Kaip ten bus toliau?

1. Kaip ten bus toliau? Detektyvo žanras

2. Kokia knyga vadinama detektyvine? Detektyvinis romanas – istorija, kurioje dažnai įvykdomas nusikaltimas, o herojai bando jį išaiškinti. Skaitytojas suintriguojamas, jam norisi skaityti toliau, įtemptai mąsto, o kaip gi ten bus toliau..?

3. Agatha Christie (1890 – 1976) – visiems žinomų klasikinių detektyvų apie Erkiulį Puaro, Mis Marpl ir daugelio kitų autorė. Dan Brown (1964) – kultinio “Davinčio kodo” bei kitų detektyvų autorius. Pasaulinio garso detektyvų autoriai

4. James Ellory (1948) - garsus amerikiečių detektyvų rašytojas ir eseistas. Sandra Brown (1948) - JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė.

5. Seras ARTŪRAS KONANAS DOILISSir Arthur Conan Doyle(1859 – 1930)

6. Biografija Anglijos prozininkas, detektyvo meistras, romanų apie Šerloką Holmsą autorius. Gimė Škotijos sostinėje Edinburge, menininko ir architekto šeimoje. Tėvas – Čarlzas Altamonas – buvo 22 m., kai 1855 m. vedė septyniolikmetę Mariją Foli. Ji aistringai mėgo skaityti ir puikiai pasakodavo įvairias istorijas. Mažajam Konanui tai paliko neišdildomų įspūdžių. Nors Konano tėvas ir buvo talentingas menininkas, tačiau nusigėrė ir šeimai kartas nuo karto tekdavo patirti nepriteklių. Doilių vaikas labai mėgo knygas, domėjosi viskuo, kas yra po saule. Mėgiamiausias jo autorius buvo Main Ridas, o knyga – Skalpų medžiotojai.

7. Turtingi šeimos klano atstovai devynmetį Artūrą išsiuntė mokytis ir įsipareigojo padengti visas su tuo susijusias išlaidas. Septynerius metus K.Doilis turėjo lankyti Choderio jėzuitų mokyklą Anglijoje. Mokymas rėmėsi fizinėmis bausmėmis – mušimu per rankas. Konanas dažnai buvo baudžiamas. Čia jaunasis kūrėjas suprato, kad turi talentą rašyti. K. Doilis kurdavo, o jo draugai susidomėję klausydavosi ir aistringai girdavo. 1876 m. Konanas tampa Edinburgo universiteto medicinos fakulteto studentu. Paskaitas jam skaitė dėstytojas Džozefas Belis, kuris rašytojui imponavo savo logika, išskirtiniu pastabumu, teisingomis išvadomis. Tai - būsimas Šerloko Holmso prototipas.

