MIKRO ir MAKROEKONOMIKA

1. MIKRO ir MAKROEKONOMIKA S180B009

2. Literatūra Mikroekonomika. Vadovėlis. - Kaunas, Technologija, 2006. (2001, 2002, 2003, 2005, 2006). Rastenienė A. Mikroekonomika: paskaitų ciklas. Vilnius, 2005. Mikroekonomikos uždaviniai ir pratimai. Kaunas, Technologija, 2006. Makroekonomika. Vadovėlis. - Kaunas, Technologija, 2005. (2001, 2002, 2003, 2005, 2006). Davulis G. Ekonomikos teorija. Vilnius: LTU, 2003. Ekonomika. Kaunas: VDU, 2006. Blanchard O. Makroekonomika. – Vilnius: Tyto Alba, 2007. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. - Litterae Universitatis, 1998. Ekonomikos teorijos uždaviniai ir pratimai. K. Technologija, 1992. (2006).

3. Gordon R.J. Macroeconomics. Boston: Pearson/Addison Wesley, 2006. Ayers. P.M. Macroeconomics : exloplore and apply. Upper Saddle River: Pearson Prentice Hall, 2005 Mankiw G.N. Macroeconomics. New York: Worth Publishers, 2003 • American Economic Review : http://www.aeaweb.org/aer/contents/index.php • Journal of Economic Perspectives : http://www.aeaweb.org/jep/contents/index.php • American Economic Journal: Applied Economics: http://www.aeaweb.org/aej-applied/contents/ • Verslo žinios: http://www.verslozinios.lt • Emerald duomenų bazė: http://www.emeraldinsight.com/jotw/ World development indicators. The World Bank //http:www.worldbank.org World Macroeconomics indicators //www.morganstanley.com/GEFdata /digests/latest-digest.html

4. Modulio atsiskaitymo formos • I kolokviumas – 20 proc.; • II kolokviumas – 20 proc.; • grupinis darbas – 10 proc.; • egzaminas – 50 proc.

5. Temos tikslai • Suvokti ekonomikos mokslo objektą; • Suprasti ekonominės analizės metodus ir modelius; • Suvokti pagrindines ekonomines problemas; • Suvokti ekonomikos sitemos gamybos galimybes

6. Keturios pasaulinės ekonomikos krizės – mikro ir makroekonomikos ryšys

7. 1.Ekonomikos mokslo objektas • Ekonomika – žodis, kilęs iš gr. kalbos “oikos” – reiškia būstą, ūkį; “nomos” – valdymo, tvarkymo menas. • Ekonomika turi dvi prasmes: 1) tai mokslo šakos pavadinimas; 2)šalies ar kokio kito ūkio vieneto ūkinės veiklos pavadinimas.

8. Ekonomika – tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. • Kiekviena visuomenė susiduria su išteklių ribotumo, nepakankamumo problema. • Problema yra tai, kad visuomenės poreikiai beribiai, o jų tenkinimo galimybės ribotos, nes ištekliai riboti.

9. Poreikių klasifikavimas • Poreikis – tai žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsena, kurią jis stengiasi pratęsti ar likviduoti. Poreikių pirmenybių eilė (skalė): • Pirmo būtinumo poreikiai • Poreikiai komfortui • Poreikiai prabangai

10. Ekonominių sistemų alternatyvos • TRADICIJŲ (PAPROČIŲ) ekonomikoje ekonominės problemos (ką, kaip ir kam gaminti) nulemtos religinių ir socialinių papročių bei tradicijų. • KOMANDINĖJE EKONOMIKOJEtrys ekonomikos organizavimo problemos nulemtos centralizuotų planų bei direktyvų, vyraujant kolektyvinei (vyriausybės) nuosavybei. • RINKOS EKONOMIKOJEtrys ekonomikos organizavimo problemos nulemtos asmeninio intereso, asmeninės laisvės, konkurencijos ir rinkos kainų, vyraujant privačiai nuosavybei.

