III paskaita: Pagrindinės regionistikos sąvokos ir jų hierarchija

1. III paskaita:Pagrindinės regionistikos sąvokos ir jų hierarchija Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2014/2015 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai • Erdvė, teritorija, geotorija... • Regionas, istorinis regionas(Geschichtsregion), infracivilizacinis regionas • Geopolitinis subregionas

3. Sąvokos regionas etimologija (pagal W. Maciejewskį) • Regionas – tai bendraeuropinis internacionalizmas. • Kilęs nuo lot. regionalis ir susijęs su: • regio, -onis “kryptis, siena, riba” • rego,-ere “vadovauti, kreipti, valdyti, viešpatauti” • Taigi etimologiškai išryškėja du semantiniai laukai: • Susijęs su erdve; • Susijęs su galia.

4. Regiono sinonimika • Kuo sąvoka regionas savo reikšme skiriasi nuo rajonas, arealas, zona, sritis?

5. Regionas ir erdvė • Paprastai regioną siejame su išskaidyta, erdve, erdvės fragmentu... • Bet, pasak šiuolaikinių rusų geografų Jurijaus Gladkij ir Anatolijaus Čistobajevo, erdvės Žemės rutulyje struktūra yra daugialypė: • ją sudaro teritorija, akvatorija ir aerotorija, • o jos visos sintezuojamos geotorijos sąvokoje...

6. Regiono apibrėžties problemos • Apimties aspektas kelia nemažai sumaišties, nes: • regionu (ir netgi ne bet kokiu, o būtent istoriniu) gali būti laikoma tiek visa Europa, tiek rytinis Tirolis, Katalonija ar... Šiaulių kraštas. • Siekiant daugiau aiškumo reiks išskirti keletą regiono lygmenų, o tai jau susiję su sąvokų hierachija. • Turinio aspektas taip pat reikalauja paaiškinimo, nes juk matyt ne bet koks, visiškai savavališkai išskirtas erdvės (ar geotorijos?) fragmentas gali būti laikomas regionu?

7. Geografų regiono apibrėžimai • Pasak amerikiečių geografo Derwent Whittlesey (1890-1956): • Regionas yra įnagis atrinkti ir studijuoti zoninius Žemėje randamų sudėtinių reiškinių derinius. • Bet kokia žemės paviršiaus dalis ar fragmentas yra regionas, jei ji yra vienalytė zoninio derinio požiūriu. Jo vientisumas apibrėžtas kriterijais, kurie suformuluoti siekiant atrinkti iš visos grupės žemės reiškinių būtinus tam tikram zoniniui deriniui apibūdinti kaip vientisam. • Taip apibrėžtas regionas nėra nei savaime egzistuojantis, nei natūralus objektas. Tai intelektualinė sąvoka, skirta mąstymo reikmėms, sukurta atrenkant tam tikrus bruožus, kurie yra aktualūs zoniniam susidomėjimui ar problemai nagrinėti, ir neatsižvelgiant į visus kitus, kurie yra šiuo atžvilgiu neaktualūs. • Pasak rusų ekonominės geografijos žinovo Enrido Alajevo (g. 1925): regionas – tai: • teritorija (geotorija), joje susikaupusių elementų visuma besiskirianti nuo kitų teritorijų, pasižyminti vienybe, ją sudarančių elementų tarpusavio sąryšiu, vientisumu; • tas vientisumas − tai objektyvi sąlyga ir dėsningas tos teritorijos raidos rezultatas.

8. Regiono sampratos prieštaringumas • Iš pateiktos dviejų geografų regiono apibrėžimų priešstatos matome dar vieną problemą betarpiškai susijusią su regiono apibrėžimu: • ar regionai yra prigimtinė duotybė (t.y. natūralūs, objektyviai egzistuojantys dariniai, kuriuos mums tik reikia atpažinti ir išskirti), • ar jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir siekiant tam tikrų tikslų yra „sukonstruoti“ arba „išrasti“. • Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.

9. Kiek pagrįstos pastangos sufomuluoti universalų regiono apibrėžimą? • Kaip konstatuoja rusų geografai Gladkij ir Čistobajev, dėl regionistikos daugiadiscipliniškumo, pastangos suformuluoti universalų regiono apibrėžimą yra bergždžios, nes pastarąjį nulemia klausimo, kurį tiriame, pobūdis. • Vadinasi, regiono apibrėžimą apsprendžia konkretaus mokslininko (ar jų grupės) tyrimo interesai. • Tai turėdami omenyje pereikime prie istorinio regiono sampratų.

