630 likes | 871 Vues
Savivaldybių mokytojų būrelių pirmininkų metodinės dienos „ Metodinės medžiagos naudojimo galimybės“. Ugdymo plėtotės centras 2014 m . balandžio 7 d . Vilnius.
E N D
Savivaldybių mokytojų būrelių pirmininkų metodinės dienos „Metodinės medžiagos naudojimo galimybės“ Ugdymo plėtotės centras 2014 m. balandžio 7 d. Vilnius
Tarptautinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimų tyrimų (PIRLS ir TIMSS) užduočių panaudojimo galimybės Nacionalinis egzaminų centras Dr. Ramutė Skripkienė
Susitikimo tikslai • Susitikti su savivaldybių mokytojų būrelių pirmininkais ir pristatyti jiems naujausius pradiniam ugdymui skirtus Nacionalinio egzaminų centro leidinius. • Paskatinti mokytojus domėtis tarptautiniais ir projekte parengtais standartizuotais vertinimo įrankiais ir vertinimo rezultatais, naudotis jais siekiant geresnių mokymosi pasiekimų. • Pristatyti tarptautinių tyrimų testų užduočių pavyzdžius ir juos aptarti. • Paskatinti mokyklos bendruomenę naudotis duomenimis planuojant strateginius pokyčius. • Tobulinti mokytojų gebėjimą suprasti ir įvairiais aspektais analizuoti mokinių mokymosi pasiekimų rezultatus (statistinius duomenis).
NEC naujienos • TIMSS: http://www.nec.lt/124/ • PIRLS: http://www.nec.lt/125/
PIRLS. Skaitymo gebėjimai • Skaitymo paskirtis: • Skaitymas literatūrinei patirčiai įgyti; • Skaitymas informacijai gauti ir panaudoti. • Keturi skaitymo suvokimo procesų tipai: • Sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją. • Daryti tiesiogines išvadas. • Interpretuoti ir integruoti idėjas ir informaciją. • Ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus.
1. Sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją Tokio tipo klausimuose gali būti prašoma: • atrinkti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui; • rasti konkrečias mintis; • rasti apibrėžimus, žodžius ar frazes; • suvokti pasakojimo aplinką (pvz., laiką, vietą); • rasti pagrindinį sakinį arba pagrindinę mintį, atvirai pateiktą tekste.
2. Daryti tiesiogines išvadas Tokio tipo klausimuose prašoma: • padaryti išvadą, kad vienas įvykis sukėlė kitą; • suvokti, kokia yra pagrindinė keleto argumentų mintis; • nustatyti, kas įvardijama įvardžiu; • suformuluoti apibendrinimą, aiškiai matomą tekste; • paaiškinti ryšį tarp dviejų veikėjų.
3. Interpretuoti ir integruoti idėjas ir informaciją Tokio tipo klausimuose prašoma: • suformuluoti bendrą teksto idėją ar mintį; • apmąstyti, kokie galėtų būti alternatyvūs veikėjų veiksmai; • palyginti įvairią tekste pateikiamą informaciją; • pajusti pasakojimo nuotaiką; • paaiškinti tekste pateikiamos informacijos pritaikymą tikrame pasaulyje ir pan.
4. Ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus Tokio tipo klausimuose prašoma: • įvertinti, ar tokie įvykiai išties galėtų atsitikti; • paaiškinti, kaip autoriui pavyko sukurti netikėtą pabaigą; • įvertinti tekste pateiktos informacijos aiškumą; • suvokti autoriaus nuomonę ir pan.
Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Minimalus lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti aiškiai pateiktas detales. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti teksto pradžioje aiškiai pateiktą ir lengvai randamą informaciją.
Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Vidutinis lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti aiškiai pateiktus veiksmus, įvykius ir jausmus. • Daryti tiesiogines išvadas apie pagrindinių veikėjų savybes, jausmus, motyvaciją. • Interpretuoti akivaizdžias priežastis ir motyvus bei pateikti paprastus paaiškinimus. • Bandyti suvokti kalbos ypatumus ir stilių. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atkurti du ar tris informacijos vienetus, pateiktus tekste. • Naudotis paantraštėmis, išnašomis ir iliustracijomis siekdamas surasti atskiras teksto dalis.
Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Aukštas lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atskirti svarbius veiksmus ir atskiras teksto detales. • Daryti išvadas, paaiškinančias ryšius tarp intencijų, veiksmų, įvykių ir jausmų, pagrįsdamas tai teksto medžiaga. • Interpretuoti ir integruoti pasakojimo įvykius bei veikėjo veiksmus ir bruožus iš skirtingų teksto vietų. • Įvertinti viso pasakojimo įvykių ir veiksmų svarbą. • Atpažinti tam tikrų kalbos elementų vartojimą, pavyzdžiui: tam tikras metaforas, vaizdingumą, intonaciją. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Rasti ir atskirti atitinkamą informaciją sudėtingame tekste ar sudėtingoje lentelėje. • Daryti išvadas apie loginius ryšius siekdamas pateikti paaiškinimus arba priežastis. • Integruoti tekstinę ir vaizdinę informaciją siekdamas interpretuoti ryšį tarp idėjų. • Įvertinti turinio ir teksto elementus siekdamas apibendrinti.
Tarptautiniai skaitymo pasiekimų lygmenys. Aukščiausias lygmuo Skaitydamas grožinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Integruoti idėjas ir įrodymus iš viso teksto tam, kad nusakytų bendrą temą. • Interpretuoti pasakojimo įvykius ir veikėjų veiksmus, siekdamas įvardyti priežastis, motyvus, jausmus ir veikėjų bruožus, ir tai visiškai pagrįsti tekstu. Skaitydamas informacinius tekstus, mokinys turi gebėti: • Atskirti ir interpretuoti sudėtingą informaciją iš įvairių teksto dalių ir visiškai tai pagrįsti tekstu. • Integruoti viso teksto informaciją siekdamas pateikti paaiškinimus, interpretuoti įvykių svarbą ir veiksmų seką. • Įvertinti vaizdines ir tekstines savybes siekdamas paaiškinti jų funkciją.
Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį „Skrisk, ereli, skrisk“ „Priešo pyragas“
Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį.Grožiniai tekstai: „Skrisk, ereli, skrisk“ „Priešo pyragas“ Kas pasakoja istoriją? Kaip Tomas jautėsi pirmą kartą užuodęs priešo pyragą? Paaiškink, kodėl jis taip jautėsi. Kokius du dalykus tėtis liepė Tomui padaryti, kad priešo pyragas suveiktų? Ko Tomas nuėjo į Justino namus? Kokia buvo priešo pyrago paslaptis, kurią saugojo Tomo tėtis? • Kas pasakojime leidžia suprasti, kad ūkininkas su ereliu elgėsi labai atsargiai? • Paaiškink, ką ūkininko draugas turėjo omenyje, kai pasakė ereliui: „tu priklausai dangui, o ne žemei“. • Tekste rask ir nurašyk žodžius, kurie aprašo auštančio dangaus grožį. • Iš to, ką padarė ūkininko draugas, tu gali suprasti, koks jis yra žmogus. Aprašyk [...] ir pateik pavyzdį, kuris tai parodo. P.S. Mergaitės ženkliai geriau atsakė į visus šiuos klausimus.
Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį „ Atrask dienos žygio pėsčiomis žavesį“ „Milžiniško danties paslaptis “
Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį.Informaciniai tekstai: „Atrask dienos žygio pėsčiomis žavesį“ „Milžiniško danties paslaptis“ Kas Anglijoje rado suakmenėjusį dantį? Bernardas Palisi Marija Ana Mentel Ričardas Ouvenas GideonasMentelis Ką GideonasMentelis žinojo apie roplius, dėl ko suakmenėjęs dantis jį glumino? • Kokie yra du dalykai, kuriuos patariama prisiminti, kai keliaujate su grupe? • Kurioje lankstinuko dalyje patariama dėvėti drabužius, atitinkančius oro sąlygas? • Kodėl į žygį reikia pasiimti atsargines kojines? • Kodėl yra svarbu kažkam pasakyti, kada planuoji grįžti iš žygio? P.S. Mergaitės ženkliai geriau atsakė į visus šiuos klausimus.
Testų klausimų sunkumas. Skirtumai pagal lytį.Informaciniai tekstai: „Milžiniško danties paslaptis“ Kokie radiniai parodė, kad GideonasMentelis klydo aprašydamas, kaip atrodė iguanodontas? P.S. Mergaitės ženkliai blogiau į šį vienintelį klausimą.
