1 / 13

Vaida Matuzienė, Matas Tamonis Lietuvos energetikos institutas

ENERGETINĖS VEIKLOS PRODUKCIJOS GAMYBINIO IR GALUTINIO VARTOJIMO SĄSAJOS SU KURO IR ENERGIJOS BALANSU. Vaida Matuzienė, Matas Tamonis Lietuvos energetikos institutas Regionų energetikos plėtros laboratorija KTU konferencija “Šilumos energetika ir technologijos” 2007 m. vasario 1, 2 d .

odetta
Télécharger la présentation

Vaida Matuzienė, Matas Tamonis Lietuvos energetikos institutas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ENERGETINĖS VEIKLOS PRODUKCIJOS GAMYBINIO IR GALUTINIO VARTOJIMO SĄSAJOS SU KURO IR ENERGIJOS BALANSU Vaida Matuzienė, Matas Tamonis Lietuvos energetikos institutas Regionų energetikos plėtros laboratorija KTU konferencija “Šilumos energetika ir technologijos” 2007 m. vasario 1, 2d. KTU, Kaunas

  2. Pranešimo struktūra • Tyrimų tikslas • Sisteminis požiūris į energetikos ūkio raidos tyrimą • Modeliavimo matematinis aprašymas • KEB bei sąnaudų - produkcijos lentelės samprata • Tarpinis ir galutinis vartojimas (paklausa): elektros ūkyje; dujų ūkyje; šilumos ūkyje • Išvados, rezultatai

  3. Tyrimų tikslai Bendras darbo tikslas – sukurti metodologiją energetikos ūkio produkcijos/paslaugų tiekimo ir pridėtinės vertės bei galutinio vartojimo ir paskirstymo pokyčių tyrimui bei prognozavimui. • Pranešimo tikslas: • kuro ir energijos balanso (KEB) duomenų panaudojimo supaprastintos sąnaudų - produkcijos lentelės (angl. input-output table) sudarymui galimybių analizė.

  4. VS(-) VS(0) VS(+) VS S(-) S(0) S(+) S PS(-) PS(0) PS(+) PS T(-) T(0) T(+) Sisteminis požiūris į energetikos ūkio raidos tyrimą Energetikos ūkis SISTEMOS HIERARCHIJOS LYGIAI: ŠALIES ŪKIS ENERGETIKA ŠILUMOS ŪKIS, ELEKTROS ŪKIS, DUJŲ ŪKIS LAIKAS, T

  5. Tyrimų matematinis aprašymas Viršsistemė – Šalies ūkis čia: B– bendrosios produkcijos vekt.,Y –galutinės paklausos vekt.,Z – pridėtosios vertės vekt.,A– tiesioginių sąnaudų koeficientų m-ca,(A’– transponuota A m-ca),N – veiklos šakų sk. Sistema – Energetikos ūkis Bendroji produkcija pagal išlaidas Bendroji produkcija pagal pajamas čia: - tarpinis energetikos produkcijos (EP) vartojimas,- tarpinės EP išlaidos, B1 - bendrosios EP vektorius, H1 - namų ūkių EP vartojimo, G1 - valstybės EP vartojimo, K1 – bendro vidaus kapitalo vartojimo, Е1 – eksporto–importo saldo. Posistemės Šilumos ūkis Dujų ūkis Elektros ūkis

  6. KEB bei sąnaudų – produkcijos lentelės samprata Energijos balansas yra materialinių balansų rūšis, apibūdinanti šalies vidinius kuro ir energijos išteklius, jų gavybą, importą, eksportą, atsargų pokytį, energijos išteklių suvartojimą elektros energijai ir šilumai gaminti, perdirbti į kitą kurą, neenergetinėms reikmėms, transportavimo ir paskirstymo nuostolius ir galutinių vartotojų energijos sąnaudas. Siauresne prasme energijos balansas suprantamas kaip visų patiektų energijos išteklių, iš vienos pusės, ir suminių sąnaudų ūkio šakose bei nuostolių – iš kitos. Sąnaudų – produkcijos sistema – tai Nacionalinių sąskaitų sistemos dalis. Ją sudaro šios lentelės: išteklių ir panaudojimo lentelės; simetriškos sąnaudų – produkcijos lentelės; sąnaudų koeficientų lentelės.

