Tema

1. Tema KREIPTIS AR NESIKREIPTI ? – ŠTAI KUR KLAUSIMAS... ( Medicinos personalo aplaidumas kriminologiniu aspektu)

2. Elgesys – tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą. J.V. Gėtė

3. Kriminologinė problematika Pastaruoju metuvisuomenė plačiai diskutuoja apie žalą, sukeliamą medicinos personalo aplaidžiais veiksmais. Galbūt dažnos situacijos ir liktų tik diskusijų objektais, jei ne nusikalstamos veikos požymiai, atsispindintys medikų veiksmuose…

4. Kriminologinio tyrimo tikslai: • nustatyti medicinos personalo aplaidumo kaip kriminologinio reiškinio dažnumą ir paplitimą; • išsiaiškinti gydytojų aplaidumo priežastis; • sužinoti, kokią įtaką šis reiškinys turi visuomenės pasitikėjimui sveikatos apsaugos sistema; • nustatyti galimus šio reiškinio kontrolės būdus ir priemones.

5. Metodai: • individuali apklausa remiantis atsitiktinių respondentų nuomone (anketavimas); • pokalbis su medicinos personalo atstovu (interviu); • dokumentų analizė; • lyginamoji analizė (tyrimo rezultatų ir oficialios statistikos palyginimas).

6. Gydytojo pareigos apibūdinimas Anglijos teismų praktikoje: • “Jei asmuo laiko save turinčiu specialius sugebėjimus ir žinias, ir pacientą, kuris kreipėsi į jį, priima kaip turėdamas tokius specialius sugebėjimus ir žinias, o pacientas sutinka su siūlomu gydymu, gydytojas turi pareigą šį pacientą gydyti apdairiai, rūpestingai, kruopščiai, naudodamas savo žinias ir sugebėjimus. Nėra būtini nei sutartiniai santykiai, nei kad paslaugos būtų atlyginamos” Šaltinis: Kennedy I., Grubb A. Medical Law: Text with Materials.2 hd Ed. London, etc, 1994, p. 400

7. Gydytojo pareigos apibūdinimas Prancūzijos teismų praktikoje: • “Gydytojas įsipareigoja ne išgydyti pacientą, bet suteikti medicininę pagalbą sąžiningai ir atidžiai, atsižvelgdamas į medicinos mokslo pasiekimus ir progresą”

8. Gydytojo pareigos apibūdinimas Lietuvos teismų praktikoje: • “Gydytoją ir pacientą sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis”

9. Teisinės gynybos būdai • Gydytojų aplaidumo klausimus reglamentuoja tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės normos. • Civilinėje teisėje reiškiami ieškiniai dėl deliktinės gydytojų atsakomybės. • Baudžiamoji atsakomybė gali kilti remiantis šiais straipsniais: • 132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas; • 137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; • 139 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; • 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

10. LR civillinis kodeksas6.250 straipsnis. Neturtinė žala 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

11. “Veika, padaryta neteisėtais medikų veiksmais” LAT nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-556/2005 ) “Neteisėtumas <...> gali pasireikšti teisėje nustatytos pareigos nevykdymu, veiksmų, kuriuos draudžia teisė, atlikimu ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. <...> vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. <...> teismai <...> privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai. “

12. ANONIMINĖS ANKETOS KLAUSIMAI IR REZULTATAI

13. ANKETA Amžiaus grupė: • 15-20m. • 21-30 m. • 31-40 m • 41-50 m. • 51-60 m. • 61 ir daugiau_______(tinkamą įrašyti)

14. N=152;P=9,8%

15. Mes pasistengėme apklausti įvairaus amžiaus žmonių, kad gauti rezultatai būtų kuo tikslesni.Susumavę apklaustųjų amžių, pastebėjome, kad 75% respondentų patenka į intervalą tarp 30 ir 60 metų. Kita vertus, natūralu, kad jų nuomonė yra mums svarbiausia: pirma, tai jau brandūs žmonės, įsitvirtinę gyvenime ir turintys savo įsitikinimus, antra, jie dar galbūt nekenčia nuo įvairių senatvės ligų, kai lankymasis gydymo įstaigoje tampa kasdienybe.

16. Užimtumas: • moksleivis; • studentas; • dirbantis asmuo; • bedarbis; • pensininkas.

17. N=152, p=9,2%

18. Net 68 % respondentų yra dirbantys žmonės.Tai nestebina, žinant, koks respondentų amžiaus intervalas dominavo mums atliekant apklausą.

