VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

1. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI Paskaitų medžiaga lekt. Dangis Gudelis Viešojo administravimo katedra

2. Viešojo administravimo objektas Paskaita Nr.1

3. Viešasis administravimas - • “įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.” (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234, 3 straipsnis, 1 punktas)

4. Viešojo administravimo sistema Prezidentas Seimas Vyriausybė Privatus sektorius Teismai Valstybinio adminsitravimo subjektai (centriniai, teritoriniai) Politinės partijos Savivaldybių administravimo subjektai Žiniasklaida Kiti administravimo subjektai NVO Viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos Piliečiai

5. Viešojo administravimo sistema Teisinė aplinka Politinė aplinka Organizacinė aplinka Valstybinio administravimo subjektai (centriniai, teritoriniai) Savivaldybių administravimo subjektai Kiti administravimo subjektai

6. Pagrindinės viešojo administravimo sritys: 1) administracinis reglamentavimas; 2) vidaus administravimas; 3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas. (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 5 straipsnis)

7. Administracinis reglamentavimas: • VA subjektų ir jų įgaliotų asmenų teisė priimti individualius ir norminius administracinio reglamentavimo teisės aktus • Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo • Individualaus administracinio sprendimo pagrįstumo, teisių ir pareigų numatymo, apskundimo tvarkos reikalavimai • Administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė • Viešojo administravimo monitoringas (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 6 – 10 straipsniai)

8. Vidaus administravimas - • “administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.” (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 3 straipsnis, 3 punktas)

9. Vidaus administravimas: • Vidaus administravimo tikslas - užtikrinti, kad institucijoje būtų laiku parengiami, priimami ir įgyvendinami administraciniai sprendimai • Vidaus administravimas reglamentuojamas nuostatais, statutais, veiklos reglamentais, pareiginėmis instrukcijomis, vidaus tvarkos taisyklėmis • Vidaus administravimo kontrolė, finansinė kontrolė, išorės auditas (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 11 - 13 straipsniai)

10. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas: “VA subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas privatiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.” (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 3 straipsnis, 22 punktas) • Atsakomybė už paslaugų teikimo teisėtumą • VA institucija, kuri administruoja, pati negali teikti tos paslaugos (LR Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 14 - 15 straipsniai)

11. Kiti viešojo administravimo apibrėžimai: • Viešasis administravimas - tai valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija • Viešasis administravimas – tai vykdomosios valdžios institucijų veiksmų visuma, skirta vyriausybės tikslų ir uždavinių įgyvendinimui • Viešasis administravimas - taipolitinių vertybių įgyvendinimo sritis • Viešasis administravimas – tai nacionalinės, regioninės, vietinės ir tarptautinės valdžios institucijų vykdomoji, įstatymų leidybos, teisminė, administracinė ir reguliuojamoji veikla

12. Kiti viešojo administravimo apibrėžimai: • Teisiniai – įstatymų taikymas; reguliavimas • Vadybiniai - vykdomoji valdžios funkcija; menas, o ne mokslas, ir atvirkščiai; vadybos specialybė • Profesiniai – profesija; praktiškas idealizmas; akademinė sritis • Politiniai - valdžios veikla; tiesioginė ir netiesioginė veikla; etapas viešosios politikos formavimo cikle; viešojo intereso įgyvendinimas; kolektyvinė veikla, kai nepasiteisina individuali veikla

13. Viešasis interesas: • Viešasis interesas neegzistuoja • Viešasis interesas kaip daugumos interesas • Viešasis interesas kaip racionalus ir visų pripažįstamas, nustatomas nešališkai • Viešasis interesas, kaip tai, ko siekia valstybė • Viešasis interesas kaip priešprieša privatiems ir grupiniams interesams

14. Viešasis sektorius: • Vyriausybės veikla ir jos pasekmės (tradicinis požiūris) • Valstybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės (pabrėžiamas įstatymų leidimas ir valdžia, o ne biudžeto paskirstymas) • Vyriausybės vartojimas, investicijos ir išmokos (finansinis apibrėžimas) • Valstybės vartojimas ir investicijos (viešasis sektorius nusakomas pagal tai, kaip išdėstyti ištekliai) • Viešoji gamyba (du atvejai: kai vyriausybė teikia gamybos priemones ir kai vyriausybei jos priklauso) • Ūkio dalis, kurios nekontroliuoja individai, savanoriškos organizacijos ir privačios įmonės

15. “Viešojo sektoriaus” apibrėžimo dimensijos: • Individas • Išdėstymas (angl. allocation) • Paskirstymas (angl. distribution) • Gamyba (angl. production) • Nuosavybė • Biurokratija

