Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesamsLR BK XXXIII SKYRIUS Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

Kovos su korupciniais nusikaltimais pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje • 1997 birželio 25 d. ES konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu • 1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos • 2003 m. liepos 22 d. ES Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje • 2003 m. gruodžio 10 d. Meridoje pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją // LR Seimo ratifikuota 2006 m. gruodžio 5 d. įstatymu

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti aktyvųjį ir pasyvųjį kyšinikavimą: • Aktyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai bet koks asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai žada, siūlo ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį pareigūnui už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą • Pasyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai pareigūnas tiesiogiai arba netiesiogiai prašo arba gauna bet kokį nepagrįstą atlygį arba kai jis priima pasiūlymą ar pažadą dėl tokio atlygio už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą. • Turi būti kriminalizuotas aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas valstybiniame ir privačiame sektoriuje

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti prekybą poveikiu • Prekybą poveikiu - tai atvejai, kai bet kuris asmuo teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti netinkamą poveikį atsakingų asmenų sprendimams, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, duodamas ar siūlomas bet koks nepagrįstas atlygis, taip pat kai mainais už poveikį yra prašomas, gaunamas ar priimamas pasiūlymas ar pažadas dėl tokio atlygio, nesvarbu, ar tas poveikis padaromas ir ar tariamu poveikiu pasiekiamas norimas rezultatas.

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti piktnaudžiavimą pareigomis • Piktnaudžiavimas - tai tyčinis piktnaudžiavimas pareigomis ar tarnybine padėtimi, tai yra pareigas einančio valstybės pareigūno veikimas ar neveikimas pažeidžiant įstatymus, siekiant gauti nepagrįstą atlygį sau ar kitam asmeniui ar subjektui.

Valstybės tarnybos samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą Valstybės tarnyba – tai tam tikrų teisinių santykių visuma, atsirandančių dėl šių pagrindų: • įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus • dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje • įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą • koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą • valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą • atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas • valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Valstybės tarnybos principai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė • Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais • Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas,nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas • Baudžiamieji įstatymai saugo visuomenę nuo šių principų iškreipimo valstybės tarnyboje

Viešieji interesai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė Viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad tiek viešojo, tiek privataus sektorių atsakingi darbuotojai, įgalioti savo kompetencijos ribose spręsti įvairius teisinius klausimus, darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymo nustatyta tvarka.

Specialusis kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų nevykdymo subjektas • Sprendžiant klausimą, ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230 straipsnyje pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. • LAT 2007 m. sausio 4 d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga. Išvadų 14 p.

Valstybės tarnautojas kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas Valstybės tarnautojai yra asmenys dirbantys valstybės tarnyboje: • valstybės politikai • viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą • kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus • oficialūs kandidatai į tokias pareigas(LR BK 230 str. 1 d.)

Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas • Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintisatitinkamusįgaliojimusužsienio valstybės institucijoje,tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėseteisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokiaspareigas (LR BK 230 str. 2 d.) • Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirbabet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje,įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir • turiatitinkamus administracinius įgaliojimus arba • turi teisę veiktišios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, arba • teikia viešąsiaspaslaugas (LR BK 230 str. 3 d.)

Apibendrintos kyšininkavimo (BK 225 str.)nusikaltimo sudėties požymiaiObjektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai • Dalykas - kyšis • Veika - tiesioginis ar netiesioginis savo ar kitų naudai • Kyšio priėmimas arba • Pažadėjimas priimti kyšį arba • Susitarimas priimti kyšį arba • Reikalavimas duoti kyšį arba • Provokavimas duoti kyšį • Aplinkybė – kyšis imamas, reikalaujamas ir t.t. už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus • Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo • Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)

Kyšio samprata teismų praktikoje • Kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo bylose kyšis suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą ar interesus į jį; turtinės paslaugos, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas; ir kt.(LAT apžvalgos išvadų 1 p.)

Kyšio kaip turtinės naudos koncepcija • Teoriškai kyšiu laikytina neteisėta turtinė nauda • Turtinė nauda apskritai – tai tam tikra ekonominė būklė (padėtis), atsirandanti asmeniui įgyvendinus turtinį interesą. • Kyšis kaip turtinė nauda gali turėti įvairias materialias ir nematerialias formas: • daiktai (įskaitant pinigus) • turtinės teisės • turtinių prievolių panaikinimas • sutaupymas nemokant ar mažiau mokant už paslaugą • pranašumas konkurencinėje kovoje įgijimas • supažindinimas su komercine paslaptimi • pelną žadančių ryšių užmezgimas ir pan.

