1 / 42

2009 m. gruod žio 11 d.

STUDIJŲ PROGRAMOS ANALIZĖ Vertinimo sritis Programos tikslai ir studij ų siekiniai. 2009 m. gruod žio 11 d. SĄVOKOS. 6 VERTINIMO SRITYS (2009-07-24 ŠMM Ministro įsakymu Nr. ISAK–1652 patvirtintas SP išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas ) skirstomos į POSRIČIUS

jalene
Télécharger la présentation

2009 m. gruod žio 11 d.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. STUDIJŲ PROGRAMOS ANALIZĖVertinimo sritisProgramos tikslai ir studijų siekiniai 2009 m. gruodžio 11 d.

  2. SĄVOKOS 6 VERTINIMO SRITYS (2009-07-24 ŠMM Ministro įsakymu Nr. ISAK–1652 patvirtintas SP išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas ) skirstomos į POSRIČIUS Nustatyti KRITERIJAI irRODIKLIAI STUDIJŲ SIEKINIAI(intendedlearning outcomes) – tai, ką studentas turi žinoti, suprasti ir (arba) sugebėti pademonstruoti užbaigęs mokymosi procesą (kitaip dar vadinami numatomais studijų rezultatais).

  3. SRITIS PROGRAMOS TIKSLAI IR STUDIJŲ SIEKINIAI Posritis Programos poreikis, paskirtis ir tikslai Posritis Studijų programos siekiniai Kriterijai Programos poreikio išskirtinumas ir pagrįstumas Studijų siekinių visapusiškumas ir pasiekiamumas Studijų siekinių dermė Programos paskirties dermė su institucijos, valstybės ir tarptautinėmis direktyvomis Studijų siekinių atnaujinamumas Programos tikslų pagrįstumas

  4. REGLAMENTUOJAMOS PROFESIJOS Reglamentuojama profesija – profesinės veiklos, kuriomis užsiimant (arba užsiimant vienu iš jų būdu) pagal teisės aktus reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Užsiėmimo būdu laikomas ir profesinio vardo naudojimas (jį naudoti pagal teisės aktus leidžiama tik turintiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją), buvimas tam tikrų asociacijų arba organizacijų nariu. Pavyzdžiai: vaistininkas, mokytojas, socialinis pedagogas. Daugiau informacijos – www.profesijos.lt

  5. LENTELĖS STUDIJŲ SIEKINIAMS PAVYZDYS

  6. LENTELĖS STUDIJŲ SIEKINIŲ IR DALYKŲ SĄSAJOMS ATSKLEISTI PAVYZDYS

  7. EUROPOS IR NACIONALINĖ KVALIFIKACIJŲ SĄRANGA www.lkt.gov.lt Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sąrangos metmenys Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepcija.

  8. EUROPOS IR LIETUVOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS LYGMENYS

  9. DUBLINO APRAŠAI – PIRMOJI PAKOPA Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo pirmoji pakopa, suteikiamas studentui, kuris: demonstruoja žinias ir supratimą, papildytus aukštesnio lygio vadovėlių žiniomis bei tam tikromis žiniomis apie naujausius studijuojamos krypties pasiekimus; geba taikyti žinias ir supratimą bei demonstruoja profesionalų požiūrį į darbą ar profesiją, gali formuluoti ir argumentuotai pagrįsti sprendimus savo studijų srities problemoms spręsti; geba rinkti ir interpretuoti duomenis (savo studijuojamoje srityje), kurių reikia svarbioms socialinėms, mokslinėms ir etinėms problemoms spręsti; geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus specialistų ir ne specialistų auditorijoms; turi pakankamai išlavintus savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus studijoms tęsti kitoje pakopoje.