16. Viešasis sektorius Viešasis interesas Viešoji nuosavybė Viešoji teisė Viešumas … Privatus sektorius Pelnas Privati nuosavybė Civilinė teisė Informacijos privatumas … Nėra aiškių ribų tarp viešojo ir privataus sektorių: Valstybinių įmonių privatizavimas Viešojo ir privataus sektorių partnerystė Viešieji pirkimai

17. Rinkos problemos: • Viešosios gėrybės • Eksternalitetai (angl. externalities) • Natūrali monopolija • Netobula informacija (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 92 - 97)

18. Gėrybių skirstymas: • Privačios gėrybės (private goods) • Viešosios gėrybės (public goods) • Bendros nuosavybės gėrybės (common pool goods) • Mokamos gėrybės (toll goods) • Rekomenduotinos gėrybės (merit goods) • Klubinės gėrybės (club goods)

19. Viešųjų gėrybių savybės: Vientisumas – gėrybės vartotojai, vartodami gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito atžvilgiu; dėl vartojimo gėrybės prieinamumas nemažėja Neatskiriamumas – nėra techninių ir ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų galima neleisti gėrybės vartoti; tokiai gėrybei neįmanoma nustatyti kainos

20. Viešojo sektoriaus funkcijos: • Institucijų kūrimas • Paskirstymas • Perskirstymas • Reguliavimas • Viešųjų paslaugų teikimas (pagal Th. Lowi, The End of Liberalism)

21. Viešojo sektoriaus funkcijos: • Ekonominės infrastruktūros užtikrinimas • Kolektyvinių gėrybių ir paslaugų teikimas • Grupinių konfliktų sprendimas • Konkurencijos užtikrinimas • Gamtos išteklių apsauga • Gėrybių ir paslaugų minimumo individams užtikrinimas • Ekonomikos stabilizavimas (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 103 – 107)

22. Valdžios įrankiai: • Teikimas • Subsidijavimas • Gamyba • Reguliavimas (pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 107 – 113)

23. Trys požiūriai viešajame administravime: • Politinis • Teisinis • Vadybinis (Pagal D.H.Rosenbloom, Public Administration: Understanding Management, Politics and Law in the Public Sector)

24. Vadybinis požiūris viešajame administravime: • NVV požiūris: • Organizacinė struktūra: decentralizuota, kaip firmose • Individai: klientai • Kognityvinis požiūris: pragmatinis, “viešojo pasirinkimo” • Biudžeto formavimas: orientacija į išeigą ir išdavas • Sprendimų priėmimas: decentralizuotas, svarbus • dėmesingumas klientams • Tradicinis požiūris: • Organizacinė struktūra: biurokratinė • Individai: beasmeniai mechanizmo įrankiai • Kognityvinis požiūris: mokslinis metodas • Biudžeto formavimas: racionalios biudžeto sudarymo sistemos • Sprendimų priėmimas: racionalus

25. Politinis požiūris viešajame administravime: • Organizacinė struktūra: pliuralizmas • Individai: grupių nariai • Kognityvinis požiūris: mokslinis metodas • Biudžeto formavimas: inkrementinis biudžeto sudarymas • Sprendimų priėmimas: inkrementinis

26. Teisinis požiūris viešajame administravime: • Organizacinė struktūra: teismo procedūros • Individai: unikalūs asmenys, teisių subjektai • Kognityvinis požiūris: indukcinis • Biudžeto formavimas: teisių užtikrinimo finansavimas • Sprendimų priėmimas: precedentinis inkrementalizmas

27. Viešojo administravimo istorinė raida Paskaita Nr. 2

28. Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso I: • Senovės Egiptas, Babilonas – stiprus administracinis aparatas irigaciniams darbams atlikti, piramidžių statybai • Antikinė Graikija ir Roma – demokratinio valdymo tradicijos miestuose valstybėse; sofistų, Platono, Aristotelio, stoikų politinės idėjos; Romos privatinė teisė • Viduramžiai – Bažnyčios įtaka administraciniams sprendimams; Bažnyčia sprendė socialinius klausimus

29. Idėjos apie valdymą Platono “Valstybėje”: • Geras gyvenimas – gyvenimas geroje valstybėje •  Geras žmogus – geras pilietis •  Geras žmogus negali egzistuoti blogoje valstybėje •  Valstybę turi valdyti tie, kurie turi žinojimą – filosofai •  Darbų paskirstymas ir kiekvieno iš jų geriausias atlikimas – filosofai, kariai, žemdirbiai •  Būtini prigimtiniai gabumai ir pasirengimas – (žmogiškųjų išteklių valdymo idėja) •  Valdymas - menas, paremtas tiksliomis žiniomis • Visuomenė – žmonių, kurių sugebėjimai papildo vieni kitus, poreikių bendras patenkinimas

30. Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso II: • Viduramžiai: • Ankstyvasis feodalizmas – valstybiniai junginiai dideli, bet trapūs; • Feodalinis susikaldymas X – XII a. – smulkūs politiniai junginiai, turintys didelę politinę valdžią ir savarankiškumą; • Luominė monarchija XIII – XV a. – centralizacijos procesas • Renesansas: • Suklestėjo Italijos miestai-valstybės • Aristotelio įtaka • Makiavelio “Valdovas”

31. Kameralizmo idėjos XVII – XVIII a: • XVII – XVIII a. absoliutizmas Prancūzijoje, Austrijoje ir Prūsijoje • “policija” suprantama kaip įvairių administravimo funkcijų vykdymas • Kameraliniai mokslai padėjo monarchams tvarkyti finansus • Žemės ūkio, miško, kasyklų, pramonės ir amatų disciplinos • Valdymas, ekonominė politika, finansai, mokesčiai, prekybos reikalai • Merkantilistinė ekonomika ir valstybės intervencija į ūkį • Kameralizmas pagrindė Vokietijos suvienijimo idėjas

32. Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. I: Hegelio teisės filosofija: • valstybės ir pilietinės visuomenės atskyrimas • Pilietinė visuomenė užtikrina komunalines paslaugas, atlieka policijos pareigas, derina gamybinius interesus; valstybė šias funkcijas reguliuoja • Hegelis vertino valdančią pareigūnų klasę, kuri atstovauja visuomenės “protui” • Papročiai, rangų ir autoriteto hierarchija, o ne demokratinis procesas

33. Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. II: Lorencas fon Steinas: • Hegelio filosofijos ir teisinio pozityvizmo įtaka • 7 tomų veikalas “Administravimo mokslas” (Verwaltunglehre) (1865 – 1868) • Atskyrė administravimo mokslą nuo administracinės teisės • Pagrindė Vokietijos socialinę politiką

34. Prancūzų administravimo mokyklos raida • H. Fayolis • M.Croizier • Empirinių sociologinių tyrimo metodų panaudojimas administracinės teisės srityje

35. Viešojo administravimo raida Jungtinėse Valstijose XVIII – XIX a.: • JAV Nepriklausomybės deklaracija 1776 m. • Džentelmenų valdymas –1776 – 1829 m. • “Grobio dalybų” sistema – 1829 – 1883 m. • Pendeltono aktas – valstybės tarnybos reforma, “nuopelnų sistemos” sukūrimas – 1883 m. • W.Wilsono “Administravimo tyrimas” – 1887 m.

36. Viešojo administravimo paradigmos JAV: • Administravimo ir politikos dichotomija 1900 – 1926 m. • Administravimo principai, jų kritika ir atsakas į tą kritiką 1927 – 1937 m., 1938 – 1947 m., 1947 – 1950 m. • Viešasis administravimas kaip politikos mokslas 1950 – 1970 m. • Viešasis administravimas kaip vadyba 1956 – 1976 m. • Viešasis administravimas kaip viešasis administravimas nuo 1970m. (pagal N. Henry, Public Administration and Public Affairs)

37. Woodrowas Wilsonas (1856 – 1924 m.): • “Administravimo tyrimas” 1887 m. • JAV Prezidentas (1913 – 1921 m.) • Administravimo modelių paieška privačiame sektoriuje • Administravimo efektyvumas • Siūlymas įdiegti atskirus valdžios centrus, kurie kontroliuotų hierarchines struktūras • Valdžios integracija ir centralizavimas • Administravimo įstaigų izoliavimas nuo politinių procesų • Politikai priima sprendimus, administratoriai juos įgyvendina

38. Frankas Goodnowas (1859 – 1939 m.) • “Politika ir administravimas” (1900 m.), “Socialinė reforma ir konstitucija” (1911 m.) • Šiuolaikinės savivaldos tyrimų pionierius • Griežto valdžių atskyrimo ir formalistinio požiūrio į valdžią kritika • Įstatymų leidybos centralizavimą turi sekti administracinis decentralizavimas, kad valstybinė valia būtų pritaikyta bendruomenės poreikiams • Valdžios praktika keičia formalų horizontalų ir vertikalų valdžių atskyrimą