8. K. Doilis dirbo vaistininku, gydytojų padėjėju, asistentu. Keletą kartų per atostogas Reitono kaime asistavo gydytojui. Konanas daug skaitė ir po poros studijų metų nutarė pabandyti ką nors parašyti. 1879 m. pavasarį jis parašė trumpą apsakymą Sasaskos slėnio paslaptis, kurį išspausdino „Chamber’s Journal“. Apsakymą sutrumpino, bet autoriui užmokėjo tris ginėjas. Tai skatino rašyti toliau. Tolesnis rašymas nebuvo toks sėkmingas, bet vis tiek rašytojui pavykdavo užsidirbti vieną kitą ginėją. 1880 m. rašytojo draugas pasiūlė jam padirbėti laivo, kuris ruošėsi žvejoti už šiaurės poliaračio, chirurgu. Konanas sutiko. Kai prie Grenlandijos krantų pradėjo medžioti ruonius, jaunąjį chirurgą giliai sukrėtė medžiotojų žiaurumas. Bet komanda buvo draugiška ir kai vėliau žvejojo banginį, Konanas liko sužavėtas. Grįžus iš šios kelionės gimė apsakymas Šiaurės žvaigždės kapitonas. Jūroje rašytojas praleido septynis mėnesius ir uždirbo 50 svarų sterlingų. 1880 m. rudenį Konanas grįžo į universitetą studijuoti medicinos. 1882 m. vidury K. Doilis atidarė savo gydymo įstaigą, kuri po trijų metų tapo labai pelninga. Iš pradžių jaunasis gydytojas beveik nesulaukdavo pacientų, tad visą laiką galėjo skirti literatūrai. K. Doilis tuo metu parašė apsakymus Kaulai, Blumensdaiskio dauba, Mano draugas – žudikas, kuriuos spausdino Londono žurnalai. Dirbdamas gydytoju, K. Doilis sutinko Elmą Uelden, ir nutarė, kad jei pasiseks per savaitę uždirbti bent po 2 svarus, ją ves. Tačiau po kelių piktų ginčų, kurie kilo tarp K. Doilio ir E. Uelden, nuotaka „pabėgo“ į Šveicariją. 1885 m. K. Doilis susipažino su draugo Džeko seserimi Luiza, kurią tais pačiais metais vedė. Po vestuvių daug rašė, norėjo iš to užsidirbti. Jo apsakymus (Hebekuko Džefsono pranešimas, Ilgas Džono Haksfordo išnykimas, Toto žiedas ir kt.) spausdino žurnalas „Kornhil“. K. Doilis norėjo dar labiau išgarsėti ir tai vertė jį parašyti ką nors didesnio ir įdomesnio.

9. 1886 m. rašytojas parašė romaną Tamsiai raudonų spalvų etiudas, kurį kelios leidyklos atmetė ir su didžiuliais apribojimais autoriui, po dviejų metų ir už 25 svarus šią knygą išspausdino „Beeton’s Christmas Annual“ leidykla. Šiame romane autorius pirmą kartą supažindina skaitytoją su Šerloku Holmsu ir daktaru Vatsonu. 1889 m K. Doilio šeimoje gimė duktė Meri. Ją palikę močiutei, 1890 m. K. Doilis su žmona išvyko į Austriją, kur Konanas ėmėsi studijuoti oftalmologiją. Po 4 mėnesių pamatė, kad studijos nesėkmingos. Parašė romaną Raflzo Hou atradimas, vėliau grįžo į Londoną, kur atidarė savo gydymo įstaigą. Nepasisekė ir čia, nes nebuvo pacientų, todėl K. Doilis pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą ir teikdavo juos žurnalui „Strend“. 1891 m. gegužę rašytojas susirgo sunkia gripo forma ir vos nenumirė. Kai išgijo, nutarė visiškai atsisakyti gydytojo praktikos ir užsiimti vien knygų rašymu.

10. 1892 m. K. Doilis susilaukė sūnaus. Rašytojas pakrikštijo jį Kingsliu. Tuo metu Konanas rašė apsakymą Išlikę nuo penkioliktųjų metų, kurį sėkmingai pastatė daugelis teatrų. Išgalvotasis Šerlokas Holmsas rašytojui tapo tarsi pakabintas ant kaklo niekam nereikalingas svoris ir 1893 m. jis nutarė daugiau apie jį neberašyti. Dėl to žurnalas „The Strand“ neteko dvidešimties tūkstančių skaitytojų. K. Doilis neatsižvelgė į žmonių ir redakcijos prašymus tęsti Šerloko Holmso epopėją, ir pradėjo rašyti romanus Išgintieji ir Didysis šešėlis. Beatodairiškai dirbdamas rašytojas nepastebėjo, kad pablogėjo žmonos sveikata – Luiza susirgo tuberkulioze. Nors gydytojai sakė, kad jai gyventi liko tik keletas mėnesių, atidžiai K. Doilio prižiūrima, ji išgyveno 10 metų – iki pat 1906.