  7. Tarpinis ir galutinis vartojimas (paklausa) elektros ūkyje

  8. Tarpinis ir galutinis vartojimas (paklausa) dujų ūkyje

  9. Tarpinis ir galutinis šilumos vartojimas (paklausa)

  10. Tolesni tyrimų tikslai • Artimiausios ateities uždaviniu tampa prieinamos informacijos apie energijos materialinių srautų kainas surinkimas, apibendrinimas bei jos suderinimas su turimais finansinių srautų duomenimis. • Taikant imitacinį modeliavimą tarpinės paklausos ir išlaidų duomenims, užpildyti socialinės apskaitos matricą, iš kurios bus galima daryti kai kurias išvadas apie energetikos galutinio vartojimo bei pridėtinės vertės sudėtį ir dalį visame Lietuvos ūkyje. • Sudaryti supaprastintą Lietuvos TBPM, detaliau išskiriant energetiką. • Modeliui pritaikyti dinaminio modeliavimo principus, įvedant priklausomybę nuo laiko ir nagrinėjant įv. scenarijus taikant darnios plėtros energetikoje skatinimo priemones. • Tirti galutinio vartojimo pasiskirstymą, išskiriant namų ūkių vartojimą. • Teikti pasiūlymus vietinio energetikos ūkio koregavimui per mokesčius, subsidijas ir kt. priemones, atsižvelgiant į socialines šalies problemas. • Apibendrintus energetikai ir šalies ūkiui modeliavimo rezultatus tikimasi įjungti į kuriamą MEM ar TBPLM.

  11. Išvados, rezultatai, rekomendacijos (1) • Norint analizuoti politinių sprendimų įtaką energetikos ūkiui ir energetikos ūkio pokyčių įtaką šalies ekonomikai, reikalingas sisteminis požiūris į šalies energetikos ūkio raidos analizę, kuriame į energetiką žiūrima kaip į sistemą (čia viršsistemė būtų visas šalies ūkis, o posistemės - energetikos ūkio pošakiai), kadangi energetikos šakos būtų nagrinėjamos bendrame visos šalies ekonomikos kontekste. • Modeliuojant energetikos struktūrinius pokyčius, tiriant ekonominės politikos pasekmes energetikos ūkiui, įgyvendinant darnios plėtros energetikoje balanso tarp gamybos ir vartojimo principus vietoje dalinės pusiausvyros ekonominių modelių labiau tiktų taikyti sisteminę analizę ir supaprastintą TBPM. • Energetikos ūkio raidos dinamikai tirti (kur iškyla tokios problemos kaip skolų susidarymas, pelno dengimas savu kapitalu, energijos vartojimo namų ūkiuose sumažėjimas), duomenų netikslumui eliminuoti ir tikslesnėms energijos vartojimo pokyčių prognozėms atlikti reikalinga 10-15 istorinių metų analizė, kuri atspindėtų perėjimo nuo planinės prie rinkos ekonomikos ypatumus.

  12. Išvados, rezultatai, rekomendacijos (2) • KEB sudėtis neatitinka socialinės apskaitos matricos išdėstymo ir nacionalinių sąskaitų sistemos, tačiau gali duoti labai vertingos fragmentinės informacijos energetikos ūkio sisteminio dinaminio modelio sukūrimui. • Socialinės apskaitos matricos energetikos ūkio išplėtimui visiškai tinka KEB duomenys, tačiau reikia juos suderinti su tarpšakinio balanso matrica. Kai kurie nesuderinamumai tarp KEB ir šios matricos pašalinti (ūkio šakų suskirstymo, valstybinio vartojimo atskyrimo), kai kuriems dar reikės papildomos analizės ir duomenų (importo- eksporto atskyrimo). • Artimiausios ateities uždaviniu tampa prieinamos informacijos apie energijos materialinių srautų kainas surinkimas, apibendrinimas bei jos suderinimas su turimais finansinių srautų duomenimis bei paruošta programine įranga jų analizei. • Pastaruoju metu skelbiama statistinė informacija apie energetikos bei atskirų pramonės šakų makroekonominius rodiklius leidžia tikėtis, kad kuriama suprastinta tarpšakinio balanso matrica taikant imitacinio modeliavimo principus bus sėkmingai užpildyta.

  13. Ačiū už Jūsų dėmesį!

More Related