39. Williamas F. Willoughby: • Kartu su W.W. Willoughby “Jungtinių Valstijų valdžia ir administravimas” (1891 m.). “Viešojo administravimo principai” (1927 m.), “Šiuolaikinių valstybių valdžia” (1936 m.) • Penkios valdžios rūšys: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė, administravimas, elektoratas • Efektyvaus administravimo principai: įsakymų vienovė, hierarchinė valdžia darbo pasidalijimas • Dėmesys struktūrai, kontrolei, efektyvumui • Du būdai užtikrinti administracinę atskaitomybę: 1) iš anksto detaliai aprašyti veiklą, 2) suteikti daugiau laisvės ir reikalauti ataskaitų • Vykdomosios valdžios departamentų veiklos sujungimas, kad atliekantys panašias funkcijas būtų vienas šalia kito

40. Leonardas D. White’as: • “Viešojo administravimo studijų įvadas” (1926 m.) • Centralizacija ir integracija • Centralizacija užtikrina vienodas paslaugas ir vienodą piliečių traktavimą • Centralizacijos pavojus demokratinei visuomenei • Argumentai prieš centralizaciją: (1) kai kuriuos reikalus geriau tvarkyti vietiniu lygmeniu; (2) centre administracijos pareigūnai gali elgtis savavališkai ir svarbiausia; (3) centralizacija neleis piliečiams įgyti patirties atliekant savo pilietines pareigas. • Integracija – siekis valdžios institucijas sujungti į vieną darinį vadovaujamą vieno pareigūno siekiant spręsti koordinavimo problemas • Dėmesys atskaitomybės ir kontrolės mechanizmams

41. A.Hamiltono ir T.Jeffersono paveldas: • A. Hamiltonas: stipri, plačių įgaliojimų vykdomoji valdžia; vieninga centralizuota administracinė struktūra • T. Jeffersonas: įstatymų leidybos valdžios pirmenybė; vykdomoji valdžia turi paklusti griežtiems teisiniams ir konstituciniams apribojimams

42. Frederickas W. Tayloras (1856 – 1915): • “Parduotuvės vadyba” (1901), “Mokslinės vadybos principai” (1911) • Mokslinis metodas vadyboje; dėsnių, taisyklių, principų paieška • Vienas geriausias būdas darbui atlikti; “laiko ir judesių” tyrimai • Siūlymai vadovams atlikti eksperimentus, detaliai planuoti darbo procesą, standartizuoti darbą • Atlyginimo pagal darbą sistema, veiklos matavimo sistemos • Centralizuotas planavimas ir kontrolė • Funkcinė organizacijos struktūra • Įtaka viešajame sektoriuje: municipalinių tyrimų biurai, valdžios operacijų sistematizavimas ir standartizavimas, standartizuotos apskaitos procedūros, pareigų aprašymai, atlyginimų struktūros, individualaus veiklos vertinimo technikos, veiklos standartai, statistinės veiklos ataskaitos, centralizuoti žaliavų pirkimai, vadovų mokymai, planavimas, apklausos, programų vertinimas

43. Henry Fayolis (1841 – 1925 m.) • Angliakasybos inžinierius, kompanijos direktorius, Administravimo tyrimų centro direktorius; “Bendroji ir promonės vadyba” (1916) • Organizacijos valdymo veiklos: vadybos, techninės, komercinės, finansinės, saugumo, apskaitos • Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, komandavimas, koordinavimas, kontrolė • Administravimo principai: darbo padalinimas, valdžia ir atsakomybė, disciplina, įsakymų vienovė, vadovavimo vienovė, individualaus intereso subordinavimas bendrajam interesui, atlyginimas personalui, centralizavimas, hierarchinė grandinė, tvarka, teisingumas, personalo stabilumas, iniciatyvumas, esprit de corps • Administravimo metodai: tyrimas, veiklos planai, statistinės ataskaitos, posėdžiai, organizacijos schema

44. J. Mooney ir A.C. Reiley administracinės struktūros principai: • koordinavimas per vieningą valdymą, veikiantį hierarchinės valdymo linijos principu - kiekvienas asmuo turi vieną viršininką • skaliarinis principas - vertikalus įvairių organizacijos lygių suskirstymas, pvz., skirtumas tarp generolo ir eilinio yra skaliarinis • funkcinis principas - t.y. įvairios organizacijos funkcijos gali būti sugrupuotos; tai reiškė horizontalų darbo pasidalinimą • santykiai tarp linijinių pareigybių ir personalo - linija reiškia valdžią, o personalas – idėjas ir konsultacijas

