1 / 46

ŠIUOLAIKINĖS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS Mohamed Mezghani Lis abona, 2006 m. spalio mėn. 18 d.

ŠIUOLAIKINĖS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS Mohamed Mezghani Lis abona, 2006 m. spalio mėn. 18 d. Miesto mobilumo padėtis. Judėjimas mieste Didėjantis privačių automobilių skaičius Didėjantys kamščiai

cheung
Télécharger la présentation

ŠIUOLAIKINĖS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS Mohamed Mezghani Lis abona, 2006 m. spalio mėn. 18 d.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. ŠIUOLAIKINĖS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS Mohamed MezghaniLisabona,2006 m. spalio mėn. 18 d.

  2. Miesto mobilumo padėtis • Judėjimas mieste • Didėjantis privačių automobilių skaičius • Didėjantys kamščiai • Patobulinta energija/aplinkosauginės technologijos bet prastesnis energijos/technologijų efektyvumas • Didėjančios energijos kainos

  3. PILIEČIŲ LŪKESČIŲ PAKITIMAI • Demografiniai pakitimai • Besikeičiantis miesto ritmas • Besikeičiantis piliečių elgesys ir įpročiai • Didėjantis susirūpinimas aplinkosauginiais klausimais • Nesaugumo jausmas

  4. MIESTĄ NAIKINANTIS YDINGAS UŽDARAS RATAS - Daugiau mašinų- Didesnės grūstys- Lėtesnis viešasis transportas (VT) • Miesto išsiplėtimas- Daugiau žmonių priklausančių nuo automobilių - Daugiau kelių - Blogesnė VT kokybė- Mažiau VT keleivių - Mažesnės VT pajamos - Mažesnis aprūpinimas VT- Vidiniai miestai mažiau patrauklūs- Persikraustymas iš centro į užmiestį

  5. MES TURIME NUTRAUKTI ŠĮ RATĄ • Mašinų eismo atitinkamas apmokestinimas- Kontroliuojamas parkavimas KOMERCINIU POŽIŪRIUI PERSPEKTYVESNIS VT AUKŠTESNĖ MIESTO GYVENIMO KOKYBĖ - Mažesnis mašinų eismas- Mažesnės spūstys- Didesnis VT finansavimas - Miesto kamščių kontrolė- Patrauklesni miestai ir miestų centrai - Kelių infrastruktūros efektyvesnis naudojimas- Didesni privataus transporto kaštai - Komercinės naudos didėjimas VT sektoriuje- VT eksploatavimo kaštų efektyvumas - Geresnė kokybė keleiviams - Mažiau subsidijų- VT labiau orientuotas į rinką - Daugiau VT vartotojų- Daugiau VT įplaukų

  6. VIEŠASIS TRANSPORTAS ... • ... bendruomenei kainuoja mažiau • ... reikalauja mažiau miesto erdvės • ... mažesnis energijos sunaudojimas • ... mažesnė tarša • ... saugesnis būdas • ... pagerintas darbų pasiekiamumas • ... siūlo galimybę judėti visiems

  7. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA JUDĖJIMO KAINOMS

  8. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA JUDĖJIMO KAINOMSIR ENERGIJOS POREIKIAMS

  9. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA PAGAL DARBO PASIEKIMO PATUMĄ

  10. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA MOBILUMO KAINAI • Miestuose, kuriuose viešojo transporto yra daug, bendruomenei transportas kainuoja mažiau, nei miestuose, kuriuose dauguma yra privačių automobilių. Skirtumas yra 2000 EUR gyventojui per metus • Tie miestai, kurie daugiau investuoja į VT, pasižymi tuo, kad bendruomenei transportas kainuoja mažiau.

  11. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA ENERGIJOS SUVARTOJIMUI

  12. MODALINIO PASISKIRSTYMO ĮTAKA ENERGIJOS SUVARTOJIMUI • Degalų sunaudojimas lyginant miestus, kur dominuoja VT ir miestus, kuriuose pagrinde dominuoja privatus transportas, skiriasi nuo 500 iki 600 litrų vienam gyventojui. • Mietuose, kuriuose labai populiarus vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiais ir VT, suvartojama mažiau energijos.