11. 1899 m. prasidėjo anglų – būrų karas, į kurį rašytojas išėjo savanoriu. Jam buvo jau 40 metų ir sumanymas būtų sužlugęs, jei ne gydytojo profesija. 1900 m. vasario 28 d. jis išplaukė į Afriką ir įkūrė 50 vietų lauko ligoninę. 1902 m. K. Doilis užbaigė dar vieną knygą apie Šerloką Holmsą – Baskervilių šuo. Literatūrinis darbas, rūpesčiai dėl žmonos ligos, susitikimai su meiluže Džean, žaidimai golfo aikštelėse, važinėjimasis greitais automobiliais, skraidymas oro balionais ir lėktuvais – visa tai netenkino K. Doilio įgeidžių. 1906 m. jis vėl ėmėsi politikos, tačiau jam ir vėl nepasisekė. 1906 m. liepos 4 d. ant jo rankų mirė žmona. Rašytoją apėmė sunki depresija, kuri tęsėsi daug mėnesių. Tačiau ir jis vis dar padėdavo tiems, kam buvo sunkiau už jį. Tuo metu K. Doilis vėl pradėjo rašyti apsakymus apie Šerloką Holmsą. 1907 m. rudenį vedė Džean Leki. Su nauja žmona ir dviem dukromis persikėlė į naują namą, kuris buvo Sussex vietovėje ir vadinosi Windlesham. K. Doilis sulaukė dar trijų vaikų: 1909 m. – Deniso, 1910 m. – Andrijano, 1912 –Džeanos. 1910 m. pasirodė naujos K. Doilio knygos – Nusikaltimas Konge, Prarastas pasaulis, Apnuodyta juosta. Visos sulaukė pripažinimo. 1920 m. karalius Edvardas VII K. Doiliui už dalyvavimą kare su būrais suteikė riterio titulą.

12. Doilis buvo pakvaišęs dėl kelionių. Nors ir sirgo liga Angina Pectoris jis fanatiškai veržėsi keliauti, Konano nesustabdė nei žmona, nei vaikai. 1930 m., jau beveik nebesikeldamas iš lovos, K. Doilis keliavo paskutinį kartą. Šiaip taip pakilo nuo kėdės ir išėjo į sodą. Namiškiai jį rado gulintį ant žemės. Viena ranka rašytojas laikė saujoje suspaudęs grumstą, o kita – baltą sniegenos žiedą. Jis mirė apsuptas šeimos narių. Priešmirtiniai žodžiai buvo skirti žmonai: „Tu nuostabi“. Artūras Ignacijus Konanas Doilis buvo palaidotas Minstead Hampshire kapinėse.

13. „Užrašai apie Šerloką Holmsą” („Rinktiniai raštai”) Rinktiniai raštai – dvylika Artūro Konano Doilio knygų, į kurias sudėti jo apsakymai apie Šerloko Holmso ir Dr. Vatsono nuotykius.

14. Anglų rašytojo A. C. Doyle  detektyviniai apsakymai apie Šerloką Holmsą nemiršta. Žudytas, marintas ir vėl sugrąžintas veikėjas tikrai vertas dėmesio. Knyga apie jį taip pat. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“,  apsakymų rinkinys, prasideda nuo garsiausio rašytojo romano „Baskervilių šuo“. Jame, kaip ir kituose kūriniuose, -  pasakojimai apie intelektualą, avantiūristą seklį dėstomi labai įdomiai, paliekamos užuominos ir paslaptis. Skaitytojas gali pasinerti į  paslapčių ir lengva ironija nuspalvintą jo logikos pasaulį. Tai - knyga, nestokojanti jausmų virtinės, kraupių vaizdų ir meilės. Beskaitant Holmse galima įmatyti save, savo pomėgius, savo elgesį. Tai dar viena A. C. Doyle gudrybė, kuri nepaprastai traukia skaityti toliau. Pypkė ir kepurė - tai  Holmso išskirtinė žymė ir etalonas, kuriuo seka ne tik rašytojai, bet ir prodiuseriai bei scenaristai. Apie seklį statomi filmai, parodijos yra labai populiarios ir šiandien.