19. Ar dažnai lankotės sveikatos priežiūros įstaigose? • Labai dažnai – dažniau nei kartą per mėnesį; • Dažnai – maždaug kartą per mėnesį; • Kartą per du – tris mėnesius; • Kas pusmetį; • Rečiau nei kas pusmetį; • kita_____________________(tinkamą įrašyti)

20. N=152p=8,7 %

21. Kaip matyti iš apklausos rezultatų, dauguma respondentų gydymo įstaigose lankosi kas pusmetį ar net dažniau – bent kartą per du - tris mėnesius. Toks faktas nulemia dviejų skirtingų intereso pusių stipraus tarpusavio pasitikėjimo poreikį.Gautais duomenimis yra grindžiamas ir mūsų temos aktualumas.

22. Kokio lygmens sveikatos priežiūros įstaigose tenka lankytis dažniausiai? • Pirminio – pirminės sveikatos priežiūros centruose, vietinėse ambulatorijose; • Antrinio – ligoninėse; • Tretinio – universitetinėse klinikose (Vilniuje ir Kaune).

23. N=152,p=8,0%

24. Kaip vertinate šiandieninę sveikatos apsaugos sistemą? • Teigiamai; • Labiau teigiamai nei neigiamai; • Labiau neigiamai nei teigiamai; • Neigiamai; • Neturiu nuomonės.

25. N=152,p=9,7%

26. Lygiai pusė apklaustųjų nurodė, jog šiandieninę sveikatos apsaugos sistemą vertina labiau neigiamai nei teigiamai, o 23 % teigė ją vertinantys apskritai neigiamai. Susumavus rezultatus, gauname paradoksalų faktą – sveikatos apsaugos sistemoje, kur būtinas paciento tikėjimas gydytoju (kaip vienas iš veiksnių, lemiančių ligos gydymo eigą), egzistuoja beveik absoliutus pacientų nepasitikėjimo gydytojais faktas: neigiamai ir labiau neigiamai nei teigiamai sveikatos apsaugos sistemą šiandien vertina net 73 %, o visiškai patenkinti esama padėtimi yra vos 5 % apklaustųjų.

27. Ar, Jūsų manymu, esate nukentėjęs dėl gydytojų aplaidumo? • taip; • yra nukentėję šeimos nariai; • ne (pereikite prie 13klausimo).

28. N=152,p=10%

29. 52 % respondentų nurodė, jog patys, jų manymu, nėra nukentėję nuo aplaidaus gydytojų elgesio. Tačiau visgi net 48 % nurodė, jog buvo nukentėję arba patys, arba jų šeimos nariai, arba ir patys, ir šeimos nariai.Faktas, kad dėl aplaidaus medikų elgesio (veiksmų ar neveikimo) nukenčia net 48 % respondentų, iš tiesų verčia sunerimti: o gal būtina sveikatos apsaugos sistemos reforma?

30. Kokias pasekmes tai sukėlė? (galite pažymėti keletą variantų): • Fizinę žalą; • Materialinę žalą; • Moralinę žalą.

31. N=152,p= 9,7%

32. Apklausiamųjų, kurie buvo nukentėję nuo aplaidžių medikų elgesio, buvo prašoma įvardyti, kokią žalą jie patyrė: moralinę, materialinę ar fizinę. Tyrimas parodė, kad dominuoja moralinė (ją nurodė 29 % apklaustųjų) ir fizinė žala (24 %). Tačiau būtina atkreipti dėmesų į tai, kad net 16 % respondentų teigė patyrę tiek moralinę, tiek fizinę žalą kartu. 9% nurodė patyrę ir moralinę, ir materialinę žalą kartu.Net 11 % mano patyrę ir fizinę, ir moralinę, ir materialinę žalą.

33. Jei nesikreipėte, ar žinotumėte, kur, į ką kreiptis? _____________________( įrašykite).

34. N=152,p=9,8%

35. Nerimą kelia tai, kad net 63% respondentų nežinotų, kur ir į ką kreiptis, nukentėjus nuo aplaidaus medikų elgesio.14% apklaustųjų mano, kad tokiu atveju reikėtų kreiptis į kitą gydytoją.

36. Kaip manote, kas lemia gydytojų aplaidumą? • Nepakankama kompetencija; • Motyvacijos stoka dėl mažų atlyginimų; • Tai lemia per didelis darbo krūvis; • Įpratę veikti rūpestingai tik už „kyšį“; • kita_____________________(tinkamą įrašyti).

