10 Lietuvos narystės metų ES: kas pasikeitė?

1. 10 Lietuvos narystės metų ES:kas pasikeitė? Pasiruošimas „Europos egzaminui“ 2014

2. Narystės pradžia 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose tuometinis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume, vykusiame 2003 m. gegužės 10-11 d., pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo  91,07 proc. balsavusių piliečių). 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su 9 kitomis valstybėmis tapo ESnarėmis. Kartu su Lietuva į ES įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

3. Klausimas klasei Ar remiate Lietuvos narystę ES? Taip? Ne? Sunku pasakyti?

4. Kaip narystę vertina Lietuvos visuomenė? 59 proc. remia narystę ES 18 proc. neremia 23 proc. neturi aiškios nuomonės Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenys, 2013 m. gegužės mėn.

5. Klausimas klasei Kokie narystės privalumai?

6. Gyventojų nuomonė: kuo naudinga narystė ES?Eurobarometras, 2013 Skaičiai procentais, kiek apklaustųjų pritaria teiginiui

7. Be narystės ES nebūtų • Tokių švietimo programų, kaip „Erasmus+“ • Laisvų kelionių Šengeno erdvėje • Galimybės paprastai įsidarbinti legaliai kitose ES šalyse • Laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, atveriančio 500 mln. gyventojų rinką įmonėms

8. Klausimas klasei Kokie narystės trūkumai?

9. Kodėl kai kurie Lietuvos gyventojai neremia narystės Europos Sąjungoje? Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenys, 2013 m.

10. Kaip ES „diktuoja“? (I) Reglamentai Reglamentas yra privalomas teisės aktas. Jį visą privaloma taikyti visoje ES. Pavyzdžiui, kai ES norėjo apsaugoti tam tikrų vietovių žemės ūkio produktų pavadinimus, tokius kaip žemaitiškas kastinys ar Parmos kumpis, Taryba priėmė reglamentą. Reglamentus priima ES Taryba ir Europos Parlamentas, tad juos svarstant balsuoja bei įtakos turi ir Lietuvos atstovai. Direktyvos Direktyva – tai teisės aktas, kuriuo nustatomas tikslas, kurį visos ES šalys privalo pasiekti. Tačiau kiekviena šalis gali nuspręsti, kaip tai padaryti. Kaip pavyzdį galima pateikti darbo laiko direktyvą, kuria nustatyta, kad per ilgai dirbti viršvalandžius neteisėta. Direktyva nustatytas minimalus poilsio laikotarpis ir maksimalus darbo valandų skaičius, bet teisės aktus šiems tikslams pasiekti kiekviena šalis rengia atskirai.

11. Naujausių direktyvų pavyzdžiai ES Tabako gaminių direktyva. Europos Parlamentas, siekdamas pagerinti ES tabako gaminių vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti aukštesnį visuomenės sveikatos lygį, griežtina tabako produktų ženklinimo, kvapiųjų medžiagų reguliavimo, prekybos elektroninėmis cigaretėmis ir kitas taisykles. Pavyzdžiui, ant rūkomojo tabako pakelių bus privalomi kombinuoti įspėjimai apie rūkomojo tabako žalą sveikatai, užimantys 65 % pakelio priekinio ir galinio paviršiaus nuo pat viršutinio krašto. Ploni „lūpų dažų“ formos cigarečių pakeliai, kurie dažnai būna skirti jaunoms moterims, bus uždrausti. Taip pat uždrausta slėpti tikrąjį tabako kvapą: kvapiosios medžiagos neturi būti naudojamos tokiais kiekiais, kad produktui suteiktų išskirtinį, kitokį nei tabako, kvapą. Tabako gaminių direktyvą nuspręsta atnaujinti įvertinus naujus mokslinius tyrimus apie tabako gaminių žalą ir paplitimą. Skaičiuojama, kad tabako vartojimas yra maždaug 700 000 mirčių, kurių galima išvengti, per metus ES priežastis. To sukelta žala siekia 500 milijardų eurų per metus.