15. Nepamirškime seklio draugo ir bendražygio Vatsono, kuris, pats būdamas labai gabus, aprašinėja Holmso žygdarbius. Tiksliau, bylas, kurios dar nei vienos jis nėra neišnarpliojęs. Pasitelkęs savo techniką, Šerlokas Holmsas įsipina į daugybę voratinklių, iš kurių vienintelis kelias – sunkus, painus ir pavojingas darbas. Atsipalaiduoti su šiomis knygomis įmanoma tik pabaigus bylą kartu su ponu Šerloku Holmsu, tačiau beskaitydami patirsite pojūčius, kokius patyrė ir pats seklys, galbūt net pasijusite juo pats. Nuo akimirkos, kai Jūs atversite pirmąjį puslapį, Šerlokas Holmsas ir vėl galės laisvai įminti tas įdomias nedideles mįsles, kurių nestokoja ir dabartinis sudėtingas pasaulis.

16. Antroji dėmė Atsitikimas tuščiame name Baimės slėnys Baskervilių šuo Berilų diadema Biržos klerkas Boskombo slėnio paslaptis Briuso ir Partingtono brėžiniai Dama su šydu Dažų pirklys išėjo poilsio… Geltonasis veidas "Glorija Skot" Graikas vertėjas Inžinieriaus nykštys Išbalęs kareivis (Nublyškęs kareivis) Įvykis senajame Šoskume Juodasis Piteris Jūrų sutartis Kartoninė dėžutė Keturių ženklas Keturpėsčias žmogus Kilmingasis klientas Kilmingasis viengungis Kraujo spalvos etiudas Kreivalūpis Ledi Frensis Karfeks dingimas Liūto karčiai Luošys Margoji juosta Masgreivų giminės apeiga Mazarinio brangakmenis Mėlynasis karbunkulas Nublyškęs kareivis Nuolatinis pacientas Paskutinė Holmso byla Paskutinis nusilenkimas Paslaptinga šalis Penkios apelsino sėklos Raudonasis ratas Raudonoji studija Raudonplaukių studija Raudonu ant balto (Purpurinių atspalvių etiudas) Reigeito mįslė Sasekso vampyras Sidabras Skandalas Bohemijoje Skandalas Čekijoje Šerlokas Holmsas marinamas Šokantys žmogiukai Tapatybės nustatymas "Trijų frontonų" vila Trys Geridebai Trys studentai Toro tilto mįslė Variniai Bukai Velnio koja Visterijų lodžoje ir kiti… Kūriniai, kurių herojus yra Šerlokas Homsas

17. A.K. Doilis „Mėlynasis karbunkulas” Šerlokas Holmsas yra pagrindinis apsakymo veikėjas. Jis yra detektyvas. Šerlokas Holmsas gyvena Londone. Daug laiko Š. Holmsas praleidžia su savo draugu ir kolega daktaru Vatsonu. Veiksmas vyksta Londone, trečiosios Kalėdų dienos rytą. Šerlokas  Holmsas ieško pamestos kepurės ir žąsies savininko, tačiau  žąsies viduje pasiuntinio žmona randa mėlynąjį karbunkulą. Šerlokas Holmsas pradeda tyrimą, iš kur galėjo paukštyje atsirasti grafienės brangakmenis. Suranda žmogų, kuriam ir priklausė žąsis ir iš jo sužinojo kur jis pirko žąsį. Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas po ilgų klajonių aptiko kas pavogė brangakmenį, bet nusikaltėlio policijai neįdavė manydami jog Kalėdos - atleidimo metas. Milda

