AR TELEVIZIJA TURI ĮTAKOS NUSIKALSTAMUMUI?

1. AR TELEVIZIJA TURI ĮTAKOS NUSIKALSTAMUMUI? KRIMINOLOGINIS TYRIMAS

2. ĮDOMŪS FAKTAI • Vidutinis amerikietis iki pensijos pamato daugiau nei 2 mln. reklamų. • Tik pabaigęs pradinę mokyklą jaunasis amerikietis per TV bus išvydęs 8000 žmogžudysčių, o sulaukęs 18 m., bus išvydęs 200 000 prievartos aktų. • Palyginimui: JAV apie 90% šešiamečių žiūri TV vidutiniškai 2 val. per dieną, o paprastam tėvų ir vaikų pokalbiui telieka vos 3,5 min. per savaitę.

3. TYRIMO PROBLEMA • Televizijos (TV) žiūrėjimas tampa vis populiaresne asmens priklausomybės rūšimi, kuri dažniausiai turi neigiamą įtaką asmens elgesiui, tuo tarpu teigiamas TV poveikis nėra itin reikšmingas, dėl nepakankamo efektyvumo nusikalstamumo prevencijos srityje.

4. 1. KRIMINOLOGINIO TYRIMO TIKSLAI • IŠTIRTI AR TV ŽIŪRĖJIMAS GALI ĮTAKOTI ASMENS ELGESĮ. • IŠTIRTI TV POVEIKĮ. • APTARTI ĮVAIRIŲ AUTORIŲ POZICIJAS BEI VISUOMENĖS NUOMONĘ ŠIUO KLAUSIMU. • PATEIKTI SIŪLYMUS KAIP TV GALĖTŲ PRISIDĖTI PRIE NUSIKALSTAMUMO MAŽINIMO IR JO PREVENCIJOS.

5. KRIMINOLOGINIO TYRIMO HIPOTEZĖS • DAŽNAS PER TV RODOMŲ SMURTINIŲ IR KRIMINALINIO POBŪDŽIO VAIZDŲ ŽIŪRĖJIMAS NEIGIAMAI ĮTAKOJA ASMENS ELGESĮ. • TV PATEIKIAMOS NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS NE VISADA PASIEKIA SAVO TIKSLĄ.

6. KRIMINOLOGINIO TYRIMO OBJEKTAS • TV ĮTAKA NUSIKALSTAMUMUI, KURI ATSKLEIDŽIAMA ANALIZUOJANT EGZISTUOJANČIAS TEORIJAS BEI TIRIANT VISUOMENĖS NUOMONĘ ŠIUO KLAUSIMU.

7. TEORINIAI MOKSLININKŲ TEORIJŲ SISTEMINĖ ANALIZĖ; LYGINIMAS; APIBENDRINIMAS. EMPIRINIAI APKLAUSA (VISUOMENĖS ANKETAVIMAS); STEBĖJIMAS IR FIKSAVIMAS. KRIMINOLOGINIO TYRIMO BŪDAI IR METODAI

8. NEIGIAMO POVEIKIO: Socialinio išmokimo teorija (A.Bandura). Jautrumo mažinimo teorija (L.Berkowitz). Socialinio vystymosi teorija (R.Huesmann) TEIGIAMO POVEIKIO: Katarsio teorija (S. Feshbach) Televizijos teigiamo ir neigiamo poveikio formos (teorijos)

9. Socialinio išmokimo teorija Bandura teigia, kad smurtas gali turėti mažiausiai keturisneigiamus padarinius žiūrovo atžvilgiu: • Stebėdami televizijoje rodomus elgesio modelius, žiūrovai “išmoksta”, koks elgesys yra pozityvus, o koks negatyvus, baudžiamas. Stebint, kaip agresoriai lieka nenubausti, žiūrovai (ypač jaunesnio amžiaus) yra linkę imituoti televizijoje rodomus negatyvius elgesio modelius, tikėdamiesi patys likti nenubausti. [Bobo Doll eksperimentas - http://video.google.com/videoplay?docid=4586465813762682933&ei=Ys9HSfWDL4iG2gKJhYjrBQ&q=bobo+doll&hl=lt • Televizija silpnina neigiamą žiūrovo reakciją į smurtą, pateikdama pastarąjį pozityviai. Kai televizijoje “gėris” nugali “blogį” smurtu, žiūrovas patiria kur kas daugiau teigiamų emocijų, smurtas pateisinamas.

10. Socialinio išmokimo teorija • Televizija pripratina žiūrovą prie nuolatinio smurto ir mažina asmens jautrumą žiauraus elgesio atveju (desensibilizacijos procesas). • Galiausiai, televizija klaidingai formuoja žiūrovo supratimą apie realybėje egzistuojantį nusikalstamumo mastą. Pvz. Tik 10 proc. visuomenėje padaromų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio, tuo tarpu TV-oje tokių veikų -net 77proc.Tai psichologiškai veikia žiūrovą, jis tampa kur kas baikštesnis .