38. 39 % apklaustųjų mano, jog gydytojai yra aplaidūs vien dėl to, kad negauna “kyšio”. Po lygiai pasiskirsto ir kitos dvi priežastys:22% respondentų mano, kad gydytojų aplaidumą lemia per didelis darbo krūvis, o vos procentu daugiau apklaustųjų teigia, kad pagrindinė gydytojų aplaidumo darbe priežastis – motyvacijos stoka dėl mažų atlyginimų.Apklaustieji buvo aktyvūs ir patys paminėjo ne vieną priežastį: atsakomybės stoka, patirties stoka, lygiagretus vertimasis privačia mediko praktika greta einamų pareigų, taip pat gydytojų stygius mažesniuose miesteliuose.Į lentelę išskyrėme tik daugiau nei vieno respondento nurodytas priežastis.

39. Kaip manote, kokių priemonių turi būti imtasi prieš gydytojų aplaidumą? • Numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė; • Medicinos įstaigos personalo griežtesnė kontrolė; • Atlyginimų didinimas; • Gydytojų skatinimas premijomis, priedais ir pan. • Kita _____________________( įrašykite).

41. Į klausimą, kaip reikėtų mažinti gydytojų aplaidumą darbe, net 32% nurodė, jog šis reiškinys taptų nebe toks dažnas, jei medikams būtų pakelti atlyginimai. Tiesa, buvo pastebėtas glaudus ryšys tarp respondentų amžiaus, profesijos ir siūlyto sprendimo, kas padėtų mažinti aplaidžių gydytojų skaičių: teisėsaugoje dirbantys asmenys nurodė, jog būtina griežtinti baudžiamąją atsakomybę, o jauniausioji amžiaus grupė mano, kad labiausiai padėtų griežtesnė personalo kontrolė medicinos įstaigos viduje. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad nepilnamečiai dažnai yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir susieti su jais tam tikru “pavaldumo” ryšiu.

42. STATISTIKA

43. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis dėl visuomenės pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema:2004 m. kovo mėn. – pasitikėjo 50%, nepasitikėjo 21%apklaustųjų;2006 m. balandžio mėn. – pasitikėjo 41,1%, nepasitikėjo 26,3% apklaustųjų.Įdomūs reitingai:www.pincetas.ltatliktų tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje didžiausią reitingą turi "Sveikatos ratas" Šeimos klinika, esanti Kaune.Ją teigiamai įvertino 86%  respondentų, tuo tarpu mažiausią reitingą turi Vilniaus GMP stotis, kurią teigiamai įvertino tik 35% pacientų.

44. Pastaruoju dešimtmečiu buvo pradėta sveikatos priežiūros sistemos reforma, kurios pagrindiniai elementai yra sveikatos draudimas ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija.

45. Sveikatos apsaugos sistema 2004 m. pabaigoje sveikatos apsaugos sistemą (be privačių ir kitų žinybų įstaigų) sudarė: 169 stacionarai (iš jų 30 - specializuotų, 66 - slaugos), 432 ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos (poliklinikos, pirminiai sveikatos priežiūros centrai, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo kabinetai, ambulatorijos) bei 868 medicinos punktai.

46. Gydytojų skaičius Per 15 metų gydytojų skaičius sumažėjo 1700. 2004 m. Lietuvoje buvo 13397 gydytojai arba 39,1/10 000 gyventojų. Licencijuotų šeimos gydytojų skaičius didėja (2005 m. sausio 1 d. buvo 1665 šeimos gydytojai).

47. Apsilankymų pas gydytoją dažnumas • Apsilankymų pas gydytojus skaičius per dešimt metų sumažėjo nuo 9,6 vienam gyventojui (1990 m.) iki 6,6 (2004 m.). • Tam įtakos galėjo turėti tikslesnė apsilankymų apskaita, griežtesnė ligonių kasų kontrolė. • 2004 m. statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojas 4,4 kartus apsilankė pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir 2,2 kartus pas gydytoją specialistą.

48. Kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigas • Lietuvoje gyventojų sergamumas yra vertinamas pagal jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas duomenis. Šie duomenys informatyvūs tik iš dalies, nes tokia registravimo metodika atspindi daugiau sveikatos priežiūros įstaigų darbų apimtis. • Per dešimt metų tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sergamumas didėjo. • Pastaraisiais metais sergamumo augimo tempai sulėtėjo.

49. Sveikatos priežiūros finansavimas

50. Sveikatos priežiūros finansavimas • 2004 metais valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos priežiūrai (valstybės ir savivaldybių biudžetai bei privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos) sudarė 2,65 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m., jos padidėjo beveik 19 proc., ir tai buvo pirmas per kelerius metus didesnis valdžios sektoriaus išlaidų sveikatai augimas. • Valdžios sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo bendrojo vidaus produkto mažėjusi nuo 1998 m., 2004 m. išaugo iki 4,3 proc. Valdžios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui 2004 m. buvo 771,5 lt.