Nelegalią vertę turintis kyšis • Kyšiu gali būti ir tokie daiktai bei paslaugos, kurie turi vertę tik nelegalioje apyvartoje (narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai, neteisėtai pagamintas alkoholis ir pan.). • Klausimas diskusijai: • ar seksualiniai santykiai kaip atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui laikytinas kyšiu?

Kyšio dydžio reikšmė • Paprastas kyšis- nuo 1 iki 250 MGL vertės. Toks kyšio dydis nulemia BK 225 str. 1 arba 2 d. taikymą. • Stambus kyšis- viršija 250 MGL ir nulemia kvalifikuotos sudėties taikymą (BK 225 str. 3 d.). • Nedidelis kyšis- nesiekia 1 MGL ribos. Esant nedideliam kyšiui veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 225 str. 4 d.).

Kyšio priėmimaskaip veika • Kyšio priėmimas – tai gaunamos turtinės naudos pasisavinimas, kai asmuo tapo šios naudos turėtoju ir tai supranta. • Kyšio priėmimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas tampa jos turėtuoju, pvz., paėmė pinigus į rankas, įdėjo juos į kišenę, sužinojo apie pinigų atsiradimą sąskaitoje, apie darbų ar paslaugos atlikimą jo ar kito asmens naudai ir t.t.

Tai, kad kyšis duotas, nebūtinai reiškia, kad jis priimtas • Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (LAT apžvalgos išvadų 5 p.) • Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo nesiekė gauti kyšio ir duoto kyšio (pvz., kyšio davėjas jį paliko ant valstybės tarnautojo stalo, atsiuntė paštu) nepriėmė, BK 225 straipsnis netaikomas(LAT apžvalgos išvadų 7 p.)

Kyšio priėmimo būdai Kyšis gali būti priimtas: • tiesiogiai ir netiesiogiai (per tarpininkus); • savo ar kitų naudai; • iki sutartų veiksmų atlikimo ar po jų; • tiek iš anksto susitarus su papirkėju, tiek ir be tokio sutarimo. • Faktas, kad tarnautojas patenkino kito asmens interesą tiesiog vykdydamas įgaliojimus ir neturėdamas ketinimų gauti už tai kyšį, bet po to už tai priėmė atlygį, neneigia kyšininkavimo požymių. Literatūroje tokia kyšininkavimo rūšis anksčiau buvo vadinama kyšiu-dovana.

Pažadėjimas priimti kyšįkaip veika • Pažadėjimas priimti kyšį – tai viena ar kita forma išreikštas sutikimas patenkinti davėjo interesus ir priimti už tai kyšį. • Sutikimas turi būti realus (tikras), o ne tariamas. Būtina išvada, kad asmuo iš tikrųjų planavo patenkinti papirkėjo interesą ir priimti už tai kyšį. • Pažadėjimas yra baigtas nuo sutikimo už kyšį patenkinti papirkėjo interesą išreiškimo momento.

Susitarimas priimti kyšį kaip veika • Susitarimas priimti kyšį – tai nelegalus sandoris, kuomet viena šalis įsipareigoja už kyšį patenkinti kitos šalies interesus, o ši įsipareigoja duoti kyšį. • Susitarimas iš esmės reiškia tą patį pažadėjimą.

Reikalavimas duoti kyšį kaip veika • Reikalavimas duoti kyšį – tai viena ar kita forma (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens interesas bus patenkintas tik už kyšį. • Pareikalauta gali būti atvirai arba užuominomis. • Reikalavimas turi būti realus (tikras), t.y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. • Reikalavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialus papirkėjas buvo informuotas apie būtinumą duoti kyšį. • Manytina, kad kyšio reikalavimas – tai speciali turto prievartavimo norma.

Provokavimas duoti kyšį kaip veika • Provokavimas duoti kyšį –tai tam tikras netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį. • Šiuo atveju kyšio atvirai nereikalaujama, tačiau sudaroma tokia situacija, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį (LAT apžvalgos išvadų 11 p.) • Pvz., vilkinimas priimti sprendimą leidžiant suprasti, joggalima pagreitinti sprendimo priėmimą arba pažeisti įstatymą už kyšį. • Provokavimas turi būti realus (tikras), t.y. tarnautojas iš tikrųjų turėjo ketinimų gauti kyšį. • Provokavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialiam papirkėjui leidžiama suprasti kyšio davimo naudą jam.

Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis teisėtumas ar neteisėtumas • Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia savo įgaliojimų ribose, nepažeisdamas įstatymų. • Neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad už kyšį bus pažeistas įstatymas arba viršijami įgaliojimai. • Neteisėtas veikimas siejamas su veiksmais, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas reiškia neatlikimą veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (LAT apžvalgos išvadų 12 p. 3 d.).

Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis, neteisėtumo reikšmė veikos kvalifikavimui • Jeigu kyšis, kurio vertė didesnė nei 1 MGL, priimamas, žadama jį priimti ir t.t. už neteisėtą veikimą ar neveikimą, taikoma kvalifikuota kyšininkavimo sudėtis (BK 225 str. 2 d.). • Jei tokiu atveju kyšio vertė mažesnė kaip 1 MGL, ši aplinkybė nesunkina atsakomybės - taikoma baudžiamojo nusižengimo norma (BK 225 str. 4 d.).

Kyšininkavimo subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia. • Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, ir nori taip veikti bei gauti kyšį.

Tarpininko kyšininkavimas (BK 226 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai • Dalykas - kyšis • Veika - dviejų elementų junginys: • pažadas tam tikram asmeniui už kyšį paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis šie patenkintų kyšio davėjo interesus (teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų jo naudai) • pažadas duodamas pasinaudojant savo tikėtina įtaka šiai institucijai, įstaigai, organizacijai ar oficialias pareigas einančiam asmeniui. Įtakos pagrindu gali būti visuomeninė padėtis, tarnyba, įgaliojimai, giminystė, pažintys ir t.t. • Atsakomybėn atrauktinas bet kuris asmuo, turintis 16 metų • Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)

Tarpininko kyšininkavimas (BK 226 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad pasinaudodamas savo tikėtina įtaka, žada už kyšį paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis šie patenkintų kyšio davėjo interesus, ir nori taip veikti bei šį kyšį gauti.

Tarpininko kyšininkavimo normos taikymo ypatumai • Inkriminuojant šį nusikaltimą, neturi reikšmės, ar kaltininkas žada kyšį perduoti atitinkamam oficialiam asmeniui, ar žada visą jį pasiimti sau. • Pats pažadas gali būti tiek kategoriškas, žadant absoliučią sėkmę, tiek ir atsargus, žadant tik pabandyti tai padaryti. • Tarpininko kyšininkavimas inkriminuotinas tiek tada, kai kaltininkas pats kreipėsi į potencialų papirkėją su pasiūlymu, tiek ir tada, kai tarpininką surado potencialus papirkėjas.

Tarpininko kyšininkavimo normos taikymo ypatumai - 2 • Ar duodamas tokį pažadą tarpininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį reikšmės neturi(LAT apžvalgos išvadų 16 p.). • Jeigu tarpininkas, padaręs BK 226 straipsnyje numatytą veiką, padaro su ja susijusias dar ir kitas nusikalstamas veikas, pvz., kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą (BK 288 straipsnis) ar jį papirkinėja (BK 227 straipsnis), jos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (LAT apžvalgos išvadų 17 p.).

Tarpininko kyšininkavimo normos santykis su sukčiavimo norma • Tarpininko kyšininkavimo norma savo požymiais gali sudaryti konkurenciją sukčiavimo normai. Taip yra todėl, kad tarpininko kyšininkavimas gali būti taikomas ir tada, kai kaltininkas tik žada už kyšį paveikti atitinkamą oficialų asmenį, bet paėmęs kyšį, to nedaro. • Tokiais atvejais, manytina, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas tada, kai tarpininkas suklaidina potencialų papirkėją ne tik dėl ketinimų įvykdyti pažadą, bet ir dėl savo įtakos institucijai ar asmeniui, kurį žadama paveikti. • Tarpininko kyšininkavimo norma tokiais atvejais taikoma tada, kai tikėtina kaltininko įtaka turėjo realų pagrindą, nebuvo sufalsifikuota.

Tarpininko kyšininkavimo baudžiamojo nusižengimo norma (BK 226 str. 2 d.) • Veika kvalifikuojama pagal (BK 226 str. 2 d.) kaip baudžiamasis nusižengimas tais atvejais, kai kyšio vertė neviršija 1 MGL (125 LT)

Apibendrintos papirkimo (BK 227 str.) nusikaltimo sudėties struktūraObjektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė – valstybės tarnyba ir viešieji interesai • Dalykas – kyšis • Veikos: tiesiogine ar netiesiogine forma valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui, arba tarpininkui • kyšio pasiūlymas • pažadėjimas duoti kyšį • kyšio davimas • Kyšis siūlomas, žadamas arba duodamas už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus • Atsakomybėn atrauktinas bet kuris asmuo, turintis 16 metų. Kartu už tai atsako ir juridinis asmuo • Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)

Kyšio pasiūlymas kaip veika • Kyšio pasiūlymas – tai tarnautojo ar jam prilyginto asmens informavimas, kad jis gautų kyšį, jeigu sutiktų patenkinti papirkėjo ar kito asmens interesą. • Siūloma gali būti žodine forma arba raštu, taip pat veiksmu, iš kurio galima suprasti, jog siūlomas kyšis. • Pasiūlymas yra baigtas nusikaltimas nuo supažindinimo su informacija momento. • Siūlymas taip pat gali pasireikšti kaip trečiojo asmens skatinimas tarpininkauti – siūlymas perduoti kyšį tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, siūlymas padėti paveikti juos. Nesvarbu ar tarpininkas pagal minėtą schemą gautų naudos ar ne.

