EUTANAZIJOS SĄVOKA

1. EUTANAZIJOS SĄVOKA Žodis kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių “gera” ir “mirtis” ir senovėje reiškė “gerą mirtį” arba “laimingą mirtį”. Tuo buvo nusakoma, kokia turi būti mirtis, kurią galėtume įvardinti kaip laimingą. Šiandien ji suprantama kaip veiksmas ar veiksmo nebuvimas, kuris savaime arba turint tikslą sukelia mirtį, idant baigtųsi kentėjimai. (Vatikano “Deklaracija apie eutanaziją”)

2. TIKSLAS: Nustatyti visuomenės požiūrį į eutanaziją

3. TYRIMO METODAI • tiesioginė apklausa pagal iš anksto parengtą anketą. Apklausti 268 asmenys iš įvairių Lietuvos miestų. • kvalifikuotų specialistų vertinimas: gydytojų, teisininko, teologo nuomonės. • oficialių dokumentų analizė: LR BK, LR CK ir kiti teisės aktai.

4. HIPOTEZĖS • visuomenė yra pasirengusi eutanazijos įteisinimui; • vyresnio amžiaus žmonės (nuo 51m.) yra pozityviau nusiteikę eutanazijos atžvilgiu nei jaunesni; • skirtingas visuomenės ir įstatymų leidėjo eutanazijos vertinimas. • kvalifikuoti specialistai (teisininkai, teologai, dėstytojai) teigiamai vertina eutanazijos baudžiamumą;

5. Gydytojas, profesoriusir kunigas AndriusNarbekovas: “Šiandien eutanazija turi keletą sinonimų, kurie iš tikrųjų iškreipia tikrąją sąvokos prasmę. Žodis pirmine savo reikšme neturėjo jokio ryšio su neskausmingu asmens numarinimu, kad jis išvengtų kentėjimų, arba sunaikinimu gyvybės, kuri dėl ligos tapo beverte. Moralinio skirtumo tarp pasyvios ir aktyvios eutanazijos nėra, nes tai yra vienas ir tas pats žmogžudystės aktas.”

6. TYRIMŲ DUOMENYS

7. AR ŽMONĖS ŽINO KAS YRA EUTANAZIJA?

8. PRITARIMAS EUTANAZIJAI

9. PRITARIMOPRIEŽASTYS

10. C-38%:nepagydomai sergantis asmuo, išgyvenantis dideles kančias, pats turi teisę rinktis, ar jam toliau kentėti, ar mirti oriai – ramiai; A–17%:žmogus laisvas apsispręsti; E-15%:beviltiškas ligonis dėl savo būsenos tampa našta sau pačiam; F-14%:orus pasitraukimas yra geriau nei tokia būsena, kurios žmogus negali vadinti gyvenimu, o tik egzistencija vaistų pagalba; D-10%:yra atvejų, kai vaistai negali pagydyti, o tik atitolina mirties momentą; B-6%:jis miršta ramiai ir oriai, apsuptas artimų žmonių;

11. NEPRITARIMO PRIEŽASTYS

12. A-21%:žmogus nesukuria gyvybės, taigi jis neturi teisės nuspręsti, kada, kas ir kaip turi mirti; F-20%:gydytojo šventa pareiga rūpintis ligonio sveikata ir gyvybe, t.y. gydyti, o taip pat - žmogui leisti numirti natūralia mirtimi; E-19%:tai savotiška žmogžudystė; D-17%:žmogus gali norėti pasitraukti iš gyvenimo ne dėl beviltiškos ligos ar skausmo, o todėl, kad jaučiasi našta savo artimiesiems; B-10%:nors natūrali mirtis ir neišvengiama, ji nėra medicinos objektas; C-10%:šiuolaikinė medicina vystosi taip, kad visai įmanoma, jog vaistų pagalba asmuo gali gyventi ilgai; KITA - 3%...