45. New Yorko municipalinių tyrimų biuras: • Įsteigtas 1906 m. • Geros valdžios teorijos principai: • Efektyvus viešųjų paslaugų teikimas yra viešojo intereso pagrindas • Viešųjų paslaugų administravimas turi būti atskirtas nuo politikos, turi būti įgyvendinamas per autonomiškas renkamas valdybas ir komisijas • Turi būti panaudojami moksliniai metodai valstybės tarnyboje, nuopelnų sistema, specializuotas mokymas • Valdžioje taikomi mokslinės vadybos principai, biudžeto formavimo, apskaitos, viešųjų pirkimų procedūros, valdžia kaip verslas

46. Lutheris Halsey Gulickas1892 – 1993 m. • New Yorko Municipalinių tyrimų biuro direktorius nuo 1921 m. • Su Urwicku “Administravimo mokslo darbai” (1937) • Administravimo principų paieška • Darbo specializavimas pagal tikslą, procesą, asmenis ir vietą • Vadovo funkcijos: POSDCORB – planavimas, organizavimas, personalo vadyba, vadovavimas, koordinavimas, atsiskaitymas, biudžeto formavimas • Kontrolės apimties principas • Įsakymo vienovės principas • Homogeniškumo principas • Štabo principas (line – staff)

47. Maxas Weberis (1864 – 1920 m.): • “Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia”; “Socialinės ir ekonominės organizacijos teorija”; “Ūkis ir visuomenė”; “Biurokratija”; “Politika kaip pašaukimas” • Trys teisėtos valdžios tipai: charizmatinė, tradicinė, teisinė – racionali valdžia; trys administracinių sistemų tipai: charizmatinė, feodalinė, biurokratinė • Politikos ir administravimo atskyrimas (peismistinis požiūris biurokratijos atžvilgiu) • Biurokratija kaip atskira grupė, kuri gali pasipriešinti politikų valiai; valdininkų politinė kontrolė – esminė demokratijos problema • “idealaus tipo” metodologija (kiek reiškiniai atitinka idealų modelį?)

48. Weberio biurokratijos principai: • Fiksuotos oficialios pareigos – pareigūnai atlieka aiškiai apibrėžtas užduotis savo kompetencijos ribose • Valdžios hierarchija – pareigos suskirstytos hierachiškai; komandinė grandinė • Taisyklių sistema – elgesio taisyklės apriboja valdžios veikimo sritį; taisyklės nustato, kaip turi būti atliktas darbas, priimti sprendimai • Techninė ekspertizė – atrenkant pareigūnus, svarbi kompetencija • Karjeros tarnyba – įstaiga nėra pareigūnų asmeninė nuosavybė, jie už darbą gauna fiksuotą atlygį • Veiklos dokumentavimas – visos taisyklės, sprendimai ir veiksmai fiksuojami raštu

49. Weberio biurokratijos modelio kritika I: • R.K. Mertonas: biurokratijos tendencija tikslus ir priemones sukeisti vietomis; biurokratijos disfunkcijos; įstaigos interesai tampa svarbesni už visuomeninius tiksus • P.Selznickas: ekspertų viršenybė organizacijose, patyrimo pervertinimas, demokratinės organizacijos biurokratizavimas • H.Wilensky’is: konfliktas tarp specialistų ir administracinio personalo • A.Gouldneris: pavaldinių elgesio kontrolės neigiami padariniai, subordinacijos kritika, reikalinga įvertinti individų interesus • Ch.Argyrisas: konfliktas tarp formaliosios organizacijos poreikių ir individo reikmių, neformaliosios struktūros reikšmė • A.Downsas: “normalusis” ir “nenormalusis” biurokratijos nelankstumas, lėtėjimo efektas, longitudinė perspektyva

50. Weberio biurokratijos modelio kritika II: • Jordanas, Rhodesas, Schmitteris, etc.: biurokratijos nepriklausomybė nuo Vyriausybės, biurokratijos ir privačių organizacijų tarpusavio priklausomybė; Beamtenherrschaft • J.Marchas, J.P.Olsenas: iracionalumas, chaosas, “šiukšlių dežės” modelis • W.Niskanenas: įstaigos biudžeto maksimizavimas, socialinis neefektyvumas, siūlomos reformos panaikinant įstaigų pranašumą informacijos srityje, sukuriant įstaigų konkurenciją • G.Tullockas: nefektyvumas, švaistymas, neatsakingumas kaip įstaigos autonomijos pasekmė, hierarchinė struktūra trukdo kontroliuoti • A.Downsas: biurokratai siekia ne viešojo intereso, o savo asmeninės naudos: galios, pajamų, prestižo, patogumo, saviraiškos ir pan.