Kompetencijos pasidalijimas ir t eisės aktų priėmim as

1. Kompetencijos pasidalijimas ir teisės aktų priėmimas Dr. Loreta Šaltinytė

2. Būtinieji formos reikalavimai privalomiems teisės aktams • priimti remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, pagal taikytiną procedūrą, ir tinkamai paskelbti • Deramai pagrįsti, nurodant motyvus, kurie pagrindžia poreikį priimti tą teisės aktą (EB 253 str.) • Byla 24/62 Vokietija v. Komisiją(dėl prašymo suteikti leidimą importuoti 450 000 hektolitrų ypatingai pagaminto vyno žemesniais nei nustatyti tarifais).

3. Kompetencijos pasidalijimo tarp EB ir VN problema

4. Pagrindinė kompetencijos pasidalijimo taisyklė • EB 5 str.: “Bendrija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų ir paisydama jai šia Sutartimi iškeltų tikslų.” • ES S 5 str. (po Lisabonos)- “Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės.” (pvz. 174 str ir 175 str.)

5. Pvz.iš ETT praktikos • Byla C-84/94 Jungtinė Karalystė v. Tarybą [1996]. (darbo laiko direktyvos teisėtumo byla) – ginčas dėl 137 str. turinio ir ar jis tinkamas nustatyti darbo laiko savaitę. (problema – nesutariama dėl straipsnio teisinio turinio). Direktyva priimta pagal EB 137 ir 138 str.. JK ginčijo, kad reikėjo taikyti 94 ir 308 str.

6. Kompetencijos rūšys • Išimtinė kompetencija– S dėl ES veikimo (EB S po Lisabonos) 3 str. - a) muitų sąjungos; b) vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo; c) pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro; d) biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką; e) bendros prekybos politikos. • Pasidalijamoji kompetencija - tai sritys, kuriose EB dalijasi galimybe veikti su valstybėmis narėmis. (S dėl ES veikimo 4 str.) energetika, aplinkosauga, vidaus rinka, transeuropiniai tinklai • Papildomoji kompetencija – (ES V 5 str. ES remia, koordinuoja, papildo VN veiksmus: žmogaus sveikatos apsauga, pramonė, kultūra, turizmas, švietimas) • Taigi, 2 problema – EB S dabar nedetalizuoja, kuri kompetencija yra kokia, tad yra pagrindo ginčams dėl to, kaip atskirti, kada kompetencija pasidalijamoji, kada papildomoji, ir ar EB gali veikti toje srityje

7. Numanomų galių doktrina • gali būti aiškinama siaurai(kompetencijos egzistavimas leidžia numanyti, kad EB turi ir tą kompetenciją, kuri protingai būtina priimti teisės aktą egzistuojančioje kompetencijos srityje) • arba plečiamai (jei tikslas ar objektas reikalauja, galima priimti bet kokį teisės aktą, kuris protingai reikalingas tikslui pasiekti). • Teismas linkęs laikytis plečiamojo aiškinimo.

8. Pvz. 1: Bylos 281, 283-285, 287/85 Vokietija v. Komisiją • Komisijos sprendimas priimtas remiantis EB 137 str. reikalavo VN informuoti Komisiją ir kitas VN apie jų taikomas priemones dėl trečiųjų šalių piliečių įvažiavimo, apsigyvenimo, vienodo elgesio ir jų kultūrinės bei socialinės integracijos į visuomenę. • Teismas: kai S numato K užduotį, reikia numanyti, kad ji savaime numato ir galias, būtinas užduočiai įgyvendinti. Taigi, K gali daryti viską, kas yra būtina surengti konsultacijoms tarp VN. Taigi, K gali reikalauti, kad VN suteiktų jai būtiną info, kad būtų galima atpažinti egzistuojančias problemas ir suformuoti ateities veiklos gaires. Ji taip pat gali reikalauti, kad VN dalyvautų konsultacijose. • Komisija viršijo savo įgaliojimus reikalaudama info apie kultūrinę integraciją.

