1 paskaita Makroekonomika

1. 1 paskaita Makroekonomika Doc. A.Maldeikienė

2. Makroekonomikos objektas Makroekonomika nagrinėja visuminius (agreguotus) rodiklius. Pagrindiniai visuminiai makroekonominiai kintamieji: • visuminė gamyba; • vidutinis visų prekių ir paslaugų kainų lygis (visuminis kainų lygį); • nedarbo lygis. Makroekonomika 1 paskaita

3. Skirtumas tarp makroekonomikos ir mikroekonomikos MAKROEKONOMIKA – tai ekonomikos, kaip visumos, studijos. Ji analizuoja ekonomikos būseną, jos struktūrą ir elgseną nacionaliniame lygmenyje. Makroekonomikos rėmuose kuriami ir plėtojami modeliai, kurie analizuoja sąryšius tarp, pavyzdžiui, nacionalinių pajamų, gamybos, vartojimo, taupymo, investicijų, tarptautinės prekybos ir tarptautinių finansų. MIKROEKONOMIKA, priešingai, visų pirma domisi individualių agentų — įmonių ir vartotojų veiksmais, o taip pat nagrinėja, kaip jų elgsena veikia kainas ir gamybos apimtis atskirose rinkose. Makroekonomika 1 paskaita

4. Pagrindinės makroekonominių tyrimų kryptys Nors makroekonomika nagrinėja labai platų klausimų ratą, vis dėlto galima išskirti dvi tyrimų kryptis, kurios tarsi simbolizuoja šio mokslo esmę: • Pirma — tai pastangos suvokti nacionalinių pajamų svyravimų (verslo ciklo) priežastis ir pasekmes; • Antroji — bandymas nustatyti, kas lemia ilgalaikį ekonomikos augimą (nacionalinių pajamų didėjimą). Makroekonomika 1 paskaita

5. Pagrindiniai makroekonomikos klausimai • Kas lemia šalies ilgo laikotarpio ekonominį augimą? • Kas lemia šalies ekonominės veiklos svyravimus? • Kas lemia nedarbą? • Kas lemia kainų augimą? • Kaip šalies veikia jų integracija į pasaulinį ūkį? • Ar galima pagerinti šalies ekonomikos situaciją ekonominės politikos priemonėmis? Makroekonomika 1 paskaita

6. Ekonomikos apytakos schema Makroekonomika 1 paskaita

7. Prielaidų (paprastinimo) problema Nagrinėdami visuminių kintamųjų elgseną makroekonomikos specialistai: • priima prielaidas, kurios leidžia suprastinti analizę; • konstruoja (kuria) paprastas struktūras (vadinamuosius modelius), kurie leidžia analizuoti ir interpretuoti ekonomiką. Makroekonomika 1 paskaita

8. Geros makroekonominės teorijos (modelio) kriterijai • Ar jo prielaidos protingos ir realistiškos? • Ar jis suprantamas ir ar jį galima naudoti studijuojant realias problemas? • Ar jo išvadas galima testuoti naudojant empirinę analizę (t.y. ar išvados gali būti įvertintos palyginant jas su duomenimis, gautais realiame pasaulyje)? • Kai palyginamos išvados ir duomenys, ar teorijos išvados suderinamos su duomenimis? Makroekonomika 1 paskaita

9. Kodėl ekonomistai dažnokai nesutaria Taip gali atsitikti dėl dviejų priežasčių: • Skirtingų siekių. Skirtingiems tikslams ekonomistai gali numatyti skirtingą reikšmingumą. Šie skirtingi siekiai (arba tikslai) gali būti, pavyzdžiui, • darbo užmokesčio skirtumų mažinimas; • ekonominio aktyvumo išlaikymas (ar padidinimas); • infliacijos lygio mažinimas; • nedarbo lygio mažinimas. 2. Negalėjimo atlikti kontroliuojamus eksperimentus Makroekonomika 1 paskaita