  13. MAŠINOS UŽIMA BRANGIAS MIESTO ERDVES

  14. INTEGRATED URBAN MOBILITY TRYS ESMINĖS INTEGRUOTO MIESTO MOBILUMO ATRAMOS

  15. Pradėti ir pabaigti miesto išsiplėtimą (kompaktiškas miestas) Propaguoti tankumą aplink VT stotis ir kelius Skatinti aktyvų įsijungimą Riboti statybas laisvose teritorijose Pritaikyti parkavimo standartus prie gyvenamųjų namų, biurų ir komercinių pastatų Kurti laisvas nuo automobilių gyvenamąsias zonas Užtikrinti gyvenamųjų namų politiką Į MIESTO PLANAVIMĄ ORIENTUOTAS VIEŠASIS TRANSPORTAS Tankesnis miestas yra labiau finansiškai efektyvesnis nei išsiplėtęs miestas

  16. MIESTO TANKUMO ĮTAKA MOBILUMO KAINAI

  17. MIESTO TANKUMO ĮTAKA ENERGIJOS SUVARTOJIMUI

  18. VT Automobiliai Automobiliai KURITIBA, BRAZILIJA • Linijinis miestas su struktūriniais koridoriais • Priešinga samprata žiediniam/monocentriniam miestui

  19. KOPENHAGA, DANIJA • Piršto planas: Didmiestis plečiasi aplink geležinkelio koridorius • Didžiausias gyventojų tankumas aplink traukinių stotis • Vieša įstaiga buvo pasirengusi plėtoti teritoriją ir finansuoti traukinių sistemą.

  20. Įgyvendinti eismo schemą, kuri ribotų automobilių naudojimą miesto centruose Nustatyti tokią kainą automobiliams, kuri atitiktų daromus nuostolius (spūsties mokestis) Reguliuoti parkavimą (darbo vietos, gyvenamosios zonos, greitas parkavimas) Vystyti pėsčiųjų zonas AUTOMOBILIŲ EISMOKONTROLĖSpūsčių kaštai sudaro 2 % ES BVP,tai yra 4 kartus daugiau nei išleidžiama viešajam transportui

  21. STRASBOURGAS, PRANCŪZIJA • Tranzitas per miestą yra draudžiamas (žiedinis apvažiavimas) • 3 light rail lines • Papildomas autobusų tinklas • Parkavimo kontrolė • Užtikrina greitą parkavimą • Pirmenybiniai dviračių takai  -30% sumažėjo autotransporto+101% Padaugėjo VT naudojimas (1992-2004)

  22. LONDONAS, JK Eismo užlaikymas sumažėjo 30% Automobilių skaičius sumažėjo 30% Nuo 50 iki 60% kelionių automobiliais virto kelionėmis VT £100 milijonų surinkta mokesčių į biudžetą

  23. PARKAVIMO UŽTIKRINIMO ĮTAKA

  24. PĖSČIŲJŲ ZONOS

  25. KOKYBIŠKA VIEŠOJO TRANSPORTO SISTEMA Visų pakopų integracija, iškeliant prioritetu modernią ir efektyvią viešojo transporto sistemą

  26. INTEGRACIJOS POREIKIS Keleiviai naudoja ... • Skirtingus kelius bei keičia priemones • Skirtingas VT priemones • VT regiono ribose • VT paslaugas tiekia skirtingos kompanijos  Esminis iššūkisir yravisų šių aspektų integracija, kurią mes turime užtikrinti keleiviams, pasiūlydami paprastą ir efektyvią ,,nuo durų prie durų” VT sistemą

  27. STRATEGINISKą mes norime pasiekti? TAKTINISKokios priemonės galėtų padėti pasiekti tikslų? lPolitika OPERATYVINISKaip užtikrinti deramas paslaugas? VIEŠOJO TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS Management

  28. VYSTYTI TVIRTĄ IR SĄŽININGĄ PARTNERYSTĘ • Tvirta institucinė struktūra: organizacinė valdžia turi sprendimo teisę integruojant viešojo transporto sistemą. • Tvirti susitarimai: Sutartys tampa efektyviu instrumentu vykdant integraciją. • Investicijos ir veikla: Integracijos procesai kainuoja, bet sistema taps pelninga ateityje • Integracinis centras valdo veiklos kryptis, finansavimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą, infrastruktūros valdymas ir kt.