9. Pvz. 2 Byla C-176/03 Komisija v. Tarybą • EST priėmė pamatinį spr. Pagal 3 ramstį. Spr. Reikalavo VN numatyti baudžiamąsias sankcijas už kkr aplinkosaugos pažeidimus. • Kmanymu, priemonė tb priimta pagal 175 str., nes ji buvo susijusi su aplinkos apsauga. • ETT (didžioji kolegija) - sutiko su K, nes pagrindinis t.a. tikslas – aplinkosauga. T pripažino, kad į EB kompetenciją kaip taisyklė nepateko į EB kompetenciją, bet toliau pareiškė: • 48. “Vis dėlto ši išvada neturėtų trukdyti Bendrijos teisės aktų leidėjui imtis su VN baudžiamąja teise susijusių priemonių, kurios, jo manymu, yra būtinos, kad užtikrintų visišką jo priimamų tn aplinkos apsaugos srityje veiksmingumą, jei valdžios institucijų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos yra būtinos kovos su sunkiais nusikaltimais aplinkai priemonės.”

10. Pvz. 2: Tabako reklamos direktyvos bylos • Ginčas dėl to, ar direktyva teisėtai priimta pagal EB sutarties 47(2), 55 ir 95 str. • direktyva siekė suvienodinti teisinius reikalavimus, susijusius su tabako reklama ir tabako kompanijų kaip viešųjų renginių rėmėjų statusu. Uždraudė inter alia reklamą ant skėčių, viešbučių peleninių, tušinukų ir pan. • Teismas: abstrakti grėsmė iškraipyti konkurenciją ir pažeisti asmenų teises nesuteikia pagrindo priimti bet kokias priemones, jei tik jos turi įtakos vieningai rinkai. • Be to, tai būtų nesuderinama su EB sutarties 5 str., kuris numato, kad EB turi tik tas teises, kurias jai aiškiai suteikia Sutartys. • Byla C-376/98 Vokietija v. Europos Parlamentą ir Tarybą [2000]. • Dėl pakeistos direktyvos; Byla C-280/03 Vokietija v. EP ir Tarybą [2006] nauja direktyva buvo taikoma tik reklamai spaudoje, radijuje bei rėmimo veiklai. ETT sutiko, kad direktyva priimta teisėtai.

11. EB 308 str. – pagrindas plėsti EB kompetenciją • Jei pasirodytų, kad veikiant vieningai rinkai vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti reikia imtis Bendrijos veiksmų, kuriems ši Sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu, vieningu sprendimu imasi reikiamų priemonių. • Buvo naudojamas aplinkos apsaugos ir regioninės politikos priemonėms priimti, kol S nebuvo kito, atskiro pagrindo. • Bet Nuomonė 2/94 dėl EB kompetencijos prisijungti prie EŽTK – 308 str. nesuteikia kompetencijos prisijungti prie žmogaus teisių apsaugos sutarčių, įskaitant ir EŽTK.

12. Problemos dėl santykio tarp ramsčių • Trijų ramsčių teisinis išskyrimas kelia problemų pasirenkant teisinį pagrindą priimti teisės aktams. • Pvz. PNR (passenger name record case) byla 317-318/04 EP v. Tarybą ir Komisiją • EB ir JAV susitarimas, įpareigojantis vežėjus perduoti JAV tarnyboms keleivių duomenis. Sprendimas priimtas remiantis EB 95 str. • EP nuomone, pagrindinis susitarimo tikslas – ne vidaus rinkos apsauga, o kova su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. • ETT – Tarybos sprendimui teisinio pagrindo 95 str ir direktyva dėl asmens duomenų apsaugos nesuteikia.

13. EB išorinė kompetencija EB ir ES tarptautinės sutartys

14. EB tarptautinių sutarčių sudarymo tvarka • derybas veda K, teikia pasiūlymą Tarybai, kuri ir sudaro susitarimą, pasikonsultavusi su EP. Balsų daugumos reikalavimai skiriasi priklausomai nuo srities, kr sudaroma TS.

15. Išorinės kompetencijos rūšys • Aiškiai išreikšta • Bendra prekybos politika; asociacijos sutartys • Santykių tarp EB ir trečiųjų šalių, org. palaikymas (PPO, JTO, Europos Taryba, OECD, vystymosi politika, aplinkos politika, tyrimai ir technologijos, monetarinė ir valiutų keitimo politika, kitoks bendradarbiavimas). • Numanoma: Byla 22/70 K v Tarybą • Bet aiškiai išreikšta nebūtinai išimtinė (g.b. Aiškiai išreikšta pasidalijamoji). • Numanoma nebūtinai pasidalijamoji. (g.b. Numanoma išimtinė).