10. JAV ekonomika JAV ekonomika yra didžiausia pasaulio ekonomika, kurios BVP 2010 metai buvo vertinamas apie 14.7 trilijonų JAV dolerių (apie ketvirtį viso pasaulio BVP). Jos perkamoji galia irgi didžiausia pasaulyje ir sudaro apie penktadalį pasaulio perkamosios galios. 2010 metais jos BVP vienam gyventojui buvo apie 47,400 JAV dolerių (6 vieta pasaulyje). Makroekonomika 1 paskaita

11. JAV ekonomikos krizė Pasaulinis ekonomikos nuosmukis, antrarūšių būsto paskolų krizė, investicinių bankų žlugimas, krintančios namų kainos ir labai sugriežtėjusios kreditavimo sąlygos 2008 metų viduryje įstūmė JAV į ekonomikos krizę. BVP traukėsi iki trečiojo 2009 metų ketvirčio ir JAV pergyveno pačią didžiausią krizę nuo Didžiosios depresijos laikų. Makroekonomika 1 paskaita

12. Pagrindiniai kovos su krize momentai 2008 metų spalis: 700 mlrd. dolerių vertės atstatymo ir pagalbos paketas (nupirkta kai kurių bankų ir bendrovių akcijų paketai — didžioji dalis iki 2011 m. sausio jau grąžinta vyriausybei). 2009 metų sausis: B. Obamos fiskalinių stimulų paketas 787 mlrd. JAV dolerių, kurio 2/3 papildomos išlaidos, o 1/3 —mokesčių mažinimas. Iki 2010 metų pabaigos į ekonomiką įlieta apie 2/3 šio paketo lėšų. Makroekonomika 1 paskaita

13. JAV Centrinio banko FED veiksmai Sumažintos palūkanos. 2010 m. pranešta, kad iki 2011 m. birželio JAV vyriausybė nupirks 600 mlrd. Vertės JAV vyriausybės vertybinių popierių ir taip toliau stimuliuos ekonomikos augimą (atviros rinkos operacija — pinigų pasiūlos didinimas) Makroekonomika 1 paskaita

14. JAV ekonominė krizė, jos procesų valdymas ir pasekmės • Būsto krizė →finansų rinkos sumaištis padidino riziką → pabrango paskolos →sumažėjo turto vertė →sugriežtėjo kreditavimo standartai → smuko realioji ekonomika → finansų sektorius patyrė labai didelius nuostolius • Namų ūkiai taip pat buvo prislėgti mažėjančių pajamų, augančio nedarbo, smunkančios turto vertės ar net neteko anksčiau užstatyto turto. • Stiprėjo atotrūkis tarp finansų sektoriaus ir realios ekonomikos. Fiskalinės ir pinigų politikų derinimo problema. Makroekonomika 1 paskaita

15. 2010 metais JAV ekonomika paaugo 2,9 proc. 2010 metų pabaigoje vartotojų išlaidoms išaugus daugiausiai per ketverius metus ir atsigavus eksportui, JAV ekonomikos augimas 2010 m. buvo 2,9 proc., tai yra didžiausias metinis augimas per penkerių metų laikotarpį. 2009 m. JAV ekonomika patyrė 2,6 proc. nuosmukį. Namų ūkių išlaidos, kurios sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, augo 4,4 proc., ir 2010 metų ketvirtą ketvirtį užfiksavo sparčiausią augimą nuo pirmojo 2006 m. ketvirčio. Reuters atlikta beveik 70 ekonomistų apklausa rodo, kad per metus 2011 m. JAV bendrasis vidaus produktas turėtų išaugti 3,2 proc.  Makroekonomika 1 paskaita

16. JAV nedarbo situacija 2011 metų sausio mėnesį JAV nedarbo lygis netikėtai nukrito iki žemiausio lygio nuo 2009 m. balandžio, nors vidutiniškai buvo numatomas jo augimas iki 9,5 proc. Kaip nurodo JAV darbo departamentas, gruodį šalies nedarbas siekė 9,4 proc. Nedirbančiųjų sausį sumažėjo 590 tūkst. Kita vertus, naujai įsidarbinusių amerikiečių padaugėjo mažiau nei prognozuota - 36 tūkst., o tai yra mažiausias augimas per keturis mėnesius, kai gruodį darbą surado 121 tūkst. bedarbių. Ekonomistai sausiui prognozavo 121 tūkst. augimą. Makroekonomika 1 paskaita

