Download
1 / 67
680 likes | 901 Vues
VIEŠIEJI ŽALIEJI PIRKIMAI LEKTORĖ JOLANTA NABAŽIENĖ 2011-05-25. 1. „Žalieji“ pirkimai. Esminiai bruožai. „Žaliųjų“ pirkimų strategijos. 1.1. Mokymo poreikių įvertinimas ir su aplinka susijusios informacijos prieinamumo užtikrinimas
E N D
VIEŠIEJI ŽALIEJI PIRKIMAI LEKTORĖ JOLANTA NABAŽIENĖ 2011-05-25
„Žaliųjų“ pirkimų strategijos 1.1. Mokymo poreikių įvertinimas ir su aplinka susijusios informacijos prieinamumo užtikrinimas Pirkimus atliekantiems darbuotojams reikėtų Pirkimus atliekantiems darbuotojams reikėtų suteikti būtinų teisės, finansų ir aplinkosaugos žinių, kurios yra reikalingos sprendžiant, kokius aplinkosaugos veiksnius ir kokiu mastu tinkamiausia įtraukti į pirkimo procedūrą, ar šie veiksniai nustatyti tinkamai ir jais remiantis bus pasirinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ar šie veiksniai atitinka perkančiosios institucijos aplinkosaugos prioritetus. Svarbu pranešti apie „žaliųjų“ pirkimų politiką pačioms įvairiausioms suinteresuotosioms šalims, taip pat ir esamiems, ir būsimiems tiekėjams, paslaugų teikėjams ar rangovams, suteikiant jiems galimybių atsižvelgti į naujus reikalavimus. Padaryti aplinkosaugos patirtį ir praktines žinias prieinamesnes, pranešti apie politiką išoriniam pasauliui galima ir bendradarbiaujant pačioms perkančiosioms institucijoms.
1.2. Siekiant „žalesniųjų“ pirkimų:bendrųjų prioritetų nustatymas • Pasitelkite laipsniško perėjimo metodą. Pradėkite nuo nedidelės gaminių ir paslaugų įvairovės, pasižyminčios aiškiu poveikiu aplinkai arba teikiančios lengviau prieinamų ir ne per brangių „žalesnių“ alternatyvų (pvz., perdirbtas popierius, veiksmingai energiją vartojanti biuro įranga). Kitas būdas – pradėkite garantuodami, kad sutarčių specifikacijos būtų nekenksmingos aplinkai (pvz., atsisakykite perdirbtų sudėtinių dalių naudojimo). • Atsižvelkite į poveikį aplinkai. Rinkitės tokius gaminius (pvz., transporto priemonių parką) ar paslaugas (pvz., valymo paslaugas), kurių poveikis aplinkai yra didelis. • Susitelkite į vieną ar daugiau aplinkos problemų, pavyzdžiui, klimato kaitą arba atliekas. Nustatykite bendruosius energijos vartojimo efektyvumo ar atliekų perdirbimo reikalavimus.
Apsvarstykite galimybes taikyti aplinkos požiūriu geresnes alternatyvas ir jų kainą. Arrinkoje yra „žaliųjų“ ar „žalesniųjų“ gaminių, ar šie gaminiai atitiks jūsų reikalavimus ir ar jie jums finansiškai prieinami? • Atsižvelkite į reikalingų duomenų prieinamumą. Ar galite rasti mokslo ir aplinkosaugos duomenų, reikalingų konkretaus gaminio kriterijams nustatyti? Ar bus sudėtinga techniškai nustatyti jūsų pageidavimus ir išreikšti juos teikiant pasiūlymą? • Siekite matomumo. Ar „žalioji“ politika bus gerai matoma visuomenei ir darbuotojams? Ar jie suvoks, kad bandome gerinti mūsų aplinkosaugos veiksmingumą? Pastebėti pokyčiai, pavyzdžiui, pakeitus valdžios institucijų naudojamų transporto priemonių tipąar mokyklos valgykloje pradėjus tiekti ekologišką maistą, padeda formuoti sąmoningumą bei susieja politiką su kitais aplinkosaugos projektais.
Apsvarstykite technologijų plėtros galimybes. Nukreipus „žaliuosius“ pirkimus į ankstyvuoju raidos ir rinkodaros etapu esančius gaminius ir paslaugas, galbūt bus galima pasiekti daugiau nei bandant pakeisti nusistovėjusių sektorių aplinkosaugines charakteristikas. Taikykite moksliškai pagrįstą, visą raidos ciklą apimantį metodą. Venkite, kad poveikio aplinkai veiksnys būtų perkeliamas iš vieno raidos ciklo etapo į kitą. Reikiamos informacijos ieškokite ekologinių ženklų pagrindinėse specifikacijose arba vartotojų informavimui skirtuose tinklalapiuose ir duomenų bazėse.
