Laisvė ir atsakomybė

1. Laisvė ir atsakomybė Medžiagą parengė: Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos vyr. mok. Petras Kajokas

2. Sokrato provokacija laisvės tema: atspėk, kuris nėra vergas?!

3. Sąvokos: 1. Provokacija - tai veiksmas, elgesys, žodis, kurie skatina žmogų pasielgti taip, kaip iš anksto suplanavo kiti, jam nesitikint; iššaukti tam tikrus elgesio, charakterio bruožus, kurių žmogus neparodo; iššaukti tai, ko pats nesitiki; sumodeliuoti situaciją taip, kaip reikalinga tam, kuris provokuoja.

4. Sąvokos 2. Spekuliatyvus – nesiremiantis patyrimu, šiek tiek išgalvotas; pasakymas ar nutylėjimas, sumodeliavimas situacijos, veiksmo, norint „ištraukti“ iš žmogaus tam tikrus dalykus. 3. Demonas – vidinis balsas; pagalba, kurią dievybė teikia žmogui; paslaptingos ydos, kurios padėdamos ar trukdydamos kišdavosi į žmonių gyvenimą. 4. Gimnazijus - įvairioms sporto rūšims skirta aikštė ar pastatas su didžiuliu kiemu, salėmis ir maudyklėmis; tai sporto aikštynas, kūno lavybos mokykla.

5. Sąvokos 5. Portikas - pastatas su kolonomis šonuose; atviras pastato prieangis su kolonomis. 6. Atėnė – graikų karo ir išminties deivė. 7. Nieko, visai nieko nežinojimas – apibrėždamas savo nežinojimą, parodo savo žinojimą, o taip pat parodo, kad pažįsta ir pats save. Parodo, jog geba atpažinti žinojimo stygių, vadinas, turėjo žinojimo sampratą ir kriterijų. ( Sokratas: Žinau, kad nieko nežinau“.)

6. Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti spekuliatyvines naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono.

7. Gatvės buvo tuščios, aikštėse nė gyvos dvasios, dori atėniečiai dirbo visuomenei naudingą darbą, vieni lipdė puodus, kiti prekiavo, treti mankštinosi gimnazijoje, ketvirti mokėsi karybos meno, o penkti... penkti slėpėsi nuo Sokrato, nes tas buvo gerokai visiems įkyrėjęs.

8. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu ir prašo sustoti. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį neregėtais drabužiais, ir nusprendė, kad tai svetimšalis; ne tik dėl drabužių, bet ir dėl to, kad anas nepabūgo šnekėtis su juo – Sokratu.

9. Iš tikrųjų tai buvo persas, atvykęs į Atėnus prekiauti, bet pakliuvęs į keblią padėtį. Kažkoks Nikomachas pasiūlęs jam pirkti keturis vergus, pasižyminčius labai dideliu protu, išsimokslinusius ir net, kaip buvo šnekama, išmintingus.

10. Tačiau vergų šeimininkas, ketindamas parodyti jų mokytumą ir nulupti kuo didesnę kainą, sugalvojęs gudrybę: šalia vergų pasodinęs laisvąjį ir leidęs visiems užduoti tik po vieną klausimą. Jeigu iš atsakymų pirklys teisingai atspėsiąs, kuris iš penkių esąs laisvasis, o kurie – vergai, galėsiąs imti vergus beveik dykai, o jeigu ne, turėsiąs mokėti didelius pinigus.

11. Vergai – ne tik mokyti (kaip šnekama), bet ir labai gražūs, o jis, svetimšalis, esąs aistringas vyriško grožio gerbėjas. Štai jis jis ir prašąs Sokrato pagelbėti žadėdamas dosniai atsilyginti. Sokratas sutiko, ir ne dėl atlyginimo, o iš neturėjimo ką veikti.

