Kokybinių tyrimų principai

1. Kokybinių tyrimų principai Kas tai yra Imties formavimas Duomenų rinkimo būdai/metodai: Interviu Stebėjimas Dokumentai Strategijos ir analizė Tyrimo patikimumas ir validumas Tyrimo planavimas. Tyrėjo savybės.

2. Kas tai yra Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, • siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius bei • pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

3. Atsakymų paieškos į klausimus: Kodėl žmonės elgiasi būtent taip Kaip formuojasi nuomonės ir požiūriai Kaip žmonės paveikiami aplink vykstančių įvykių Kaip ir kodėl kultūros išsivystė būtent taip, kaip jos išsivvystė Kokie skirtumai tarp socialinių grupių

4. Kokybinių tyrimų kritika • Kokybiniai metodai yra nemoksliški; • Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų; • Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias; • Ir t.t.

5. Imties sudarymas • Tikslinė atranka • Atrankų būdai (pvz. vėžio supratimas (įvairūs žmonės, visus požiūrius – jaunas, senas ir t.t.) • Informacija turtingi asmenys • Skaičius (“prisotinimas”)

6. Duomenų rinkimo būdai • Interviu • Individualūs • Grupinė diskusija • Stebėjimas • Dokumentai • Žiniasklaidos analizė

7. Interviu rūšys • Neformalūs • Nestruktūrizuoti • Pusiau struktūrizuoti (išklausinėjimai) • Struktūrizuoti

8. Interviu būdai • Personaliniai žodžiu • Distanciniai žodžiu (telefonu, internetiniu ryšiu ir pan.) • Raštu (popierinis, el. pašto ar internetinis variantas) Klausimai atviri

9. Kokybinio tyrimo klausimai • Vietoj “Ar valgote daržoves pietums?” Ką paprastai valgote pietums? • Vietoj “Kaip įvertintumėt šiandieninį vizitą pas gydytoją?” Papasakokite, kaip praėjo šios dienos vizitas pas gydytoją.

10. Interviu tipai • Giluminiai (depth) • Gyvenimo istorijos • Žmonės, susiję su nagrinėjamu klausimu (key informants) • Pažintiniai

11. Grupinė diskusija • Grupės dalyvių tarpusavio diskusija • Tikėtis labiau paviršutiniškų duomenų nei iš individualių interviu • 8-10 dalyvių • Kruopščiai atsirinkti dalyvius • Įrašymas • Diskusijos gairės, lanksčiai naudojamos

12. Kiti grupiniai interviu • Natūralios grupės • Bendruomenė • Nominalinė grupė • Delfi metodas

13. Stebėjimas Kas tai: Stebėjimas Apmąstymas Pasyvus/ aktyvus dalyvavimas, žinomas/nežinomas Neformalūs interviu galimi Kam tai daryti: Gauti išorinį vaizdą Lyginti su kitų būdų radiniais Geriau suprasti ką žmonės sako Pačiam pamatyti, ką žmonės daro Žinoti ko paklausti

14. Kaip tai daryti Žinoti, ką stebėti: Žinoti, ko ieškai Būti atviram, ko nesitiki Suprasti, ką matai Pastebėti detales, nukrypimus ir t.t. Užsirašinėti Apmąstyti stebėjimo užrašus, uždavinėti sau klausimus Vėl grįžti ir stebėti

15. Dokumentai • Rašytiniai (tekstai) • Žodiniai • Vizualūs (video ir fotografija) • Nepriklausomi • Tyrimo/tyrėjo inicijuoti

16. Analizė Principas tas pats, tam tikri skirtumai pagal tyrimo tipą/strategiją. Trys formalūs analizės žingsniai: Skaitymas ir pastabos Turinio ir dalyvių aprašymas Klasifikacija ir interpretacija

17. Kokybinio tyrimoteorijos/strategijos/metodai/tipai/dizainai Pagrindinės: Fenomenologija (phenomenology) Pagrindžiamoji teorija (grounded theory) Etnografija (gr. etnos – žmonės, grapho – rašyti; antropologai)

19. Fenomenologija Tikslas - ištirti reiškinį, kuris gali būti žinomas, bet svarbiausia atskleisti žmonių patirties prigimtį. Reiškinys gali būti įvykiai, situacijos, patirtys ar koncepcijos. Kada taikoma Kasdienės patirtys (meilė) Tipiškos žmonių grupės patirtys (onkologiniai pacientai) Įprasti pokyčiai (tapimas tėvu/mama) Pagrindinis duomenų rinkimo būdas – interviu Pvz. Mahler M, Sarvimäki A. Appetite and falls: Old age and lived experiences. Int J Qual Stud Health Well-being. 2012;7. doi: 10.3402/qhw.v7i0.11540. Epub 2012 Feb 28.

20. Fenomenologija Analizė: Gretinimas, atmetimas nuostatų ir pan. Aprašymas Išplokštinimas (horizontalization) Redukcija Įžvalgų variacija Rezultatas – apjungiant teksto ir struktūrinius aprašymus, padidinti/pagilinti įžvalgas apie nagrinėjamą reiškinį

21. Pagrindžiamoji teorija Tikslas – (Glaser and Strauss‘) induktyviai suformuoti teoriją, kuri pagrįsta duomenimis. Pati teorija gali būti vertinama pagal 4 kriterijus: Tinkamumas/prisiderinimas (fitness) Supratimas (understanding) Bendrumas (generality) Modifikavimas (modifying) Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojama ir dokumentų analizė. Pvz. Esther Hjälmhult, Gerd Unstad Haaland, Astrid Synnøve Litland. Importance of public health nurses precepting students in clinical practice: A qualitative study. Nurse Education Today (2012), http://dx.doi.org/10.1016/j.nedt.2012.09.004

