Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje

1. e-kursas ELOMPRES LdV naujovių perkėlimas Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje This project has been funded with support from the European Commission under the Lifelong Learning Programme. This publication [communication] reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein. Įvadas

2. Įvadas Šis mokymo kursas yra padalintas į tris pagrindinius modulius: 1 modulis - Energija, 2 modulis – Logistika ir transportavimas, 3 modulis - Verslas. Kiekvieną modulį sudaro mokomieji skyriai. Logistikos valdymas reiškia visų tarpusavyje susijusių informacijos, finansų ir medžiagų srautų valdymą nuo žaliavų išteklių, energijos gamybos iki energijos paskirstymo. Šiandien logistikos valdymo įgūdžiai ir kompetencijos yra itin svarbūs siekiant plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių, bei ypatingai svarbūs ekonomiškai efektyviai energijos gamybai bei elektrinių valdymui. Šis kursas suteikia žinių, kurios yra būtinos norint suprasti jėgainių, elektros gamybai naudojančių beveik visus žinomus alternatyvius energijos išteklius, išskyrus branduolinę energiją, veikimo bei valdymo principus. Studentai susipažins su atsinaujinančių energijos išteklių pajungimo, konvertavimo, energijos gamybos bei paskirstymo logistikos valdymu ir galės pritaikyti kurso metu įgytas žinias valdymo bei vadybos veikloje. Daugiau informacijos rasite vadovėlyje, kuris pridedamas prie šio mokymo kurso. 1 modulį sudaro 2 mokomieji skyriai, 2 modulį sudaro penki mokomieji skyriai, o 3 modulį sudaro 2 mokomieji skyriai. 2 ir 3 modulių pabaigoje pateikiami klausimynai, kurie padeda pasitikrinti ir įtvirtinti įgytas žinias. PASTABA: Jei 1-ame modulyje pateikta informacija jums jau yra žinoma, jūs galite praleisti 1 modulį ir pereiti prie 2 modulio. Eiti į 2-ą modulį Kita

3. 1 modulis - Energija MODULIO TURINYS • 1 modulyje pateikiama bendra energetikos rinkos apžvalga bei pagrindinių energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių naudojamų technologijų aprašymas, nes ši informacija yra svarbi norint suprasti logistikos valdymo klausimus. • 1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga apima šias temas: • - Energetikos rinkos struktūra; • Energijos gamybos tendencijos ; • Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos rinkos ekonomika; • Energetikos ekonomikos ir ekonometrikos įvadas. • 2 skyrius: Energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių naudojamų technologijų apžvalga apima šias temas: • Vėjo energija; • Biomasės ir biokuro energija; • Vandens energija; • Geoterminė energija; • Saulės energija; • Vandenyno energija: potvynių ir atoslūgių bei bangų energija. Eiti į 2-ą modulį PRADĖTI

4. 1 modulis 1 modulisodule 1 1 1 skyrius 1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga Energijos ištekliai Energetikos rinkos dalyviai Tvarios energijos tiekimas yra pagrįstas aštuoniomis pagrindinėmis šiuo metu rinkoje egzistuojančiomis technologijomis: biomasės, geoterminė energetika, hidroelektrinės, fotovoltinės sistemos, saulės energijos kolektoriai ir vėjo energetika. Šiuolaikinės atsinaujinančių išteklių energijos sistemos pasikliauja vietiniais atsinaujinančiais ištekliais ir protingais energijos mainais tarp skirtingų regionų • Gamintojai, kuriems energijos gamyba yra pagrindinė veikla - gamina energiją (šilumos ir/arba elektros), kurią parduoda trečiosioms šalims. Pardavimas nebūtinai vykdomas per valstybinį tinklą; • Pavieniai gamintojai - gamina energiją savo reikmėms. Energijos gamyba tik paremia jų pagrindinę veiklą. Energijos gamintojų tipai • TE - (termofikacinės elektrinės) gamina tiek šilumos, tiek elektros energiją, dėl to kartais jos vadinamos kogeneracinėmis jėgainėmis, nors šis terminas dažnai vartojamas kalbant apie iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių, tokių kaip, pavyzdžiui, anglies ir biomasės, deginimą ir jo metu gaunamą energiją; • Šiluminės jėgainės – šiluminės jėgainės gamina tik šilumos energiją; • Elektrinės – elektros jėgainės gamina tik elektros energiją. Šiame skyriuje neaptariami energijos gamybai naudojami ištekliai (iškastinis kuras ar atsinaujinantys ištekliai). Atgal Kita