18. Trys Geridebai Tai istorija apie Šerloko Holmso ir jo draugo daktaro Vatsono tirtą bylą apie keistą seno pono Geridebo norą surasti bendrapavardžius. Ponas, kuriam senasis buvo padaręs tą darbą irgi yra Geridebas ir senajam mirus jis turi rasti dar vieną bendrapavardį. Taigi, negalėdami surasti likusio Geridebo ponai kreipiasi į Holmsą, kad jį surastų. Istorija susiveda taip, kad radus trečiąjį Geridebą siužetas nukrypsta į žmogžudystę ir byla pasunkėja, tampa pavojinga. Holmso paslaugų paprašęs ponas yra ne kas kitas, o žudikas turintis pasibaisėtiną reputaciją. Jis nuomojasi namus, o buvusį nuomininką, kuris buvo Preshatas, nužudė. Jis buvo žiauriausias Amerikos nusikaltėlis, kurio turtus nusprendė pasisavinti žudikas, nužudydamas Preshatą ir pasisavindamas jo praeitį. Šerlokas Holmsas tai išaiškina ir jiedu su Vatsonu išsiruošia apgaule sulaikyti žudiką, jį įviliodami į spąstus. Jie gudrumu nuvedė žudiką į Holmso namus ir ten jį įspraudė į kampą, sulaikė. Žudikas priešinosi ir vos nenušovė Vatsono. Jis buvo sužeistas nesunkiai. Taip jiedu išnarpliojo dar vieną bylą. Domantas

19. „Glorija Skot”     Šerlokas Holmsas pradeda kalbėti su Vatsonu apie pirmąją jo tirtą bylą. Viktoras Trevoras buvo Šerloko draugas, kai studijavo koledže. Kartą Viktoras pakvietė pasisvečiuoti Šerloką į savo tėvo sodybą. Viktoro tėvas buvo iš išvaizdos stiprus vyras, bet jo širdis buvo silpna. Viktoras tėvui papasakojo apie Šerloko sugebėjimus. Todėl ponas Trevoras paprašė Šerloko, kad pasakytų,ką jis mano apie jį. Šerlokas viską pasakė, o ponas Trevoras apalpo, išgirdęs vieną jam labai opų dalyką. Po kelių dienų pas poną Trevorą atvyko senas pažįstamas, kuris žinojo apie jo praeitį. Jį pamatęs, Trevoras išsigando, nulėkė namo ir išgėręs vyno, grįžo atgal. Sugrįžęs Trevoras paprašė savo draugužio Hadsono pasilikti. Kitą dieną Šerlokas išvažiavo atgal į Londoną. Po dviejų mėnesių gavo telegramą, kurioje Viktoras prašė, kad atvažiuotų. Kai Šerlokas įlipo į dvivietę važiuoklę sužinojo, kad Viktoro tėtis miršta. Viktoras papasakojo, kad Hadsonas tikras velnias, viską darė, kas jam patiko, kad galiausiai Viktoras neatlaikė ir jį išstūmė iš tėvo kambario. Vakare Hadsonas pasakė, kad išeina iš namų pas  kitą draugą.Kitą dieną Viktoro tėvas gavo telegramą iš Fordhemo, kuri buvo užšifruota, tik Šerlokas ją perskaitė. Joje buvo parašyta „Partija baigta. Hadsonas išpyškino viską. Pasirūpink savo gyvybe.” Kai Šerlokas ir Viktoras privažiavo sodybą, daktaras stovėjo tarp dury. Tąsyk, kai Viktoras išvažiavo, jo tėvas mirė ir paliko jam laišką. Tame laiške buvo parašyta visa tiesa: kad ponas Trevoras iš tikrųjų yra Džeimsas Armitidžas. Jis buvo bankininkas ir gabenamas su kitais žmonėmis negrąžinusiais garbės skolų į Kiniją. Plaukdami jie sukėlė  maištą ir turėdami ginklų užpuolė laivo įgulą. Kai viskas nurimo gyvi liko tik penki jūreiviai ir aštuoni sukilėliai. Prendergastas norėjo nužudyti jūreivius, o kiti buvo prieš. Todėl keletas sukilėlių pasiėmė valtį, vandens, maisto ir nusileido į vandenyną. Kai laivas "Glorija Skot" nutolo - sprogo. Likę valtyje plaukė prie laivo likučių rado vieną gyvą - jūreivį Hadsoną ir jį išgelbėjo. Kas vyko laive buvę valtyje, sužinojo tik kitą rytą, kai jūreivis atsipeikėjo. Vėliau plaukęs pro šalį kitas laivas juos išgelbėjo. Likusieji gyvi sėkmingai pakeitė pavardes ir išvyko ieškoti laimės. Krovininis laivas "Glorija Skot" buvo nurašytas kaip dingęs be žinios. Sibilė

