Saul ės sistema

1. Juodšilių ,, Šilo” gimnazija 10a klasės mokinė Evelina Strumilaitė Saulės sistema

2. Turinys • Saulės sistema • Merkurijus • Venera • Žemė • Žemės sandara • Atmosfera • Magnetosfera • Mėnulis • Marsas • Jupiteris • Jupiterio žiedai • Jupiterio palydovai • Saturnas • Saturno žiedai • Didieji Saturno palydovai • Uranas • Urano • Neptūnas • Nykštukinės planetos • Kometos • Meteoritai • Asteroidai

3. Saulės sistema Saulės sistema sudaro Saulė, aplink ją skriejančios planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, tarpplanetinė medžiaga. Keturios artimiausios Saulei planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas – vadinamos uolinėmis planetomis. Keturios tolimiausios Saulei planetos – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas - vadinamos dujinėms milžinėmis.

4. Merkurijus Merkurijus- artimiausia Saulei planeta. Skrieja eliptine orbita. Žiūrint iš Žemės matoms ne ilgiau kaip 1 val. prieš Saulei patekant arba jai nusileidus. Saulės apšviestas paviršius įkaista iki 430 °C perihelyje ir iki 290 °C afelyje. Per ilgą Merkurijaus naktį temperatūta nukrinta iki -163 °C. Merkurijaus skersmuo 2,6 karto, o masė 18 kartų mažesnė negu Žemės. Merkurijus apskrieja Saulę per 88 dienas, o apie ašį apsisuka per 59 dienas.

5. ..

6. Venera Venera- antrojį pagal nuotolį nuo Saulės planeta, ryškiausia po Saulės ir Mėnulio dangaus šviesulys. Maksimumą pasiekiantis tuoj pat po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį. Venera – daugiausiai lietuviškų pavadinimų turintis dangaus kūnas. Planetapavadintaromėnų meilės deivės vardu, palydovų neturi.

8. Žemė Pagal atstumą Žemė yra trečia nuo Saulės ir penkta pagal masę. Žemės amžius yra apie 4,57 mlrd. metų. Žemė turi gana stiprų magnetinį lauką, kurio ašis pakrypusi į Žemės sukimosi ašį 11,5° kampu, bet ji pamažu keičiasi. Be to, magnetiniai šiaurės ir pietų poliai per paskutinį milijoną metų kelis kartus susikeitė vietomis.

10. Žemės sandara

11. Atmosfera  Dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną. Atmosfera lengviau išlieka, kai kūno gravitacinis laukas stipresnis, o temperatūra žemesnė. Kai kurios planetos yra sudarytos daugiausia iš dujų (planetos milžinės), tačiau tik išorinis dujų sluoksnis laikomas atmosfera. Žvaigždinė atmosfera - išorinė žvaigždės dalis, į kurią įprastai įeina dalis fotosferos.

13. Magnetosfera • Erdvė, kurioje kosminio kūno magnetinis laukas kontro­liuoja kosminių elektringųjų dalelių judėjimą. Žemės magnetosfera yra užjonosferos. Prasideda ~1000 km aukštyje virš Žemės; į Saulę atgręžtoje Žemės pusėje magneto­sfera nutolusi per ~60 tūkst. km nuo paviršiaus, nuoSaulės nusigręžusioje pusėje susidaro >5 mln. km ilgio magnetosferos uodega.

15. Mėnulis • Vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas. Mėnulis nuo žemės atitolęs 1,3 šviesos sekundės. Antras pagal šviesumą (po Saulės) kosminis kūnas. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje matomos tamsios dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes Mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens. Tiek jūrose, tiek žemynuose daug kraterių. Matomoje Mėnulio pusėje lygumų daugiau negu nematomoje.

17. Marsas Marsas- 4-oji pagal nuotolį Saulės planeta. Iš Žemės matomas plika akimi kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso (graikų Arėjo atitikmuo). Atitinkamai pavadinti ir Marso palydovai Fobas ir Deimas, kurie graikų mitologijoje yra Arėjo sūnūs, lydintys jį mūšyje.

19. Jupiteris Turi žiedų sistemą. Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Saulę Jupiteris apskrieja per 11,86 Žemės metų. Tai – didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, tūris – 1331 kartą, o masė - 317 kartų. Per opozicijas, kurios kartojasi kas 1,1 metų, Jupiteris danguje spindi kaip -2 ryškio gelsva žvaigždė. Pro teleskopą tuo metu jis atrodo kaip 45-50" dydžioskritulys, kurio paviršiuje nusidriekusios kelios lygiagrečios pusiaujui tamsesnės juostos.

21. Jupiterio žiedai • Planetą juosianti žiedų sistena prasideda ties viršutinių debesų sluoksnių ir baigsi ties ~200 000 km nuo Jupiterio centro.

22. Jupiterio palydovai • Aplink Jupiterį skrieja 63 gamtiniai palydovai, keturi didieji matomi pro nedidelį teleskopą arba net stipresnį žiūroną: Ganimedas, Kalista, Ijo ir  Europa. Trys iš jų didesni už Mėnulį, o Ganimedas – net ir už Merkurijų.

23. Saturnas Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera kaip ir Jupiterio susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė.

25. Saturno žiedai Saturna juosia žiedu sitema

26. Didieji Saturno palydovai Saturnas turi mažiausiai 62 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: Titanas, Panas, Atlantas, Prometėjas, Pandora, Epimetėjas, Janas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, Rėja, Hiperionas, Japetas, Febė.

28. Uranas Pirmoji  Saulės sistemos planeta, atrasta pro teleskopą. 1781 m. kovo 13 d. planetą atrado anglas Viljamas Heršelis. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo Urano vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. 

30. Urano palydovai • „Voyager 2“ atrado 11 Urano palydovų. Dabar žinoma, kad planeta turi bent 27 gamtinius palydovus. Dauguma jų pavadinti V. Šekspyro arba Alexander Pope kūrinių veikėjų vardais. Iš Žemės galima pamatyti 5 didžiausius Urano palydovus – Mirandą, Arielį, Umbrielį, Titaniją ir Oberoną. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.

32. Neptūnas Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo ryškis siekia tik 7,6 ryškio. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50 %.

34. Nykštukinės planetos Tarptautinė astronomų sąjunga nutarė, kad dar nepavadinti transneptūniniai objektai, kurių absoliutusis ryškis nesiekia +1, bus laikomi nykštukinėmis planetomis. Yra žinomi tik 2 tokie objektai:Makemake ir Haumea. Nykštukinės planetos dar nebuvo aplankytos tarpplanetinių erdvėlaivių. Tai turėtų pakisti 2015 metais, kai yra planuojamos dvi misijos: Dawn ir New Horizons, kurios turės pasiekti Cererą ir Plutoną. 2011 metais Dawn stebės potencialią kandidatę į nykštukines planetas - Vestą.

35. Kometos Mažas kosminis kūnas , skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą (kometos skraistę) arba uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo. Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui.

37. Meteoritai Dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Per visą Žemės istoriją meteoritai nuolatos krito ant žemės paviršiaus. Kai kurie šių kritimų buvo katastrofiški. Žuvo beveik visi gyvi organizmai. Kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje. Tik dideli meteoritai palieka susidūrimo žymes – kraterius. Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų

39. Asteroidai  Mažytė planeta, planetoidas, mažas  Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita. Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų. 12 712 turi pavadinimus, kiti numeruojami. Ne visi asteroidai skrieja ties asteroidų žiedu. Kai kurie iškrypsta toli nuo jo, kaip, pavyzdžiui, Erotas, Ikaras, Hidalgas, Amūras, Apolonas.