5. 1 modulis 2 1 skyrius 1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga Energijos konversijos schema Energijos nuostoliai Pirminė energija Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms saulės, vėjo, vandens energija, biomasė, atliekos Antrinė energija Naudinga energija Energijos nuostoliai Biokuras (kietas, skystas), biodujos, elektra, centralizuotas šildymas Šiluma, elektra, šviesa, kt. Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms Galutinė energija Energijos nuostoliai Biokuras (kietas, skystas), biodujos, elektra, centralizuotas šildymas Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms Vartotojų nuostoliai Atgal Kita

6. 1 modulis 7 1 skyrius 1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga Atsinaujinančių išteklių energijos rinkos ekonomika Saulės šiluma Rinka Sąnaudų prognozės 2008 m. pabaigoje bendras EB šalių pajėgumas siekė 19,1 GWth, pagaminant iš 27 000 000 m2 kolektorių ploto (iš kurių 3,3 GWth šiluminio našumo buvo instaliuota 2008 m.). Apie 2 milijonai šeimų naudoja saulės šilumos energijos sistemas. Mažas gyventojų sektorius sudaro beveik 90% saulės šilumos rinkos Lyginamosios saulės šilumos energijos kainos (eurocentais / kWh) Karšto vandens paklausa yra palyginti stabili per visus dvylika mėnesių, kai tuo tarpu centralizuoto šildymo paklausa yra ženkliai didesnė žiemos mėnesiais. Dėl šios priežasties saulės šilumos sistemos apima tik dalį šilumos paklausos. Visiškai priešinga situacija yra su vėsinimo paklausa. Saulės energija gali suteikti daugiau nei 50% vėsinimui reikalingos energijos (likusį reikalingą energijos kiekį paprastai tiekia ta pati sistema, kuri žiemos metu naudojama šilumos energijai tiekti). Atgal Kita

7. 1 modulis 1 2 skyrius 2 skyrius: Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos Energetikos sistemos struktūra Fotovoltinė Hidroenergija Įvairios technologijos ir regiono gamybos bei paklausos diversifikacija turi subalansuoti energijos tiekimo svyravimus tarp nurodytų regionų Įvairių technologijų ir logistikos valdymo derinimas gali užtikrinti energijos tiekimo stabilumą nepaisant sezoninių energijos gamybos pokyčių Vandenilio gamyba Jėgainės Saugojimas Vėjo Geoterminė Pramonė Saulės energija Gyventojai Biokuro Komercinis sekt. Trumpalaikis saugojimas Kolektorių Kogeneracinės Krosnys Transporto sekt. Namų ūkių saulės sistemos Vidutinis/ilgas saugojimas Elektra Kuras Šiluma Šaltinis: Droege P. (2009) ‘100 per cent renewable : energy autonomy in action’, Earthscan, London UK Atgal Kita

8. 2 modulis – Logistika ir tiekimo grandinė MODULIO TURINYS • 2 modulio pradžioje aptariami pagrindiniai tiekimo grandinės valdymo ir planavimo klausimai, o po to pateikiama išsamesnė informacija apie tiekimo grandinės architektūrą, pirkimo, gamybos ir paskirstymo grandinių valdymą, o modulis užbaigiamas informacija apie logistiką bei transportą. • 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai. Skyriuje aptariamos šios temos: • - Įvadas, apibrėžimai; • Tiekimo grandinės struktūra; • Tiekimo grandinės valdymo pagrindai; • Tiekimo grandinės rodikliai; • Medžiagų srautų valdymas; • Tiekimo grandinės integravimas; • Tiekimo grandinės planavimas. • 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas. Skyriuje aptariamos šios temos: • Atsargų apyvartumas; • Tiekėjų atrankos strategija; • Bendravimas su tiekėjais; • Atsargų valdymas; • Atsarginės detalės ir eksploatacinės medžiagos Atgal į įvadą Kita