20. Doilis „Skandalas Čekijoje” Šerlokui Holmsui ji visada liko „toji moteris“. O viskas buvo taip: Atėjęs Vilhelmas Gotsreichas Sigizmundas fon Ormšteinas, didysis Kasel-Felšteino kunigaikštis ir Čekijos sosto įpėdininis prašė pagalbos, nes jis tuokiasi su Klotilda Lotman fon Sakse-Meningen, antrąja Skandinavijos Karaliaus dukterimi, o tos šeimos principai yra labai griežti. Mat prieš penketą metų kunigaikštis draugavo su Airina Adler kuriai buvo parašęs keletą kompromituojančių laiškų, o dabar ji tais laiškas jį šantažuoja. Taip viskas būtų gerai jei ne laiške butų didiko ir Airinos nuotraukos. Todėl jam būtinai reikėjo atgauti nuotrauką. Holmsas išsiaiškino, jog Airina susituokė su teisininku Godfriu Nortonu. Taigi Holmsui reikėjo patekti į jos namus ir sužinoti kur yra nuotrauka. Kai ji atvažiavo prie namų su savo karieta, prie karietos pribėgo driskis atidaryti karietos durų, jį nustūmė kitas ir prasidėjo muštynės, Ledi išlipusi pateko į patį muštinių sūkurį. Holmsas šoko į minia gelbėti Ledi tada pargriuvo ir veidą apsitaškė pomidorų padažu, kad šis atrodytų kaip kraujas. Tada ponia su vyrų pagalba atnešė į svetainę ir nuėjo paieškoti tvarsčių, tada Vatsonas įmetė pro langą dūminę raketą ir sušuko „Gaisras!”. Ledi puolė už paveikslo esančioje skylėje gelbėti nuotraukos, tai Holmsas pastebėjo, tada pabėgo iš įvykio pas Vatsoną ir abu jie nuėjo namo. Kitą dieną su kunigaikščiu nuėjo į Airinos namus. Juos įleido namų prižiūrėtoja į svetainę tada vyrai pažiūrėjo už paveikslo, o ten jau nuotraukos nebebuvo, tik laiškelis. Kuriame buvo rašoma, jog ponia Adler viską sužinojo, taip pat jog nieko niekam neskys, nes būna su mylimuoju, o nuotrauka pasiliks kaip ginklą apsisaugoti pačiai. Laimutis

21. Doilis „Rinktiniai raštai 4”„Sasekso vampyras” • Veikėjai: Šerlokas Holmsas, Dr. Vatsonas, Robertas Fergusonas su žmona, jų kūdikis, sūnus iš Fergusono pirmosios santuokos Džekas, tarnaitės. • Veiksmo vieta: Saseksas • Trumpas atpasakojimas: Holmsas gauna laišką, kuriame Bobis Fergusonas prašo padėti ir dėsto situaciją: labai graži, gera ir mylinti jo žmona peruietė buvo du kartus užklupta mušant Džeką ir priglaudusi kruvinas lūpas prie savo naujagimio kaklo. Nuvykęs į Saseksą seklys su Vatsonu apžiūri namus, susitinka su jų gyventojais. Samprotauja, bet nieko aiškaus nepasako, kas varo iš proto Fregusoną. Galiausiai visi susirenka žmonos kambaryje ir Holmsas paaiškina: Džekas yra išprotėjęs iš meilės savo tėvui. Kadangi tėvas labai myli savo naujagimį sūnų, iš pavydo Džekas kūdikiui į kaklą leido peruietiškus nuodus. Mažylio motina jį sučiupo ir mušė, o iš kūdikio kakliuko iščiulpinėjo nuodus, o ne gėrė jo kraują. Akvilė Z.