16. Byla 22/70, ERTA • Fakt. Aplinkybės: tarptautinio transporto įgulų darbo sąlygų tarptautinė sutartis JTO Europos ekonominė komisija • EB 71 str. • Ar EB turi kompetenciją sudaryti tarptautines sutartis transporto srity? • ETT – šiame kontekste galima numanyti, kad sutartis suteikė EB teisę sudarinėti tarptautines sutartis šioje srityje, ypač po to, kai buvo priimtas reglamentas šiuo klausimu. Jei tarptautinį susitarimą sudaro EB, VN netenka galimybės veikti toje srityje savarankiškai.

17. 3,4,6/76 Kramer • Pakeitė ERTA taisyklę: • EB gali turėti numanomą išorinę kompetenciją netgi jei ji nėra priėmusi antrinių teisės aktų jai realizuoti, tačiau šiuo laikotarpiu VN išlaiko kompetenciją sudarinėti tarptautines sutartis, jei tik šios neprieštarauja EB sutarties tikslams.

18. Nuomonė 1/76, Inland Waterways • EB gali turėti išimtinę išorinę kompetenciją netgi tais atvejais, kai ji nėra priėmusi antrinių teisės aktų toje srityje, jei tik valstybių narių veiksmai gali kelti grėsmę EB tikslų pasiekimui.

19. 1/03 Lugano nuomonė • Numanoma išorinė kompetencija gali būti išimtinė arba pasidalijamoji, tačiau tais atvejais, kai EB realizuoja savo vidinę išimtinę kompetenciją, ETT bus linkęs palaikyti nuomonę, kad EB turi ir išorinę išimtinę kompetenciją, jei tik “tokia kompetencija būtina išsaugoti EB teisės efektyvumą ir deramą EB teisės normomis sukurtos sistemos funkcionavimą”.

20. PPO bylos – nuomonė 1/94 • Dėl GATS – išimtinė išorinė kompetencija iš principo priklausoma nuo to, kaip realizuojama vidinė kompetencija, neužtenka, kad ji egzistuotų. (paslaugų direktyva buvo priimta tik 2006 m.) • GATT – General Agreement on Tariffs and Trade • GATS – General Agreement on Trade in Services • Dėl TRIPS – taip pat nėra išimtinės kompetencijos, nes tarptautinis susitarimas nėra būtinas EB sutarties tikslams pasiekti. • TRIPS – Trade related aspects of intellectual property rights • Pasekmės – kompetencija pasidalijamoji, tai reiškia, kad sudaromi mišrūs tarptautiniai susitarimai, kr dalyvauja ir EB, ir VN.

21. Kompetencijos pasidalijimo tarp VN ir ES problemų sprendimo būdai

22. Subsidiarumo principas EB S 5 str. • srityse, kurios nepatenka į jos išimtinę kompetenciją, Bendrijos imasi veiksmų laikydamosi subsidiarumo principo, tik tada, jei pasiūlytu veiksmu siekiamo rezultato negali pakankamai pasiekti valstybės narės, veikdamos atskirai, ir tą tikslą gali geriau pasiekti Bendrija. • Taikomas pasidalijamosios ir papildomosios kompetencijos sritims; • išimtinė – kai numatyta pareiga institucijoms veikti. (Komisijos nuomonė, ETT taip pat palaiko)

23. Subsidiarumo principo taikymas • Aiškinamajame rašte dėl teisės akto Komisija turi pagrįsti, kad projektas atitinka subsidiarumo principui; • Jei EP ar T daro pakeitimus, jie taip pat turi pagrįsti jų atitikimą • Bet: nėra būtina tiesioginė nuoroda į subsidiarumo principą teisės akte, • Byla C-233/94, Vokietija v. Europos Parlamentą ir Tarybą • Teisės akto forma turi būti kuo paprastesnė • Komisija turi kasmet parengti ataskaitą dėl subsidiarumo principo taikymo.

24. Lisabonos S pakeitimai • protokolas dėl subsidiarumo principo taikymo - išplėstas nacionalinių teismų vaidmuo. • K privalo teisės aktų projektus siųsti nacionaliniams parlamentams tuo pat metu kaip ir EB institucijoms. Nac parl per 6 sav K, EP ir Tarybos pirmininkams siųsti argumentuotą nuomonę, dėl ko jo manymu pasiūlymas neatitiko subsidiarumo principui. Į tokias nuomones būtina atsižvelgti. Jei tokias nuomones atsiųstų 1/3 ir daugiau VN, pasiūlymas persvarstomas. • VN gali savo parlamento ar jo rūmų vardu kreiptis į ETT dėl teisės akto anuliavimo dėl subsidiarumo principo pažeidimo.