9. 2 modulis – Logistika ir tiekimo grandinė MODULIO TURINYS – tęsinys • 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas. Skyriuje aptariamos šios temos: • - Įvadas į gamybos procesus; • Gamybos grandinės valdymas; • Gamybos planavimas; • Eksploatacijos planavimas; • Techninės priežiūros valdymas; • 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas. Skyriuje aptariamos šios temos: • Įvadas į paskirstymo grandinės valdymą; • Paklausos ir pasiūlos suderinimas; • Išmanieji tinklai; • Paskirstymo sistemos; • 5 skyrius: Logistika ir transportavimas. Skyriuje aptariamos šios temos: • - Įvadas į logistiką; • Naujas logistikos vaidmuo, konvergencija su rinkodara; • Logistikos procesai; • Strategijos planavimas ir ranga; • Gamybos logistikos valdymas ir transportavimas. Atgal į įvadą Kita

10. 2 modulis 1 skyrius 1 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai i Pati energija arba perdirbti energijos produktai, tokie kaip granulės ar biokuras, yra vartotojams pristatomi galutiniai produktai, kurie reikalingi energijos poreikiams patenkinti i Energija turi būti traktuojama kaip prekė ar pagrindinis vartojimo produktas, kurio gamyba yra paremta produktų tiekimu, o tai reiškia, kad energija yra nuolatos tiekiama ir turi būti prieinama beveik visuomet, kai tik ji reikalinga vartotojui i Šilumos tiekimas yra pagrįstas klientų poreikiais, kurie paprastai priklauso nuo metų laikų kaitos ir esamų oro sąlygų Atgal Kita

11. 2 modulis 1 skyrius 6 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Tiekimo grandinės struktūra Vertės sukūrimas Skirstytojas / energijos tinklas / klientas Jėgainė Galutinis vartotojas Tiekėjas Skirstytojas / sandėlis / klientas Biokuro gamintojas Klientų / vartotojų poreikiai Atgal Kita

12. 2 modulis 10 1 skyrius 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Tiekimo grandinės valdymas Pagrindiniai tiekimo grandinės valdymo elementai 1. paklausos valdymas 2. atsargųvaldymas ir kontrolė 3. medžiagų/įmonės išteklių planavimas 4. gamybos procesai 1. tiekimo ir paskirstymo tinklo projektavimas 2. logistikos valdymas 3. ryšių su klientais valdymas TIEKIMAS OPERACIJOS LOGISTIKA INTEGRACIJA 1. tiekimo išteklių valdymas 2. tiekėjų aljansai 3. tiekimo bazės sumažinimo procesas 1. rizikos valdymas 2. veiklos rezultatų vertinimas ir valdymas 3. žalios tiekimo grandinės 4. kliūčių įveikimas Šiuolaikinė konkurencija – tai konkurencija tarp kelių tiekimo grandinių i Atgal Kita

13. 2 modulis 17 1 skyrius 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Tiekimo grandinės planavimas Planavimo procesas Planavimo procesas apima konfigūracijos, integracijos, strateginį užsakomųjų paslaugų ir pajėgumų planavimą Tiekimo dalis Tiekimo grandinės konfigūracija nustato, kaip partneriai yra tarpusavyje susieti tiekimo grandinėje, kalbant apie tiekimo dalį, toliau gamybos grandinėje iki paskirstymo/pristatymo dalies, ir šie ryšiai priklauso nuo naudojamos technologijos bei rinkos struktūros Daugumoje jėgainių tiekimo grandinė yra taip vadinamos ‘stabilaus tinklo’ formos Esant kitokiai tiekimo grandinės konfigūracijai, struktūra vadinama ‘dinamiško tinklo’ struktūra, kai energijos gamintojai neturi pastovių tiekėjų ir skirstytojų Gamta Teikėjas Tiekėjas Jėgainė Galutinis vartotojas Elektros skirstytojas Šilumos skirstytojas i Skirstymo dalis Tiekimo grandinės struktūra “stabilaus tinklo” forma Atgal Kita

14. 2 modulis - VIKTORINA 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Klausimas: Tdu pagrindiniai tiekimo grandinės aspektai yra: Pasirinkite tik vieną atsakymą logistika - valdymas sinergija - entropija A B Variantai transportavimas – verslo procesai C Klausimas Nr. 1

15. 2 modulis - VIKTORINA 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas! Prašome bandyti dar kartą

16. 2 modulis - VIKTORINA 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas! Sekantis klausimas

