Australija

1. Australija

2. Australija yra Australijos žemyne • plotas 7 614 500 kv.km. • gyventojų skaičius 19 913 144 • sostinė Kanbera • didžiausias miestas Sidnis • Urbanizacija 90%.

3. Australija yra mažiausias pasaulio žemynas. • Jos pakrantės mažai raižytos. • Vingiuotesnė šiaurinė pakrantė, kurioje yra Karpentarijos įlanka ir Keip Jorko pusiasalis. • Australijos pakrantes skalauja Indijos ir Ramiojo vandenyno vandenys. • Palei šiaurės rytų pakrantę tęsiasi Didysis barjerinis rifas. • Tai 2012 km. ilgio koralų telkinys. • Rifai auga tik švariame seklumų vandenyje, kurio temperatūra ištisus metus būna ne žemesnė kaip 20 laipsnių C.

4. Australija susideda iš šešių valstijų (Naujasis Pietų Velsas, Kvinslandas, Pietų Australija, Tasmanija, Vakarų Australija, Viktorija). • 18a pabaigoje Australija tapo Britų kolonija, kur gabeno nusikaltėlius kaip į tolimą ir sunkiai pasiekiamą žemę (tais laikais kelionė laivu trukdavo labai ilgai).

5. Šiuo metu šalies aukščiausias postas priklauso generalgubernatoriui, kadangi įeina į Britų Sandraugą, tai kaip ir įprasta Australijos karalienė yra Britanijos Karalienė. • Šalies ekonomika labai gerai išvystyta, didelę dalį pinigų valstybės biudžetas gauna iš turizmo, kadangi daugybė žmonių iš viso pasaulio, nepaisant nemažo atstumo, atvyksta pasigrožėti išskirtiniais Australijos kraštovaizdžiais bei tik jai būdinga augalija ir gyvūnija.

7. Vietiniai Australijos gyventojai - aborigenai. Tai juodaodžiai žmonės, atkeliavę iš Azijos maždaug prieš 40 000 metų, kada sausumos tiltas jungė Australiją su N. Gvinėja. Atvykus Europiečiams aborigenai dar gyveno akmens amžiaus sąlygomis.  Jie nedirbo žemės, neaugino gyvulių, nestatė namų - kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kad išvengtų sausrų. Aborigenai medžiojo, žvejojo, rinko laukinius augalus ir vabzdžius, mokėjo sukurti laužą. Svarbiausi ginklai buvo medinės ietys, akmeniniai kirviai ir bumerangai. Aborigenai nevilkėjo drabužių, o vėsias naktis praleisdavo įsikasę į smėlį. Australijos čiabuviai garbino augalus ir gyvūnus, laikė juos šventais. Atvykus europiečiams, jie buvo išstumti iš pakrančių į dykuminius rajonus. 19 - 20 a. aborigenų labai sumažėjo. Daugelis jų mirė nuo Europietiškų ligų, bado ir priespaudos. Vietiniai gyventojai

9. Klimatas • Nedidelį žemyną supa vandenynai, tačiau didesnėje jo dalyje kritulių iškrenta labiau mažai. • Taip yra todėl, kad Australijoje ties 30◦ p. pl. Aukšto slėgio sritis, kuri ir lemia sausą klimatą (pasatai). • Tik apie 10% visos Australijos teritorijos gauna daugiau nei 1000 mm kritulių per metus. • Didžiojoje šalies dalyje iškrinta mažiau nei 500 mm kritulių. • Didysis vandenskyros kalnagūbris yra natūrali kliūtis krituliams, kuriuos atneša oro masės iš Ramiojo vandenyno.

10. Dėl rytų Australijos šiltosios srovės poveikio ore susikaupia dar daugiau drėgmės ir rytiniuose jo šlaituose iškrinta apie 100 mm kritulių. • Oro masės persirisdamos per kalnagūbrį, daug tos drėgmės netenka. • Vakariniuose šlaituose kritulių būna iki 500 mm. • Oro masės keliaudamos dar toliau į vakarus, įšyla, tampa dar sausesnėmis. • Centrinėje Australijoje per metus iškrinta tik apie 50 mm kritulių.

11. Šiaurinėje Australijos dalyje vasarą vyrauja pusiaujo oro masės, tuomet čia keturis mėnesius gausiai lyja, o žiemą nusistovi atogrąžų oro masės ir tada kritulių iškrinta mažai. • Ties Tasmanijos sala, taip pat pietryčių ir pietvakarių Australijoje žiemą vyrauja žemo slėgio sritis. Jūrinės oro masės atneša drėgmės. Žemyno pietvakariuose vasara sausa, žiema vėsoka ir lietinga. Pietryčiuose ir Tasmanijos saloje lyja ištisus metus. • Sausio mėn. +30C izoterma juosia visą centrinę ir vakarinę dalį ir šiaurės pietus. Centriniai Australijos rajonai nepalankūs žmonių sveikatai dėl oro sausumo, o šiauriniai rajonai - dėl oro drėgnumo sezoninių liūčių metu.

