LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA

1. Vitkauskas V., 2005, (rec.) Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, – Acta Linguistica Lithuanica 52, p. 170–173. Bacevičiūtė R., 2006, Dėl Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos recenzijos, – Acta Linguistica Lithuanica 54, p. 107–118. Vitkauskas V., 2007, Tarmių žodynai turi svarbių klausimų, – Gimtoji kalba, balandžio mėn., p. 32.

2. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dialektologijos objektas ir uždaviniai a) „Dialektologų uždavinys yra ištirti tarmes, aprašyti jų ypatybes. Jie tiria bei aprašo tarmių garsinę sistemą, sudaro jų gramatikas, žodynus. Tačiau dialektologai nesitenkina vien tik dabartinių tarminių reiškinių aprašymu, bet taip pat stengiasi išaiškinti tų reiškinių atsiradimą, nustatyti, iš kur ir dėl kokių priežasčių jie kilo. Taigi dialektologija yra mokslas apie gyvąją liaudies kalbą (tarmes), jos įvairumą ir to įvairumo atsiradimą“. b) Dialektologijos mokslo „objektą sudaro tik tarmės, kurios visuomet užima tam tikrą teritoriją“. c) Tarmių ir bendrinės kalbos santykis. Zinkevičius Z., 1994, Lietuvių kalbos dialektologija, p. 6; 124–132. Zinkevičius Z., 2006, Lietuvių tarmių kilmė, p. 15–16.

3. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dialektologijos reikšmė „Dialektologija kaip mokslas reikšminga dėl dviejų priežasčių: 1) duoda labai daug svarbių duomenų kalbos mokslui, visų pirma padeda kalbos istoriją nušviesti, ir 2) jos nagrinėjamos tarmės yra neišsenkamas šaltinis bendrinei kalbai turtinti bei tobulinti“. Tarmių reikšmė kalbos istorijai: tarmių duomenys kompensuoja senųjų raštų stoką; labai didelė lietuvių kalbos tarminė diferenciacija – pamatas rekonstrukcijai; medžiaga istorinei-lyginamajai kalbotyrai ir indoeuropeistikai. Dialektologija ir kalbos praktika: tarmės – šaltinis bendrinei kalbai tobulinti, pirmiausia jos žodynui turtinti; tarmių duomenys padeda nustatyti bendrinės kalbos normas; tarmių duomenys padeda mokyti (mokytis) bendrinės kalbos. Zinkevičius Z., 1994, Lietuvių kalbos dialektologija, p. 7–10. Zinkevičius Z., 2006, Lietuvių tarmių kilmė, p. 16–19.

4. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Tarmių tyrinėjimo metodai ir dialektologijos šaltiniai „Tarmės paprastai tiriamos dvejopai: 1) vadinamuoju anketų metodu ir 2) tiesioginio stebėjimo metodu“. Informantai ir jų aplinka Medžiagos rinkimo ypatumai informantų atranka duomenų tipai ir pateikimas Duomenų apibendrinimo metodai monografinis tarmės aprašas tarmių tarpusavio santykiai ir reiškinių paplitimas – lingvistinė geografija (tarmių atlasai) istorinė dialektologija Zinkevičius Z., 1994, Lietuvių kalbos dialektologija, p. 10–14. Zinkevičius Z., 2006, Lietuvių tarmių kilmė, p. 16–19.

5. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dialektologija – mokslas, tiriantis tarmes. <...> Skiriama aprašomoji ir istorinė. Aprašomoji dialektologija tiria tarmes ir tarmybes tokias, kokios jos yra tyrimo metu. Ji daugiausia naudojasi sisteminio monografinio aprašymo ir arealinės kalbotyros metodais. Istorinė dialektologija tiria tarmių atsiradimo priežastis ir raidą, pavienių tarmybių kilmę ir chronologiją, daugiausia naudodamasi rašto paminklų kalbos ir retrospektyvinio dabartinio tarmių lyginimo metodu. Istorinė dialektologija taip pat naudojasi archeologijos, etnografijos, etnologijos, istorijos duomenimis. Ji teikia daug vertingos medžiagos kalbos ir apskritai tautos, jos kultūros istorijai. Lietuvių kalbos enciklopedija, 2008, p. 138.

6. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dialektologija ↙ ↘ Lingvistinis interesas Norminamasis interesas ↙ ↘ ↓ Sinchroninis DiachroninisBendrinės kalbos norminimas, kodifikavimas, leksikos turtinimas

7. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dialektologija – kalbotyros disciplina, tirianti dialektus (tarmes). Lexikon der Sprachwissenschaft, 2008, p. 132. Iš ko susideda dialektologija: norminamasis interesas; LT antikvarinis interesas; LT dokumentavimo interesas; LT lingvistinis interesas; LT „pasaulis tarmėje“ (etnolingvistinis interesas); LT kultūrinis-geografinis interesas;  sociolingvistinis interesas; (LT) audiovizualinis interesas;(LT) perceptyvinis interesas; LT taikomasis interesas.  Löffler H., Dielaktologie. Eine Einführung, 2003. Niebaum H., Macha J., Einführung in die Dialektologie des Deutschen, 2006.

8. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Norminamasis interesas: a) ištakos – XVI a., susijusios su rašytinės kalbos norminimu, gramatikomis; b) rašytinės ir sakytinės kalbos skirtumai; c) kodifikacijos ir normos santykis su tarmėmis; d) tarmės – naujų žodžių tiekėjos rašomajai kalbai. Lietuviškas tyrimų kontekstas: Subačius G., 1998, Žemaičių bendrinės kalbos idėjos, Vilnius.

9. TARMĖS IR BENDRINĖS KALBOS SANTYKIS http://www.eunet.lt/Girdenis/Straipsnis-bendrines_kalbos_norminimo.htm http://www.dialogas.com/laikrastis/kiek-imanoma-issaugoti-tarmes/ http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/danguole-mikuleniene-kaip-ziurime-i-kalba-taip-ziurime-ir-i-tarme-56-296258 http://www.atgimimas.lt/Kultura/2009-metai-spalio/Tarmes-ateina-i-miestus

10. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Antikvarinis interesas: „Siestrebten – undstrebennochimmer – danach, injedemDorf, indemsiezufälligihreZelteaufschlagen, die altertümlichsten, unverfälschten, „urwüchsigen“ Merkmalezusammeln. Siewaren – undsindesoftheutenoch – eherAltertümler, die nachseltenenÜberbleibselnsuchen, alsLinguisten, deren Interese daran liegt, die SprachformalseinGanzeszucharakterisieren, dersiesichgegenübergestelltsehen“ (Martinet, 1976, 75) „Jie stengėsi – ir vis dar stengiasi – kiekviename kaime, kur atsitiktinai pasistato savo palapines, surinkti senoviškiausias, nesugadintas, „pirmines“ ypatybes. Jie buvo – neretai ir šiandien yra – greičiau antikvarai, ieškantys retų senienų, negu lingvistai, kurių interesas – tą kalbos formą (būvį), kurią jie dabar mato, apibūdinti kaip visumą.“

11. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Antikvarinis interesas: svarbiausias tikslas – sentimentalus muziejinis: fiksuoti ir saugoti archajiškas, nykstančias formas. Rezultatai: žodžių ir posakių rinkiniai (idiotikonai), tarmių žodynų pradininkai; vėliau – tarmių žodynai.

12. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Dokumentavimo interesas: raštu ar kitokiomis techninėmis priemonėmis fiksuoti šnekamąją kalbą; siejasi su antikvariniu interesu. Rezultatai: tekstų rinkiniai (netranskribuoti ir transkribuoti), fonografo, vėliau – įvairūs garso įrašai, vaizdo įrašai.

14. LIETUVIŠKI DOKUMENTAVIMO PAVYZDŽIAI Silvestras Gimžauskas, apie 1875-1879, Žodžiai iš gyvos kalbos linkmeniškių (ištraukas paskelbtė K.Būga „Tautos ir žodžio“ I tome, 1923 m.); Leskien A., Brugmann K., 1882, Litauische Volkslieder und Märchen. Specht F., 1920, Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski, Band I: Texte, Leipzig. Arumaa P., 1930, Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend. Mit grammatischen Anmerkungen. Acta et Commentationes Universitatis Tartuensis (Dorpatensis) B XXIII3, Dorpat. Senkus J., 1959, Lazūnų tarmės tekstai, – Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 2, Vilnius, 215–230.

