neigiamus aspektus?

  22. Keli klausimai edukacinėms įžvalgoms • Kiek toks mokymo būdas padeda mokiniams geriau išmokti valstybinę kalbą? • Kiek gali nukentėti mokinio dalyko žinios? • Ar pasiruošę penktokai, kurie kitais mokslo metais tik pradės mokytis istorijos suprasti dalyką? • Ar mokiniai gali rinktis atsakinėjimo kalbą?

  23. Ačiū už dėmesį.

More Related