11. Ekonominių sistemų alternatyvos(tęsinys) • MIŠRIOJE EKONOMIKOJEreiškiasi trijų ekonomikos organizavimo alternatyvų elementai, vyraujant rinkos ekonomikai (ekonominei laisvei) ir esant minimaliam vyriausybės/valdžios ekonominiam vaidmeniui. • Vyriausybės/valdžiasprendžia šiuos uždavinius: • Rengia įstatymų sistemas, kurios užtikrintų ekonominę laisvę, tačiau neleistų piktnaudžiauti rinkoje ekonomine galia; • Skatina ekonomikos stabilumą; • Skatina teisingą, bešališką paskirstymą; • Reguliuoja visuomeninių prekių (prekių, kurias vartoja ne tik tie, kurie už jas sumoka) gamybą.

12. EKONOMIKOS IR POLITIKOS IŠRAIŠKA • Valstybė – yra politikos išraiška. • Rinka– ekonomikos išraiška. Šiuolaikiniame pasaulyje gretutinis valstybės ir rinkos egzistavimas bei jų tarpusavio sąveika sudaro politinės ekonomikos pagrindą (R.Gilpin).

13. Ekonomikos mokslo tipologija pagalekonominės veiklosmastą MIKROEKONOMIKA tiria savaveiksmių ekonomikos dalyvių (namų ūkių – vartotojų; verslo firmų – gamintojų ir valstybės/valdžios sektoriaus) elgseną bei tai, kaip šių dalyvių sąveika veikia gamybos-realizavimo padarinius. MAKROEKONOMIKA tiria bendrą šalies (ar jų grupės) ekonomikos veikimą pagal tokius suvestinius rodiklius, kaip nacionalinis produktas, infliacija, nedarbas, pinigai, užsienio prekyba ir kt.; t.y.nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą arba sustambintus jos sektorius. Pavadinimas “macro” kilęs iš graikų klb. žodžio, reiškiančio “didelis”; todėl susijusi su ekonomikos “suma” arba “visuma.

14. Ekonomika tai: • Teorinė analizė; • Praktinė analizė. Turi atsakyti į klausimą: “Ar gerai veikia ekonomika?” Dėl šių dviejų dalių ji tampa dvipuse: pozityviąja ir normuojančiąja.

15. Ekonomikos mokslo tipologija pagalekonominės veiklos tyrimą POZITYVIOJI EKONOMIKA tiria, kaip veikė ar veikia ekonomika ar jos dalis. Tai aprašomoji ekonomika, fiksuojanti faktus ir įvykius bei jų padarinius. NORMATYVINĖ MAKROEKONOMIKA tiria, kaip turėtų veikti ekonomika ar jos dalis; mokslas apie ateities ekonomiką, fiksuojantis galimas jos veikimo alternatyvas ir jų pasirinkimo kriterijus.

16. 2.Ekonominės analizės metodai ir modeliai Tyrimo metodas – konkrečios mokslinio tyrimo priemonės. Tyrimo metodai bendramoksliniai: mokslinės abstrakcijos (hipotezės, teorijos, ėsniai, kategorijos), istorinis pažinimas, ekonominis-matematinis modeliavimas.

17. Hipotezė –išankstinis reiškinių sąveikos apibūdinimas; pažinimo būdas suformuluojamas teoriškai ir gana tiksliai apibrėžiamas, kad jį būtų galima patikrinti praktikos duomenimis. • Teorija – tikrovės reiškinių aiškinimas remiantis abstrakčia logine forma. • Ekonominis dėsnis – esminis, pastovus, pasikartojantis ekonominių procesų ryšys. • Ekonominė kategorija – sąvoka, kuri teoriškai apibendrina ekonominių procesų savybes ir bruožus.

18. Teorija arba modelis– yra supaprastintas tikrovės ar jos dalies, pasižyminčios tarpusavio ryšiais tarp nagrinėjamų kintamųjų, atvaizdavimas. • Teorijos tikslas – logiškai, nuosekliais samprotavi-mais siekiama numatyti kokio nors realaus reiškinio ateitį. Prognozės patikrinamos praktikoje. • “Gero mokslo esmė – dalykus padaryti kuo paprastesnius, tačiau ne paprastesnius, nei galima” (A.Enšteinas). • Ekonomikos modelis – supaprastinta teorija, apibūdinanti konkrečių veiksnių poveikį ekonomikai.