11. Jautrumo mažinimo teorija L.Berkovitz nustatė, kad per TV matytas smurtas paprastai sukelia trumpalaikius poveikius, pasireiškiančius iš karto po stebėtos smurto scenos. Žiūrovui pakartotinai stebint smurto scenas televizijoje, jo sąmonėje sukuriami tarpusavyje susiję, detalūs, agresyvių minčių tinklai. Todėl asmenys, dažniau žiūrintys smurto scenas, yra labiau linkę naudoti smurtą tarpasmeniniuose santykiuose. Dažnai stebint smurto scenas, žiūrovo sąmonėje gali pradėti kauptis agresyvaus elgesio įgūdžiai, taip pat prisiminimai bei įsitikinimai, susiję su matytomis scenomis.

12. Jautrumo mažinimo teorija Televizijoje rodant smurtą, žiūrovas gali sutapatinti save su matytu agresoriumi. Įrodyta, kad tokiu atveju, agresija, tiesiogiai nukreipta į auką, padidėja keletą kartų. [Leyens and Picus (1973) bandymas.]

13. Socialinio vystymosi teorija R.Huesmannteigia, kad paaugliui nuolat žiūrint smurto scenas per TV, tai turi neigiamos įtakos asmens vėlesniam vystymuisi. Suaugęs asmuo tampa agresyvesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad vyrai, kurie paauglystėje dažniau žiūrėdavo smurtinio pobūdžio TV laidas, kur kas dažniau, buvo linkę naudoti smurtą šeimoje, daryti kelių eismo pažeidimus. Tyrimai taip pat parodė, kad tarp jaunystėje nuolat smurtines programas žiūrinčių vyrų, nuteistųjų skaičius buvo tris kartus didesnis.

14. Socialinio vystymosi teorija R.Huesmann manymu pačios pavojingiausios vaiko psichikai yra šios smurtinės scenos: • vaizduojančios realų gyvenimą; • kuriose vaikai save sutapatina su nusikaltėliu; • nusikaltėlis apdovanojamas už savo nusikaltimus.

15. Katarsio teorija[gr. katharsis, - išvalymas] Katarsio teorija aiškina, kad kiekvienas savyje turime įgimtą agresiją, kuri mažinama realiu arba simboliniu elgesio būdu, kuriam priklauso ir smurto vaizdų perėmimas. Skiriasi nuo ankščiau aptartų teorijų. Jos šalininkai teigia, KAD: • Smurtas televizijoje turi teigiamos įtakos agresijos bei agresyvaus elgesio mažinimui. • Asmeniui žiūrint siaubo ar kt. smurtinio pobūdžio filmus, išgyventa agresija sulaiko realų žiūrovo agresijos prasiveržimą. • Atlikti tyrimai parodė, kad asmenys, žiūrėję ypatingai žiaurias scenas vaizduojančius filmus, po jų buvo mažiau agresyvus, nei asmenys, žiūrėję neutralius filmus.

16. APKLAUSAAR TV TURI ĮTAKOS NUSIKALSTAMUMUI? • Kriminologiniam tyrimui buvo pasirinktas vienas iš daugiausia privalumų turinčių empirinių metodų – apklausa, kuri buvo vykdoma anketavimo būdu. • Anketos pradžioje yra kreipimasis į respondentą bei anketavimo tikslo paaiškinimas. Anketoje trumpai pateikiama jos pildymo instrukcija bei informuojama apie anonimiškumą, nes taip tikimasi didesnio respondentų atvirumo. • Anketą sudaro 16 klausimų. • Iš viso apklausti 167 atsitiktinai parinkti respondentai iš N.Akmenės, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio, Pakruojo ir Vilniaus miestų .

17. Anketa – AR TV TURI ĮTAKOS NUSIKLASTAMUMUI 1.Lytis:  vyras  moteris 2. Jūsų amžius  13-18 m.  36-50 m.  19-25 m.  virš 50 m.  26-35 m. 3. Jūsų išsilavinimas?  pradinis  aukštesnysis  vidurinis  aukštasis  profesinis 4. Kaip dažniausiai leidžiate savo laisvalaikį?  ilsiuosi gamtoje  užsiimu mėgstamu hobiu  bendrauju su draugais, šeima  žiūriu TV  naršau internete  kita...........................