13. Kunigas. A. Narbekovas: 1. “Žmogus nėra gyvybės šeimininkas, jis tik gauna teisę ja laikinai naudotis, tik Dievas yra gyvybės Valdovas. 2. Negalima kalbėti, kad kai kurių žmonių “gyvybės kokybė” yra tokia bloga ir kad reikia ją sunaikinti. 3. “Gyvybės kokybė” apskritai negali būti svarstoma, nes pati gyvybė turi begalinę vertę. Ji yra pagrindinis, pirminis ir neliečiamas gėris, kuris yra visų kitų žmogaus gėrių ir teisių šaltinis. Šis vidinis, esminis kiekvieno iš mūsų turimas gėris negali būti laikomas mažiau ar daugiau vertingas, priklausomai nuo jo fizinių ar protinių galimybių.

14. 4. Eutanazijos atveju, kada gydytojas pasirenka priemones pagreitinti mirtį ar nužudyti pacientą, nors tai darytų ir norėdamas panaikinti kentėjimus, jis tampa žudiku. 5. Mes mylime savo artimą tik tuomet, kada mes gerbiame, saugome ir puoselėjame to artimo asmens gėrius. Viskas, kas tiesiogiai yra nukreipta prieš žmogaus gyvybę, visuomet yra moralinis blogis ir negali būti pavadintas “meile” ar “gailestingumu” artimo atžvilgiu. 6. Individas neturi teisės į eutanaziją, nes neturi teisės savavališkai disponuoti savo gyvybe. Taigi, joks sveikatos apsaugos darbuotojas negali būti neesamos teisės vykdytoju.”

15. LR BK 134 STRAIPSNIS: PADĖJIMAS NUSIŽUDYTI • Dispozicija: Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

16. Komentaras: Padėjimas gali būti intelektualus ir fizinis. Intelektualus – tai patarimai, kokiomis priemonėmis naudotis, kokiu būdu, kur, kada ir kaip tai padaryti. Fizinis – yra priemonių parūpinimas, kitoks sąlygų nusižudyti sudarymas, kliūčių pašalinimas. Tačiau šio straipsnio inkriminavimo sąlygos yra tai, kad: - savižudis beviltiškai serga ; - padedama nusižudyti ne kaltininko iniciatyva, o savižudžiui prašant ; - padėjimo nusižudyti atveju gyvybę sau atima pats ligonis! Gyvybės atėmimas, kad ir beviltiškai sergančio asmens prašymu, yra nužudymas ir kvalifikuojamas pagal LR BK 129str.

17. ASMENYS, ŽINANTYS, KAD EUTANAZIJA LR YRA NELEGALI

18. Docentas, teisės mokslų daktaras Olegas Fedosiukas: “Eutanazijos aktas Lietuvoje yra nelegalus ir traktuojamas kaip gyvybės atėmimas. Įsigaliojus naujam kodeksui, mes turime naują normą, įtvirtintą minėtame LR BK 134 str. kaip padėjimą nusižudyti, kas reiškia tokios veikos kriminalizaciją, nes anksčiau tai nebuvo uždrausta baudžiamuoju įstatymu.

19. TAČIAU: • Padėjimas nusižudyti – tai nėra eutanazija. Tai tokia veikos forma, kada asmuo gyvybę sau atima pats, tačiau tai įgyvendinti jis negali be kitų, pašalinių asmenų pagalbos. • Padėjimo subjektu gali būti bet kuris asmuo, t.y. tiek bendrasis subjektas, tiek ir užsiimantis tam tikra profesija, aptariamu atveju – medikas”.

20. CK 6.729 straipsnis ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8straipsnis: • pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga prieš jo valią, jeigu LR įstatymų nenustatyta kitaip. • Jeigu yra galimybė, pacientui turi būti pasiūlytas kitas gydymas ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos.

21. Teisės aktų komentaras: Lietuvoje yra įteisintas tik gydymo netaikymas, o aktyvią eutanaziją ir savižudybę su pagalba įstatymai draudžia.

22. IŠVADOS

23. 1 – oji IŠVADA Hipotezė, kadvisuomenė yra pasirengusi eutanazijos įteisinimui – pasitvirtino, tačiau negalima kategoriškai teigti, nes dalis žmonių šiuo klausimu neturi nuomonės...

24. VISUOMENĖS PRITARIMAS EUTANAZIJOS LEGALIZAVIMUI

25. 2-oji IŠVADA Hipotezė, kad vyresnio amžiaus žmonės (nuo 51m.) yra pozityviau nusiteikę eutanazijos atžvilgiu nei jaunesni, nepasitvirtino, kadangi apklausos duomenys yra priešingi...