17. 2 modulis 1 2 3 4 1 2 skyrius 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas Apibrėžimai Pirkimų valdymas Pagrindinis pirkimų valdymo uždavinys yra palaikyti ekonomiškai saugius žaliavų atsargų, (ERM) eksploatacinių ir remonto medžiagų bei pagamintų produktų kiekius vykdant procesą, kuris vadinamas atsargų valdymu Atsargos – tai atsarginės medžiagos, kurios dažnai vadinamos laisvais įmonės ištekliais: pardavimui laikomos prekės (biokuro atveju), procese naudojamos medžiagos ir žaliavos, kurios kol kas nenaudojamos, bet bus naudojamos, atsarginės detalės, eksploatacinės ir remonto medžiagos Žaliavos Pagamintos prekės ERM atsargos Nebaigti darbai neperdirbtos medžiagos (taip pat saulės šiluma arba vėjo energija švarių jėgainių atveju) naudojamos energijos arba biokuro gamybai galutiniai produktai, kurie paruošti pristatymui klientams arba tiesiogiai tiekiami vartotojams (šiluma, elektra, kietas ar skystas biokuras) reikalingos gamybos procesams, tačiau neįeinančios į galutinius produktus (alyvos, tirpalai, atsarginės detalės ir t.t.) gamybos procesuose naudojamos dalinai perdirbtos medžiagos, tokios kaip granulės, briketai, dalinai išvalyti aliejai, apdorotos atliekos ir t.t. Jos dažniausiai naudojamos energijos ar biokuro gamybai i Atsargų kategorijos Atgal į modulio turinį Kita

18. 2 modulis 2 skyrius 7 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas Atrankos strategijos matrica Pirkimų valdymas atrankos matrica padeda nustatyti įvairias rizikos valdymo strategijas Didelė Kritinės svarbos pr. Būtinos pr. Atrankos rizika Įprastos pr. Sverto pr. Maža Didelė Išlaidos Šaltinis: Kraljic, P. (1983). ‘Purchasing must become supply management’. Harvard Business Review, 61(5) Atgal Kita

19. 2 modulis 2 skyrius 8 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas Atsargų rūšys Pirkimų valdymas reikalingos įprastiems kasdieniams poreikiams patenkinti Ciklo/papildymo atsargos reikalingos apsaugai nuo neapibrėžtumo ar nepatikimumo, susijusio su žaliavų tiekimu Saugios atsargos reikalingos apsaugai nuo sezoninių paklausos svyravimų Sezoninės atsargos reiškia galutinių produktų, kurių nebeįmanoma parduoti rinkoje, kiekiai, arba dėl įvairiausių priežasčių nebetinkami vartoti žaliavų kiekiai Pasenusios atsargos Atgal Kita

20. 2 modulis 13 2 skyrius 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas ERM ir atsarginės detalės Pirkimų valdymas Eksploatacinės ir remonto medžiagos Avarinio aptarnavimo detalės Įprastos atsarginės detalės AAD–pristatymo vykdymui skirtas laikas yra labai trumpas, o dažniausiai pristatymo laikas yra beveik lygus nuliui (kyla pavojus, kad gamyba/energijos gamyba gali sustoti) ĮAD–eksploatacinės medžiagos, būtinos gamybos procesui palaikyti; jų trūkumas tam tikrą laiką nekelia pavojaus gamybos procesui;IADturi būti pristatytos per tokį patį nustatytą orientacinį pristatymo laiką Techninio aptarnavimo detalių poreikis yra nedidelis, tačiau jų vieneto kaina (ir aptarnavimo paslaugų kaina) yra gana didelė, o visos detalės saugomos toje pačioje vietoje. Siekiant užtikrinti energijos proceso tęstinumą, būtina integruoti poreikio, pirkimų ir tiekimo procesus į vientisą sistemą, neatsižvelgiant į tai, kokios technologijos yra naudojamos. Atgal Kita

21. 2 modulis - VIKTORINA 2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas Klausimas: Pirkimų grandinė prasideda nuo Pasirinkite tik vieną atsakymą žaliavų tiekėjo ir baigiasi pasiekus klientą žaliavų tiekėjo ir baigiasi gamybos pradžia A B Variantai žaliavų tiekėjo ir baigiasi sandėlyje C Klausimas Nr. 1

