KETVIRTOJI PASKAITA 2011.09.26 Vie asis kalbejimas ir oratoriaus menas. Prezentaciniai igud iai.

1. KETVIRTOJI PASKAITA2011.09.26Vie�asis kalbejimas ir oratoriaus menas. Prezentaciniai igud�iai. Parengta pagal: Bar�auskiene, V. 2002. Dalykine komunikacija. Bankauskaite-Sereikiene, G. 2008. Oratorystes menas. Ramojus Reimeris www.studentams.reimeris.com ramojus@reimeris.com +370 614 12808

2. Retorika Retorika � tai kalbejimo teorija ir praktika, menas gerai, puo�niai kalbeti, itikinti. Retorikos savoka yra sinonimi�ka su oratoriaus menu, kalbejimo menu, i�kalba, gra�bylyste. Retorika ir oratoryste traktuojama kaip masines komunikacijos teorijos dalis ir da�nai vadinama itikinamos, efektyvios arba paveikios komunikacijos teorija.

3. Oratorius Oratorius (gr. rhetor) � kalbetojas. Anot Cicerono, oratorius turi buti visapusi�kai isilavines, itikejes savo tiesa. Jis turi jungti savyje dialekto jautruma, filosofo mastyma, poeto kalba, teisininko atminti, tragiko balsa ir did�iuju aktoriu gestus ir grak�tuma. Oratoriaus savybiu ugdymas susidejo i� ra�ymo (�od�iu ir minciu atsargos), skaitymo (gebejimas kriti�kai vertinti lektura) ir kalbejimo.

4. Retorikos tikslai Paveikti klausytoju (skaitytoju) prota. Paveikti klausytoju (skaitytoju) valia. Paveikti klausytoju (skaitytoju) jausmus. Pasiekti itikinima, iteigima, perkalbejima, sustiprinima ar tikejima.

5. Klasikines ir �iuolaikines retorikos skirtumai

6. Retorikos mokslo dalys Invencija (lot. inventio) � med�iagos kalbai, argumentu ir itikinimo budu radimo mokslas. �i dalis apima ir oratoriaus intencija � ketinimus, sumanymus prie� kiekviena kalba. Dispozicija (lot. dispositio) � tikslingas ir logi�kas teksto i�destymo ir sukomponavimo mokslas, atsi�velgiant i jo ru�i, �anra, kalbejimo situacija, tikslus ir busima auditorija. Elokucija (lot. elocutio) � kalbinio ir stilistinio teksto parengimo mokslas. Memorija (lot. memoria) � atminties lavinimo mokslas. Akcija (lot. actio, pronuntio) � balso, tarsenos, intonaciju moduliavimo, akcentu, laikysenos, gestu, mimikos mokslas.

7. Retorikos mokslo dalys Ikikomunikacine faze: Temos pasirinkimas. Tikslo ir kalbos tipo apibre�imas. Med�iagos rinkimas. Kompozicinis ir loginis kalbos organizavimas: irodymu, argumentu, faktines med�iagos atrinkimas ir i�destymas, kalbos ir stiliaus sutvarkymas. Komunikacine faze: Kalbejimas. Vidinis ir i�orinis gri�tamasis ry�ys su auditorija. Oratoriaus elgesys. Atsakymai i klausimus, gincas, diskusija.

8. Kaliope Kaliope (gra�iabalse) - epines poezijos ir retorikos globeja. Vaizduojama su stiliumi ir va�kinemis lentelemis.

9. Retorikos istorija Homeras (VIII a. pr. Kr.) ra�e, kad jaunuoliai buvo mokomi gra�bylystes, buvo vertinamas kalbos tikslumas, glaustumas, lakoni�kumas. Po graiku � persu karo (V a. pr. Kr.) suklestejo politines bei giriamosios kalbos. Aristotelis (284 � 322 m. pr. Kr.) para�e triju knygu veikala �Retorika�, jame aptare kalbos struktura, oratoriaus i�rai�kos priemones (intonacija, gestus, jausmus). Tai seniausias mokslinis retorikos �altinis. Isitvirtinus Krik�cionybei (IV a. pirma puse), jos propaguotojai kritikavo filosofu diskusijas del diskusiju. Kartu su nauja krik�cioni�kaja filosofija patristika formavosi naujo tipo i�kalba.