Klausimai, į kuriuos verta sau atsakyti • Ar dėsime pastangas mėgindami užpildyti mokinių mokymosi spragas, kreipdami dėmesį į tai, ko jie labiausiai nemoka? • Ar dėsime pastangas mėgindami dar labiau tobulinti stipriąsias mokinių savybes? • Ar bandysime rasti pusiausvyrą tarp silpnesniųjų ir stipresniųjų savybių siekdami, kad mergaičių ir berniukų gebėjimai taip ryškiai nesiskirtų? • Ar ir toliau nekreipsime dėmesio į tuos skirtumus, nes esame įsitikinę, jog tai priklauso ne nuo mūsų pastangų, o nuo vaiko prigimties? • ...
TIMSS / Matematikos gebėjimų sritys • Matematinės žinios. Reikia gebėti: • Atsiminti • Atpažinti • Skaičiuoti • Rasti • Matuoti • Klasifikuoti • Matematikos taikymai. Reikia gebėti: • Pasirinkti • Pavaizduoti • Modeliuoti • Įvykdyti • Spręsti rutininius uždavinius • Matematinis mąstymas. Reikia gebėti: • Analizuoti • Apibendrinti • Integruoti • Pagrįsti • Spręsti nerutininius uždavinius
Matematikos turinio sritys • Skaičiai ir skaičiavimai: • Natūralieji skaičiai • Paprastosios ir dešimtainės trupmenos • Skaitiniai reiškiniai su natūraliaisiais skaičiais • Ryšiai ir lygybės • Geometrinės figūros ir matavimai: • Tiesės, taškai ir kampai • Dvimatės ir trimatės figūros • Duomenų pateikimas: • Duomenų skaitymas ir interpretavimas • Duomenų tvarkymas ir pristatymas
Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys.Minimalus lygmuo Mokinių matematikos žinios minimalios. Mokiniai gerai supranta sveikuosius skaičius, šiek tiek supranta trupmenas. Mokiniai sugeba įsivaizduoti trijų dimensijų figūras, kai pateikiami tik dviejų dimensijų piešiniai. Moka interpretuoti stulpelines diagramas, piktogramas ir lenteles, spręsti paprastus uždavinius.
Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys.Vidutinis lygmuo Mokiniai moka naudotis matematinėmis žiniomis spręsdami paprastus uždavinius. Jie moka sudėti ir atimti sveikuosius skaičius, turi šiokių tokių žinių apie lygiagrečias ir statmenas linijas, atpažįsta geometrines figūras, moka naudotis koordinačių plokštuma, analizuoti ir užbaigti paprastus grafikus ir lenteles.
Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys.Aukštas lygmuo Mokiniai gali pritaikyti savo žinias spręsdami uždavinius. Mokiniai gali išspręsti žodinius uždavinius su natūraliaisiais skaičiais. Daugelio uždavinių sprendimui gali taikyti dalybą. Spręsdami uždavinius naudojasi skyriaus vienetų suvokimu. Mokiniai geba numatyti įvykių tendencijas, kad galėtų gauti rezultatą nustatytame laiko vienete. Mokiniai pritaiko simetrijos tiesės atžvilgiu ir geometrinių savybių žinias, naudojasi piktogramomis, grafikais ir stulpelinėmis diagramomis.
Matematika. Tarptautiniai pasiekimų lygmenys.Aukščiausias lygmuo Mokiniai gali pritaikyti savo supratimą ir žinias įvairiose sudėtingose situacijose ir visa tai argumentuoti. Mokiniai gali išspręsti žodinius uždavinius su skaičiais ir proporcijomis. Šį lygmenį pasiekę mokiniai geba gerai atlikti veiksmus su paprastosiomis ir dešimtainėmis trupmenomis. Mokiniai gali pritaikyti savo žinias užduotyse su dvimatėmis ir trimatėmis figūromis. Iš pateiktų duomenų jie gali padaryti išvadas ir jas argumentuoti.