12. Prisiartinęs prie penkių vyrų, sėdėjusių portiko pavėsyje, jis prabilo taip: „Vakar buvo žemės drebėjimas ir sugriovė Atėnės šventyklą. Kas ją atstatys, kas iškals naują dievų altorių, kad nekristų ant mūsų galvų nemirtingųjų rūstybė? Kas tai padarys?“

13. Pirmasis atsakė:„Dievas“. Ir Sokratas atidavė vergų pirkliui.

14. Antrasis tarė: „Imperatorius“. Ir tas buvo atiduotas svetimšaliui.

15. Trečiasis sumurmėjo: „Valstybė“. „Tai vergas, pasiimk jį“, - tarė Sokratas.

16. Ketvirtasis šnipštelėjo: „Mokslas“.Penktasis atsakė: „Aš“.

17. Tada Sokratas pakuždėjo svetimšaliui į ausį: „Imk ir ketvirtąjį, o penktasis tegu lieka su manimi. Jis – laisvas žmogus“.

18. Nudžiugęs azijietis nusivarė savo prekę, o Sokratas pasitrynė rankas, čiupo penktąjį už juostos ir gerą pusdienį jam aiškino, kas yra dorybė ir kaip jis pats nieko, visai nieko nežinąs nei apie dievus, nei apie mirtinguosius.

19. Ištrūkęs penktasis nubėgo statyti dievų altoriaus. O Sokratas stovėjo pakėlęs kairią koją ir laukė, kol prabils jo demonas.

20. Tekstas paimtas iš: Šliogeris A. „I pauzė“// Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. Vilnius: Mintis, 1990. P. 193-194

21. Atsakyki: 1. Kaip Sokratas susivokė, kuris iš penkių vyrų yra ne vergas, o laisvasis? 2. Koks laisvės santykis su pareiga ir atsakomybe?

22. Pažiūrėki į paveikslėlį ir atsakyki: Kuris iš penkių yra laisvasis? Kodėl? Pagal ką sprendi?

23. Šv. Raštas “Jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. Juk visas įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį(...) Aš sakau: gyvenkite Dvasia (...) Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas” (Iš laiško Galatams)

24. Šv. Raštas “Juk jūs tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra (...) nei vergo, nei laisvojo (...) (Iš laiško Galatams)

25. Šv. Raštas “Darykite gera, ne bloga, tada jūs gyvensite”. (Am 5,14)

26. “Laisvė – gyvybės alsavimas”.(Alfred Delp) Žmogaus gyvenime nuolat reiškiasi įtampa tarp laisvės ir priklausomybės. Viena vertus, žmogus nuo gimimo yra surištas su atitinkamu “pasauliu” ir jo dėsniais.

27. Kita vertus, jis nuo pat pradžios ima šį “pasaulį” keisti savo laisvais sprendimais. Galimybė sukilti, išeiti, išbandyti kitus kelius, kurti gyvenimą pagal savo nuostatus suprantamos kaip laisvė. Viskas, kas žmogui kliudo, jį sulaiko, iš jo reikalauja, kasdienė būtinybė ir potvarkiai dažnai išgyvenama kaip nelaisvė ir suvaržymas.

28. Laisvė Tačiau yra dar ir vidinė laisvė, kylanti iš pareigos priėmimo. Ši laisvė neklausia: nuo ko aš noriu būti laisvas? Ji kelia klausimą: kuriam tikslui man duota laisvė? Taip žmogus pradeda gyventi ne vien sau, bet ir kitiems. Savo galimybes jis panaudoja kitų labui.

29. Laisvė Poetas Matthias Claudius rašė savo sūnui Johanui: “Ne tas yra laisvas, kas daro, ką nori, bet tas yra laisvas, kas nori daryti, ką privalo.” Taigi, laisvė –visą gyvenimą trunkantis mokymasis, ji turi būti nuolat ieškoma ir kuriama. Tai įmanoma tik tada, kai žmogus yra pasiruošęs imtis atsakomybę už save ir pasaulį.

30. Užduotys: 1. Kokios vergijos pavojų sutinkame mūsų visuomenėje? 2. Nupieškite priešingybes : Laisvė ir priklausomybė.