10. Retorikos istorija Renesanso ir baroko laikais retorikos taisykles buvo placiai taikomos gro�ineje literaturoje, ypac poezijoje. Retorikos savoka pradeta vartoti daugiau tu�cia�od�iavimo prasme. XVIII a. pabaigoje Europa sukretusi revoliuciju banga atgaivino diplomatines ir politines kalbas. XX a. dominuojant moksliniam pozityvizmui ir mokslu diferencijavimuisi, susidomejimas senaja retorika i�augo. Retorika tarnauja: lingvistikoje, filosofijoje, stilistikoje, poetikoje, semiotikoje, masines komunikacijos poveikio tyrimuose, reklamoje, logikoje.

11. Retorikos istorija Lietuvoje Lietuvoje retorika buvo destoma nuo 1570 m. Vilniaus jezuitu kolegijoje. Nuo XVI a. pabaigos Vilniaus universitete retorikos studijoms naudotasi ispano K. Soarezo vadoveliu �Apie retorikos mena�. XVII a. retorikos veikalu i�leido Vilniaus universiteto profesoriai M. K. Sarbievijus (1595 � 1640) �Apie a�tru ir �maik�tu stiliu�, �. Liauksmino (1579 � 1670) ��e�iasde�imt religines kalbos budu�. Tarpukario laikotarpyje pasirode B. Giedros parengta knyga �Retorika. I�kalbos vadovelis�.

12. Vie�uju kalbu skirstymas Pagal sakymo buda: Skaitomosios. Improvizuotosios. Laisvosios. Pagal tematika ir oratoriaus veiklos sriti: Juridines. Akademines. Politines. Teologines. Administracines. Progines. Pagal teksto funkcijas: Informacines. Apeliacines. Estetines.

13. Informacines kalbos Oratoriaus intencijos: prane�ti, informuoti, i�ai�kinti, irodyti, supa�indinti, mokyti, aukleti, populiarinti �inias, patarti. Tai beveik visuomet i� anksto apmastytos, para�ytos ir skaitomos kalbos. �ioms kalboms iliustruoti pasitelkiami plakatai, skaidres, prezentacijos, filmuota med�iaga. Stiliaus po�ymiai: racionalumas, ramumas, nuoseklumas, svarstymu ir argumentavimu grie�tumas, santurus emocingumas. Tai gali buti: mokslinis prane�imas, ataskaita, referatas, akademine paskaita, pamoka, instrukta�as, reporta�as.

14. Tai yra: lenteles, diagramos, iliustracijos. Jos suardo ilgu pasakojimu, dokumentu fragmentu monotonija. I�ry�kina statistinius ry�ius, galincius atsiskleisti apra�yme. Gali padeti skaitytojui (klausytojui) suvokti sudetingas koncepcijas.

15. Vaizdines priemones prane�imuose Lenteles. Tai sistemi�kas duomenu pateikimas eilutemis ir stulpeliais, padedanciais palyginti duomenis. Schemos. Schemos arba diagramos pateikia skaitine informacija vaizdiniu budu ir parodo tendencijas, judejimus, pasiskirstyma bei ciklus. Iliustracijos. Tai gali buti bre�iniai, �emelapiai ar nuotraukos.

16. Vaizdiniu priemoniu naudojimo taisykles Lenteles efektyviausios tuomet, kai jas lengva skaityti, kai antra�tes ir �ymejimai dera tarpusavyje. Sijinese ar stulpelinese diagramose spalvos, �e�eliai ir paantra�tes padeda atskirti komponentus. Pateikiant bre�inius, jo dalys privalo i�laikyti savo proporcijas, juos i�destyti i� kaires i de�ine arba i� vir�aus i apacia. Vaizdiniu priemoniu itraukimas i teksto visuma remiasi teksto nuorodomis, paai�kinanciomis vaizdine priemone ir nurodanciomis jos vieta tekste. Kai kuriais atvejais lenteles ir iliustracijos spausdinamos prieduose.