22. Pagrindžiamoji teorija Analizė Kodavimas: Atviras Ašinis Atrankinis Rezultatas – apjungiant kategorijas sukuriamas modelis/teorija

23. Pagrindžiamoji teorijaREZULTATAS

24. Pagrindžiamoji teorijaREZULTATAS Kitas pavyzdys http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/zydziunaitevirbalienekatiliute.pdf

25. Etnografija Tikslas - aprašyti, interpretuoti ir parodyti, kaip žmonės kaupia patirtis per savo asmeninį gyvenimą ar grupėje/organizacijoje/bendruomenėje, kaip jie pažįsta savo socialinę grupę, jos tradicijas ir simbolius, socialinę aplinką, sistemą, ryšius su kitomis kultūromis. Grupės ypatumai toje pačioje kultūroje. Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojamas stebėjimas. Labai išsamus aprašymas Pvz. Susan Hinder and Trisha Greenhalgh. "This does my head in". Ethnographic study of self-management by people with diabetes. BMC Health Services Research 2012, 12:83

26. Kitos kokybinio tyrimoteorijos/strategijos/metodai/tipai/dizainai Veiklos/atvejo tyrimas. Naratyvas. Diskursas. Kritinis kokybinis tyrimas. Postmodernus tyrimas

27. Analizės stadijos Susipažinimas — “panirimas” į duomenis Tematinio karkaso nustatymas — nustatyti klausimus, temas, koncepcijas, pagal kuriuos duomenys bus nagrinėjami ir pateikiami. Sistematizavimas — sisteminis tematinio karkaso taikymas visiems teksto duomenims, kodavimas, žymėjimas Vizualizavimas — duomenų pergrupavimas pagal tematinio karkaso dalis ir vaizdavimas diagrama, apibendrinant ir sisteminant. Interpretacija — naudojant diagramas, ieškoma ryšių tarp temų, pateikiant įrodymus duomenimis

28. Validumas ir patikimumas(validity & reliability) Nagrinėjamo klausimo tinkamumas kokybiniam tyrimui Vidinis Išorinis

29. Vidinis validumas Kiek duomenys atitinka realybę? Trianguliacija Informacijos išdėstymo patikrinimas (informantai) Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso, interpretacijų) Tyrėjo reflektyvumas Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

30. Trianguliacija Tai pastanga visapusiškiau ištirti reiškinį tiriant jį iš skirtingų taškų. Rūšys: Matavimo trianguliacija – kelių matavimo instrumentų naudojimas to paties reiškinio tyrimui. Tyrėjų trianguliacija – skirtingų tyrėjų nepriklausomas tyrimas. Teorijos trianguliacija – daugiau nei vienos teorinės perspektyvos taikymas duomenų interpretavimui (retai). Tyrimo metodų trianguliacija – skirtingų kiekybinių ir kokybinių strategijų derinimas tyrime.

31. Vidinis validumas Informacijos išdėstymo patikrinimas (informantai) Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso, interpretacijų) Tyrėjo reflektyvumas, pozicija Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

32. Patikimumas Kiek tai gali būti atkartota (ar rezultatai atitinka surinktus duomenis)? Tyrėjas – instrumentas, praktika. Metodologinės trianguliacijos taikymas Aptarimas, peržiūra su kolegomis Auditas (kai viskas aprašoma) Kitų asmenų įtraukimas į duomenų rinkimą Kitų informantų įtraukimas į tyrimą Laipsniškas duomenų rinkimo kartojimas kitomis sąlygomis

33. Išorinis validumas arba generalizavimas Išsamus turtingas aprašymas Tyrimo vietų, informantų, laiko įvairovė

34. Tyrimų etika Etikos dilema renkant duomenis ar skleidžiant rezultatus Tyrėjų etika tiriamųjų požiūriu (santykis su informantu, sutikimas) Tyrėjų etika užsakovų požiūriu (šališkumas, subjektyvumas) Užsakovų etika tyrėjų ir tiriamųjų požiūriu (tyrimo apribojimai, neteisingas informacijos naudojimas)

35. Tyrimo planavimas (J.Lewis, 2003) Suformuluoti tyrimo problemą. Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties. Sudaryti duomenų rinkimo grafiką. Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us. Apgalvoti žmogiškųjų santykių aspektus (etikos, priėjimo prie duomenų).

36. Tyrimo planavimas (Y.S.Lincoln ir E.G.Guba, 1985) Apsibrėžti tyrimo objektą. Apsispręsti, ar kokybinis tyrimas tinkamas ištirti pasirinktą objektą. Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties. Nuspręsti, kokiais etapais bus vykdomas tyrimas. Suplanuoti duomenų rinkimo logistiką (tvarkaraštį, biudžetą). Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us. Nuspręsti, kokius dar papildomus instrumentus galima panaudoti tyrime. Suplanuoti duomenų analizės metodus. Suplanuoti, kokiais būdais bus siekiama validumo ir patikimumo.

37. Tyrimo atlikimo kliūtys Vykimas į vietą Šeimos, draugų ar “ekspertų” nuomonės Interviu ar stebėjimo laiko trukmė Su vieta susiję trukdžiai Hawthorne efektas Tyrėjo žinios ir statusas

38. Kokybinio tyrimo tyrėjas Atviras teoriniam pliuralizmui (iš anksto neformuluoja vertinimui teikiamų teorinių prielaidų). Tyrėjas turi būti pasirengęs ieškoti priimtiniausios, geriausiai atitinkančios tyrimo sąlygas metodologijos. Reikalavimai tyrėjui žymiai didesni negu kiekybinio tyrimo vykdytojui.

39. Reziumė Kokybinis tyrimas neturi būti išeitis vengiant kiekybinio Tyrėją turi dominti nagrinėjamas klausimas.