10. Kas nėraistorinis regionas? • Štai suomių istorikas Tom Gullberg tvirtina, kad istorinis regionas neturi nieko bendro su funkciniu regionu, kurį kaip analitinę sąvoką savo reikmėms sukonstravo ūkio istorikai ir ekonominiai geografai. • Tuo tarpu vokiečių istorikas Stefan Troebst pabrėžia, kad istorinius regionusreikėtų aiškiai atskirti nuo šiuolaikinių politinių regionų.

11. Kas yra istorinis regionas? Stefan Troebst požiūriu • Istorinis regionas (Geschichtsregion) - tai: • „mezoregiono konstrukcija, kuri ilgą laiko tarpą apibūdinama savitu socialinių, ekonominių, kultūrinių bei politinių struktūrų grupe; • ji yra didesnė nei pavienė valstybė, bet mažesnė nei žemynas“, • metodologine prasme istorinis regionas − tai „dirbtinis įnagis ir euristinė sąvoka lyginamajai analizei, kad būtų galima nustatyti bendras sukonstruotam metaregionui transnacionalines struktūras“.

12. Kas yra istorinis regionas?Marijos Todorovos požiūriu: • Todorova įžvelgia tam tikrus trūkumus apsibrėžiant regionus per ribas (borders) ir erdvę: • Ieškant ribų akcentuojamas skirtumai ir kitoniškumas. Be to įvairuoja ribų brėžimo kriterijai. • Kalbant apie erdvę tai kartais tai išvirsta į statines, neistoriškas konstrukcijas su nacionalistinėmis pretenzijomis. • Atsižvelgdama į minėtus trūkumus Todorova istorinį regioną siūlo apibrėžti kaip sudėtinį gausių istorinių laikotarpių, tradicijų ir palikimų rezultatą. • Ašinė sąvoka šiuo atveju yra istorinis palikimas(historical legacy), kuri, Todorovos nuomone, nepakeičia erdvės sąvokos, bet, išsaugodama vertingus erdviškumo analizės bruožus, suteikia daugiau istorinio savitumo. • Istorinio palikimo pavyzdžiai galėtų būti Bizantijos arba Osmanų istoriniai palikimai (kalbant apie Pietryčių Europą), tačiau istorinio palikimo sąvokos nereiktų tapatinti su pačiais politiniais dariniais. Pvz., Osmanų istorinis palikimas, tai procesas, kuris prasideda tik žlugus Osmanų imperijai.

13. Pagrindinės istorinio regiono sampratospagal F. B. Schenką: • Analitiniai lyginamojo tyrimo įrankiai: • “istorinį regioną” gali apibrėžti tam tikras socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių struktūrų paketas, kuris formuoja jo istorinę raidą tam tikrais laikotarpiais ir kuris leidžia išskirti atitinkamą regioną iš kitų tos pačios kategorijos istorinių regionų. • Kai kurie pabrėžia, kad jie taiko sąvoką “istorinis regionas” tik kaip metodologinį ir dirbtinį įrankį, kad paaiškintų specifinius istorinius procesus ir įveiktų ir patikrintų įsigalėjusius nacionalinius istorinius naratyvus. • Mentalinių žemėlapių projekcijos: • Erdvinės vaizduotės produktai, • Galios ir tapatybės diskurso dalis.

14. Regionų sąvokų lygmenų klausimas • Kaip matome, Stefan Troebst kalba būtent apie mezoregiono konstrukciją ir aiškiai ją apibrėžia (didesnė už..., bet mažesnė už...). • Tai įgalina mus kelti regioninių sąvokų hierachijos klausimą.

15. Regionų hierachija ekonominėje geografijoje PASTABA: geografai randa ir atitikmenis fizinėje, politinėje ir kultūrinėje geografijoje Plg. su Troebsto mezoregiono konstrukcija!

16. Regiono lygmenys pagal David Rylander: Figure 8: Seven territorial levels. Paimta iš: Rylander, D. “Regionalisation in Local-Global Interplay”, in: Pettersson, C., Christensen, D. (Eds.) Local Development and Creative Industries. Empirical, methodological and theoretical reflections. Gotland university Press, 2011, p. 337.

17. Regionų lygmenys istoriografijoje • Istoriografijoje regionų lygmenų yra išskiriama mažiau, bet vieningos nuomonės, kiek būtent jų reikia išskirti, nėra: • Dažniausiai skiriami tik 2 • Tačiau kartais skiriami 3(+1)

18. Dviejų regionų lygmenų istoriografijoje samprata:

19. Stefan Troebst regiono lygmenų samprata

20. Įvairių lygmenų istorinių regionų pavyzdžiai: • Makro: Europa, Rusija(?), Lotynų Amerika... • Mezo:Skandinavija, Balkanai... • Mikro: Bavarija, Besarabija, Žemaitija, Škotija???