22. 2 modulis - VIKTORINA 2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas! Prašome bandyti dar kartą

23. 2 modulis - VIKTORINA 2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas! Sekantis klausimas

24. 2 modulis 3 skyrius 1 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Energijos gamintojai Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius gali būti padalintas į tris pagrindines gamintojų grupes pagal naudojamas žaliavas ir technologijas (neatsižvelgiant į pagaminamos energijos rūšį: šilumos ir/arba elektros energija) Švarios energijos gamintojai Energijos gamintojai Biokuro gamintojai Energijos gamintojai gamina energiją naudodami biokuro (kieto ar skysto), iškastinio kuro arba mišraus iškastinio kuro ir biokuro (paprastai kietos biomasės) deginimo technologiją Biokuro gamintojai gamina kietos (pavyzdžiui, granulės) arba skystos (pavyzdžiui, biodyzelis arba bioetanolis) formos antrinės energijos nešiklius naudodami įvairios rūšies biomasę arba atliekas Švarios energijos gamintojai gamina energiją iš atsinaujinančių švarių išteklių, tokių kaip saulės, vėjo ar vandens energija i Atgal į modulio turinį Kita

25. 2 modulis 3 skyrius 2 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Gamybos procesas Gamybos procesas–tai visi veiksmai atliekami siekiant paversti žaliavas į gatavas prekes/gatavą produkciją. Gamybos sistemos pobūdis turi didelės įtakos visoms tiekimo grandinės organizacinėms ir funkcinėms struktūroms bei valdymui Indėlis Transformavimo procesas Išeiga Produkto projektavimasProcesų planavimas Gamybos valdymas/kontrolė Priežiūra/palaikymas Darbo jėga Medžiagos Įrenginiai Informacija Lėšos Produktai Paslaugos Nenutrūkstamos Atsargos Kokybė Išlaidos i Aplinka Grįžtamojo ryšio informacija Šaltinis: Kumar S.A., Suresh N. (2008) ‘Production and Operations Management’, NewAge International, Naujasis Delis, Indija Atgal Kita

26. 2 modulis 3 skyrius 7 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Gamybos planavimas Valdymas Bendras gamybos planavimas yra vienas iš metodų, naudojamų numatytiems poreikiams patenkinti; jis yra labi naudingas palyginti trumpalaikiams sprendimams dėl gamybos pajėgumų sekantiems nuo 3 iki 18 mėnesių. Biokuro (kieto ir skysto) gamintojų situacija yra panaši į kitų sektorių, tokių kaip gatavų prekių ar pusgaminių, gamintojų situaciją. Šios įmonės laikui bėgant gali įtakoti paklausą pasinaudodamos kainomis, kurios turi būti klientams priimtinose ribose. Jie nori nustatyti tokias kainas, kurios skatintų poreikio augimą piko laikotarpiu, siekdamos optimizuoti bendras pajamas arba savo įmonių bendrąjį pelną per mažos paklausos laikotarpius, kad būtų padengtos bendrosios veiklos sąnaudos. Koks metodas bus naudojamas priklauso nuo konkrečios jėgainės sąnaudų struktūros Turimąją galią galima koreguoti gamybos planavimo procesu, kad būtų pasiektas didesnis efektyvumas ir pelnas. Pagrindinis šio proceso tikslas yra nustatyti geriausią pusiausvyrą tarp geriausio panaudojimo koeficiento (ilga gamybos trukmė ir centralizuota gamyba, kad būtų pasiekta masto ekonomija), mažų atsargų kiekių (trumpa gamybos trukmė ir savalaikis žaliavų bei ERM pristatymas) ir geriausio klientų aptarnavimo (nuolatinis energijos arba energijos gamybai naudojamų produktų tiekimas) i i Atgal Kita

27. 2 modulis 10 3 skyrius 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Operacijų planavimas Valdymas Trumpalaikis planavimas Apima tik keletą dienų ar savaičių. Šiuose planuose nurodomi trumpalaikiai gamybos pajėgumai, detalūs produktų kiekiai, tam tikrų darbuotojų komandų atsakomybės arba užduočių pakeitimai konkrečiam laikotarpiui ir panašiai. Trumpalaikių reikalingų medžiagų planų sudarymui naudojamas medžiagų poreikių planavimas (MPP). Tai yra detalus energijos arba biokuro gamybai reikalingų žaliavų tiekimo planavimo procesas Atgal Kita