26. PRITARIMAS LEGALIZUOTI EUTANAZIJĄ LIETUVOJEpagal amžių

27. 3 – ioji IŠVADA Hipotezė, kad asmens išsilavinimo lygis lemia neigiamą požiūrį į eutanazijos legalizavimą Lietuvoje, buvo patvirtina, remiantis apklausos duomenimis...

28. IŠSILAVINIMO ĮTAKA POŽIŪRIUI Į EUTANAZIJOS LEGALIZAVIMĄ Asmenų, kiekvienoje išsilavinimo grupėje pasisakiusių UŽ, procentinė išraiška: • vidurinisišsilavinimas – 50,3% • aukštesnysisišsilavinimas – 47,6% • aukštasisišsilavinimas – 41,2%

29. 4 – oji IŠVADA Hipotezė, kadkvalifikuoti specialistai (teisininkai, teologai,gydytojai) teigiamai vertina eutanazijos baudžiamumą – pasitvirtino.

30. GYDYTOJŲVERTINIMAS(apklaustas 51 gydytojas)

31. PERSPEKTYVOS ???

32. BK 134 STR. KRIMINALIZACIJOS PAGRĮSTUMAS? “Ši norma atrodo keistai, kadangi draudžia padėti beviltiškai sergančiam žmogui išpildyti jo paskutinį norą, kuriam įgyvendinti šis turi svarų pagrindą, motyvą(mirtina ar nepagydoma liga ir dėl to patiriamos tiek fizinės, tiek psichologinės kančios), tad kitas žmogus gali pagrįstai galvoti, jog, jampadėdamas, jis atlieka gerą darbą, bet už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu padėjimas nusižudyti sveikam žmogui atrodo amoralesnis, tačiau išvis nekriminalizuotas!!!” (O. Fedosiuk)

33. “SLIDAUS ŠLAITO” argumentas • Įteisinus vieną eutanazijos formą, ją vėliau būtinai seks ir kitos. • Jis taikomas savanoriškai eutanazijai, kuri atvertų kelią nesąmoningų arba nesutinkančių su ja asmenų marinimui, kaip medikų nekompetetingumo sprendimo problema, tuo pačiu teisingas valstybės biudžeto lėšų paskirstymo principas – taupymo principu. • “Jis stiprus tuo, kad, atskleisdamas žmogiškosios prigimites silpnybes, parodo, jog įstatymų ir profesinių kodeksų liberalizavimas gali tapti potencialiai pavojingas” (A. Narbekovas).

34. “Rengiant naująjį kodeksą, Lietuva net nebuvo pasirengusi rimtai svarstyti tokį klausimą, nebuvo susidurta su tokia problema. Kad Lietuvoje būtų sprendžiamas eutanazijos legalizavimo klausimas, turi atsirasti žmogus, viešai reiškiantis norą mirti kaip savo apsisprendimo teisę, kuris pritrauktų visuomenės dėmesį, išprovokuotų reakciją, ko pasėkoje kiltų diskusija, atsirastų asmenų – eutanazijos šalininkų, įžvelgiančių tokią problemą. Kol tokios iniciatyvos nėra, klausimas apie eutanazijos legalizavimą telieka auditorijų diskusiniame lygmenyje. ” (O.Fedosiuk)

35. Oficialioji Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija: Gyvename permainingu laikotarpiu, tad apie stabilumą kalbėti nėra prasmės. Nesitikėkit, kad Baudžiamasis kodeksas bus stabilus, nes gyvenimas taip greitai keičiasi, kad neišvengiamai keisis ir baudžiamieji įstatymai. (Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas)

36. Įstatymų rengėjai be plačios visuomeninės diskusijos negali patys nuspręsti, kad tam tikra veika turi būti kriminalizuojama, o kada dekriminalizuojama. Tam reikalingas laikas, visuomenėje turi iškilti poreikis, o tai lemia begalė veiksnių.

37. GRUPĖS SUDĖTIS Bakutytė Akvilė Eidukaitytė Kristina Gramakovaitė Joana Kamaiškaitė Renata Nosevičiūtė Jolanta Rinkevičiūtė Aistrida Silickaitė Edita