1 / 32

“ Lyderi ų laiko” lyderystės idėjos

“ Lyderi ų laiko” lyderystės idėjos. Panev ėžys , 2013 10 30 Eglė Pranckūnienė. Švietimo lyderystės forumas. Forumo paskirtis – telkti švietimo bendruomenę ir visuomen ę aktualiausiems švietimo klausimams svarstyti.

Télécharger la présentation

“ Lyderi ų laiko” lyderystės idėjos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. “Lyderių laiko” lyderystės idėjos Panevėžys, 2013 1030Eglė Pranckūnienė

  2. Švietimo lyderystės forumas • Forumo paskirtis – telkti švietimo bendruomenę irvisuomenę aktualiausiems švietimo klausimams svarstyti. • Forumo dalyviai - švietimo ir kitų sričių žmonės, kuriems rūpi besimokančios Lietuvos perspektyva.  • Forumas - tai ne konferencija, kurioje tik skaitomi pranešimai ir užduodami klausimai. Forumas - tai vieta, kurioje neabejingieji dalinasi jiems svarbiais džiaugsmingais ir skaudžiais , o iš tikrųjų jiems rūpimais klausimais.

  3. Iš Nacionaliniolyderystės forumo • Visus strateginius švietimo sprendimus priimti viešųjų konsultacijų būdu, į tai įtraukiant visas suinteresuotas grupes; • Skatinti lyderystę, iniciatyvas, kūrybiškumą bei solidarumą. • Įprasminti dr. Meilės Lukšienės idėjas:- vaikas (besimokantysis) – ugdymo centre; -humanizmo, atvirumo, demokratiškumo, nuolatinio atsinaujinimo vertybės - visokeriopa pagalbą mokytojui būti brandžia ir laisva asmenybe; - švietimo svarbos visuomenės raidai pripažinimas.

  4. 2013-2014 metaisieškokime susitarimų • Nacionaliniai ugdymo turinio prioritetai bei jų dermė su egzaminų sistema. • Mokytojo, mokyklos, steigėjo, valstybės atsakomybė ir atskaitomybė už kiekvieno besimokančiojo pažangą. • Kokybiškai dirbančios mokyklos bei gero mokymosi samprata bei paskatos nuolatiniam tobulėjimui.

  5. „...pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, pradėtų dialogą apie gyvybinį tautos reikalą savarankiškai, nediriguojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reikėtų tęsti dabar toliau“ Iš Meilės Lukšienės pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09 (cituota iš Jungtys, 2000) Fotografavo V. Jonynienė

  6. Sisteminė lyderystė

  7. Svarbios sąvokos Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi. Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

  8. ĮTAKA IŠ IŠORĖS NACIONALINĖS POLITIKOS INSTITUCIJOS SAVIVALDYBĖS PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS KEIČIASIMOKYMASIS KEIČIASI ELGESYS KONSULTANTAI IR DĖSTYTOJAI ĮTAKA VIDUJE MOKYKLŲ VADOVAI MOKYKLŲ ADMINISTRACIJA VIDURINĖS GRANDIES VADOVAI MOKYTOJAI MOKINIAI KLASĖJE

  9. Sisteminė lyderystės raida ir gebėjimų stiprinimas Austrijos lyderystės akademija (LEA) Tradicinė sistema ministerija savivaldybės Dinamiškasistema vadovai SchratzirSchley (2007) Hierarchinė sistema

  10. Ko reikia lyderystei ? • Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba žmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.