18. 5. Kiek laiko per dieną žiūrite televizorių?  mažiau nei 1 val.  3-5 val. 1-2 val. 6 val. ir daugiau. 6. Kokio pobūdžio laidas dažniausiai žiūrite?  informacinio turinio („Žinios“, „Panorama“)  pramoginio turinio („Puikusis šou“, „Kakadu“, „Paparaciai“ ir pan.)  kriminalinės publicistikos („Abipus sienos“, „Kriminaliniai tyrimai“, „Srovės“ ir pan.)  aktualijų laidos („Tėvai ir vaikai“, „Čia ir dabar“, „Nuo... iki“ ir pan.)  kitos.......................................................................................................... 7. Kokio žanro filmus dažniausiai žiūrite?  serialus  trilerius  melodramas  animacinius  veiksmo, kovinius  kitus.................................................................. 8. Ar televizoriaus žiūrėjimas gali turėti įtakos žmogaus elgesiui?  tikrai taip  iš dalies  tikrai ne

19. 9. Ar televizoriaus žiūrėjimas daro didesnę įtaką paaugliams nei suaugusiems žmonėms? taip  ne nežinau, neturiu nuomonės10. Ar TV moko nusikalsti? taip turi tam įtakos ne11. Jei TV moko nusikalsti, tai kaip? suformuoja nusikaltusių asmenų kaip „herojų“, „didvyrių“ įvaizdį sudaro įspūdį, kad daugelis nusikaltimų lieka neatskleisti, nusikaltėliai nesurasti (lengva išvengti atsakomybės) nuolat rodoma agresija filmuose, skatina tai išbandyti ir pačiam išmoksta naujos agresyvaus elgesio technikos sumažėja žmonių jautrumas smurtui kita.....................................................................................................12. Kaip jaučiatės pažiūrėję smurtines scenas per TV? apima neigiamos emocijos apima teigiamos emocijos reaguojate neutraliai

20. 13. Ar esate sprendę konfliktą per TV matytu smurtiniu būdu?  taip  ne 14. Kaip manote, ar per TV rodomos prieš nusikalstamumą nukreiptos reklamos veiksmingos?  taip  ne  iš dalies 15. Kaip televizija galėtų prisidėti prie nusikalstamumo mažėjimo?  daugiau socialinių reklamų  sumažinti rodomų kriminalinių laidų skaičių  transliuotojai turėtų pateikti daugiau informacijos apie programų pobūdį ir turinį  reikia vengti detaliai rodyti smurtines scenas bei aukų patirtus sužalojimus.  atsižvelgti į atitinkamą paros laiką rodant su smurtu susijusius kadrus  kita........................................................................................................ Ačiū už atsakymus!

21. Apklausos rezultatai

22. Respondentų lytis

23. Respondentų amžius

24. Respondentų išsilavinimas

25. Dažniausias laisvalaikio praleidimo būdas

26. Kiek laiko per dieną žiūrite televiziją (TV)?

27. Žiūrimiausio pobūdžio laidos

28. Žiūrimiausio žanro filmai

29. Ar TV gali turėti įtakos žmogaus elgesiui?

30. Ar TV daro didesnę įtaką paaugliams nei suaugusiems žmonėms?

31. Ar TV moko nusikalsti?

32. Jei TV moko nusikalsti, tai kaip?

33. Kaip jaučiatės pažiūrėję smurtines scenas per TV?

34. Ar esate sprendę konfliktą per TV matytu smurtiniu būdu?

35. Ar per TV matytus nusikalstamus būdus naudojate savo tikslams pasiekti?

36. Ar per TV rodomos prieš nusikalstamumą nukreiptos socialinės reklamos veiksmingos?

37. Kaip TV galėtų prisidėti prie nusikalstamumo mažėjimo?

38. RIBINĖ ATRANKOS PAKLAIDAPateikiame vieno iš esminių tyrimo klausimų – ar televizoriaus žiūrėjimas daro didesnę įtaką paaugliams nei suaugusiems žmonėms - ribinę atrankos paklaidą:

39. Išvados: • Ne kiekvienas, kuris žiūri smurtą per TV, tampa agresyvus, taip pat ne kiekvienas, kuris yra agresyvus, žiūri smurtines scenas per TV. • Nėra vienintelio veiksnio, kuris lemtų nusikalstamumą, televizija ne išimtis.

40. TV ĮTAKA NEPILNAMEČIAMS

41. Atlikta apklausa parodė, kad respondentai mano, jog didžiausią įtaką TV daro vaikams bei paaugliams. Šią nuostatą patvirtina ir mokslininkų daryti tyrimai. • Problema, kad jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie TV, todėl tai tampa didelė jų laisvalaikio dalis. Specialistų teigimu, per didelė televizijos “dozė” kelia susirūpinimą ne vien dėl to, kad per TV rodoma daug smurto. Paaugliai, kurie ilgiau nei 4 val.vakare praleidžia prie TV, labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomenės.