12. Naujausių direktyvų pavyzdžiai ES direktyva dėl vartotojų teisių. Nuo birželio 13 dienos Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, įsigalios nauji, vienodi reikalavimai dėl vartotojų teisių, kai jie perka nuotoliniu būdu, t.y. internetu, telefonu, paštu, ir ne prekybai skirtose patalpose, pavyzdžiui, namuose, darbo vietose, pardavėjo organizuotoje ekskursijoje ar pristatyme kavinėje. Direktyvoje numatytų taisyklių pavyzdžiai: - Vartotojui atsisakius sutarties, pardavėjas per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo turės grąžinti vartotojui visas sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo jam išlaidas.- Nauji reikalavimai numato vartotojo pareigą grąžinti prekes pardavėjui ne vėliau kaip per 14 dienų, nebent sutartyje bus numatyta, kad pardavėjas grąžinamas prekes pasiima pats. - Prekybininkai turės atskleisti visas išlaidas už produktą ar paslaugą, nurodydami visus galimus papildomus mokesčius. Pirkėjai neturės mokėti papildomų mokesčių ar patirti kitų išlaidų, jei jie nebuvo tinkamai informuoti prieš užsakymą.

13. Kaip ES „diktuoja“? (II) Sprendimai Sprendimas yra privalomas teisės aktas tiems, kuriems jis skirtas (pvz., ES šaliai ar įmonei), ir taikytinas tiesiogiai. Pavyzdžiui, kai Komisija paskelbė sprendimą, kuriuo skyrė baudą programinės įrangos milžinei „Microsoft“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, jis buvo taikomas tik „Microsoft“. Rekomendacijos Rekomendacijos nėra privalomos. Pavyzdžiui, Komisijos paskelbta rekomendacija, kad finansų sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio struktūra neturėtų skatinti imtis per didelės rizikos, neturėjo jokių teisinių pasekmių. Rekomendacija suteikia galimybę institucijai pranešti savo nuomonę ir pasiūlyti veiksmų kryptį teisiškai neįpareigojant tų, kuriems rekomendacija skirta.

14. Klausimas klasei Kokios įtakos ES priimamiems sprendimams turi Lietuva?

15. Kokios įtakos sprendimams turi Lietuva? • Lietuva turi 7 balsus ES Taryboje ir 12 vietų Europos Parlamente (EP). • Kai kurie žmonės piktinasi, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, tai yra mažai, pavyzdžiui, Vokietija EP turi 99 atstovus. • Reikėtų atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje gyvena 82 mln., t.y. 25 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. • Vienam EP nariui iš Lietuvos tenka atstovauti 250 tūkst. gyventojų, o 1 iš Vokietijos – net 820 tūkst. • ES Taryboje Lietuva turi 7 balsus, Vokietija – 29. • Vienam ES Tarybos balsas iš Lietuvos susidaro iš maždaug 430 tūkst. gyventojų, o iš Vokietijos – 3 milijonų, t.y. net 6 kartus daugiau.

16. Kokios įtakos sprendimams turi Lietuva? Net 80 proc. visų ES Tarybos sprendimų priimama bendru sutarimu, t. y. net nebalsuojant, o tik tada, kai šalys tarpusavyje galutinai susitaria dėl bendro sprendimo.

17. Kokios įtakos sprendimams turi Lietuva? „Būdama nuosekli ir patikima, turėdama pagrįstus reikalavimus, ieškodama koalicinių partnerių – šalių, turinčių panašius interesus ir panašią patirtį, – kiekviena valstybė gali pasiekti, kad bent jau kai kurie jos interesai patektų į ES politinę darbotvarkę“. VU TSPMI dėstytojas Mindaugas Jurkynas Pavyzdys – Lietuvai labai jautrus energetinio saugumo klausimas. Daugiausia Lietuvos pastangomis jis buvo įrašytas į Lisabonos sutartį ir tapo oficialios ES politikos tikslu.

18. Klausimas klasei Ar naudingi bendri ES įstatymai? Kodėl?

19. Kaip ES priimami teisės aktai? http://www.youtube.com/watch?v=ypMvDKW5qm0

20. Kodėl kai kurie Lietuvos gyventojai neremia narystės Europos Sąjungoje? Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenys, 2013 m.