  29. JUNGČIŲ TINKLAI IR PRIEMONĖS VT vartotojai tikisi sistemos tęstinumo už administracinių teritorijos ribų netgi jei tam reikia keleto skirtingų transporto priemonių, kurias valdo skirtingos kompanijos Įsisavinto tinklo prieigas Mažinti bereikalingų persėdimų skaičių Subalansuoti tvarkaraščiai Užpildyti visas trūkstamas infrastruktūros grandis Užtikrinti viešąjį transportą pagal paklausą ir poreikį Užtikrinti viešojo ir privataus transporto paslaugų sferą Kasdieninės veiklos planavimas

  30. TOBULINTI PERSĖDIMO VIETAS Laikas, praleidžiamas persėdimo vietose, suvokiamas kaip dvigubai ilgesnis lyginant su kelionės transportu laiku Vieta: Persėdimas iš vienos VT priemonės į kitą vyksta maršruto pradžioje arba pabaigoje. Funkcionalumas: Persėdimas turi vykti sklandžiai: reikiama informacija; atstumas; viena platforma; vengti laiptų; specialūs reikalavimai pagyvenusių žmonių, vaikų, neįgaliųjų, turistų ir kt. atžvilgiu. Kokybė: Sukurti jaukias, patogias ir patrauklias laukimo zonas; užtikrinti asmens ir jo daiktų saugumą; parduotuvės bei viešieji patogumai.

  31. VARTOTOJUI PATOGI BILIETŲ SISTEMA Daugelio bilietų pirkimas sudaro įspūdį jog viešasis transportas yra brangus ir sudėtingas Integruoti ir harmonizuoti viešojo transporto kelionių maršrutus bei bilietų pardavimo vietas Kelionių integravimas stimuliuoja keliavimą, nes viešasis transportas tampa daug patogesnis bei keleiviams užtikrinamas geresnis susisiekimas Naujos technologijos labai prisideda prie sistemos integracijos.

  32. Kelionės planavimas(www) Stotelių anonsavimas Informacija esamu laku Informacijos perdavimas Miesto informacija APRŪPINIMASREIKALINGIAUSIA INFORMACIJA

  33. PAVERČIANT KELIONIŲ LAIKĄ PRIVALUMU VT keleiviai turėtų jaustis patogiai: šildymas, oro-kondicionavimas, rami aplinka, žinios, muzika... Transporto servisas turi būti pritaikytas žmonių poreikiams: kokybė, renkantis transporto priemones pasirinkimas būtų autobusas ar traukinys; VT sprendimai pritaikyti specialiems poreikiams. VT keleiviams turi būti pasiūlytas toks servisas, kokio negalėtų turėti privataus transporto naudotojai. Laiko praleidimas viešajame transporte suvokiamas kaip prarastas laikas lyginant su tuo laiku, kurį būtų galima sutaupyti važiuojant mašina

  34. PATEIKTI SUPRANTAMUS MOBILUMO SPRENDIMUS VT turi būti papildytas lanksčiais sprendimais tam kad pasiūlyti gerą mobilumo variantą. Bendra greito parkavimo schema is an incentive to the use of public transport by motorists VT keleiviai reikalui esant gali dalintis automobiliu (važiuoti dviese, trise, ,,,) Bendrai naudojamas taksi ir transportas pareikalavimui yra tinkami sprendimai vietose, kur yra nedidelis mašinų tankumas. Tradicinės viešo transporto priemonėsnegali padėti įgyvendinti visų poreikių (nuo durų iki durų)

  35. MODERNIZUOTAS VIEŠASIS TRANSPORTAS Metro be vairuotojų ir metro linijų automatizacija Ekologiškai švarus kuras autobusams Energijos tiekimas tramvajams nenaudojant laikomųjų lynų Efektyviam valdymui ir saugumuireikalingos informacinės technologijos Autobusai su žemomis grindimis Naujoviškas dizainas