17. Apeliacines kalbos Oratoriaus intencijos: ne tik prane�ti, bet ir priversti kaip nors pasielgti, primesti savo valia, itikinti, iteigti, skatinti. Oratoriaus tikslai: kreiptis i klausytoju oruma, garbe, sa�ine, dora, siekti paveikti mastyma, isitikinimus, nuomone. Skirstomos i: itikinimo, itaigos ir skatinimo kalbas. Stiliaus po�ymiai: ver�lumas, gyvastingumas, emocingumas.

18. Apeliacines kalbos: itikinimo kalbos modelis I�anga. Su�adinamas klausytoju demesys, paai�kinama savo pozicija. Destymas. 1 argumentas (�is teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas 2 argumentas (�is teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas 3 argumentas (�is teiginys teisingas, nes...) 1 irodymas, 2 irodymas I�vada. Mano pozicija teisinga, nes: 1 argumentas, 2 argumentas, 3 argumentas

19. Estetines kalbos Oratoriaus tikslai: paveikti jausmus. Stiliaus po�ymiai: pakilumas, subjektyvumas, rai�kumas, stiliaus individualumas, originalumas, metafori�kumas, alegori�kumas, emocingumas, jausmingumas. Tai gali buti: progines kalbos, padekos, pasveikinimai, tostai.

20. Pasiruo�imas kalbai 5 � 6 dienos prie� kalba. I�sirinkite tema, numatykite kalbos intencija ir tiksla, nustatykite kam, kur, kada kalbesite. 4 � 5 dienos prie� kalba. Pa�inkite problema � surinkite gerokai daugiau med�iagos nei ketinate panaudoti. 3 � 4 dienos prie� kalba. Suformuluokite tema, i�ry�kinkite pagrindine minti, suplanuokite destyma � pagrindine dali. 2 � 3 dienos prie� kalba. Sura�ykite kalbos teksta, i�anga ir pabaiga. Jei reikia, raskite papildomos med�iagos. 1 � 2 dienos prie� kalba. Garsiai perskaitykite savo kalba. Ie�kokite tinkamu �od�iu, tobulinkite sintaksine i�rai�ka.

21. Pasiruo�imas kalbai: kalbos ra�ymas I�anga � oratoriui svarbiausiai yra ispudinga prad�ia, kuri prikausto klausytoju demesi. I�anga turi buti trumpa, reikia ap�velgti dalykus, apie kuriuos bus kalbama. I�anga, kurioje �adama per daug sukels klaidingu lukesciu. Destymas � svarbiausia kalbos dalis. Joje visais turimais argumentais pagrind�iama nuomone. Naudojami metodai: indukcinis, dedukcinis, logikos, analogijos, chronologijos, probleminis, ai�kinamasis ir t.t. Pabaiga � kalbos ireminimas. Pabaigai tinka istorija, citata, iliustracija.

22. Pasiruo�imas kalbai: temos pavadinimas Formuluojamas konstravimu � pateikianciu informacija, skelbianciu, tvirtinanciu, tiesioginiu sakiniu. Formuluojamas klausiamuoju retoriniu sakiniu � ekspresyviai i�keliama problema arba pateikiamas teiginys, sukeliantis diskusija. Formuluojamas �aukiamuoju, skatinamuoju sakiniu � autorius pristato savo tema, ragindamas, kviesdamas veikti.

23. Pasiruo�imas kalbai: intencija ir tikslas Intencija � ketinimas, veiklos motyvas, sumanymas. Kalbos intencija gali buti: Informuoti. Itikinti. Paskatinti veikti. Palinksminti Kalbos tikslas yra i�pletota konkreti intencija. Siekdamas tikslo oratorius turi atsi�velgti i: Tema. Prie�astis. Vieta, aplinkybes bei tikslu adresata.