21. ES įtaka ekonomikai

22. ES parama

23. 2007-2013 m. Gauta ES struktūrinės paramos ~23,5 mlrd. Lt Gauta kitos ES paramos ~13,3 mlrd. Lt Sumokėta ~6,5 mlrd. Lt

24. 2012 m. eksportas į kitas ES šalis sudarėdaugiau nei 60% viso Lietuvos eksporto – iš viso daugiau nei 48 milijardus LTL.

25. Kodėl Europai yra svarbu vienytis ekonomiškai? • Kuo didesnė vieninga rinka, • tuo joje geriau galima pasinaudoti gamybos masto ekonomija, • tuo stipresnė konkurencija šalies viduje ir pigesnė, įvairesnė ir kokybiškesnė prekių gamyba; • tuo daugiau ir galingesnių gamybos klasterių. • REZULTATAS: didėja Europos tarptautinis konkurencingumas ir Europos gyventojų gerovė Iš Vytauto Snieškos, KTU profesoriaus, pranešimo, 2014 m. vasaris

26. Narystė ES yra veikiau gerai, nes  vykstant ekonomikos ir politikos globalizacijos procesams pasaulyje, vieningas Europos šalių blokas yra labai svarbus sėkmingai tarptautinei konkurencijai. • Bendri, koordinuoti veiksmai gali padėti tolygiai vystyti ES valstybes nares, tačiau tam reikia bendrų pastangų visoje Europoje, tačiau tai vis dar kelia daug problemų. Iš Vytauto Snieškos, KTU profesoriaus, pranešimo, 2014 m. vasaris

27. Kodėl kai kurie Lietuvos gyventojai neremia narystės Europos Sąjungoje? Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenys, 2013 m.

28. Pasitenkinimo gyvenimu pokyčiai Eurobarometro duomenys

29. Kodėl kai kurie Lietuvos gyventojai neremia narystės Europos Sąjungoje? Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenys, 2013 m.

30. Klausimas klasei Ką manote apie emigraciją?

31. Emigracija Šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra didžiausi Europos Sąjungoje. Per 22 nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 769 tūkst. asmenų, arba apie penktadalis Lietuvos gyventojų (2011 m. surašymo duomenys). Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, Lietuvos atveju dideli emigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, „nuteka“ protai. Iš Vytauto Snieškos, KTU profesoriaus pranešimo, 2014 m. vasaris

32. Tikėtina, kad emigrantų skaičiaus neproporcingam augimui 2010 m. ir 2011 m. įtakos turėjo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl savo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę deklaravo ir ankstesniais metais išvykę migrantai. Lietuvos statistikos departamento duomenys

33. Emigracija 2012 m. emigracijos mastai mažėjo (palyginti su 2010 m. ir 2011 m.), tačiau,palyginti su 2006–2009 m., vis dar išliko dideli. Atvykstančiųjų į Lietuvą skaičius augo. 2012 m. į Lietuvą atvyko apie 20 tūkst. asmenų. Didžioji dauguma (87 proc.) atvykstančiųjų buvo grįžtantys Lietuvos piliečiai. Užsieniečių į Lietuvą atvyko apie 2.5 tūkst. Tikėtina, kad atsigaunant ekonomikai 2013 m. didės tiek grįžtančių lietuvių, tiek užsieniečių srautai. Iš Vytauto Snieškos, KTU profesoriaus pranešimo, 2014 m. vasaris

34. Klausimas klasei Kaip spręsti emigracijos klausimą? Uždaryti sienas ir uždrausti piliečiams išvykti? Gerinti Lietuvos socialines ir ekonomines sąlygas? Ar...?