15. LIETUVIŠKI DOKUMENTAVIMO PAVYZDŽIAI Naujausi rezultatai: http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=78 http://www.lki.lt/tarmiuarchyvas/pradinis.php?sutrump=bnd http://www.tarmes.lt/ http://www.baze.vilniskiai.eu/

16. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Kultūrinis-geografinis interesas: a) tarmės (kalbos) teritorija = kultūrinė teritorija; b) kodėl susiformuoja tarmės ir šnektos? c) ne vidinės, bet išorinės priežastys: topografija, susisiekimas, ekonominės sąlygos, administracinis priklausymas ir ribos ir pan.; d) ekstralingvistiniai gramatinės struktūros ir žodžių geografijos skirtumų aiškinimai; e) svarbu! ekstarlingvistinių aiškinimų pagrindas vis dėlto turi būti paremtas ryšiu su lingvistiniai tyrimais

17. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Sociolingvistinis interesas: „Sociolingvistika – kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos funkcionavimo priklausomybę nuo visuomenės gyvenimo sąlygų, kalbos ir kultūros ryšius, bilingvizmo problemas. Yra artimai susijusi su sociologija, socialine psichologija, etnografija“. Lietuvių kalbos enciklopedija, 2008, Vilnius, p. 507. tyrimo objektas – kalbėtojas (ne vien jo kalba) ir jo santykis su kalba; tradicinė sociolingvistika; šnekamosios kalbos tyrimai; miestų dialektai; miestų ir jų apylinkių kalba; miestų kalbos; dialektų statuso tyrimai; dialektai ir mokykla.

18. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Audiovizualinė dialektologija: www.kwfilm.com Perceptyvinė dialektologija: D. Aliūkaitės tyrimai www.lietuviukalba.lt/get.php?f.42http://filologija.vukhf.lt/?select=showText&straipsnis=236&type=abstract Taikomasis interesas (taikomoji dialektologija): dialektai ir mokykla; dialektai ir medijos (spauda, reklama, radijas ir TV, internetas).

19. EUROPINĖ DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA Lingvistinis interesas: dialektologija ir kalbos istorija; dialektologija ir jaunagramatikiai; monografiniai aprašai („vietinės gramatikos“); lingvistinė geografija; „pasaulis kalboje“ (etnolingvistika); tradicinė (atomistinė) dialektologija (sinchroninė ir diachroninė); struktūrinė dialektologija (sinchroninė ir diachroninė); variantai ir kitimai („variantų lingvistika“); tarmės apibrėžimas, tarmių klasifikacija ir ribos, santykis su bendrine kalba

20. LINGVISTINIS INTERESAS Dialektologija ir lyginamoji-istorinė kalbotyra a) dialektologija kaip lingvistinė disciplina siejama su lyginamosios-istorinės kalbotyros pradžia; b) geneologinio kalbos medžio teorija (Stammbaumtheorie): tarmės – atskiros kalbos medžio šakos, patarmės ir šnektos – šakelės; c) svarbiausi klausimai – kilmė ir raida (istorinė tyrimų kryptis); d) kiekviena tarmė – atskira ir organiška struktūra, galinti turėti savo gramatiką.

23. LINGVISTINIS INTERESAS Dialektologija ir jaunagramatikiai: a) istorizmas b) garsų lygmens autonomija c) dialekto ir ideolekto svarba d) svarbiausias teorinis principas: GARSAI KINTA DĖSNINGAI e) svarbiausias teorinis atradimas: KALBOS GARSŲ KITIMAI VYKSTA BE IŠIMČIŲ f) analogija yra kalbos kitimų SPIRITUS MOVENS

24. LINGVISTINIS INTERESAS Lingvistinė geografija (arealinė kalbotyra, arealinė lingvistika, dialektografija, kalbos geografija) – kalbotyros šaka, tirianti kalbos reiškinių geografinį paplitimą. Pradėjo formuotis XIX a. II pusėje, kartu su lyginamuosu-istoriniu metodu. Pradininkai: G. Wenkeris, F. Wrede, J. Gilliéronas, E. Edmontas; Rezultatai: kalbos reiškinių paplitimas parodomas žemėlapiuose; iš žemėlapių rinkinių sudaromi lingvistiniai atlasai. Lietuvių kalbos atlasas 1977, t. I (leksika); 1982, t. II (fonetika); 1991, t. III (morfologija), Vilnius. Kompiuterinės galimybės: http://ald.sbg.ac.at/ald/ald-i/index.php?id=m015&lang=de http://www2.hu-berlin.de/Vivaldi/index.php?id=0001&lang=de www.tarmes.lt

25. LINGVISTINIS INTERESAS „Pasaulis tarmėje“ (etnolingvistinis interesas): a)W. Humboldtas:vidinės formos idėja; tautos dvasios specifika kalboje; b) neohumboldininkai XX a. viduryje L. Weisgerberis, J. Trieras ir kt.: semantinių laukų teorija, vėliau – turinio gramatika; c) E. Sapiro ir B. Whorfo hipotezė Gudavičius A., 2009, Etnolingvistika, Šiauliai. http://www.lietuviukalba.lt/index.php?id=63

