Skys čių ir dujų dinamika

1. Skysčių ir dujų dinamika Hidrodinamika ir hidrostatika

2. Slėgis Slėgis – jėga tenkanti ploto vienetui. SI matavimo vienetai – Pa 1Pa=1N/ 1m2 Kietuose kūnuose – įtempimas (nekokybiškas stiklas, betonas ir t.t) Paskalio dėsnis (17 a.) – išorinis slėgis į skystį esantį ramybėje persiduoda į visas puses vienodai (bandymas). Bandymu nustatyta, kad skysčio slėgis yra

3. Slėgis. Hidraulinis presas, stabdžiai, vairo stiprintuvai • Į antrąjį skerspjūvį veikia jėga, tiek kartų didesnė kiek kartų antrojo stūmoklio plotas didesnis už pirmojo

4. Skysčių spūdumas • Skysčio tūrio kitimas dėl slėgio yra labai nežymus, todėl neįskaičiuojamas. • Skysčių spūdumas nepriklauso nuo skysčio temperatūros . • Spūdumo koeficientas yra nustatytas.

5. Atmosferos slėgis • Matuojamas – barometru, monometru (parodyti) • Kas 8m atmosferos slėgis sumažėja 100 Pa. • Normalus slėgis 100 kPa. • Gyvieji organizmai prisitaikę prie atmosferos slėgio. • Vakuminiais siurbliais vanduo gali būti pakeltas tik iki 10m aukštį.

6. Hidrodinamika. Pagrindinės sąvokos • Idealus skystis – skystis be vidinės trinties. • Srovės linijos – skysčio dalelių trajektorijos. • Laminarinis tekėjimas (a) – tekėjimas kuriam esant srovės linijos nesikerta ir nenutrūksta. • Stacionarus tekėjimas – tekėjimas kuriam vykstant srovės linijų forma ir padėtis nekinta. • Srovės vamzdis - jį sudaro srovės linijos einančios per skysčio viduje esantį uždarą kontūrą. • Laminarinis tekėjimas (b)- tekėjimas, kai pro bet kurį srovės vamzdžio skerspjūvį S per laiko tarpą t prateka vienodas skysčio tūris. • Tūrio debetas – per laiko vienetą pro skerspjūvį S pratekantis skysčio tūris vadinamas tūrio debetu :

7. Hidrodinamika. Pagrindinės sąvokos. • Srovės nenutrūkstamumas – siauresnėse vietose skystis teka greičiau. • Statinis skysčio slėgis – priklauso nuo skysčio potencinės energijos, t.y. nuo skysčio stulpelio aukščio. • Esant stacionariam tekėjimui, skysčio dinaminio ir statinio slėgio suma išlieka pastovi. Dinaminis slėgis Statinis slėgis

8. Hidrodinamika. Bernulio dėsnis. Pastaba. Tinka tik idealiems skysčiams.

9. Hidrodinamika. Bernulio dėsnis. Kai nėra vamzdžių nuolydžio

10. Dinaminė klampa Skysčio tūris pratekantis per vamzdį Lėtesni sluoksniai lėtinami, greitesni stabdomi. Galima parodyti, kad esant laminariniam tekėjimui skysčio greitis nuo vamzdžio ašies iki sienelių kinta pagal parabolę. Kylant temperatūrai klampa mažėja, o laminarinis tekėjimas virsta turbulentiniu. R – vamzdžio skersmuo. P- slėgių vamzdžio galuose skirtumas l-vamzdžio ilgis t-tekėjimo laikas

11. Rutulys skystyje. Turbulentinis tekėjimas • Rutulį veikiantitrinties jėga. Čia r – rutulio spindulys, v- jo greitis. Hidraulinė trintis - egzistuoja turbulentiniame tekėjime. Trinties jėga skystyje dujose priklauso nuo kūno judėjimo greičio, formos. Reinoldso skaičius – naudojamas nustatant sąlyga, kurioms vykstant laminarinis tekėjimas virs turbulentiniu. Lygaus paviršiaus vamzdžiuose

12. Pasiruošti • Svyruojamasis judėjimas; • Laisvieji, priverstiniai, autosvyravimai; • Harmoniniai svyravimai; • Svyravimų fazės; • Koordinatės, greičio, pagreičio lygtys esant svyruojamajam judėjimui; • Tomsono formulės periodui nustatyti; • Mechaninės energijos kitimas kūnui svyruojant; • Rezonansas; • Mechaninės bangos; • Bangų savybės (interferencija, difrakcija, atspindys, lūžis); • Garso bangos, jų savybės; • Doplerio efektas.