  11. Efektyvus pritaikymas Efektyvus bendras mokymasis Efektyvi bendra veikla Lyderystės modelis Mokymasis Naujų (išmoktų) dalykų pritaikymas LYDERYSTĖ Mokymasis kartu su kitais Rezultatas Bendras darbas siekiant rezultato Dalyvavimas

  12. LL 2 savivaldybėse

  13. Neformaliosios studijos Longitudinistyrimas Formaliosiosstudijos Savivaldybių lyderystės modeliai- sisteminispokytis Politikos analizė, teisės aktų rengimas Konsultavimas/konsultantų rengimas Lyderių patirties dokumentavimas

  14. Poveikio rodikliai Įgyvendinimo strategijos Veikimas orientuotas įrezultatą ( mokinių mokymąsi ) Tvarumas: - gylis -aprėptis -ilgalaikiškumas Poveikis mokinių mokymuisi Mokinių mokymosi tobulinimas – galutinis LL siekinys Lyderių laikas 2 Unikalūs savivaldybių lyderystės modeliai +visos kitos veiklos Kultūros kaita: -pasidalinta atsakomybė,- skaidri atskaitomybė Partnerystės kūrimas/stiprinimas Naujos profesinio mokymosi bei pagalbos formos Kūrybiškas profesionalumas

  15. APIE MOKINIŲ MOKYMĄSI

  16. PIRLS rezultatų kaita

  17. Kaip gyvena mūsų vaikai ? Pagal bendrą vaikų saugumą ir laimingumą Lietuva užima paskutinę – 29 vietą – Europoje. • Unicef7,6% šaliesberniukų ir net 10,5% mergaičiųbandėžudytisar bent apie tai galvojo. • PSO, 2006

  18. Sisteminis problemų pobūdis: Skurdas, diskriminacija, mažas socialinis mobilumas ir istoriškai susiformavusios politinės struktūros sukuria rimtus iššūkius tam tikroms mokinių grupėms arba net ir visai visuomenei Mokykloms trūksta pajėgumų padėti su šiais iššūkiais susiduriantiems mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą, arba išvis jį įgyti Vyraujantys įsitikinimai neveda prie reikalingų politinių pokyčių ir investicijų, kad būtų sprendžiamos problemos

  19. Kokio mokymosi siekiame ?

  20. siekia kuo didesnio savarankiškumo pageidauja priimti sprendimus mokyklose atmeta gatavus “receptus” pritaiko projektuose įgytą patirtį ir pageidauja “erdvės” veikimui A.Šuminienė Bendrąsias programas įgyvendinančios mokyklos • nenori savarankiškai priimti sprendimų mokykloje • pageidauja kuo didesnės valstybės globos, • pageidauja gatavų “receptų” • nelinkę pritaikyti projektuose įgytos patirties

  21. LL 2 savivaldybėse

  22. Neformaliosios studijos Longitudinistyrimas Formaliosiosstudijos Savivaldybių lyderystės modeliai- sisteminispokytis Politikos analizė, teisės aktų rengimas Konsultavimas/konsultantų rengimas Lyderių patirties dokumentavimas

  23. Poveikio rodikliai Įgyvendinimo strategijos Veikimas orientuotas įrezultatą ( mokinių mokymąsi ) Tvarumas: - gylis -aprėptis -ilgalaikiškumas Poveikis mokinių mokymuisi Mokinių mokymosi tobulinimas – galutinis LL siekinys Lyderių laikas 2 Unikalūs savivaldybių lyderystės modeliai +visos kitos veiklos Kultūros kaita: -pasidalinta atsakomybė,- skaidri atskaitomybė Partnerystės kūrimas/stiprinimas Naujos profesinio mokymosi bei pagalbos formos Kūrybiškas profesionalumas

  24. Galutinis rezultatas, kurį pajus mokiniai MOKYMOSI REZULTATAI E s a m a s i t u a c i j a Mokyklų ir savivaldybių efektyvumas: pakitusi lyderystė, praktika, struktūros ir kultūra TARPINIS REZULTATAS Mokyklų ir savivaldybių tobulinimas: keičiama lyderystė, praktika, struktūra ir kultūra PROCESAS Pagal Stoll ir Finką (1996)

  25. Plėtros sritys: bendradarbiavimas

  26. Plėtros sritys : lyderystės plėtra ir kita

  27. Asmeninės lyderystės raiška

  28. Požiūris į savo mokyklą

  29. Nuolatinis mokymasis

  30. Lyderystės kelias

More Related