ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas sveikatos apsaugos srityje 2007–2013 m.

1. ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas sveikatos apsaugos srityje2007–2013 m. 2007 m. gruodžio 12 d. Valentina Kovaliova Sveikatos apsaugos ministerija

2. Trečiasis Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos plėtros tikslas – plėtoti socialinę sanglaudą • Siekiant sanglaudos, o kartu ir geresnės gyvenimo kokybės labai svarbu užtikrinti bendrų ekonominio intereso viešųjų paslaugų (visų pirma švietimo bei mokymo ir sveikatos priežiūros) prieinamumą bei kokybę, aktyvų vietinio plėtros potencialo išnaudojimą ir darnų turimų gamtinių išteklių vartojimą. • 3 VP 2 prioriteto uždavinys: Teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. • Uždaviniui įgyvendinimui skiriama 829 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų. • Paramaskiriama sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti.

3. NUMATOMOS ĮGYVENDINTI PRIEMONĖS (1) • Investicijų kryptis „Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimas“ • Numatoma skirti apie 61 % lėšų (apie 507 mln. Lt ES paramos lėšų) • Numatomos įgyvendinti priemonės: • 1. Sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas (146 mln.) • 2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitais išorinių priežasčių sąlygotų būklių atvejais, infrastruktūros atnaujinimas (128 mln.) • 3. Greitosios medicinos pagalbos ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos infrastruktūros atnaujinimas (23 mln.) • 4. Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas (125 mln.) • 5. Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas (12,75 mln.) • 6. Psichiatrijos stacionaro modernizavimas (12,75 mln.) • 7. Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas (50,5 mln.) • 8. Krizių intervencijos centrų įkūrimas (8,5 mln.) • 9. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos užtikrinimo infrastruktūros modernizavimas (0,5 mln.)

4. NUMATOMOS ĮGYVENDINTI PRIEMONĖS (2) • Investicijų kryptis ,,Sveikatos priežiūros reformos tęstinumas, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimas“ • Numatoma skirti apie 39 % lėšų (apie 322 mln. Lt ES paramos lėšų) • Numatomos įgyvendinti priemonės: • 1. Ambulatorinių paslaugų plėtra (116,79 mln.) • 2. Stacionarinių paslaugų optimizavimas (135,927 mln. Lt) • 3. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtra ir paliatyviosios pagalbos įsteigimas sveikatos priežiūros įstaigose (55,379 mln. Lt) • 4. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimas (13 mln. Lt)

5. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyventojų

6. SERGAMUMO IR MIRTINGUMO NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ MAŽINIMAS • Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra pagrindinė gyventojų mirties priežastis. • Tikslas: • Sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir sergamumą jomis, pailginti vidutinę gyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę, modernizuojant Lietuvos regionų sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę • Numatoma: • Užtikrinti kompleksinių profilaktinių, diagnostinių ir gydymo priemonių prieinamumą bei efektyvumą. • Pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų srities sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. • šeimos gydytojus aprūpinti EKG aparatais su kompiuterinio ryšio galimybe; • atnaujinti ambulatorinės kardiologinės ir neurologinės pagalbos (susijusios su galvos smegenų kraujagyslių ligų diagnostika) kabinetų diagnostinę aparatūrą; • apskričių ir savivaldybių ligonines aprūpinti kardiologinei pagalbai teikti būtina įranga; • aprūpinti modernia įranga ligonines, kuriose atliekamos širdies ir kraujagyslių ligų intervencinės diagnostikos bei gydymo procedūros.

7. Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių 100 000 gyventojų

8. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, TEIKIANČIŲ SKUBIĄ MEDICINOS PAGALBĄ TRAUMŲ IR KITAIS IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ SĄLYGOTŲ BŪKLIŲ ATVEJAIS, INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMAS • Traumos ir kitos išorinės mirties priežastys Lietuvoje yra pagrindinė jaunų darbingo amžiaus žmonių mirties priežastis. • Tikslas: • Sumažinti mirštamumą ir neįgalumą nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių, modernizuojant medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo traumų teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. • Numatoma: • Skubios medicinos pagalbos teikimą visoje Lietuvoje užtikrinti per „auksinę valandą“ po įvykio, dėl kurio atsirado pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai. • Pagerinti diagnostikos ir gydymo kokybę stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose skubią medicinos pagalbą traumų atvejais. • Modernizuoti traumų centrų funkcijas atliekančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą.

9. GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR SKUBIOS KONSULTACINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PAGALBOS INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMAS • Tikslas: • užtikrinti savalaikę kokybišką greitąją medicinos pagalbą ir skubią konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą. • Numatoma: • įsigyti greitosios medicinos pagalbos ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbosautomobilius; • Įsigyti būtiną medicininę įrangą, ryšio priemones ir buvimo vietos nustatymo įrangą.

10. Mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų

11. Sergamumas ir ligotumas piktybiniais navikais 100 000 gyventojų

12. ANKSTYVA ONKOLOGINIŲ SUSIRGIMŲ DIAGNOSTIKA IR VISAVERTIS GYDYMAS • Onkologinės ligos užima antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o 45–64 m. amžiaus moterų grupėje – pirmąją. • Tikslas: • Gerinti ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką ir piktybinių navikų gydymą chirurginės onkologijos, spindulinės terapijos ir onkohematologijos srityse. • Numatoma: • pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką; • pagerinti teikiamų paslaugų kokybę onkologinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose; • pagerinti teikiamų paslaugų prieinamumą; • modernizuoti onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą.

13. Ligotumas psichikos sutrikimais (kartu su priklausomybėmis) 100 000 gyventojų

14. PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS (1) • Tikslai: • plėtoti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūrospaslaugas, siekiant gydyti dažnus vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią jų peraugimui į skaudžias socializacijos nesėkmes; • pritaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų ūmios psichiatrijos stacionarinę grandį; • padidinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą bei išvengti asmenų, kurių psichikos būsena leistų gydytis dienos centre, patekimo į stacionarą; • užtikrinti nuolatinę pagalbą esant krizinėms situacijoms, sutrikdančioms žmogaus psichinę sveikatą; • sudaryti galimybę efektyviai vertinti psichikos sveikatos sistemosveiklą siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.

15. PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS(2) • Numatoma: • Įkurti diferencijuotus kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje; • modernizuoti ūmios psichiatrijos ir teismo psichiatrijos stacionarus; • steigti apie 20 psichikos dienos stacionarų (centrų) prie veikiančių psichikos sveikatos centrų; • steigti krizių intervencijos centrus 5-se didžiausiuose Lietuvos miestuose; • atnaujinti įstaigų, vykdančių vertinimo ir stebėsenos veiklas, infrastruktūrą.

16. AMBULATORINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA • Šiuo metu ambulatorinių paslaugų apimtys ir kokybė nepakankamos, ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos nėra pakankamai aprūpintos modernia diagnostikos įranga. • Tikslas: • Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinti patekimo pas gydytojus specialistus eiles, plėtojant ambulatorines paslaugas jas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. • Numatoma: • Pagerinti ambulatorinių paslaugų infrastruktūrą.

17. STACIONARINIŲ PASLAUGŲ OPTIMIZAVIMAS • Antrojo restruktūrizavimo etape siekiama modernizuoti savivaldybių ligoninių infrastruktūrą, skirtą labiausiai paplitusioms ir nesudėtingoms ligoms gydyti, o sudėtingų ligų diagnostiką ir gydymą koncentruoti universitetų ir didžiųjų miestų ligoninėse. • Tikslas: • Optimizuoti stacionarines paslaugas apskrityse ir savivaldybėse. • Numatoma: • Atnaujinti priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių infrastruktūrą savivaldybių ligoninėse. • Plėtoti dienos chirurgijos paslaugas.

18. SLAUGOS IR PALAIKOMOJO GYDYMO PASLAUGŲ PLĖTRA IR PALIATYVIOSIOS PAGALBOS ĮSTEIGIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE • Senstant visuomenei didėja palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų poreikis. Šiuo metu stebimas slaugos lovų trūkumas Vilniaus mieste bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. • Tikslas: • Plėtoti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas ir paliatyviąją pagalbą. • Numatoma: • Pagerinti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų infrastruktūrą; • įsteigti sveikatos priežiūros įstaigose paliatyviosios pagalbos paslaugas.

19. SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ STEIGIMAS • Tikslas: stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse, gerinant sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos priemonių įgyvendinimą, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą, ugdyti sveiko gyvenimo įpročius, geriau suvokti kiekvieno atsakomybę už savo sveikatą. • Numatoma: • Steigti savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir didinti gebėjimus nustatyti sveikatą lemiančius veiksnius bei numatyti ir įgyvendinti efektyvias intervencijos priemones.

20. Sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimas • Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, 1 prioritetas “Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis”, priemonė “Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas”. • Atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. • Priemonės tikslas – didinti sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikaciją, žinių ir gebėjimo lygį, suteikiant specializuotas profesines ir kitas su profesine veikla susijusias žinias bei įgūdžius, siekiant užtikrinti kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

21. Prognozuojamas poveikis (numatyta Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje) • Siekiama, kad investicijos iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų padėtų: • pasiekti tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimo iki 73 metų (2006 m. – 71,12 m.); • stabilizuoti jaunesnių nei 65 metų amžiaus gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (2006 m. 45–64 m. amžiaus grupėje – 3880 atvejų); • 2 proc. sumažinti jaunesnių nei 65 metų amžiaus gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų (2006 m. – 240,1 atvejo 100000 gyventojų); • 3 proc. sumažinti mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių (2006 m. – 157,2 atvejo 100000 gyventojų).

22. AČIŪ UŽ DĖMESĮ! Valentina Kovaliova Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyr. specialistė valentina.kovaliova@sam.lt