28. 2 modulis - VIKTORINA 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Klausimas: Gamybos grandinės valdymo požiūriu atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius yra padalintas į: Pasirinkite tik vieną atsakymą švarios energijos gamintojus, energijos gamintojus ir biokuro gamintojus energijos gamintojus, biomasės gamintojus, saulės jėgaines A B Variantai biomasės ir iškastinio kuro jėgaines, atsinaujinančių išteklių energijos gamintojus C Klausimas Nr. 1

29. 2 modulis - VIKTORINA 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas! Prašome bandyti dar kartą

30. 2 modulis - VIKTORINA 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas! Sekantis klausimas

31. 2 modulis 4 skyrius 1 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Paskirstymas ir paklausa Paskirstymo valdymas Paskirstymo valdymasyra neatsiejama tiekimo grandinės dalis. Energetikos sektoriuje naudojami du skirtingi paskirstymo valdymo metodai, kurių pasirinkimas priklauso nuo verslo tipo: ar tai (1) energijos gamintojai, ar (2) energetikos produktų, tokių kaip antrinių energijos nešiklių, t.y. kieto ir skysto kuro, gamintojai. Bendra energijos paklausa Išorinė paklausa energijos kiekis, kuris parduodamas klientams ir galutiniams vartotojams per elektros tinklus ir, karšto vandens ar garų atveju, per vamzdynus, Vidinė paklausa biokuro gamintojų paskirstymo tinklai yra sudėtingesni, nes juose gali būti įtraukti sandėliai, skirstytojai, mažmenininkai ir panašiai. energijos kiekis naudojamas jėgainės veiklai vykdyti i Nuo 5% iki 7% elektros energijos, pagaminamos garo jėgainėse (iškastinio kuro, biomasės, biodujų), panaudojama vietoje jėgainių poreikiams patenkinti ir veiklai palaikyti (kad būtų gaminama elektra). Vandens, saulės ir vėjo jėgainės, o taip pat deginimo procesą naudojančios jėgainės savo veikloje sunaudoja mažiau elektros energijos. Atgal į modulio turinį Kita

32. 2 modulis 4 skyrius 2 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Centrinė paskirstymo sistema Paskirstymo valdymas Perdavimo pastotė Jėgainė Perdavimo sistema Pramonė Paskirstymo pastotė Komercinis sektorius Paskirstymo sistema Namų ūkiai Atgal Kita

33. 2 modulis 4 skyrius 3 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Paskirstymo kanalai Paskirstymo valdymas Energijos ir biokuro gamintojai naudoja vieną iš alternatyvių fizinių paskirstymo kanalų arba kelių kanalų kombinaciją, kuri yra apjungta į vieną paskirstymo kanalo struktūrą. Tiesioginio tiekimo kanalas Tiesioginis tiekimas iš gamintojo (gamybos taško) klientams Jėgainė turi savo paskirstymo tinklą (šilumos tiekimui - vamzdynus, elektros tiekimui – tinklus) – jei tai maža energijos tiekimo sistema, arba tiekia energiją tiesiogiai nacionalinio arba regioninio tinklo operatoriui Biokuro gamintojaitiekia gatavą produkciją tiesiogiai į sandėlius, mažmeninės prekybos parduotuvėms arba galutiniams vartotojams. Galutiniu vartotoju gali būti atskiras asmuo arba jėgainė, kuri savo veikloje pagrinde naudoja kuro deginimo technologijas i Atgal Kita

34. 2 modulis 10 4 skyrius 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Paskirstyta energijos generacija Paskirstymo valdymas Pagrindinė jėgainė Komerciniai pastatai Pramonė Nacionalinis/regioninis tinklas Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Atsinaujinančio ištekliaus jėgainė Atsinaujinančio ištekliaus jėgainė Atgal Kita

35. 2 modulis - VIKTORINA 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Klausimas: Tiksli paklausos prognozė yra svarbi, kad būtų galima: Pasirinkite tik vieną atsakymą ekonomiškai tiekti reikalingus energijos kiekius laikyti didelius turimų atsargų kiekius A B Variantai nustatyti daug aukštesnes energijos kainas C Klausimas Nr. 1

36. 2 modulis - VIKTORINA 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas! Prašome bandyti dar kartą