25. Proporcingumo principas • Skirtumas nuo subsidiarumo principo: Platesnė sąvoka. Taikomas ne tik kompetencijai nustatyti. • Turinys – priemonė turi • turėti teisėtą tikslą, • būti nukreipta tam tikslui pasiekti, • asmenų teises riboti ne labiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti.

26. Teisės aktų priėmimas

27. Paskaitos santrauka • EB teisės aktai priimami pagal spec. procedūras, įtvirtintas EB S. Jų nesilaikius, priimtas t.a. g.b. anuliuotas dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo (žr. EB 230 str.) • I ramstyje skiriamos 6 t.a. priėmimo procedūros, prikl. nuo institucijų (EP, K ir EST) dalyvavimo • II ramstyje – savarankiškos spr priėmimo procedūros, didžiausias vaidmuo EST ir EVT • III ramstyje – procedūros t.p. ypatingos.

28. Bendros pastabos dėl teisės aktų priėmimo procedūrų • Teisės aktų iniciatyvos teisė: • Parlamento: EB 192 str. • Tarybos: EB 208 str. • Komisijos: EB 211 str. • Teisės aktų priėmimo procedūros – skirstomos atsižvelgiant į EP vaidmenį. • Po AmS – pagrindinė procedūra – bendro sprendimo (EB 251 str.)

29. Antrinių teisės aktų priėmimo procedūros I ramstyje • Sprendimą priima Komisija savarankiškai (EB 86(3) str.) (Direktyva 80/723, direktyva 80/301). • Sprendimą priima tik Komisija ir Taryba. (EB 26, 45, 49, 55, 57, 60, 96, 99, 104, 133(2) str.) Taryba nusprendžia pasikonsultuoti su Parlamentu. Ar tai įtakoja teisės akto teisėtumą? (taikoma bendros prekybos politikos srityje, laisvam darbuotojų ir kapitalo judėjimui, ekonominės politikos srityje). • Konsultavimosi procedūra (EB 19, 22, 89, 22, 89, 93, 94, 107(6), 175(2), 67(1), 13, 128, ES 21, ES 39.) • Byla 138/79 Roquette Freres v. Council, • Byla C-65/93 Parlamentas v. Taryba, • Byla C-156/93, Parlamentas v. Komisija (dėl genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ekologiškuose gaminiuose). • Bendradarbiavimo procedūra (EB 252 str.) • Bendro sprendimo procedūra (EB 251 str.) • Pritarimo procedūra (žr. EB 49, 105 (6), 107(5), ES Centrinio banko statuto pakeitimai, EB 161 str., kai kurios priemonės dėl ekonominės ir socialinės darnos. • Komitologijos procedūra (deleguota teisėkūra) EB 202 str. (Tarybos sprendimas 87/373. Tarybos sprendimas 99/468).

30. Komisija savarankiškai • Retas atvejis. Pvz.: • EB 86 (3) str. (valstybinės įmonės). Direktyva dėl finansinių santykių tarp VN ir valstybinių įmonių skaidrumo; direktyva dėl konkurencijos telekomunikacijų rinkoje. Abiem atvejais byla ETT.

31. Taryba ir Komisija – tradicinė procedūra • EP nedalyvauja. • Komisija teikia pasiūlymą, • Taryba sprendžia dėl jo pagal taikomas daugumos taisykles. • Taryba gali, bet neprivalo, pasikonsultuoti su EP. • Taikoma kkr laisvo darbuotojų ir kapitalo judėjimo klausimais, ekonominės politikos klausimais, BPP klausimais.

32. Konsultavimosi procedūra • Įsteigus EB – retais atvejais, didžiausias tuo metu įmanomas EP vaidmuo. Taikoma tik kai to reikalavo konkretus EB S str. • Jei EP nepritaria teisės aktui, jis vis tiek gali būti priimtas. • Kai kr str reikalauja pasikonsultuot ir su Ekon ir Soc reikalų komitetu, regionų komitetu. • pvz.: EB 13 str., 19 str. (vietos saviv rinkimai), EB 22 (pilietybė) EB 67(1) vizos, prieglobstis; EB 89 valstybės pagalba; 93 –netiesioginių mokesčių harmonizavimas; EB 94 – teisės aktų derinimas vieningai rinkai; 107 (6) Europos centrinių bankų statuto kl.; 128 gairės dėl nedarbo politikos; ES 21 str. – bendros BUSP kryptys; 39 – TPBBB ramsty.

33. Bendradarbiavimo procedūra • EB 252 str. • Dalyvauja: Komisija, Taryba ir EP • Įtraukta VEA • Taikoma – daugiausia ekonominės ir pinigų sąjungos srityje • Didžioji dalis sričių, kr procedūra taikyta, dabar taikoma bendro sprendimo procedūra.

34. Bendro sprendimo procedūra EB 251 str. • Įvesta ES sutartimi. • Šiuo metu pagrindinė procedūra, taikoma visose srityse, išskyrus: žemės ūkio priemones, žuvininkystė, apmokestinimas, prekybos politika, konkurencija ir Vieningos valiutos klausimus. • SK – būtų pavadinta paprastoji teisės aktų priėmimo procedūra. Sprendimų sritis, kr. Ši procedūra būtų taikoma, būtų padvigubėjusi. • AmS pakeitimais sustiprintas EP vaidmuo.

35. Pritarimo procedūra • Įtraukta VEA. (naujų narių priėmimas ir asociacijos sutarčių sudarymas). • Nenumato galimybės EP daryti pakeitimų siūlomuose t.a. • Taikinimo procedūrą vienašališkai pradėjo taikyti pats EP. • šiuo metu taikoma: ES 49 str. (ES narystė); EB 105(6) ECB veiklos kl; EB 107(5) ECB sistemos statuto pakeitimai; EB 161 str. – ekon & soc sanglaudos kl.

36. Komitologijos procedūros • Teisė priimti teisės aktus ttkr srityse perduodama Komisijai • Taikoma žemės ūkio ir konkurencijos srityse • Komisiją kontroliuoja komitetai, sudaryti iš valstybių narių atstovų. Komisija turi gauti komitetų pritarimą. • Sutarties tekste komitetų galimybės nebuvo. 25/70 Koster byla dėl teisėtumo. Teismas - teisėta. • Pagrindas – VEA pataisytas EB 202 str. taisyklės detalizuotos Tarybos sprendimu 87/373 • Komitologijos sprendimas pakeistas 1999 (Tarybos spr 99/468), atsižvelgiant į išaugusį bendrą EP vaidmenį. (vėl pakeistas Spr 2006/512). • valdymo procedūra • reguliavimo procedūra • Patariamoji procedūra • Nauja reguliavimp procedūra su apsaugos funkcija • Naujas str 5a – EP ir T teisė vetuoti komitologijos būdu priimtą sprendimą

37. Sprendimų priėmimas II ir III ramsčiuose • BUSP: ES 12 str. EVTaryba ir ES Taryba. • TPBBB: ES 34 str. ES Taryba. Su EP konsultuojamasi priimant pamatinius sprendimus, sprendimus ir konvencijas.

38. Institucijų galių pasidalijimas priimant teisės aktus II ramsty: • Svarbiausios institucijos: EVT; ES T • ES 23 (1) str. – “konstruktyvus susilaikymas”; jei daugiau nei 1/3VN, sprendimas nepriimamas. • Bendri spr., bendros pozicijos, jas įgyvendinančios priemonės - priimamos KBD, t.p. Skiriant spec atstovus. • Jei VN pareiškia, kad dėl svarbių įvardintų nacionalinės politikos priežasčių ji prieštarautų spr priėmimui KBD, spr. bus priimamas vieningai EVT. (Panašiai dėl glaudesnio bendradarbiavimo.) • KBD negali būti priimami spr karo ar gynybos klausimais. • Procedūrinius klausimus Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma. (ES 23 str.) • Iniciatyvos teisė: VN ir K. • K vaidmuo – ES 27 str.; su EP konsultuotis turi tik svarbiausiais veiklos kl, turinčios įtakos biudžetui; EP gali teikti rekomendacijas. • ETT kompetencija kontroliuoti teisės aktų teisėtumą - neturi

39. Institucijų galių pasidalijimas priimant teisės aktus III ramsty: • Pagr. Institucijos – EST. • Spr priimami vienbalsiai, išsk procedūrinius klausimus – paprasta dauguma • Iniciatyvos T – VN arba K • Su EP būtina konsultuotis (ES 34(2) ir 39 str.); turi įtaką kl, susijusiais su biudžetu • EST vienbalsiai gali nuspręsti perkelti TPBBB sritį į I ramstį, bet tokį spr turi ratifikuoti VN • KBD gali leisti glaudesnį bendradarbiavimą • ETT: ES35 str. – prejudiciniai spr