Download
1 / 12
170 likes | 1.79k Vues
MOKSLO METODOLOGIJA IR METODAS. SAMPRATA. Mokslinių tyrimų pagrindai. Darbo tema. Darb ą atliko: Vaida Mockutė, Daiva Milkintaitė, Deivydas Liučvaitis, Sergej Riazanov, Jevgenijus Mi rvis. Darbo tikslas. Susipažinti su mokslo metodologija ir metodu, jų samprata. Darbo uždaviniai.
E N D
MOKSLO METODOLOGIJA IR METODAS. SAMPRATA Mokslinių tyrimų pagrindai. Darbo tema. • Darbą atliko: Vaida Mockutė, Daiva Milkintaitė, Deivydas Liučvaitis, Sergej Riazanov, Jevgenijus Mirvis
Darbo tikslas Susipažinti su mokslo metodologija ir metodu, jų samprata.
Darbo uždaviniai • Susipažinti su mokslo metodologijos ir metodo sąvokomis, pateikiamomis įvairioje literatūroje; • Aptarti metodologijos kryptis ir funkcijas; • Išsiaiškinti metodologijos reikšmę moksliniam tyrimui ir susipažinti su tyrimų atlikimo metodologinėmis nuostatomis.
Metodologijos samprata literatūroje • „Metodologija tai mokslas apie metodus susijusius su tyrimu, siekiu ar problemos sprendimu.“; • Metodologija, kaip mokslas, nagrinėjantis bendramokslinius principus ir tyrimo formas; • „Metodologija – tai pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje.”; • Metodologija, susijusi su tyrimo metodais ir technika, kai mokslinį tyrimą būtina metodologiškai pagrįsti; • Mokslo metodologija kaip mokslo logika, nors ji ne patį mokslinio tyrimo procesą, bet jau gatavas mokslo žinias.
Metodologijos klasifikacija • Bendroji metodologija – nagrinėja mokslinio pažinimo procesą; • Bendramokslinė metodologija – nagrinėja mokslinio pažinimo proceso principus; • Mokslo krypties metodologija – nagrinėja mokslinio tyrimo metodus ir techniką.
Mokslo metodologijos funkcijos • Orientuojamoji- nukreipia tyrėją į duomenų apie tyrimo objektą rinkimo paieškas; • Prognozuojamoji - remiasi tam tikros socialinės srities atsitiktinių, priklausomybių aiškinimu; • Klasifikuojamoji - padeda susisteminti išaiškintus faktus, priklausomai nuo esminių savybių ir ryšių, t.y. jau neatsitiktiniai.
Mokslo metodologijos reikšmė tyrime Mokslotyroje mokslo metodologija yra suprantama kaip mokslotyros konceptuali šaka, kuri interpretuoja – kuria mokslo – epistomologinių žinių modelius – submodelius, mokslinių – teorinių – empirinių modelių matus – būdus, žinių definicijų – genezės metodikos matus, interpretacijų – koncepcijų sistemas. Taigi norėdami gerai pasirengti moksliniam tyrimui pirmiausia ir reikėtų remtis mokslinio pažinimo metodų teorija, iš jos išplaukiančia mokslinių ieškojimų logika bei mokslinio tyrimo būdų strategija. Šia logika ir strategija remdamasis tyrėjas turėtų numatyti, atsirinkti ir išnagrinėti jam optimaliai tinkamų koncepcijų, doktrinų, metodų, procedūrų, technikos sistemą ir pan. Metodologija tyrime atlieka loginę ir gnoseologinę funkciją. Tačiau metodologinė pozicija ir taikant metodus vaidina svarbų vaidmenį, ji padeda teisingai pasirinkti ir naudoti metodus bei tyrimo procedūras problemai nagrinėti, tyrimo strategijai konstruoti. Tyrimo metodologinė funkcija pasireiškia tuo, jog padeda formuluoti mokslinę problemą, kuriai išspręsti ir yra atliekamas numatytas tyrimas. Pasiruošimo tyrimui etapas yra susijęs su tyrimo planavimu arba, kitaip tariant, - tai tyrimo (temos) metodologinis pagrindimas.