37. 2 modulis - VIKTORINA 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas! Sekantis klausimas

38. 2 modulis 5 skyrius 1 5 skyrius: Logistika ir transportas Apibrėžimai Logistika Logistika - “tai tiekimo grandinės dalis, kur planuojamas, įgyvendinamas ir kontroliuojamas prekių, paslaugų ir susijusios informacijos efektyvus abipusis srautas tarp kilmės ir vartojimo taškų bei prekių, paslaugų ir susijusios informacijos saugojimas siekiant patenkinti klientų poreikius” Tiekimo grandinės valdymo profesionalų taryba Tiekimo grandinės valdymas apima visas logistikos funkcijas:pirkimą, paskirstymą, techninį aptarnavimą, atsargų valdymą, rinkodarą, finansų ir klientų aptarnavimo valdymą. Šiandien logistika traktuojama kaip ryšiai tarp trijų pagrindinių elementų: Logistika = Tiekimas + Medžiagų valdymas + Paskirstymas Logistika yra susijusi su fiziniais ir informacijos srautais bei saugojimu, pradedant nuo žaliavų, gamybos proceso iki gatavos produkcijos paskirstymo. i i Atgal į modulio turinį Kita

39. 2 modulis 5 skyrius 2 5 skyrius: Logistika ir transportas Logistikos operacijos Logistika Logistikos operacijos Įeinanti logistika Vidinė logistika Išeinanti logistika Žaliavų pristatymas Medžiagų ir gaminių judėjimas įmonės viduje Gatavos produkcijos išsiuntimas ir paskirstymas Dėl logistikos operacijų ir rinkodaros konvergencijos atsirado naujas terminas:rinkodaros logistika.Rinkodaros logistika sukuria sąsajas tarp rinkodaros ir logistikos funkcijų, kad būtų vykdomi į rinką orientuoti logistikos procesai. Atgal Kita

40. 2 modulis 5 skyrius 5 5 skyrius: Logistika ir transportas Logistikos procesai Logistika Logistikos procesai Užsakymų vykdymas ERM ir atsarginių detalių pirkimas Informacijos valdymas Tiekėjų integracija Transportavimo operacijos Gerai suprojektuoti logistikos procesai yra orientuoti į klientų pasitenkinimą (patenkina klientų poreikius bei lūkesčius), funkcionalūs (orientuoti į tiekimo grandinę (funkcijos turi neapsiriboti viena įmone/skyriumi ir įtraukti visus tiekimo grandinės partnerius) ir atliekami per atitinkamą laikotarpį Atgal Kita

41. 2 modulis 5 skyrius 7 5 skyrius: Logistika ir transportas Funkcinė struktūra Logistika Generalinis direktorius Paskirstymo direktorius Atsargų valdymas Planavimas ir kontrolė Operacijos/veiksmai Sandėlių tinklas Klientų aptarnavimas Biudžeto kontrolė Informacijos sistemos Sandėlių valdymas Transporto valdymas Sandėliovaldymas Pristatymo operacijos Užsakymų tvarkymas Paklausos prognozavimas Atsargų kontrolė Medžiagų valdymas Vienetinė krova Pakavimas (biokuro) Atgal Kita

42. 2 modulis - VIKTORINA 5 skyrius: Logistika ir transportas Klausimas: Tiekimo grandinės valdymas apima: Pasirinkite tik vieną atsakymą pirkimą ir paskirstymą visas logistikos funkcijas A B Variantai rinkodarą ir klientų aptarnavimą C Klausimas Nr. 1

43. 2 modulis - VIKTORINA 5 skyrius: Logistika ir transportas Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas! Prašome bandyti dar kartą

44. 2 modulis - VIKTORINA 5 skyrius: Logistika ir transportas Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas! Sekantis klausimas

45. 3 modulis - Verslas MODULIO TURINYS • 3 modulį sudaro du skyriai, kuriuose pateikiama informacija apie rizikos analizę ir valdymą bei apie verslo procesų valdymą. • 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas apima šias temas: • - Įvadas, apibrėžimai; • Rizikos valdymas, SOAR metodas; • Rizikos valdymas tiekimo grandinėje; • Ryšys tarp rizikos ir veiklos rezultatų; • Stabilumo atkūrimas. • 2 skyrius: Verslo procesų valdymas apima šias temas: • Verslo proceso apibrėžimas ir proceso sudėtingumas; • Verslo procesų kategorijos; • Procesų valdymo ciklas; • Veiklos valdymas; • Verslo proceso gyvavimo ciklas. Atgal į įvadą Kita