12. Kritulių kiekis tiesiogiai lemia upių tinklą ir jų vandeningumą. • Australija yra sausringiausias gyvenamas (Antarktida nuolatinių gyventojų neturi, taigi ir interpretuojamas kaip negyvenamas) žemynas žemėje, joje labai mažai upių. • 60% vidinių žemyno rajonų visai neturi nuotėkio. • Kai kur yra laikinos upės krykai, kurios prisipildo vandeniu tik po liūčių, o po kiek laiko dalis vandens susigeria, kitas likęs išgaruoja.

13. Tik rytinėje Australijos dalyje teka neišdžiūstanti Murėjaus (Mario) upė su už jį ilgesniu intaku Darlingu. • Šios upės teka iš Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio. • Šiaurinėje ir šiaurvakarinėje Australijos dalyje taip pat yra neišdžiūstančių, trumpų upių. • Laivai gali plaukioti tik kai kuriomis upių atkarpomis ir neištisus metus.

14. Didžiausias Australijoje ežeras yra Ero. • Jo vandens lygis svyruoja: po liūčių pakyla o per didesnes sausras kartais visai išdžiūsta. • Dauguma ežerų druskingi, nes neturi nuotėkio. • Australija seniai atsiskyrė nuo kitų žemynų ir taip atsirado vandens kliūtis augalams iš Azijos bei kitų žemynų patekti Australiją. • Prie to prisidėjo ir Australijos vidinių sričių sausringumas, taip pat trukdęs augalijai migruoti į pietus.

15. Australijoje gausu endemikų - augalų būdingų tik Australijos žemynui. • Australijoje nėra kilusių kultūrinių augalų ir naminių gyvulių. • Žiaurės ir žiaurės rytų Australijoje vyrauja drėgnas ir karštas klimatas, auga amžinai žaliuojantys atogrąžų miškai. • Paplitę eukaliptai, palmės, bambukai, araukarijas, lianos, mediniai paparčiai. • Į pietus endemikų daugėja.

17. Vidurinėje ir pietinėje Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio dalyje ir Tasmanijos saloje auga eukaliptai, mediniai paparčiai ir bukai. • Kai kurių rūčių eukaliptai savo dydžiu beveik prilygsta šiaurės Amerikos sekvojoms. • Eukaliptai užauga iki 140 m., o kamieno storis siekia iki 9m.

18. Jų šaknys pasiekia net 30 m gylį ir lyg siurbliai siurbia vandenį, todėl ties eukaliptų miškais būna žemesnis gruntinių vandenų lygis ir kiti augalai negali augti. • Eukaliptų mediena gera statybinė medžiaga. • Iš viso yra apie 600 eukaliptų rūšių.

19. Einant į žemyno gilumą mažėja kritulių, miškai pamažu pereina į savaną, tarp aukštų žolių auga pavieniai eukaliptai, kazaurinai, buteliniai medžiai, kaupiantys drėgmę kamienuose, mažai lapų turinčios akacijos, liūčių metu žydinčios geltonais žiedais. Iš viso yra apie 500 akacijų rūšių ir net 400 iš jų sutinkamos tik Australijoje.

20. Pusdykumėse auga skrebai - labai tankūs krūminių eukaliptų, kazaurinų ir akacijų sąžalynai. Smėlynuose auga aukšta kietalapė ir dygi žolė spinifeksas. • Visiškai be gyvybės dykumų Australijoje nėra daug. Po gausių liūčių sužaliuoja Efemeriniai augalai - jie sudygsta, sužaliuoja ir subrandina sėklas labai greitai, o per sausras nunyksta. Žemyno šiauriniuose pakraščiuose veši kietalapiai augalai - daugiausia eukaliptai.

22. Miškai Australijoje užima tik 13% visos teritorijos, o 58% žemyno teritorijos tinka natūralioms ganykloms. • Australijos gyvūnija taip pat endeminė. Būdingiausi gyvūnai yra sterbliniai. Jie veda labai mažus jauniklius. Patelės vėliau juos dar ilgai nešioja sterblėje. Tai kengūros, koalos, vambatai ir kiti. • Iš šikšnosparnių labai paplitę "skraidantieji šunys", mintantys vaisiais - jų antpuoliai daro didelę žalą sodams.

23. Gausu įvairių rūšių paukščių: papūgos kakadu, juodosios gulbės, rojaus paukščiai, lyrauodegiai, stručiai emu, kazuarai. • Labai paplitę ropliai - krokodilai, gyvatės. • Įdomios dvikvapės žuvys, gyvenančios išdžiūstančiose upėse. Jos kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, o upėms išdžiūvus deguonį ima iš oro.

25. Naudota literatūra: • Asmeniniai konspektai • www.google.com • www.rimutija.com • www.geografija.lt Darbą atliko: Kauno Santaros gimnazijos, VU partnerės 4b gimnazinės klasės gimnazistė Agnė Gredeckaitė Darbo vadovė: geografijos mokytoja Laura Adomonytė