35. Klausimas klasei Ar suderinamos lietuviškos ir europietiškos vertybės? Kodėl?

36. Ką mano Svaras? http://www.youtube.com/watch?v=NOmIDvqMOtg

37. Ką mano „Biplan“ nariai? http://www.youtube.com/watch?v=rPO5Pf4L-n0#t=57

39. Lietuvos atstovai ES institucijose

40. Europos Parlamentas (EP) • Svarsto ES teisės aktus ir kartu su ES Taryba juos priima. • Tikrina kitų ES institucijų darbą, visų pirma,EuroposKomisijos, siekdamas užtikrinti, kad jos veiktų demokratiškai. • Svarsto ES biudžetą ir kartu su ES Taryba jį priima.

41. Lietuvos atstovai ES institucijose: EP Lietuvoje Europos Parlamentas (EP) renkamas pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemaivienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems pasirinkto sąrašo kandidatams. Mandatai gali būti skirti partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Galutinė išrinktų kandidatų eilė nustatoma pagal pirmumo balsus. Šių metų gegužės 25 d. vyksiantys rinkimai Lietuvai bus jau treti. Šiuo metu Lietuva turi 12 atstovų EP, o šiais metais dėl tam tikrų sutarčių taisyklių ir didėjančio ES narių skaičiaus jų bus renkama 11.

42. Europarlamentarai pagal politines pažiūras priklauso skirtingoms EP frakcijoms: Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė – 4 lietuviai. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija – 3 lietuviai. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija – 2 lietuviai. Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ – 2 lietuviai. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija – 1 lietuvis.

43. Europos Komisija (EK) EK atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji prižiūri ir įgyvendina ES politiką tokiais būdais: • Siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir ES Tarybai. • Administruoja ES biudžetą ir skiria lėšas. • Kartu su ES Teisingumo Teismu užtikrina ES teisės įgyvendinimą. • Atstovauja ES tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, derėdamasi dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

44. Lietuvos atstovai ES institucijose: EK • EK sudaro 28 Komisijos nariai, po vieną iš kiekvienos šalies narės. Europos Komisijos narius skiria pati šalis, kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą sritį. • 2009–2014 m. Lietuvos eurokomisaras – buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta. EuroposKomisijoje jis atsakingas už muitus ir mokesčius.

45. Europos Komisija Europos Komisijai dirbti padeda: • administracija (Generalinis sekretoriatas, Teisės tarnyba, Eurostatas ir kt.); • kiti jos darbuotojai – administratoriai, teisininkai, ekonomistai, vertėjai raštu ir žodžiu, sekretoriai ir kt., dirbantys EuroposKomisijos padaliniuose, kurie vadinami generaliniais direktoratais (GD); • Europos Komisija turi atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje.

46. Lietuvos atstovai ES institucijose: ES Taryba • Priima ES teisės aktus • Koordinuoja ES valstybių narių bendrąsias ekonomikos politikos kryptis • Pasirašo ES ir kitų valstybių susitarimus • Tvirtina metinį ES biudžetą • Formuoja ES užsienio ir gynybos politiką • Koordinuoja valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą.

47. Lietuvos atstovai ES institucijose: ES Taryba Į ES Tarybos posėdžius renkasi visų ES šalių ministrai, kad priimtų teisės aktus ir koordinuotų politiką. Europos Sąjungos Tarybos nereikėtų painioti su šiomis institucijomis: • Europos Vadovų Taryba – kita ES institucija, į kurios posėdžius ESšaliųvadovai (prezidentai arba premjerai) susirenka maždaug keturis kartus per metus, kad aptartų ES politinius prioritetus; • Europos Taryba– ne ES organas. Tai 47Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacija, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija, įsteigta 1949 m. Jai priklauso ne tik ES narės.

48. Lietuvos atstovai ES institucijose: ES Taryba Kas yra ES Tarybos nariai? Nuolatinių narių nėra. Į kiekvieną ES Tarybos posėdį visos šalys siunčia ministrus, atsakingus už aptariamą politikos sritį, pavyzdžiui, Lietuva siunčia aplinkos ministrą V. Mazuronį į posėdį, kuriame aptariami aplinkos klausimai. Tas posėdis bus vadinamas Aplinkos taryba.

49. Iš viso įvairiose ES institucijose dirba apie 600 lietuvių.