17. JAV nedarbo lygis Makroekonomika 1 paskaita

18. JAV komisija: krizė gali pasikartoti 2011 vasario 4 d. JAV Finansų krizės tyrimo komisijos pirmininkas Philas Angelidesas paskalbė, kad “Daug žalos JAV ekonomikai padariusi finansų krizė gali pasikartoti iš naujo” Jo teigimu, dėl reguliuotojų neryžtingumo ir neatsargaus bendro valdymo situacija nuo krizės pradžios pasikeitė labai nedaug. Ir nors šie veiksmai negali tiesiogiai lemti recesijos, Angelideso manymu, vis dar egzistuoja daugelis tų pačių rizikos faktorių, todėl nuosmukio pavojus išlieka itin didelis. Jis taip pat pabrėžia, kad prieš prasidedant ankstesnei finansų krizei tiek JAV Iždas, tiek Federalinių Rezervų bankas iki galo nesuprato sistemos, kurią prižiūrėjo. Būtent todėl, kaip rašo CNBC, Angelidesas mano, jog reguliuotojų žinių ir supratimo trūkumas bei bendrų lyderių rizika vos nelėmė visos šalies ekonomikos žlugimo. Makroekonomika 1 paskaita

19. B. Bernanke: Ekonominiam atsigavimui vis dar reikalinga FED pagalba FED vadovas sako, kad nors ekonominis JAV augimas 2011 m. bus gana spartus, taip pat tikimasi, kad šalies nedarbo lygis ir toliau išliks aukštas bei viršys FED nustatytą ribą, o infliacijos lygis nebus pakankamas. Būtent todėl FED pirmininko požiūris į centrinės JAV finansinės institucijos vykdomą kontraversišką obligacijų pirkimo programą yra itin teigiamas, nes jo nuomone, teigiamas jos poveikis yra akivaizdus daugelyje įvairių finansinių rinkų. Kaip džiugesį keliančius faktus jis nurodo aukštesnes akcijų kainas ir mažiau nepastovias paprastųjų akcijų rinkas. Makroekonomika 1 paskaita

20. JAV akcijų rinka Nuo akcijų rinkos dugno 2009 m. pavasarį, pagrindiniai JAV akcijų indeksai yra paaugę beveik 100 proc., Pavyzdžiui, S&P 500 nuo 666,79 iki 1324,57 punktų (+98.64 proc.). Ekspertai teigia, kad tai yra ganėtinai daug per tokį trumpą laikotarpį ir galimas dalykas jau šiemet tikėtina didesnė ar mažesnės akcijų rinkos korekciją. Makroekonomika 1 paskaita

21. JAV prekybos deficitas JAV prekybos deficitas 2008 metais buvo 840 mlrd. JAV dolerių, po to 2009 metais susitraukė iki 506 mlrd. JAV dolerių, bet 2010 metais vėl pasiekė 630 mlrd. dolerių. Makroekonomika 1 paskaita

22. Valiutų karas tarp JAV ir Kinijos: JAV pozicija JAV kaltina Kiniją juanio nuvertinimu. Per mažas Kinijos valiutos kursas atpigina kinų prekes, ir jos tampa konkurencingesnės Jungtinėse Valstijose, tuo tarpu amerikiečių prekės, priešingai, brangsta ir yra mažiau konkurencingos Kinijoje. Makroekonomika 1 paskaita

23. JAV biudžeto deficitas Devintame dešimtmetyje biudžeto deficitas nuolat augo ir tai padėjo Clintonui laimėti rinkimus. Per Clintono valdymą deficitas mažėjo ir tūkstantmečio pabaigoje trumpam virto pertekliumi, bet rinkimus laimėjus G. Bushui vėl pradėjo augti. 2008 metų ekonomikos nuosmukis vėl padidino biudžeto deficitą, tad 2011 metų pradžioje jis pasieks 1.5 trilijono dolerių sumą. Makroekonomika 1 paskaita

24. JAV rodikliai www.imf.org , 2010 metų spalis Makroekonomika 1 paskaita