SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PL Ė TROS TENDENCIJOS BIR ŽŲ KAIMO VIETOVĖSE

1. Erika Ribašauskienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Kaimo plėtros skyrius erika@laei.lt, 85 2610758, SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS TENDENCIJOS BIRŽŲ KAIMO VIETOVĖSE Biržai 2012 m. kovo mėn. 27 d.

2. Verslo apibrėžimas VERSLAS (kartais šnekamojoje dar vadinamas bizniu) – savarankiška veikla, paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir darbą. Verslo rūšys ir formos gali būti skiriamos pagal įvairius kriterijus: • legalumą (atitikimą teisės aktams) – legalus ir nelegalus (šešėlinis verslas) • veiklos ypatumus, jos rūšis ir porūšius – prekyba, gamyba, tarpininkavimas, paslaugos • sektorius, kuriuose veikiama – finansai, bankai, pramonė, žemės ūkis (juridiniai asmenys) • mastą – smulkus ir vidutinis verslas, stambusis verslas. Verslu gali užsiimti tiek pavieniai – fiziniai – asmenys, tiek ir asmenų grupės – juridiniai asmenys.

3. Smulkaus ir vidutinio verslo apibrėžimas • Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas – • labai maža, maža ar vidutinė įmonė • fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą) • Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas • Nr. X-1346, 2007-12-04, Valstybėsžinios, 2007-12-15, Nr. 132-5354

4. Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės apibrėžimas

5. MVĮ Lietuvos kaimo vietovėse 2010 m. kaime buvo per 10 tūkst. MVĮ, iš jų 78 proc. – labai mažos įmonės. Lietuvoje vidutiniškai vienam tūkstančiui kaimo gyventojų tenka 9,4 MVĮ. Kaimo MVĮ sudaro apie 15 proc. Lietuvoje veikiančių MVĮ skaičiaus. Tai rodo, kad verslas ir toliau daugiausia plėtojamas miestuose, kuriuose yra didesnė rinka, geresnė verslo infrastruktūros būklė ir verslo konsultavimo paslaugų bei žmogiškųjų išteklių pasiūla ir kokybė. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius kaime 2006-2010 m., tūkst. 5 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

6. Kaimo MVĮ skaičius apskrityse 2006-2010 m. 6 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

7. Kaimo MVĮ pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2010 m., proc. 7 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

8. Gamintojų pasiekimai, įvairinant žemės ūkio gamybą Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, ūkininkai, siekdami papildomų pajamų, įvairina ekonominę veiklą, tačiau šis procesas Lietuvoje itin vangus - tik vos 1 proc. plėtojančių žemės ūkio veiklą dalyvauja įvairinimo procese (vidutiniškai ES 14,3 proc.). Tyrimai rodo, kad Lietuvoje ekonominės veiklos įvairinimas labiausiai aktualus ūkininkų ūkiuose iki 50 ha, ūkininkaujančiuose nepalankiose ūkininkauti vietovėse. Ūkių, įvairinančių ekonominę veiklą, dalis, proc. 8 Šaltinis: Eurostat duomenys.

9. MVĮ skaičius Biržų r. sav. 2009-2011 m. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius kaime 2006-2010 m., tūkst. 9 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

10. MVĮ Biržų kaimo vietovėse pagal darbuotojų skaičių 2011 m. 10 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

11. MVĮ pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis Biržų kaimo vietovėse 2010 m., proc. 11 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

12. Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veikos rūšis Biržuose 2011 m. proc. 12 Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

13. KPP 2007-2013 m. pridėtinė vertė, skatinant verslumą kaime Parama pagal Kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemones, ribojama reikalavimų potencialiems pareiškėjams, yra nukreipta skatinti:

14. Biržų r. sav. gyventojų dalyvavimas, įgyvendinant KPP 2007-2013 m. I krypties priemones

15. Biržų r. sav. gyventojų dalyvavimas, įgyvendinant KPP 2007-2013 m. III krypties priemones Šaltinis: NMA duomenys.

16. Biržų r. sav. gyventojų dalyvavimas, įgyvendinant KPP 2007-2013 m. Šaltinis: NMA, Statistikos departamento duomenys.

17. Lietuvos regionai pagal kaimo ir miesto gyventojų migraciją

18. Paramos kryptys verslui po 2013 m. • MVĮ yra ES kaimo ekonomikos pagrindas. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti jau esamas darbo vietas, mažinti sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio ribų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, kartu remiant verslo integravimą ir įvairių vietos sektorių sąsajas. Turėtų būti remiami projektai, kuriais apjungiamas žemės ūkis, kaimo turizmas ir gamtos bei kultūros paveldas, taip pat investicijos į atsinaujinančių išteklių energiją. DVI PRIEŠINGOS NUOMONĖS, KAS GALI BŪTI VERSLININKU Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

19. Rekomenduojamos įgyvendinti paramos priemonės MVĮ po 2013 m. • Žinių perdavimas ir informavimo veikla • Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos • Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos • Ūkio ir verslo plėtra (investicijos į ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėse per VVG) DVI PRIEŠINGOS NUOMONĖS, KAS GALI BŪTI VERSLININKU Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

20. Rekomenduojamos įgyvendinti paramos priemonės MVĮ po 2013 m. • Gamintojų grupių įsikūrimas • Parama pagal šią priemonę skiriama tam, kad būtų palengvintas gamintojų grupių kūrimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose siekiant: • gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus; • bendrai pateikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams; • nustatyti bendras informacijos apie gamybą taisykles, visų pirma susijusias su derliaus nuėmimu ir ir galimybe įsigyti produktų, ir • vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir inovacinių procesų organizavimas bei palengvinimas. • Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ apibrėžtį. • Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai. • Parama skiriama fiksuoto dydžio metinėmis dalinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kurią gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Ji apskaičiuojama remiantis metine parduota grupės produkcija. Paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas tinkamai įgyvendintas. • Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms skiriama parama apskaičiuojama remiantis jos narių penkerių paskutinių metų, einančių prieš grupės pripažinimą, vidutine parduota produkcija, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų. • Parama neviršija didžiausių I priede nustatytų dydžių ir sumų (max 100 000 eurų) DVI PRIEŠINGOS NUOMONĖS, KAS GALI BŪTI VERSLININKU Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

21. Rekomenduojamos įgyvendinti paramos priemonės MVĮ po 2013 m. • Bendradarbiavimas(per VVG) • Pagal šią priemonę skiriama parama skatinamas bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja bent du subjektai, ir visų pirma: • įvairių Sąjungos žemės ūkio bei maisto grandinės ir miškų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo ir kitų dalyvių, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo strategijas • klasterių ir tinklų kūrimą • EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių (ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir įmonės), kūrimą ir veiklą. • Bendradarbiavimas yra susijęs su: • bandomaisiais projektais • naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtojimu • smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais • tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant logistikos platformas, kuriomis remiamos trumpos tiekimo grandinės ir vietos rinkos • su trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų plėtojimu susijusi skatinamoji vietos lygmens veikla • bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos • kolektyvinio aplinkos projektų ir esamos aplinkos praktikos vykdymo principu • tiekimo grandinės dalyviu horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu siekiant tvarios biomasės, naudojamos maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose, gamybos DVI PRIEŠINGOS NUOMONĖS, KAS GALI BŪTI VERSLININKU Šaltinis: Komisijos pasiūlymas (2011 10 17) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis.

22. Dvi priešingos nuomonės, kas gali būti verslininku • Verslumo gyslelė yra įgimta. Negimęs verslininku juo netapsi. Tarsi patvirtina tai, kad tik ~4 % žmonių vienaip ar kitaip verslauja (Biržų kaimo vietovėse 5,8 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, iš jų 108 valdo MVĮ+ apie 460 veiklą vykdo su verslo liudijimais) • Verslumo galima išmokti. Galima išmokti taip pat, kaip vaikščioti ar vairuoti automobilį - tereikia praktikos DVI PRIEŠINGOS NUOMONĖS, KAS GALI BŪTI VERSLININKU

23. Ačiū už dėmesį!