21. Istoriniai mezoregionai: • Vidurio Europa ir kiti “Tarpinės” Europos variantai (Baltijos jūros regionas, Šiaurės Rytų Europa...); • Balkanai-Pietryčių Europa; • Rytų Europa? • Skandinavija-Šiaurės Europa • Viduržemis... • Kaukazas???

22. Jurijaus Pavlenkos (1957-2012) šiuolaikinio pasaulio civilizacinės struktūros hierachinė schema III lygmuo gana nevienalytis!

23. Integruota Pavlenkos/Troebst sąvokų hierachija

24. Regionų hierachija politinėje geografijoje

25. Geopolitinių erdvinių darinių hierarchija Žr. detalesnį sąvokų paaiškinimą kitoje skaidrėje

26. Geopolitinių sąvokų paaiškinimas • Aukščiausias lygmuo − geostrateginės pasaulio zonos − jūrinis pasaulis ir Eurazijos kontinentinis pasaulis. • Šios geostrateginės zonos susideda iš geopolitinių regionų (II lygmuo), o juos sudaro nacionalinės valstybės (III lygmuo). Tiesa, pagal S. B. Cohen, dar yra keturi regionai už geostrateginių zonų ribų. • Lietuvių geopolitikai Statkus, Motieka ir Laurinavičius, remdamiesi Spykman, S. B. Coheno schemą papildo dar viena geostrategine zona − rimlandu− kuri apima minėtų keturių regionų užimamą erdvę. • Cohen išskirti geopolitiniai regionai yra labai dideli (pvz., Pietryčių Azija, Artimieji ir Viduriniai Rytai, Rytų Europa), o skeveldrų juostoje jie yra nevienalyčiai, nes juos sudaro geopolitiškai svarbios, skirtingos geopolitinės gravitacijos sritys. Pastarąsias lietuvių geopolitikai linkę traktuoti kaip geopolitinius subregionus. • Tuo būdu lietuvių geopolitikai Statkus, Motieka ir Laurinavičius modifikuoja S. B. Coheno schemą vietoj nacionalinių valstybių įvesdami geopolitinių subregionų lygmenį.

27. Integruota geopolitinių/istorinių sąvokų hierachija?

28. Geopolitinė orientacija/gravitacija • Geopolitinė gravitacija− tai politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir teisinių reiškinių istorinis kompleksas, lemiantis natūralią valstybės slinktį, „nevalingą“ orientaciją į tam tikrą valstybę, valstybių bloką, aljansą ar regioną. • Tuo tarpu geopolitinė orientacija, skirtingai nuo geopolitinės gravitacijos, yra subjektyvia politine valia pasirinkta geopolitinė kryptis, konstruojama atsižvelgiant į valstybės interesus. Nepaisant tam tikrų trukūmų geopolitinės gravitacijos/orientacijos dichotomijos idėją laikome teisinga ir padedančia mums savo ruožtu suformuluoti savo sąvokų dichotomiją.

29. Regioninė tapatybė/priklausomybė • Tuo būdu, mūsų įsitikinimu, pakankamu istorinio regiono regioninės tapatybės požymiu gali būti • masių, arba bent jau politinio elito tapatinimasis su tam tikru istoriniu regionu. • Jeigu su juo tapatinasi tik akademinis elitas (istorikai, geopolitikai), tai, mūsų įsitikinimu, nėra pakankama. • Kaip tvirtina Saarikoski, tik gyventojams daugiau ar mažiau sąmoningai priėmus regioninio sąryšio (cohesion) argumentus galima kalbėti apie regioninę tapatybę. • Visais kitais atvejais galima kalbėti tik apie regioninę priklausomybę. • Jeigu brėžtume paralelę su su geopolitine orientacija/gravitacija, tai: • [regioninę] geopolitinę orientaciją reikėtų sieti su regionine tapatybe, • o gravitaciją − su regionine priklausomybe.

30. Rekomenduojama literatūra • Arnason, J. P., Doyle, N. J.(Eds.) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. • Jurkynas, M. How deep is your love. The Baltic brotherhood re-examined. Vilnius: Institute of International Relations and Political Science, 2007. • Schenk, F. B. “The Historical Regions of Europe – Real or Invented? Some Remarks on Historical Comparison and Mental Mapping”, Beyond the Nation: Writing European history today, Bielefeld, St. Petersburg, 2004, pp. 15-24. • Statkus, N., Motieka, E., Laurinavičius, Č. Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. • Tägil, S. (Ed.) Regions in Central Europe. The Legacy of History. London: Hurst&Company, 1999. • Troebst, S. ‘"Historical Meso-Region": A Concept in Cultural Studies and Historiography’, prieiga internete: http://ieg-ego.eu/en/threads/theories-and-methods/historical-meso-region/stefan-troebst-historical-meso-region (Published: 2012-03-06).