Pagrindiniai GIS duomen ų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

1. GIS duomenų bazė tiesiogine savo egzistavimo forma prieinama tik labai ribotam potencialių vartotojų skaičiui, kurie turi reikiamą kompiuterinę ir programinę įrangą bei yra pakankamai kompetetingi ja pasinaudoti Popierinio žemėlapio, kaip labiausiai prieinamos ir suprantamos GIS duomenų atvaizdavimo formos, ypatumai: Informacijai perteikti dažniausia naudojama dvimatė sistema, kuri lengvai perteikiama plokščiame popieriaus lape; Žemėlapis, skirtingai nuo kompiuterinių GIS, naudojamas kartu informacijai kaupti ir pavaizduoti ją vartotojui; Žemėlapyje išvedama GIS informacija gali būti pateikiama bet kokiu masteliu; Kiekvienas vartotojas naudodamasis GIS gali pasiruošti pakankamai mažą kiekį žemėlapių, savo apkrova maksimaliai tenkinančių jo individualius poreikius, tačiau popierinį žemėlapį gali naudoti ir iš anksto negalimi nustatyti vartotojai. Todėl popieriniai žemėlapiai turi būti ruošiami daugeliui potencialių vartotojų, siekiant maksimaliai patenkinti visų jų poreikius. Tam daromi kompromisai numatant žemėlapio mastelį, informacijos detalumo lygį, apipavidalinimo ypatumus. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

2. Norėdami sukurti gerą žemėlapį turime atsakyti šiuos klausimus: • Ko siekiame šiuo žemėlapiu? • Kas naudos šį žemėlapį? • Kur šis žemėlapis bus naudojamas? • Kokius turime duomenis? • Kokią turime įrangą? Kiek turime laiko? Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

3. Norint GIS informaciją perteikti viename ar keliuose popieriaus lapuose būtina prisilaikyti tam tikrų taisyklių, kurios, savaime suprantama, įvairuos priklausomai nuo ruošiamo žemėlapio bei pradinių duomenų ypatumų. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

4. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” Kuriant žemėlapį (nesvarbu, popieriuje ar kompiuterio ekrane) pagrindinis sprendžiamas uždavinys yra kaip efektyviai suderinti grafinius elementus su geografinių objektų erdvinėmis dimensijomis bei matavimo lygmenimis. Tam turi būti aptarti 3 klausimai: (1) kartografuojamų objektų erdvinės dimensijos, (2) matavimų lygmuo, kuriame duomenys yra surinkti ir (3) grafinis primityvas, kuris bus naudojamas objektui atvaizduoti. Skiriamos 4 duomenų ar reiškinių erdvinės dimensijos kategorijos: taškas, linija, plotas, erdvinė apimtis. Logika reikalauja, kad simbolių dimensijos turi tiesiogiai sutapti su reiškinio dimensija Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

5. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” Pagal matavimų lygmenį duomenys skirstomi į: 1. Kategorinius 1.1 Nominalūs - t.y. neturintys natūralios ar bent suvokiamos reikšmių tvarkos, hierarchijos ir pan., pvz. oro teršalai yra CO, azoto oksidai, ozonas ir pan. 1.1 Eilės - kurie išreiškia tam tikrą reikšmių eilę ar seką, tačiau tiesiogiai nenusakant skaitinių skirtumų tarp pozicijų, pvz. didelis, vidutinis, mažas dirvos erozijos pavojus. 2. Skaitinius - aukštesnis matavimų lygmuo, kur kiekviena tarpusavio hierarchijos pozicija aprašoma ir kiekybine išraiška. 2.1 Kintami (arba tolydiniai) - gali įgauti bet kokią skaitinę reikšmę atitinkamame intervale, pvz. CO koncentracija. 2.2 Diskretūs - gali turėti tik ribotą kiekį skaitinių reikšmių, įgaunamų pagal iš anksto nustatytą skalę, pvz. mirčių skaičius nuo konkrečios ligos konkrečioje teritorijoje 1000 gyventojų (negali būti neigiamas ir didesnis už 1000). Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

6. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” Ruošiant žemėlapį yra sprendžiama, kaip suderinti prieinamą arsenalą grafinių priemonių su kartografuojamo reiškinio įvairavimu. Tam, kad atvaizduoti žemėlapiuose taškus, linijas ir sritis naudojami šie grafiniai elementai: simbolio dydis, orientacija, forma, išdėstymas, tekstūra, fokusas, spalvos šviesis, atspalvis ir sodrumas. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

7. Taškas Linija Plotas Dydis Šviesis Atspalvis Sodrumas Orientacija Forma Išdėstymas Tekstūra Fokusavimas “KARTOGRAFAVIMO KALBA” Grafiniai elementai taškams, linijoms ir plotams atvaizduoti Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

8. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” DYDIS Simbolio dydžio kitimas natūraliai indikuoja eilės skirtumus. Apskritimo skersmens kitimas gali reikšti skirtingas teršalų koncentracijas apskaitos punktuose. Net nesant žemėlapio legendos vargu ar kuris žemėlapio naudotojas tai interpretuos kitaip nei – didelis = aukšta koncentracija, mažas = žema koncentracija. Dydis yra efektyvus dar ir todėl, kad žmogus lengvai suvokia dydžių skirtumus ir didesni simboliai yra geriau matomi nei mažesni. Dydis taip pat tinka atvaizduoti skaitinę informaciją. Vandens užterštumo lygiai - didelis, vidutinis, mažas Transportuojamų nuodingų atliekų apimtys Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

9. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” DYDIS Reikia vengti skirtingo dydžio simbolių naudojimo perteikiant nominalias reikšmes. Pelėda Lokys Lūšis Saugomų gyvūnų radimvietės Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

10. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” FORMA Simbolio forma naudojama visiškai priešingais tikslais nei dydis. Skirtingos formos simboliai ar stiliaus linijos (ištisinė, punktyrai ar taškai) visiškai nerodo eilės, tačiau forma perteikia nominalo skirtumus. Pelėda Lokys Lūšis Saugomų gyvūnų radimvietės Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

11. Mazutas Branduolinis k. Mediena Anglis Elektrinėse naudojamas kuras “KARTOGRAFAVIMO KALBA” FORMA Žmogaus regėjimas yra mažiau jautrus formos varijavimui nei dydžio ir, jei simboliai maži, o jų daug, gali tapti sunku žemėlapį skaityti. Taigi, forma naudojama kuriant žemėlapius, kurie bus “skaitomi” (arba atidžiai studijuojami vienas simbolis vienu metu) o ne “matomi” (arba suvokiami iš pirmo žvilgsnio). Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

12. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” SPALVOS ŠVIESIS (color value) Spalvos šviesis naudojamas spalvos tamsumo-šviesumo skirtumams perteikti. Priešingai dydžiui, spalvos šviesis gali įgauti baigtinį skaičių reikšmių nuo grynai balto iki grynai juodo, kas kartografijoje arba kompiuterikoje dažnai nusakoma kaip juodo procentas nuo 0% iki 100%. Kaip ir dydžiui spalvos šviesiui būdingas išreikštas eiliškumas, taigi, šis grafinis elementas tinka vaizduoti eilės duomenis. Spalvos šviesio skirtumai nebūtinai turi būti proporcingi kartografuojamo reiškinio reikšmių skirtumams. Žmogaus akis taip pat gali skirti tik ribotą spalvos tonų skaičių, todėl kintantys skaitiniai duomenys turi būti traktuojama kaip eilės. Lygūs vizualiniai spalvos šviesio laiptai naudotini perteikti labiau tam tikrą hierarchiją tarp duomenų klasių, o ne skaitinius skirtumus tarp jų. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

13. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” SPALVOS ATSPALVIS (color hue) Terminas “atspalvis” dažniausia suprantamas kaip “spalva”. Atspalvis – tai paviršiaus atspindimų (arba išspinduliuojamų – kompiuterio ekranas) bangų ilgio matas. Žmogaus regėjimo jautrumas atspalviams palyginus didelis (išskyrus apie 8% gyventojų, kurie turi tam tikrų spalvų matymo sutrikimų). Atspalvis yra gera priemonė perteikti nominalo skirtumams. Tačiau jautrumas atspalviui krinta mažėjant atvaizduojamų objektų dydžiui (stebint smulkius taškinius simbolius) arba kai stebint žemėlapį reikalinga panaudoti periferinį regėjimą, t.y. kai ieškomi konkretūs objektai, kurių padėtis iš anksto nežinoma. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

14. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” SPALVOS ATSPALVIS (color hue) Spalvos atspalvis galimas naudoti perteikti nominalius eilės ar skaitinius duomenis, tačiau reikia turėti omenyje, kad, nors ir egzistuoja tam tikras atspalvių eiliškumas (apsprendžiamas elektromagnetinių bangų ilgio), tačiau dauguma žmonių to nežino, o jei ir žino, tai atspalvio reikšmių skirtumai labai sunkiai teisingai suvokiami Originalios reikšmės Pagal spalvos šviesį Spalvos atspalvis, normalizuotas pagal šviesį Spalvos atspalvis pagal tik bangos ilgį Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

15. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” SPALVOS ATSPALVIS (color hue) Geltona spalva (didžiausias “šviesis”) užima spektro centrą. Spalvų atspalvių “šviesis” mažėja į abi puses nuo geltonos. Eilės informacijai atvaizduoti galima naudoti dvi “atspalvio-šviesio” kombinacijas - (1) geltona - žalia - žydra - violetinė arba (2) geltona - oranžinė - raudona (1) (2) Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

16. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” SPALVOS SODRUMAS (color saturation) Spalvos sodrumas, kaip ir spalvos šviesis, perteikia aiškią vizualinę eilę, tačiau jei šviesis tinkamas naudoti tik juodai-baltuose, tiek spalvotuose žemėlapiuose, tai sodrumas gali būti suprantamas tik spalvotame kontekste. Sodrumas gali būti nusakomas kaip atspalvio grynumas. Sodrumas retai naudojamas vienas, tačiau kombinacijoje su spalvos šviesiu ir atspalviu gali pagerinti eiliškumo suvokimą arba praplėsti naudojamų žemėlapio legendos kategorijų skaičių. Sodrumas - atspalvio grynumas Atspalvio ir sodrumo kombinacija Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

17. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” TEKSTŪRA Tekstūra nusako piešinio komponentų erdvinį dažnumą. Kadangi dažniausia ji naudojama piešiniui išreikšti, tai, kad tekstūros skirtumai būtų pastebimi, reikalinga atvaizduoti pakankamai didelius plotus. Taigi, šis grafinis elementas naudojamas pagrindinai sritims pateikti žemėlapyje, nors galimos 2-3 skirtingos tekstūros taškiniuose ar linijiniuose simboliuose. Tekstūros skirtumai dažniausia indikuoja plotų eilės kategorijos skirtumus. Svarbus tekstūros, kaip grafinio elemento bruožas yra tai, kad žmogus nesunkiai sugeba atskirti tekstūrinius skirtumus iš pirmo žvilgsnio. Kai kurių psichologų nuomone tekstūros gradientas labai svarbus gilumo suvokimui (bet kuri taisyklinga tekstūra atrodo detalesnė didėjant atstumui). Grubus piešinys tarsi iškyla, kadangi jis atrodo arčiau nei detalus. Taigi, tekstūra idealus sprendimas norint sukurti vizualinius skirtumus tarp kokių nors kaimyninių objektų, turinčių bendrų savybių. Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

18. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” TEKSTŪRA Tekstūros, spalvos šviesio ir dydžio kombinacija leidžia spręsti ypač sudėtingus vizualizavimo uždavinius =? Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

19. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” TEKSTŪRA Tekstūra leidžia atskirti du dvipusio pasiskirstymo galus, pvz. mirčių nuo vėžio skaičius 100000 gyventojų administraciniame vienete - mažiau ir daugiau už vidurkį Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

20. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” IŠDĖSTYMAS Kaip ir tekstūra, tai yra piešinio elementas. Jis tinkamiausias naudoti su plotiniams simboliams. Erdvinis išdėstymas priklauso nuo simbolio elementų santykinės padėties ir gali kisti (ploto atveju) nuo atsitiktinio iki taisyklingo, sisteminio. Nors tai panašu į kokią tai eilę, tačiau aptariamas elementas, ko gero, visiškai neefektyvus atvaizduojant eilinius duomenis, kadangi praktiškai įmanomos tik 3 pozicijos nuo atsitiktinio iki taisyklingo išdėstymo. Taškų išdėstymas kinta nuo visiškai atsitiktinio iki taisyklingo Išdėstymas kombinuojamas su šviesiu leidžia tikėtis geresnių rezultatų Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

21. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” IŠDĖSTYMAS Išdėstymas atvaizduojant linijinius objektus Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

22. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” ORIENTACIJA Orientacijos skirtumai yra lengvai pastebimi kai naudojami perteikti nominalias reikšmes Mediena Mazutas Branduolinis k. Anglis Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

23. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” FOKUSAVIMAS Fokusavimas susijęs su simbolio ryškumu, t.y. kuriuo lygiu jo detalės yra matomos. Jis gali kisti nuo aiškių iki išskydusių, neryškių vaizdų. Tai idealus simbolis jei norime pavaizduoti kokius tai objektus, dėl kurių egzistavimo, padėties ar kokių nors savybių abejojama (taip pat kokiu lygiu abejojama). Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai

24. “KARTOGRAFAVIMO KALBA” T - tinka, V - ribotai tinka, N - netinka Pagrindiniai GIS duomenų pagrindu atliekamo kartografavimo principai