  36. MODERNAUS VALDYMO ĮGYVENDINIMAS Viešasis transportas yra labiau orientuotas ne tiek į pramonę, kiek į vartotoją Viešojo transporto kompanijos turėtų rinktis labiau komercinį požiūrį į verslą kartu nepanaikinant socialinės viešojo transporto reikšmės/.Public transport companies should adopt a more commercial approach to business without sacrificing the social dimension of public transport Viešojo transporto darbuotojai turėtų būti motyvuojami rinktis į klientą orientuotą elgesį. Naujos informacinės technologijos siūlo svarbias galimybes efektyvesniam ir geresniam greičio valdymui ir palaikymui.

  37. MADRIDAS, ISPANIJA • Organizacinės valdžios subūrimas • Metro tinklo pratęsimas (+10 km per metus) • Autobusų tinklo reorganizavimas irautobusų koridoriaus įgyvendinimas • Autobusų stočių patobulinimas • Mokesčio už važiavimą sujungimas į vieną • +60% daugiau naudojamasi viešuoju transportu (1986-2003)

  38. BOGOTA, KOLUMBIJA • Spartus autobusų tinklo įgyvendinimas(41 km - 2002, 388 km - 2015) • Autobusų tinklo reorganizacija (magistralės bei periferiniai keliai) • Automobilių eismo ribojimas dėl • -32% kelionės trukmės • -40% oro taršos • -93% autoįvykių skaičiaus

  39. DUBLINAS, AIRIJA • 100 km autobusų koridoriaus įdiegimas • Greito parkavimo kaina yra įskaičiuota į viešojo parkavimo kainą • Autobusų greitis30 iki 50% aukštesnis negu automobilių greitis • +29.7% autobusenaudojama (+38% piko valandomis) • 65% padaugėjo naujų automobilių vartotojų

  40. BRIUSELIS, BELGIJA • Padindinta VT kiekis • Pagerinta kokybė (nauji autobusai, dažnumas, servisas naktį) • Nauja tarifų sistema • 50% prieaugis VT naudotojų nuo 1999 iki 2004 metų.

  41. SEULAS, PIETŲ KORĖJA • Autobusų greitųjų juostų sukūrimas (84 km 2005 m.) • Autobusų tinklo reorganizacija (magistralėse, keliuose, miesto keliuose) • Įdiegta išmintinga kortelinė sistema (nuotolinė apmokėjimo bazė) • Informacija keleiviams apie tai, kurioje vietoje šuo metu yra reikiamas autobusas (kaip toli) • 11% prieaugis naujų VT naudotojų • Pelnytas keleivių pasitikėjimą

  42. HONG KONGAS • Paprastas naudojimasis VT ir didėjantis patrauklumas • Greitėjimo juosta iki traukinių platformų (100 ms/pax) • Geresnė informacija keleiviams • Sutaupoma aptarnavimo ir palaikymo kaštų dėka lyginant su magnetinėmis kortelėmis • Kova su sukčiais 7.5 mln.pagamintų Octopus kortelių 6 mln.transakcijų kasdien 90% visų kelionių yra apmokamos Octopus kortele

  43. MARKETINGAS IR BRENDINGASIšlaikyti ir pritraukti naujus klientus

  44. PARYŽIUS, Prancūzija 750 000 BENDRASAVININKŲ +10% NAUJŲ KLIJENTŲ (+ 51 000 naujų VT naudotojų) + 13% VT rinkos dalis tik per tris metus + 5% aktyvių vartotojų FINANSAI /tiknklo marža: nuo 9 iki 23 €/per metus =

  45. ,,Transportas yra ne techninė bet politinė problema“. ,,Techniškai ir ekonomiškai yra įmanoma ir paprasta sukurti aukštos kokybės autobusų transportu paremtas tranzito sistemas,tokiu būdu kitos transporto priemonės bus pašalintos iš pagrindinių trasų.“Enrique PeñalosaBuvęs Bogotos miesto meras

  46. Dėkoju Jums už dėmesį ir aktyvų dalyvavimą!mohamed.mezghani@gmail.com

More Related