Pažadas duoti kyšį kaip veika • Pažadas duoti kyšį – tai sutikimas duoti kyšį, jeigu bus patenkintas jo interesas. • Šiaip sunku įžvelgti skirtumus tarp pažado ir pasiūlymo.

Kyšio davimas kaip veika • Kyšio davimas – tai turtinės naudos suteikimas. • Kyšo davimas gali pasireikšti kaip veikimas ar neveikimas, dėl kurio kitas asmuo gauna turtinę naudą. • Kyšio davimas gali pasireikšti kaip pinigų ar daiktų perdavimas, sutarties pasirašymas, pinigų pervedimas į sąskaitą, nemokamos paslaugos suteikimas, susilaikymas nuo tam tikrų turtinių veiksmų, nenaudingų paperkamajam ir pan. • Kyšio davimas yra baigtas nuo momento, kai kitas asmuo turi galimybę pasinaudoti suteikta nauda.

Kyšio davimo baigtumas • Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų (LAT apžvalgos išvadų 21 p.). • Detalizuojant šią nuostatą, manytina, kyšio davimo baigtumas sietinas su momentu, kai papirkėjas atlieka visus veiksmus, kurie yra pakankami, kad gavėjas galėtų pasinaudoti suteikiama nauda (palieka kyšį kabinete, perduoda į rankas, įdeda į kišenę, pasirašo sutartį, sunaikina paskolos raštą, perveda pinigus į sąskaitą ir pan.). Nepavykus to padaryti, pvz., nusiuntęs kyšį ne tuo adresu, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas.

Papirkimas per tarpininką • Kyšio pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ir kyšio davimas tarpininkui gali reikšti: • 1) tiek paties tarpininko papirkimą, kad šis paveiktų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, • 2) tiek ir to tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimą per tarpininką.

Tarpininko veikos kvalifikavimas • Tarpininko veika gali būti kvalifikuojama: • kaip papirkimas arba • kaip kyšininkavimas • Kvalifikavimo variantas priklauso nuo išvados, su kuo bendrininkavo tarpininkas – su papirkėju ar kyšio gavėju

Apibendrintos papirkimo (BK 227 str.) nusikaltimo sudėties struktūraSubjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesiogine tyčia ir tikslas. • Kaltininkas supranta, kad siūlo, žada ar duoda kyšį valstybės tarnautojui ar jam priligintam asmeniui, ir nori taip veikti. • Veikos tikslu yra kaltininko pageidaujamas paperkamojo asmens veikimas ar neveikimas.

Kvalifikuota papirkimo sudėtis • BK 227 str. 2 d. numatyta kvalifikuota papirkimo sudėtis, kurios kvalifikuojantys požymiai yra šie: • siūlomas, žadamas ar duodamas stambaus masto kyšis (didesnis nei 250 MGL vertės) arba • siekiama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus.

Papirkimo kaip baudžiamojo nusižengimo sudėtis • BK 227 str. 3 d. numato papirkimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį. • Privilegijuojanti aplinkybė čia yra tai, kad siūlomas, žadamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės kyšis.

Speciali atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą rūšis(BK 227 str. 4 d) Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą: • jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti irjis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, nedelsdamas apie taipranešė teisėsaugos institucijai arba • kyšį jis pasiūlė, pažadėjoar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba ir viešieji interesai. • Veika: • piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba • įgaliojimų viršijimas. • Padariniai - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. • Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių • Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo. • Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis)

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika • Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. • Šios veikos mechanizmą sudaro tai, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Iš tikrųjų jo veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika • Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. • Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika -2 • Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nebūtinai turi būti susijęs su norminių aktų, reguliuojančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, draudimų pažeidimais. Piktnaudžiavimu pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas. • Pvz., antstolis perveda iš skolininkų gautus pinigus į terminuoto indelio sąskaitą palūkanoms gauti; žemėtvarkininkas pigiai supirkinėja žemes iš kaimo žmonių ir pan.

Įgaliojimų viršijimas kaip veika • Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. • Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt. (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)

Didelė žala kaip piktnaudžiavimo padariniai • Be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamastik kaip drausminis nusižengimas • Žalos turinį sudaro tiek turtinė tiek ir neturtinė žala. • Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). • Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.) (LAT apžvalgos išvadų 28 p.)

Vertinamasis didelės žalos požymis • Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan.(LAT apžvalgos išvadų 29 p.)

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt