ĮVAIZDŽIO VADYBA , MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI RYŠIAI B. Sabaliūtė A. Smailys 2012 0 6 19 Kelmė

1. ĮVAIZDŽIO VADYBA, MOTYVAVIMAS IR VIEŠIEJI RYŠIAIB. Sabaliūtė A. Smailys2012 06 19Kelmė

2. Numatomos temos • Įvaizdis ir jo reikšmė organizacijos veiklos efektyvumui. • Įvaizdžio formavimas, veiksniai ir sudedamos dalys. • Tikslinės organizacijos grupės ir bendravimo su jomis priemonės. • Viešas pasisakymas (pranešimo pristatymas) prieš auditoriją ir per žiniasklaidos priemones. • Sunkios situacijos bendraujant su žiniasklaidos ir kitų organizacijų atstovais.

3. Motyvavimas Klausymasis – kaip tikrų poreikių supratimo technika Psichologiniai žmogaus poreikiai Motyvavimas – kaip poreikio ir jūsų tikslo suderinimas Praktinės užduotys: aktualių situacijų modeliavimas Įvaizdžio vadyba Įvaizdžio samprata Įvaizdžio formavimo būdai; Įvaizdžio sudedamos dalys. 4 organizacijos įvaizdį lemiantys veiksniai; Tikslinės organizacijos įvaizdžio grupės; Siūloma pasirinkti temą

4. Įvaizdžio samprata(1) • Įvaizdis, iš esmės, yra emocinis organizacijos, jos produktų ir paslaugų suvokimas, kuris, būdamas nematerialus įmonės turtas, padeda užtikrinti ir ilgalaikę materialią gerovę.

5. Klausimas Kokia pirma mintis jums kyla išgirdus pavadinimą: • Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centras? • ... ... ... .................................? • ... ... ... .................................?

6. Įvaizdžio samprata(2) • Organizacijos įvaizdis yra tai, kas pirmiausia ateinaį galvą išgirdus organizacijos pavadinimą ar pamačius logotipą (Gray, Balmer 1998). • Žmonės neretai labiau reaguoja į įvaizdį, o ne į realybę.

7. Teigiamo įvaizdžio nauda (pagal H. Shirley) • Didina organizacijos populiarumą. • Spartina prasiskverbimą į naujas rinkas. • Padeda išlaikyti gerus partnerius. • Didina investuotojų ir kitų finansinės bendruomenės narių susidomėjimą.

8. 2 pagrindiniai įvaizdžio formavimo būdai: • Savaiminis įvaizdžio formavimas yra paliekamas likimui, atsitiktinumui. Dažniausiai tokiu atveju pagrindiniais įvaizdžio “kūrėjais” tampa gandai, paskalos...; • Planingas įvaizdžio kūrimas - tai kruopščiai planuojami ir vykdomi viešieji ryšiai, kai nuolat pabrėžiamos organizacijos stipriosios pusės.

9. Įvaizdžio formavimas • Įvaizdžio kūrimas yra vienas iš organizacijos strateginių tikslų. • Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas, pasiekiamas, o kartu ir valdomas. • Įvaizdis, kurį norima sukurti, iš tiesų turi atitikti tikrovę.

10. 3 pagrindiniai dalykai Įvaizdžio formavime: • Nuoseklumas (nesimėtyti, nekeisti “kurso”, “nebalamutinti” žmonių...); • Ilgalaikiškumas (įvaizdis kuriamas ilgai, palaikomas kone amžinai...); • Išskirtinumas (išsiskirk arba mirk; skirtingi pritraukia, panašūs susilieja...).

11. Klausimas Kuo jūsų organizacijos (bendruomenės, bibliotekos) įvaizdis skiriasi nuo kitų organizacijų (bendruomenių)?

12. Organizacijos įvaizdžio kūrimo procesą apima 4 verslo šakos: • Vadybos ir organizavimo paslaugos; • Ryšiai su visuomene; • Reklamos agentūros, kurios rūpinasi paslaugos (produkto) įvaizdžiu; • Organizacinio dizaino kūrėjai.

13. Įvaizdį lemiantys veiksniai • Darbuotojų atsiliepimai; • Išorinė reklamos kokybė; • Klientų atsiliepimai; • Personalo elgesys ir laikysena.

14. Klausimas • Ką pasakote pristatydami savo organizaciją pažįstamiems, kurie domisi? • Kokia išorinė reklama? • Kokių esate girdėję atsiliepimų apie savo organizaciją? • Kaip patys elgiatės su savo klientais, partneriais, rėmėjais ... ?

15. Įvaizdžio sudedamosios dalys • Paslaugos įvaizdis • Vartotojo įvaizdis • Vidinis įvaizdis • Vadovo įvaizdis • Personalo įvaizdis • Veiklos įvaizdis • Socialinis įvaizdis.

16. Užduotis Įvertinkite (10 balų sistemoje) savo organizacijos įvaizdžio visus 7 punktus: • Paslaugos įvaizdis • Vartotojo įvaizdis • Vidinis įvaizdis • Vadovo įvaizdis • Personalo įvaizdis • Veiklos įvaizdis • Socialinis įvaizdis.

17. Užduotis • Ko dar reikia, kad šie vertinimai būtų 10 balų?

18. Gyvenimo tiesa • Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. (R. Tagorė)

19. Vartotojai Investuotojai ORGANIZACIJOSĮVAIZDIS Darbuotojai Bendruomenė Vyriausybė, savivaldybė Tikslinės grupės

20. Tikslinės grupės formuojasi įvaizdį apie organizaciją: • Asmeninio susidūrimo metu; a) bendraujant telefonu; b) tiesioginio kontakto metu; c) viešų organizacijų atstovų pasisakymų metu; • Iš sklindančių gandų; • Žiniasklaidos pranešimų.

21. TIESOS Nebūna antros progos padaryti pirmą įspūdį!

22. MOTYVAVIMAS Motyvavimo menas – poreikio supratimas, jo patenkinimo kelio parinkimas ir mokėjimas tai suderinti su savo interesais.

23. KlausymasisAr nebūna taip, kad besiklausydami: • Mes tik vaizduojam klausymą, o iš tikrųjų . . .; • Nebenorime toliau klausyti, nes jau turime savo nuomonę ir sprendimus; • Nerimaujame, nes laikas bėga, o savų rūpesčių mums per akis; • Laukiame progos pasakyti savo mintis; • Koncentruojamės ties tuo, ką atsakysim pašnekovui; • Ruošiame kontrargumentus, nes mūsų požiūris kitoks; • Pertraukinėjame partnerį savo klausimais arba teiginiais; • Nuolat vertiname tai, kas sakoma ir pan.

24. Aktyvaus klausymosi technikos • Dėmesingas tylėjimas. • Minties persakymas. “Jei aš jus teisingai supratau, jūs ...”. “Kitaip sakant, jūs manote ... ." ir pan. • Pasitikslinimas. “Ką turėjote galvoje, sakydamas...” • Apibendrinimas.

25. Klausytojo veiksmai

26. Klausimų tipai • Atviri klausimai. Prasideda raide “K” Pvz.: Ką manote apie psichologinius mokymus? • Nukreipiantys klausimai. Pvz.: kokią naudą davė psichologinai mokymai? • Uždari klausimai. Prasideda žodžiais “Ar”, “Gal” Pvz.: Ar tenkina Jums suteiktų psichologinių mokymų kokybė?

27. Gyvenimo tiesa • Tas, kuris klausia yra kvailys penkioms minutėms, tas kuris nepaklausė, lieka kvailiu amžinai.

28. Saviraiška Savigarba Pripažinimas Bendravimas Saugumas Fiziologiniai poreikiai A. Maslow pagrindinių žmogaus poreikių piramidė

29. Savireguliacija (nuostata)motyvavimo metu • Priimkite partnerį tokį, koks jis yra. • Suformuluokite savo prielaidas apie pagrindinius partnerio poreikius, kurie skatina partnerį, koreguokite tas prielaidas bendravimo eigoje. • Atsižvelkite į partnerio kompetenciją, sugebėjimus. • Atsižvelkite į partnerio emocinę būseną, parinkite tinkamą elgesio taktiką ir strategiją.

30. Elgesys motyvavimo metu (1) • Kreipkitės į pašnekovą asmeniškai, jeigu galima - vardu. • Remkitės bendra praeitimi, jūsų panašumais ar kuo nors kitu, kas bendra jums abiems. • Suraskite pageidaujamam poelgiui analogą partnerio gyvenime. • Paskatinkite stipriąsias pašnekovo puses. • Pateikite tokius argumentus, kurie susiję su pagrindinėmis partnerio gyvenimo vertybėmis.

31. Elgesys motyvavimo metu (2) • Neišsakykite visų argumentų vienu atsikvėpimu. • Netrukdykite pašnekovui išsisakyti, palikite pakankamai pauzių. • Savo norus, pageidavimus formuluokite trumpai ir aiškiai. • Neapeliuokite į pareigos jausmą, venkite išsireiškimų “tu privalai ...”, “tu turi ...” ir pan. • Palikite partneriui pasirinkimo galimybę ir teisę galutiniam apsisprendimui.

32. SĖKMINGOS VIEŠOS KALBOS KOMPONENTAI Pranešėjui ir auditorijai yra aiški pasisakymo paskirtis arba tikslas; Pranešėjas supranta savo klausytojų poreikius; Pranešėjas išmano tai, apie ką kalba; Pranešėjas iš anksto susiplanavo kalbą; Pranešėjas kaip reikiant parepetavo; Pranešėjas pasitiki savimi. 32

33. KODĖL PASIRODOMA PRASTAI (dažniausiai pasitaikančios klaidos) Padrikai dėsto; Stokoja pasirengimo; Neturi humoro; Neturi vaizdinių priemonių; Prastai paiso laiko; ištęsia; Neaiškiai taria žodžius; Nežiūri į akis; Nesigirdi, ką sako; per garsiai; painiai; Prasčiokiškai – ne specialistas; Per daug kandžiai; šlubuoja logika; Per greitai; per lėtai; Nukrypsta nuo temos; Nervinasi; Neatsako į klausimus ir t. t. 33

34. FAKTAI Vienai minutei efektyvios kalbos reikia 30 minučių kruopštaus pasirengimo 34

35. PRANEŠIMO PARENGIMO ETAPAI Sprendimas pasisakyti. Pirmas kontaktas su auditorijos atstovais. Atsakymai į šešis klausimus (6 K). Pasisakymo plano parengimas; Padalomosios ir vizualinės medžiagos parengimas; Nuostatos pasirinkimas. 35

36. 1. SPRENDIMAS PASISAKYTI Kokie Jūsų motyvai? Kokios aplinkybės? Kiti veiksniai? 36

37. 2. PIRMAS KONTAKTAS SU AUDITORIJOS ATSTOVAIS Ar bendradarbiausime? Jei taip, tai – kaip? Aptarti temą, Tikslą, Susitikimo sąlygas: vietą, trukmę ir kt. 37

38. 3. ATSAKYMAI Į ŠEŠIS KLAUSIMUS (6 K) Kas dalyvauja? Ką jie nori išgirsti? Kodėl šito imuosi? Kada? Kur? Kaip pasisakysiu? 38

39. 4. PASISAKYMO PLANO PARENGIMAS (1) Plano apmatai: Tikslas- svarbiausia, ką reikia pranešti. Ko noriu pasiekti? Kokie pagrindiniai klausimai (problemos), apie kuriuos kalbėsiu? Kokie loginiai argumentai, nepaneigiami faktai, paremiantys pagrindinę idėją? Idėjos įdomiai, įspūdingai įžangai. Idėjos įsimintinai pabaigai. 39

40. 4. PRANEŠIMO PLANO PARENGIMAS (2) Pranešimo eiga: Įžanga (pradžia) – sudominti ir supažindinti; Pagrindinė (vidurinė) dalis – išdėstyti, informuoti ir instruktuoti; Pabaiga – įtvirtinti ir palikti neišdildomą įspūdį. 40

41. Pasisakymo užbaigimas • Apibendrinti ir pačiam padaryti trumpas ir aiškias išvadas; • Paprašyti užduoti klausimus; • Pasistengti baigti gerame emociniame lygyje; • Parodyti klausytojams pakankamai dėmesio, tai gali būti: • kvietimas veikti; • žvilgsnis į ateitį; • klausimas ar pareiškimas; • įpareigojimas.

42. Pauzių naudojimas Kalbos pradžioje, kad įsitikinti, ar visi susirinko, ir yra pasiruošę Jūsų klausyti; Viduryje sakinio – pabrėžti svarbų punktą; Norint išsiaiškinti, kokią reakciją Jūsų žodžiai ar veiksmai sukėlė klausytojams; Prieš Jūsų kelis paskutinius žodžius; Pateikus retorinį klausimą; Baigus kalbos dalį, kad klausytojai suvoktų žodžius ir laukiant jų reakcijos. 42

43. 5. Padalomosios ir vizualinės medžiagos parengimas Mes atsimename: 10 % to, ką perskaitome; 20 % to, ką išgirstame; 30 % to, ką pamatome; 50 % to, ką pamatome ir išgirstame. 43

44. Praktinė užduotis: Parašykite: 3 mintis (teiginius) apie savo organizaciją, kurią atstovaujate; 3 mintis (teiginius) apie žiniasklaidos atstovus, kuriems pristatysite savo pranešimą. 44

45. 6. Nuostatos pasirinkimas Aš +, Jūs – Aš –, Jūs + Aš –, Jūs – Aš +, Jūs + 45

46. NUOSTATA: AŠ +, JŪS –(Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus blogai) Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: Per didelis pasitikėjimas savimi; Sunkus bendravimas; Kitų spaudimas; Savo vaidmens sureikšminimas. 46

47. NUOSTATA: AŠ –, JŪS +(Aš galvoju apie save blogai,Aš galvoju apie Jus gerai) Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: Nepakankamas pasitikėjimas, Polinkis atsitraukti, Nepakankamas įsitikinimas, Nepakankamas iniciatyvumas; Nepakankamas savo vaidmens vertinimas, Polinkis į stresus. 47

48. NUOSTATA: AŠ –, JŪS –(Aš galvoju apie save blogai, Aš galvoju apie Jus blogai) Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: Žemas energingumas, Polinkis į pesimizmą, Neryžtingumas, Nepakankamas kūrybingumas, Neigiamų santykių su auditorija kūrimas. 48

49. NUOSTATA: AŠ +, JŪS +(Aš galvoju apie save gerai, Aš galvoju apie Jus gerai) Tokio požiūrio pranešėjui būdinga: Pasitikėjimas savimi; Geranoriškumas; Geri santykiai su aplinkiniais ir auditorija; Atvirumas, kūrybiškumas, emocinis stabilumas. 49

50. SUDĖTINGOS BENDRAVIMO SITUACIJOS SU AUDITORIJA (1) R. Kisindžeris kartą pasveikino spaudos atstovus, sakydamas:”Kas iš Jūsų turi klausimų mano atsakymams?” Neverta atsakinėti į klausimus, o verta į juos reaguoti. Tam reikia iš anksto sau atsakyti į šiuos klausimus: Ką aš noriu pasakyti svarbiausia? Ką vertėtų pasakyti, bet nėra labai svarbu? Ko aš nenoriu sakyti? Kaip apeisiu šiuos klausimus? Kokius turiu pagrindinius faktus? Ar man pakanka informacijos? Jei ne, tai kokios informacijos aš nežinau? Ką gali žinoti ir ko – nežinoti būsimi klausytojai? Ar yra dalykų ir kokių, kuriuos klausytojai išmano už mane geriau? 50