24. Pasiruo�imas kalbai: propozicija Propozicija vadinama pagrindine temos mintis. Tai yra koncentruota mintis to, ka tikites pasakyti, visos kalbos santrauka suformuluota vienu sakiniu. �iam teiginiui ir yra renkami irodymai. Propozicija yra paskelbiama i�angoje, atskleid�iama destyme, primenama potemes prad�ioje, pakartojama potemes pabaigoje, pakartojama baigiant.

25. Pasiruo�imas kalbai: i�destymas

26. Pasiruo�imas kalbai: rezultato siekimas

27. Auditorija Auditorija � patalpa, vieta, kurioje skaitomos paskaitos, prane�imai, rengiamos diskusijos. Auditorija � klausytojai, paskaitos, prane�imo, seminaro, diskusiju dalyviu, radijo ir televizijos laidu klausytoju ir �iurovu visuma.

28. Klausytoju interesu svarba Psichologai i�skiria auditorijos interesus kaip �moniu pa�intiniu poreikiu emocine i�rai�ka. Klausytojai stengiasi papildyti savo �inias, atitinkancias jo interesus. Isitikinimai Pa�iuros Moralines vertybes �inios ir interesai

29. Apie auditorija reikia i�siai�kinti Kas galetu dominti daugeli klausytoju? Kuo jie skiriasi, kuo jie pana�us? Ka klausytojai jau �ino �ia tema? Ka noretu �inoti? Ko tikisi i� kalbetojo? Kas labiausiai juos jaudina? Kokie pavyzd�iai butu tinkamiausi?

30. Auditorijos baime Tai nepasitikejimo savimi baime. Patikimiausias budas � nuolat praktikuotis. Reikia laisvai judeti prie� auditorija. Ma�os pauzes tarp �od�iu pades nusiraminti.

31. Kalbu sakymo budai Turint teksta. Tai kalbos, kuriose negali buti pakeistas nei vienas �odis, pvz. Popie�iaus ar Prezidento, kitu reik�mingu asmenu. Kita prie�astis � ribotas laikas (radijas, TV). Tokiose kalbose yra pa�ymimos logines pauzes ir kirciai. Atmintinai. Reikalinga, kai itin svarbus bendravimas su klausytojais, bei kai nera galimybes tureti u�ra�u (pristatant kalbetoja, apdovanojant, dekojant). Turint plana. Tai da�niausias kalbu sakymo budas. Kalba yra kruop�ciai paruo�iama, bet naudojamasi tik trumpu planu su citatomis. Kalbetojas gali skirti visa demesi bendravimui su klausytojais. Ekspromtu. Tai kalbos diskusijos metu ar pana�iomis i� anksto nesuplanuotomis situacijomis. Reikia apmastyti kas buvo kalbeta prie� tai.

32. Atstumas su auditorija

33. Tarptautiniai gestai Rankos i�skestos � mielai su d�iaugsmu priimant kokius nors �od�ius ar veiksmus. Rankos pakeltos � su�unkant, rei�kiant nuostaba; ranka numojama nekreipiant i ka nors demesio. Ranka priglausta prie krutines � sielvartaujant arba atvirai, sa�iningai prisipa�istant. Paprastai i�tiesta ranka � norima, kad atid�iau klausytusi. Tvirtai i�tiesta ranka � stiprybe, jega. Rankos, sudetos delnais � did�iule pagarba. Rankos sukry�iuotos ant krutines � oratoriaus bandymas atsiriboti nuo kokiu nors �od�iu ar tvirtinimu.

34. Delnu gestu reik�mes Nukreipti dangun � kunigu poza, rodanti geranori�kuma, nora viskuo pasidalinti. Nukreipti �emen � drausminimas, raminimas. Delnai vienas prie� kita � tikslo siekimas. Nuleisti �emyn � bejegi�kumas. Paslepti delnai � pyktis, itampa, energija.