ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIAUS VYSTYMOSI IR PLĖTROS APŽVALGA

1. Valdas Lukoševičius ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIAUS VYSTYMOSI IR PLĖTROS APŽVALGA

2. Centralizuotos šilumos tiekimas

3. Šilumos pardavimas

4. Lietuvos CŠT įmonėse instaliuotašilumos generavimo galia

5. Lietuvos CŠT įmonėse instaliuotų katilų skaičius

6. Pokyčiai šilumos gamybos šaltiniuose • Sustabdyta garo gamyba – nebeveikia terminiai deaeratoriai, naujose VŠK jų nėra. • Žymiai sumažėję apkrovimai – senieji katilai per dideli. • Papildymo vandens apdorojimas minimalus: natrio katijonavimas ir cheminė deaeracija. • Neefektyviai kontroliuojama vandens kokybė ir koroziniai procesai. • Kai kurie senieji katilai ir kaminai dirba “kondensaciniu” režimu ir intensyviai ardomi. • Neįdiegtos šiuolaikinės antikorozinės technologijos.

7. Pagrindinių kuro rūšių vidutinės svertinės kainos 1996 – 2005 m. ir 2006 m. prognozė

8. Medieną deginančių katilų, įrengtų CŠT įmonėse, galia, MW

9. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus kuro balanso struktūra, proc.

10. Lyginamosios kuro sąnaudos, kg(tne)/MWh

11. Išlaidos elektrai ir vandeniui centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje mln. Lt

12. Lyginamosios kuro sąnaudos

13. Kondensacinio ekonomaizerio, eksploatuojamo Utenos ŠT, ekonomika • Investicija: 2373000 LTL • 2005 m. pagaminta KE šilumos: 18203 MWh • 2005 m. pagaminta šilumos viso: 165482 MWh • Šilumos generavimo KE savikaina: 7,0 Lt/MWh • Šilumos gamybos Utenos ŠT kaina: 71,5 Lt/MWh • Atsipirkimas 2005 m kainomis: 2,3 m. • Atsipirkimas su LAAIF subsidija: 1,5 m.

14. KURO KAINŲ AUGIMO POVEIKIO SUŠVELNINIMAS • Efektyvus kuro panaudojimas. Lietuvos CŠT sektoriuje svyruoja 88 – 116 kg ne /MWh š • Kuro atsargų kaupimas, įsigyjant minimaliomis kainomis. • Kuro balanso optimizavimas ir diversifikavimas. • Naujos technologijos įrenginių diegimas katilinėse.

15. Šilumos perdavimo nuostoliai Lietuvoje

16. Naudingas šilumos pardavimas 2005 m.

17. Termofikacinių tinklų charakteristikos

18. CŠT įmonių šilumos perdavimo nuostoliai

19. Termofikacinių tinklų fizinis atnaujinimas ir plėtra

20. Investicijos ir remontas šilumos perdavime

21. Naujai įrengti ir renovuoti tinklai 2003 – 2005 m.

22. Termofikacinių tinklų atnaujinimo ekonominės pasekmės • 2003 metais bendras sąlyginis termofikacinių tinklų ilgis sudarė 4525,79 kms; • Tinklų atnaujinimo poreikis ~ 90 %; • Investicijos, reikalingos sąlyginiokilometro (DN100) atnaujinimui siekia 840 tūkst. Lt/kms. • Bendras investicijų poreikis dešimčiai metų – 3421,5 mln. Lt.2005 metais investuota – 81,89 mln. Lt. • Amortizacinių atskaitymų padidėjimas – 114,05 mln. Lt/m. • Technologinių nuostolių sumažėjimas – 50 mln. Lt/m. • Atnaujinus tinklus, centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos, lyginant su 2005 metais padidėtų 7,4 %. • Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina išaugtų 7,05 %.

23. PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS • Panaikinus garo gamybą nebenaudojami deaeratoriai. • Deaeracija tik cheminė ir prastai kontroliuojamas O2 lygis papildymo ir tinklų vandenyje. • Kai kuriuose objektuose nebenaudojamos jokios antikorozinės priemonės. • Tinklų vamzdynų vidinė korozija – lėtas, bet visuotinas procesas – gali sunaikinti didžiulį CŠT turtą. • Būtina griežtinti tinklų, vandens antikorozinės kontrolės priežiūrą ir investuoti į CŠT ir vartotojų įrenginių ilgaamžiškumo užtikrinimą.

24. Centralizuoto šilumos tiekimo ekonominė raida

25. Centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina ir vidutinė kaina 2000 – 2005 m

26. Centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina ir vidutinė kaina pagal šilumos tiekėjų grupes 2005 m.

27. Investicijų apimtys mln. Lt ir jų vykdymas 2004 – 2006 m.

28. Investicijų lygis (Lt/MWh realizuotos šilumos) savivaldybių bei privačių operatorių valdomose šilumos tiekimo įmonėse

29. IŠVADOS • Lietuvos CŠT sektorius 2000-2005 m. stabilizavo savo veiklą ir perėjo į ekonominiais principais pagrįstą ūkininkavimą; • Dėl kuro kainų šuolio ir kainų nustatymo didės pajamų ir sąnaudų neatitikimas; • Investicijų apimtis būtina didinti tinklų atnaujinimui, kogeneracijos plėtrai, efektyvumui didinti.