46. 3 modulis 1 1 2 1 skyrius 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Apibrėžimai Rizika – tai, kas kelia ar gali sukelti pavojų ir pasireiškia kaip tam tikrų įvykių pasekmė, kuri yra pavojinga ar kenksminga verslui Rizikayra tam tikro įvykio (ar įvykių sekos) sukelta galimybė patirti nuostolius, kurie gali turėti neigiamos įtakos įmonės tikslų pasiekimui SOAR (strateginiai tikslai pavojuje; proceso požiūriu: Nustatyk, Stebėk, Analizuok, Reaguok) metodas yra dažnai naudojamas rizikos analizei ir valdymui. Jis apibrėžia procesą, kuris įgalina identifikuoti ir nustatyti, ar verta rizikuoti, bei paruošia organizaciją įvykio pasekmėms imantis atitinkamų atsakomųjų priemonių rizikos pašalinimui ar jos neigiamo poveikio sumažinimui. Rizikos valdymas yra“įmonės neaiškių situacijų sprendimas” ir “rizikos, kuri gali įtakoti strateginius įmonės tikslus, valdymo metodika” i Atgal Kita

47. 3 modulis 3 1 skyrius 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Rizika ir kontrolė įmonėje (Dažnumo) patikrinimai Vairuotojų sukelta rizika / priežastys Rizikos Įvykiai Rezultatai / pasekmės (Dydžio) patikrinimai Šaltinis: Monahan G. (2008) ‘Enterprise Risk Management’, John Wiley & Sons Hoboken, USA Atgal Kita

48. 3 modulis 4 1 skyrius 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Rizikos valdymas tiekimo grandinėje Tiekimo grandinės savybės, jos patalpos, įrenginiai ir mašinos/mechanizmai, tame tarpe žmogiškieji ištekliai, organizacija ir jos programinė įranga, techninė įranga bei tinklo įranga, kuri gali susilpninti arba apriboti jos sugebėjimą atlaikyti iškilusias grėsmes bei avarines situacijas, kurios kyla tiek iš vidaus, tiek iš išorės Pažeidžiamumo lygis, kuris gali būti traktuojamas kaip tiekimo grandinės jautrumo vidinėms ir išorinėms grėsmėms bei pavojingoms avarijoms rodiklis Tiekimo grandinėje rizika yra galimas veiklos rezultatų pokytis, turinti įtakos bet kurios tiekimo grandinės veiklos pridėtinės vertės sumažėjimui. Veiklos rezultatai čia yra bet kurioje tiekimo grandinės srauto vietoje ir bet kuriuo metu esantis produktų kiekis ir kokybė i Atgal Kita

49. 3 modulis 6 1 skyrius 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Rizikos rūšys Normali rizika Vėluojantys medžiagų srautai paprastai ši rizika sprendžiama kaip tiekimo grandinės valdymo dalis proceso našumo, medžiagų sąnaudų, paklausos svyravimai Nenormali rizika dažna rizika, kuri gali būti numatyta paprastai ši rizika sprendžiama kaip tiekimo grandinės valdymo dalis sistemos gedimai, kuriuos sunku įvertinti, o rizikos valdymas tokiais atvejais yra nuolatinių verslo pastangų dalis; tačiau kai kurie specialistai mano, kad tokia rizika turi būti traktuojama kaip tiekimo grandinės rizikos valdymo proceso dalis Nutrūkęs medžiagų srautas reta rizika, kurios neįmanoma numatyti. Paprastai pavojingesnės yra tokios rizikos pasekmės, kurias sukelia rimti įvykiai, tokie kaip stichinės nelaimės, gaisrai, darbuotojų streikai, dėl kurių gali laikinai nutrūkti medžiagų tiekimas Atgal Kita

50. 3 modulis - VIKTORINA 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Klausimas: Rizikos valdymas yra: Pasirinkite tik vieną atsakymą iškilusios problemos sprendimas netikrumo / neaiškumo sprendimas A B Variantai tik nelaimių / stichinių nelaimių pasekmių šalinimas C Klausimas Nr. 1