  10. DUBLINO APRAŠAI – ANTROJI PAKOPA Kvalifikacinis laipsnis, nurodantis, kad baigta aukštojo mokslo antroji pakopa suteikiamas studentui, kuris: demonstruoja žinias ir supratimą studijuojamoje kryptyje, praplečiantį bakalauro lygmenyje įgytas žinias ir leidžiantį originaliai vystyti ir/ar taikyti idėjas, dažnai mokslinių tyrimų kontekste; geba taikyti žinias ir supratimą, sugeba spręsti problemas naujoje arba nepažįstamoje aplinkoje arba platesnėje (daugiadisciplininėje), su studijų sritimi susijusioje aplinkoje; geba integruoti žinias ir spręsti sudėtingas problemas, turėdamas ne visą arba ribotą informaciją priimti etiškus ir socialiai atsakingus sprendimus; geba aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas, žiniomis pagrįstas išvadas, specialistų ir ne specialistų auditorijoms; turi mokymosi įgūdžių, kurie leidžia pakankamai kryptingai ir savarankiškai tęsti studijas.

  11. Vertinimo sritis Studijų sandara

  12. SRITIS STUDIJŲ SANDARA Posritis Studijų planas Posritis Studijų turinys Kriterijai Studijų apimties tinkamumas Studijų turinio atitiktis teisės aktams Studijų turinio išsamumas ir racionalumas Studijų dalykų nuoseklumas

  13. Programos sandara Studijų planas ●Ar studijų apimtis atitinka teisės aktų reikalavimus? ●Ar studijų apimtis suderinama su studijų siekiniais? ●Ar tinkamas dalykų išdėstymas semestruose? ●Ar tinkamas privalomų, alternatyviai pasirenkamų ir laisvai pasirenkamų dalykų santykis ? Daiva Buivydienė. Institucinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė

  14. Programos sandara Studijų turinys ●Ar studijų turinys atitinka teisės aktų reikalavimus? ●Ar dalykų temos suderinamos su studijų siekiniais? ●Kaip studijų metodai padeda pasiekti studijų siekinius? Daiva Buivydienė. Institucinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė

  15. Vertinimo sritisPersonalas

  16. Personalo srities vertinimo tikslas: nustatyti, ar studijų programoje dirbantis personalas yra tinkamas ir pakankamas sėkmingam studijų programos vykdymui.

  17. SRITIS PERSONALAS Posritis Personalo sudėtis ir kaita Posritis Personalo kompetentingumas Kriterijai Personalo sudėties pagrįstumas Personalo patirties ir veiklos atitiktis studijų programai Dėstytojų kaita Dėstytojų profesinio tobulėjimo sistemiškumas

  18. Personalo sudėties pagrįstumas: • dėstytojų kvalifikacija • dėstytojų ir studentų skaičiaus santykis • nuolatinių ir kviestinių dėstytojų skaičiaus santykis • dėstytojų krūvio paskirstymas • techninio personalo skaičius

  19. Dėstytojų kaita: • dėstytojų kaitos priežastys • dėstytojų kaitos įtaka studijų programai

  20. Personalo patirties ir veiklos atitiktis studijų programai: • dėstytojų pedagoginės veiklos patirtis • dėstytojų mokslinės (meninės) veiklos apimtis ir sąsajos su studijų programa • dėstytojų praktinio darbo patirtis • dėstytojų kitos veiklos (ekspertinės, organizacinės ir kt.) apimtis ir sąsajos su studijų programa • praktinio mokymo ir praktikų vadovų profesinės veiklos atitiktis praktikos pobūdžiui • studijų programos koordinatoriaus patirtis

  21. Dėstytojų profesinio tobulėjimo sistemiškumas: • profesinio tobulėjimo reglamentavimas ir skatinimas • profesinio tobulėjimo apimtis ir įtaka studijų programai

  22. Priedai I Antramesavianalizės suvestinės priede pateikiamiduomenysapienuolatinius ir kitus programos dėstytojus: • vardas irpavardė • gimimo metai • dėstomas dalykas • mokslo ar kvalifikacinis laipsnis, pedagoginis vardas • mokslinės veiklos kryptis • pedagoginė ir praktinė patirtis • kontaktinio darbo valandos

  23. Priedai II Trečiame savianalizės suvestinės priedelaisva formapateikiami dėstytojų veiklos aprašymai nurodant: • dėstytojo vardą ir pavardę • amžių • įgytą išsilavinimą • darbovietės (nurodant pareigas ir darbo pobūdį) • reikšmingiausi moksliniai, metodiniai darbai, parengti per paskutinius 5 metus (ne daugiau 5 darbų)