42. Amerikos psichologų asociacija paskelbė, kad yra aiškus prievartos aktų žiūrėjimo per TV ir vaikų agresijos ryšys. • Vaikai, sukėlę masines žudynes Amerikos mokyklose, beveik visais atvejais prisipažino, kad tai buvo matę per TV. • Švedų psichologė I.Seneson teigia, kad vaikai, įpratę žiūrėti siaubo filmus yra agresyvesni nei tie, kurie tokių filmų nežiūri. Jie linkę į nepaaiškinamą pyktį, priešiškumą, įtūžį.

43. F. J. Zimmmermano atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, kad TV žiūrėjimas vaikams iki 3-ejų metų darė ypatingai didelę žalą – jie vėliau sunkiau mokėsi mokykloje, buvo linkę į destruktyvų elgesį. Įdomu tai, kad 3-6 metų vaikams TV žiūrėjimo neigiama įtaka nebuvo pastebėta, o kai kuriais atvejais netgi priešingai – vaikai buvo paveikti teigiamai. • Pirmą kartą per TV matomas personažas vaikui padaro mažesnę įtaką, negu populiarūs personažai. Vaikai su pastaraisiais mėgina susitapatinti, kartoja mėgstamų personažų elgesį.

44. Vaikai paprastai daug žiūri TV dėl dėmesio stokos, dėl nepatenkinto jų poreikio bendrauti su artimaisiais, pvz. su motina. • Televizorius visuomet yra šalia, dėl to vaikams jis toks patrauklus. O vaikai yra tarsi kempinės, kurios sugeria bet kokią informaciją. Tad, jei vaikui nuolatinę įtaką daro televizijos programos, natūralu, kad jis perima tai, ką TV rodo. Be to, dažnai tai, kas vaizduojama ekrane, atrodo patraukliau nei ta realybė, kurioje gyvena vaikas. TV tampa spąstais, kurie įtraukia ir nepaleidžia.

45. Kaip sumažinti neigiamą TV įtaką vaikams? • Kalbėti su vaiku apie tai, kad TV rodo netikrą pasaulį, kad blogis, kurį rodo TV, iš tikrųjų nėra toks veiksmingas realiame gyvenime. • Riboti TV žiūrėjimo laiką. Valdorfo pedagogika teigia, kad negalima leisti žiūrėti TV vaikams iki 7-erių metų. Tačiau svarbiausia nustatyti tam tikras TV žiūrėjimo taisykles, kurių būtų privalu laikytis. • Stengtis pakeisti TV žiūrėjimą kita veikla, rasti kitų užsiėmimų, taip pat skirti laiko patiems tėvams užsiimti su jų atžalomis.

46. TV PROGRAMŲ ANALIZĖ

47. TV PROGRAMŲ STEBĖJIMO BEI FIKSAVIMO TIKSLAS • TV programų analizė buvo atlikta 2008-11-12 d., kurią buvo stebimos bei fiksuojamos 4 populiariausių Lietuvos TV kanalų programos nuo 15 iki 22 val. • Šio stebėjimo bei analizės tikslas – nustatyti, kaip paplitęs smurtinio ir kriminalinio pobūdžio scenų transliavimas TV kanaluose, bei įvertinti ar TV programų ženklinimas yra efektyvus ir atitinka numatytus kriterijus.

48. TEISINIS REGLAMENTAVIMAS2002-O9-10 LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas • 4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija 1. Darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija: 1) susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu arba vandalizmu: kai detaliai vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas ar kankinimas, turto naikinimas ar gadinimas, taip pat teigiamai vertinamas smurtas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu; 2) kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti…ir pan.

49. NEIGIAMĄ POVEIKĮ NEPILNAMEČIŲ VYSTYMUISI DARANČIOS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS ŽYMĖJIMO, GARSO IR VAIZDO PRIEMONIŲ SISTEMOS APRAŠAS • 4. Televizijos programų transliuojamus filmus, serialus ir laidas viešosios informacijos rengėjai, platintojai, jų savininkai ir žurnalistai privalo įvertinti ir klasifikuoti remdamiesi neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose.

50. II. TELEVIZIJOS PROGRAMŲ, KURIOSE PATEIKIAMA NEIGIAMĄ POVEIKĮ NEPILNAMEČIŲ VYSTYMUISI DARANTI VIEŠOJI INFORMACIJA, ŽYMĖJIMAS • 5. Filmai, serialai ir laidos, kurių turinyje yra neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, žymimi indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą: „N-7“ – skirta žiūrovams nuo 7 metų; „N-14“ – skirta žiūrovams nuo 14 metų; „S“ – skirta suaugusiems žiūrovams nuo 18 metų. • 6. Filmai, serialai ir laidos, pažymėti indeksu „N-14“, turi būti transliuojami tik nuo 21 iki 6 valandos, o indeksu „S“ – tik nuo 23 iki 6 valandos.