26. LINGVISTINIS INTERESAS Monografiniai aprašai („vietinės gramatikos“) a) atsiradimą paskatino lyginamoji-istorinė kalbotyra ir jaunagramatikių tyrimai; b) nuo garsų lygmens pereita prie kompleksinių aprašų (fonetika, morfologija, sintaksė, leksika). Struktūrinė dialektologija Trubetzkoy N. S., 1931, PhonologieundSprachgeographie, – TravauxdeCircleLinguistiquedePrague 4, Prague, 228–234; Weinreich U., 1954, Is a structuraldialectologypossible, – Word X, 388–400: http://www.ling.ohio-state.edu/~ddurian/AWAC/weinreich%201954.pdf Eksperimentiniaityrimai

27. LIETUVIŠKOJI DIALEKTOLOGIJOS SAMPRATA YDINGI DALYKAI • Tarmės faktų lyginimas su bendrine kalba • trukdo objektyviai aprašyti sistemą • ydingos formuluotės • pateisinama, naudojantis mokomaisiais ir iš dalies klasifikaciniais tikslais • Terminologinė painiava • Transponavimo problema • Grynosios tarmės apologetika

28. Lietuvių dialektologijos tyrimo metodinės kryptys

29. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI I) STRUKTŪRINĖ ANALZĖ (fonologinė, struktūrinės morfologijos ir pan.) II) DINAMINĖ SINCHRONIJA III) VARIANTAI IR KITIMAI Trubetzkoy N. S., 1931, Phonologie und Sprachgeographie, – Travaux de Circle Linguistique de Prague 4, Prague, 228–234; Weinreich U., 1954, Is a structural dialectology possible, – Word X, 388–400.

30. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI STRUKTŪRINĖ ANALIZĖ • Tarmių garsinė struktūra aprašoma fonologiškai; tarmės išskiriamos ir klasifikuojamos remiantis fonologiniais panašumais ir skirtumais • Fonologiniai skirtumai: • funkciniai • inventoriniai • Fonologinio tyrimo svarbiausios užduotys yra nustatyti: • ar N tarmėje apskritai vartojama viena ar kita fonema • kokia vienos ar kitos fonemos N tarmėje distribucija • Atlikus šias užduotis galima lyginti atskiras fonologines sistemas

31. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI DINAMINĖ SINCHRONIJA • tarmė – nebūtinai homogeniška ir statiška sistema • tarmė – dinamiška, „judri“ struktūra • dinamiškoje struktūroje telpa ir stabilumas, ir variantai, ir kitimai • dinamiška sistema – ir senų, ir naujų elementų sinchroninė koegzistencija

32. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI VARIANTAI IR KITIMAI • variantai ir kitimai – natūrali sistemos būklė ir btinos jos sudėtinės dalys • variantų ignoravimas iškreipia realią sinchroninę padėtį • variantai leidžia įžvelgti tam tikras sistemos evoliucijos ir kaitos tendencijas • variantai publikuojamuose tarminiuose tekstuose

33. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI • Struktūrinė dialektologija gali nagrinėti: • a) atskirą tarmę kaip uždarą sinchroninę komunikacinę sistemą; • b) simultaniškai kelias giminiškas tarmes (tarmių grupes) kaip iš dalies identiškas, iš dalies skirtingas sistemas vienoje diasistemoje • Struktūrinės lingvistinės geografijos tikslas: • atskleisti, pavaizduoti ir interpretuoti atskirų giminiškų ir teritoriškai susisiekiančių tarminių sistemų struktūrinius panašumus ir skirtumus

34. SVARBIAUSI STRUKTŪRINĖS DIALEKTOLOGIJOS PRINCIPAI Tyrimo pakopos: • aprašyti atskiras tarmines „bazines kalbas“ • lyginti skirtingas, bet giminiškas sistemas, tirti atskirų sistemų panašumus ir skirtumus • tirti skirtumų ir panašumų susiformavimo motyvus ir raidą I–II pakopos – sinchroninė deskriptyvi analizė II pakopa – sinchroninė komparatyvinė analizė III pakopa – diachroninė analizė