19. Teorijos formavimosi etapai • Faktų stebėjimas; • Teorijos formulavimas; • Teorijos patikrinimas; • Teorijos taikymas.

20. Modelio ypatybės • Modelis yra supaprastinimas, todėl naudojami t.t. supaprastinimai: - nagrinėjami dydžiai išreiškiami simboliais, o jų tarpusavio priklausomybės užrašomos matematinėmis funkcijomis; - Ceteris paribus – prielaida, kad kiti veiksniai išlieka pastovūs.

21. Ekonominių modelių formos 1. Žodinis apibūdinimas; 2. Lentelė; 3. Grafinė išraiška; 4. Matematinė išraiška.

22. Situacija • Nustatykite ryšį (priklausomybę) tarp prekės kainos ir jos perkamo kiekio rinkoje. Sudarykite ekonominių modelių keturias formas. • Žodinis aprašas. Tarp rinkoje perkamo prekės kiekio ir jos kainos yra atvirkštinė priklausomybė, esant ceterisparibus sąlygai.

23. 2. Lentelė. Kitimo priklausomybė pateikta lentelėje kainos ir perkamo prekių kiekio kitimo priklausomybe.

24. P, Lt/vnt • 3. Grafinė išraiška. Q, vnt./mėn. 0

25. 4. Matematinė išraiška Q DA= f(P); Q DA= f(PA, PB, ..., PZ, Y, T, ...), čia Q DA - prekės A paklausos kiekis; PA - prekės A kaina; PB, ..., PZ - kitų prekių kainos; Y – pirkėjų piniginės pajamos; T – skonis ir mada; ... – kiti veiksniai.

26. 3. Pagrindinės ekonominės problemos • Kiekviena ekonominė sistema turi išspręsti 3 pagrindinius klausimus: • Ką gaminti? • Kaip gaminti? • Kam gaminti?

27. PREKIŲ IR PINIGŲ SRAUTŲ CIRKULIACIJA UŽDAROS EKONOMIKOS MODELYJE

28. Pagrindiniai ekonominės sistemos gamybos veiksniai • Materialiniai ištekliai: - žemė –ištekliai, kurie gali būti panaudotigamyboje natūralioje formoje (žemė, miškai, ežerai, nafta ir pan.); - kapitalas – žmonių pagamintos gamybinės priemonės (materialinės ir nematerialinės).

29. 2. Žmogiškieji ištekliai: - darbas – žmonių fiziniai ir protiniai sugebėjimai, naudojami gaminant prekes ir paslaugas; - verslumas – kaip naujų galimybių ieškojimo, naujų technologijų ir naujo kapitalo įdėjimo sferų panaudojimo procesas.

30. Gamybos efektyvumas –situacija, kai su turimais ištekliais negalima padidinti vienos prekės gamybos, nesumažinus kitos prekės kiekio.

31. 4.Ekonomikos sistsemos gamybos galimybės • Galimybes parodo gamybos galimybių kreivė (riba). Ji yra išsigaubusi, nes veikia ribinio (papildomo) našumo mažėjimo dėsnis, kai papildomo gamintojo sukuriamas gamybos prieaugis mažės, nes geriausi gamintojai jau yra įsidarbinę šioje gamyboje, todėl naujieji yra mažiau įgudę.

32. Prekės ar paslaugos alternatyvi vertė – tai vertė tų prekių, kurias būtų buvę galima pagaminti iš išteklių, panaudotų šios prekės gamyboje.

33. Dilema: mašinos - sviestas

34. Gamybos galimybių kreivė • Qs QM 0

35. Gamybos išteklių kreivės prielaidos • Gamybos išteklių apimtis ribota; • Technologija nekinta; • Ekonomikoje gaminama du produktai: mašinos ir sviestas; • Turimi ištekliai paskirstomi ir naudojami efektyviai.

36. Gamybos galimybių didėjimas vyks esant kuriai nors iš sąlygų • didėja išteklių kiekis; • gerėja išteklių kokybė; • eksploatuojami nauji išteklių telkiniai; • įsisavinami nauji žemės plotai; • didėja kapitalo apimtis; • tobulėja technologijos.