Tyrimo metodologinio pagrindimo etapai • Literatūros studijavimas; • Temos formulavimas; • Tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas; • Tyrimo objekto apibūdinimas; • Hipotezės formulavimas; • Tyrimo tikslo ir uždavinių nustatymas; • Tyrimo metodų parinkimas.
Tyrimo atlikimo metodologinės nuostatos Socialinių tyrimų metodologijoje aprašomos įvairios tyrimų atlikimo metodologinės nuostatos, tarp kurių dažniausiai minimos dvi. Tai – hipotetinė dedukcinė ir indukcinėparadigmos. • Hipotetinė dedukcinė paradigma - laikosi aukščiau aprašytos tyrimų planavimo schemos, pripažindama nuostatą, jog kiekvieną tyrimų reikia planuoti, metodologiškai pagrįsti. • Indukcinė paradigma - postuluoja nuomonę, jog tyrimo pradžioje teorinės - metodologinės nuostatos nėra esminis tyrimo planavimo argumentas. Reiškiama nuomonė, kad socialinė teorija nebūtinai turi būti adekvatus tyrimo hipotezių šaltinis. Kitaip tariant, tyrimą galima pradėti neturint nei aiškios teorijos, nei hipotezės. Tiesiog renkami duomenys apie tai, kas gali dominti tyrėją.
Tyrimo metodo samprata Metodas – (gr. methodos – tyrimo kelias) – tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka sąmoningai naudojama tam tikram tikslui pasiekti; reiškinių, faktų tyrimo kelias; pagrindinis duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės būdas. Kiekviena mokslo sritis, o tuo labiau kryptis, turi savus tyrimo metodus, nors, aišku, yra ir bendrų tyrimo metodų (pavyzdžiui, eksperimentas, matematinė statistika, teorinės analizės, apibendrinimo ir kt). Metodais galime pavadinti įvairius būdus, naudojamus moksliniuose tyrimuose rezultatams gauti. Tradiciškai metodo sąvoka siejama su pozityvistinio modelio technikomis - reikalingų atsakymų išgavimas, matavimų užrašymas, fenomenų apibūdinimas, eksperimentų atlikimas. Išplėtę šios sąvokos reikšmę, apimtume ir interpretacinius metodus - dalyvavimą, vaidmenų žaidimą, interviu, epizodus ir ataskaitas.
Tyrimo metodo reikšmė ir taikymas Metodo reikšmė - didžiulė. Gerai parengtas ar pritaikytas metodas žymiai palengvina tyrimą. Teigiama, kad nuo metodo priklauso viso tyrimo sėkmė, o remdamasis tinkamai parengtais tyrimo metodais net ir nelabai gabus žmogus gali daug padaryti, kai tuo tarpu netinkamai parinkti tyrimo metodai nepadės ir genialiam mokslininkui. Tačiau patys metodai, kad ir kokie tikslūs būtų, dar nenulemia mokslo laimėjimų. Jie negali pakeisti kūrybinės tyrėjo minties, jo sugebėjimo analizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis, o tai gali toli gražu ne kiekvienas. Kita vertus, tinkamas metodas leidžia išvengti nereikalingų klaidžiojimų, padeda greičiau gauti norimus rezultatus Mokslui rutuliojantis, tobulėjo ir tyrimo metodai. Ypač tai pastebima gamtos ir technikos moksluose, kur sukurti prietaisai izoliuoja tyrėjo poveikį stebimam objektui, t.y. tyrimo rezultatai nuo tyrėjo valios nepriklauso. Kur kas sunkiau taikyti objektyvius tyrimo metodus, padedančius gauti nedviprasmišką informaciją socialinių mokslų tyrimuose. Metodo svarbos išskyrimas iš kitų mokslo metodologijos elementų rodo, jog jam turėtų būti keliami ir atitinkamai aukšti reikalavimai. Kiekvienas tyrimo metodas visų pirma turi turėti teorinį pagrindą, t.y. remtis objektyviais dėsningumais, būti moksliškai pagrįstas.
Šiandien paskaitoje... • Susipažinome su mokslo metodologijos ir metodo sąvokomis; • Išsiaiškinome metodologijos ir metodo reikšmę moksliniam tyrimui; • Aptarėme metodologijos klasifikaciją, kryptis, funkcijas, tyrimo atlikimo metodologines nuostatas, bei tyrimo metodų taikymo pavyzdžius.