  24. Vertinimo sritisMaterialieji ištekliai

  25. SRITIS MATERIALIEJI IŠTEKLIAI Posritis Materialioji bazė Posritis Metodiniai ištekliai Kriterijai Patalpų studijoms pakankamumas ir tinkamumas Knygų, vadovėlių ir periodinių leidinių tinkamumas ir prieinamumas Įrangos studijoms tinkamumas ir pakankamumas Metodinės medžiagos tinkamumas ir prieinamumas Išteklių praktikai atlikti tinkamumas ir prieinamumas

  26. Darbo sąlygos bibliotekoje, skaitykloje Patalpų studijoms skaičius ir užimtumas, techninė ir higieninė patalpų būklė Vertinant materialiąją bazę svarbu Patalpų studijoms skaičius ir užimtumas, techninė ir higieninė patalpų būklė Laboratorinė (meno studijų) įranga Kompiuterinė ir programinė įranga

  27. Aprūpinimas reikalingais spausdintinais leidiniais Prieiga prie elektroninių duomenų bazių Vertinant metodinius išteklius svarbu Aprūpinimas metodiniais leidiniais, priemonėmis ir prieiga prie jų Metodinės medžiagos tinkamumas ir prieinamumas

  28. Vertinimo sritisStudijų eiga ir jos vertinimas

  29. Studijų eigos ir jos vertinimo srities posričiai: • studentų atranka; • studijų procesas; • parama studentams; • pasiekimų vertinimas; • absolventų įsidarbinimas;

  30. Studentų atranka Būsimų ir naujų studentų motyvacijos stiprinimo veiksmingumas Priėmimo į studijas reikalavimų pagrįstumas

  31. Studijų procesas Tvarkaraščio racionalumas Dėstytojų ir studentų judumas Studentų pažangumas

  32. Parama studentams Akademinės paramos naudingumas Socialinės paramos veiksmingumas

  33. Pasiekimų vertinimas Vertinimo kriterijų tinkamumas ir jų viešumas Grįžtamojo ryšio veiksmingumas Baigiamųjų darbų vertinimo veiksmingumas Neformaliuoju būdu ir savišvieta įgytų pasiekimų vertinimo ir pripažinimo sistemos funkcionalumas

  34. Baigiamųjų darbų sąrašo pavyzdys

  35. Absolventų įsidarbinimas Absolventųįsidarbinimo tikslingumas

  36. Vertinimo sritisProgramos vadyba

  37. SRITIS Programos vadyba POSRITIS Vidinis studijų kokybės užtikrinimas POSRITIS Programos administravimas Programos kokybės vertinimo tinkamumas Programos vadovybės veiklos veiksmingumas KRITERIJAI Programos kokybės gerinimo veiksmingumas Socialinių dalininkų dalyvavimo veiksmingumas

  38. Programos vadybos srities vertinimo tikslas – nustatyti: • ar programa administruojama tinkamai • ar veiksmingai ir skaidriai atliekamas vidinis studijų programos kokybės užtikrinimas

  39. SRITIS Programos vadyba SRITIS Programos vadyba POSRITIS Programos administravimas KRITERIJUS Programos vadovybės veiklos veiksmingumas RODIKLIAI • Vertinimas kaip nuolatinis procesas • Vertinimo parametrų, metodų ir priemonių parengimas • Vertinimo viešinimas

  40. SRITIS Programos vadyba POSRITIS Vidinis studijų kokybės užtikrinimas • Vertinimas kaip nuolatinis procesas • Vertinimo parametrų, metodų ir priemonių parengimas • Vertinimo viešinimas Programos kokybės vertinimo tinkamumas RODIKLIAI • Vertinimo rezultatų panaudojimas • Kokybės gerinimo veiksmų nauda • Kokybės gerinimo rezultatų sklaida Programos kokybės gerinimo veiksmingumas Socialinių dalininkų dalyvavimo veiksmingumas • Studentų dalyvavimas kokybės vertinime ir gerinime • Dėstytojų dalyvavimas kokybės vertinime ir gerinime • Išorinių socialinių dalininkų dalyvavimo įtaka studijų kokybei

  41. Dėkojame už dėmesį!

More Related