TIMSS / Gamtos mokslų gebėjimų sritys • Gamtamokslinės žinios. Reikia gebėti: • Prisiminti • Apibrėžti • Apibūdinti • Pagrįsti pavyzdžiais • Žinoti apie gamtamokslinius prietaisus • Gamtamoksliniai taikymai. Reikia gebėti: • Palyginti ir klasifikuoti • Naudotis modeliais • Susieti • Interpretuoti informaciją • Rasti sprendimus • paaiškinti • Gamtamokslinis mąstymas. Reikia gebėti: • Analizuoti • Integruoti • Kelti hipotezes • Modeliuoti • Daryti išvadas • Apibendrinti • Įvertinti • pagrįsti
Gamtos mokslų turinio sritys • Biologija: • Gyvų organizmų požymiai ir fiziniai procesai • Gyvenimo ciklai, reprodukcija ir paveldimumas • Sąveika su aplinka • Ekosistemos • Žmogaus sveikata • Fiziniai mokslai: • Medžiagų klasifikacija ir savybės • Energijos šaltiniai ir poveikis • Galia ir judėjimas • Fizinė geografija: • Žemės struktūra , fizikinės ypatybės ir ištekliai • Žemės procesai, ciklai ir istorija • Žemė Saulės sistemoje
Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. MINIMALUS Mokiniai turi fragmentiškų žinių apie gyvybę, fiziką ir Žemę. • Mokiniai žino paprastus faktus, susijusius su žmonių sveikata, ekosistemomis. • Turi žinių apie gyvūnų elgseną bei jų išorinius požymius. • Šiek tiek išmano energiją ir fizikines medžiagų savybes. • Moka interpretuoti paprastas diagramas, užpildyti nesudėtingas lenteles ir sugeba pateikti trumpus raštiškus atsakymus į klausimus, susijusius su gamtos mokslais.
Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. VIDUTINIS Mokiniai turi esmines žinias ir supratimą apie gamtos mokslus gyvenimiškose situacijose. • Mokiniai turi esminių žinių apie gyvus organizmus, jų reprodukciją ir gyvenimo ciklus, ryšį su aplinka, išmano žmogaus biologiją ir sveikatą. • Šiek tiek žino apie medžiagų ir šviesos savybes, elektrą, energiją, magnetinę, gravitacijos jėgas ir judėjimą. • Mokiniai žino pagrindinius faktus apie Saulės sistemą ir supranta pagrindines Žemės fizikines charakteristikas, turi žinių apie jos išteklius. • Moka interpretuoti informaciją iš brėžinių ir diagramų bei sugeba pritaikyti žinias praktinėse situacijose.
Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. AUKŠTAS Mokiniai gali pritaikyti savo žinias ir gamtos mokslų supratimą paaiškindami kasdienius reiškinius ir abstrakčius kontekstus. • Mokiniai turi žinių apie gyvūnų ir augalų sandarą, gyvybinius procesus, ciklus ir reprodukciją. • Išmano ekosistemas bei organizmų sąveiką su aplinka, suvokia žmogaus reakciją į aplinkos sąlygas ir veiklą. • Mokiniai išmano kai kurių medžiagų savybes, turi supratimą apie elektrą, energiją, magnetinę bei gravitacijos jėgas ir judėjimą. • Turi žinių apie Saulės sistemą ir Žemės sandarą, fizikines charakteristikas, išteklius. • Turi paprasčiausiems gamtamoksliniams tyrimams reikalingų žinių. • Moka atlikti palyginimus, nesudėtingas interpretacijas, pateikti glaustus atsakymus jungdami gamtamokslinių sąvokų žinojimą su informacija iš kasdienio gyvenimo ir abstrakčių kontekstų.
Tarptautiniai pasiekimų lygmenys. AUKŠČIAUSIAS Mokiniai gali pritaikyti savo žinias ir supratimą apie gamtamokslinius procesus ir ryšius, turi gamtamokslinių tyrimų žinių. • Mokiniai išmano organizmų požymius ir gyvybinius procesus, jų dauginimąsi ir vystymąsi, ekosistemas ir organizmų sąveiką su aplinka, procesus, susijusius su žmogaus sveikata. • Supranta šviesos savybes, ryšius tarp medžiagų fizikinių savybių ir jų panaudojimo, moka pritaikyti žinias apie elektrą ir energiją praktiniuose kontekstuose. • Supranta magnetinę bei gravitacijos jėgas, judėjimą, išmano Saulės sistemą ir Žemės sandarą, fizikines charakteristikas, išteklius, procesus, ciklus ir istoriją. • Geba interpretuoti nesudėtingų eksperimentų rezultatus, moka samprotauti ir daryti išvadas iš brėžinių ir diagramų bei pagrįsti savo argumentus.