35. LIETUVIŲ DIALEKTOLOGIJOS YPATUMAI • Diachroniniai ekskursai sinchroniniuose darbuose • sinchroniniai faktai aprašomi pagal skirtingus principus • trukdo objektyviai aprašyti sistemą tokią, kokia ji tiriamuoju metu yra • faktai atrodo sinchroniškai nelygiaverčiai • diachronija gana dažnai remiami tie atvejai, kur sinchroniškai nėra jokio skirtumo • diachroniniai ekskursai ir konkretūs aiškinimai iškreipia sinchroninį vaizdą

38. MEDŽIAGOS RINKIMAS „Kabinetinė dialektologija” „Gyvoji dialektologija” „Tarmės paprastai tiriamos dvejopai: 1) vadinamuoju anketų metodu 2) tiesioginio stebėjimo metodu” (LKD, 10). Iš tikrųjų – tai ne tyrimo, bet medžiagos rinkimo metodai

39. MEDŽIAGOS RINKIMAS „Kabinetinė dialektologija” „Gyvoji dialektologija” „Tarmės paprastai tiriamos dvejopai: 1) vadinamuoju anketų metodu 2) tiesioginio stebėjimo metodu” (LKD, 10). Iš tikrųjų – tai ne tyrimo, bet medžiagos rinkimo metodai

40. MEDŽIAGOS RINKIMAS I. Tyrimo sąlygos ir prielaidos Reikalavimai medžiagai (korpusui) Reikalavimai pateikėjui (informantui) Reikalavimai klausėjui (medžiagos rinkėjui) II. Medžiagos rinkimas, rinkimo metodika Instrumentarijus Stebėjimas Apklausa Tiesioginė apklausa Netiesioginė apklausa Apklausų instrumentarijus III. Transkripcija IV. Surinktų duomenų pateikimas ir analizė V. Mokslinis tyrimas

41. REIKALAVIMAI MEDŽIAGAI Medžiaga turi būti reprezentatyvi tiriamoje vietovėje įrašyti kuo daugiau tekstų pakalbinti kuo daugiau žmonių (pateikėjų, informantų) išnaudoti įvairias kalbines situacijas Medžiagos reprezentatyvumas priklauso nuo tyrimo tikslo Medžiaga turi būti homogeniška (vientisa, vienalytė)

42. REIKALAVIMAI PATEIKĖJUI (INFORMANTUI) • „Idealaus“ informanto požymiai: • Vyriausios kartos vietinis gyventojas • Sėslus – visą laiką gyvena toje pačioje vietoje • „Vietinė santuoka“:žmona ar vyras iš tos pačios vietos • Kelios giminės kartos taip pat iš tos pačios vietos • Bemokslis ar mažai mokytas • Vienakalbis • Šie požymiai leidžia tikėtis, kad bus surinkta autentiška tiriamos vietos medžiaga • Gera artikuliacija • Gera atmintis • Dėmesys, dėmesio platumas • Šie požymiai leidžia tikėtis, kad bus surinkta kokybiška medžiaga, tinkama įvairioms kalbos pakopoms tirti, taip pat kokybiška istorinė, etnografinė, folklorinė ir pan. medžiaga.

43. REIKALAVIMAI PATEIKĖJUI (INFORMANTUI) • Viduriniosios ir jaunesnės kartos informantų trūkumai: • Nėra sėslūs; neretai būna atsikėlę iš kitur • „Mišrios santuokos“:žmona ar vyras iš aplinkinių ar tolimesnių vietų • Daugiau ar mažiau išsilavinęs • Moka ar kalba keliomis kalbomis • Turi įvairių kalbinių įgūdžių • Yra nuovokus, turi savotiškos „kalbininko kompetencijos“ • „Faktai iš atminties“

44. REIKALAVIMAI KLAUSĖJUI • „Geras klausėjas – kaip geras prekybos agentas“ • komunikabilus • pagarbus ir dalykiškas santykis su informantu • šiltas ir nuoširdus bendravimas • informantas turi jausti, kad klausėjui jis svarbus • Gebėjimas aiškiai formuluoti klausimus; gera kalbinė klausa • Klausėjas tos pačios tarmės kaip ir informantas

45. Medžiagos rinkimas, rinkimo metodika • Instrumentarijus • Iki diktofono (probleminiai atvejai) • Su diktofonu • Audiovizualinė dialektologija (pvz., www.kwfilm.com) • Stebėjimas • Apklausa • Tiesioginė apklausa • Netiesioginė apklausa • Apklausų instrumentarijus

46. Blogi informantai • Šmaikštūs informantai • Įtartini informantai ir medžiagos patikimumo klausimas (kalbinė, etnografinė, istorinė medžiaga) • „Svetimkalbis” klausėjas • Kaip išgauti reikiamą atsakymą?