2. „Žaliųjų“ pirkimų teisinės ir politinės prielaidos
Kai kurie Europos sąjungos ir nacionaliniai ženklai „Gėlė“ (Europos Sąjungos) „Mėlynasis angelas“ (Vokietijos) „Vandens lelija“ (Lietuvos) „Energijos žvaigždė“ (JAV) „Taupyk energiją“ (Didžiosios Britanijos) „Gulbė“ (Šiaurės šalių)
2.1. Ekologiniai ženklai Ekologinis ženklas – tai orientyras vartotojui, kad pirkdamas gaminį, paženklintą ekologiniu ženklu, drauge su jo gamintoju prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo. „Gėlės“ ekologinis ženklas “Mėlynojo Angelo” ekologinis ženklas
2.2. Ekologinio ženklinimo teisinis pagrindas 1992 m. Europos Komisija paskelbė EEB Reglamentą Nr. 880/92 dėl Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo tvarkos. Šiame Reglamente buvo nurodyta, kad tikslinga projektuoti, gaminti, prekiauti ir vartoti gaminius, kurie pasižymi sumažintu poveikiu aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą, o vartotojams pateikti išsamesnę informaciją apie gaminių poveikį aplinkai. Reglamentas netaikomas maisto produktams, gėrimams ir vaistams. Tiesa, produktais, pažymėtais šiuo ženklu, vartotojai nepasitikėjo, todėl ekologinio ženklo suteikimo sistema buvo pakeista. 2000 m. Europos Parlamentas ir ESTaryba paskelbė Reglamentą Nr.1980/2000 dėl Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo peržiūrėtos ir pataisytos tvarkos. Šiame Reglamente nurodoma, kad Bendrijos ekologinis ženklas bus suteikiamas produktams (gaminiams ir paslaugoms), kurie pasižymės sumažintu kenksmingu poveikiu aplinkai, palyginus su kitais tos pačios grupės produktais, užtikrints efektyvų gamtos išteklių panaudojimą, o gyventojams apie šiuos produktus bus suteikiama tiksli ir moksliškai pagrįsta informacija.
ES ekologinis ženklas suteikiamas vadovaujantis produktų grupei sukurtais ekologinių kriterijų reikalavimais. ES ekologinio ženklo suteikimui yra sukurti ekologiniai kriterijai daugiau nei 20 gaminių grupių ir vienai – turistų apgyvendinimo viešbučiuose – paslaugai . Gaminių grupės, kurioms suteikiamas ženklas, parenkamos atsižvelgus į jų pardavimo ES rinkoje mąstą ir poveikio aplinkai mažinimo galimybes. Jau yra sukurta daug įvairių ekologinių ženklų, siekiant standartizuotai perteikti informaciją apie teigiamus gaminio ar paslaugos aplinkosauginius bruožus. ES valstybėse narėse ženklo suteikimą administruoja paskirtos kompetentingos institucijos. Valstybės narės užtikrina šių institucijų nepriklausomybę ir nešališkumą. Institucijų darbo tvarkos taisyklės užtikrina aktyvų visų suinteresuotų šalių – pramoninkų, paslaugų teikėjų, amatininkų ir jiems atstovaujančių organizacijų, profsąjungų, prekybininkų, importuotojų, aplinkos apsaugos darbuotojų ir vartotojų organizacijų atstovų – dalyvavimą ir reikiamą skaidrumo lygį. .
2.3. Kaip Lietuvos rinkoje ieškoti prekių ar paslaugų su ekologiniais ženklais? Ekologinių ženklų suteikimo kriterijai pagrįsti ne kokiu nors vienu parametru, o plačiais nuodugniais gaminio arba paslaugos poveikio aplinkai tyrimais, įvairiais moksliniais duomenimis, apimančiais visą raidos ciklą. Taisuteikia naudingos informacijos apie visas su gaminiu susijusias sąnaudas: žaliavų išgavimo, gamybos, platinimo, vartojimo ir sunaikinimo Aplinkos ministerija yra atsakinga už interneto žaliųjų pirkimų svetainės sukūrimą. Joje taip pat bus galima rasti informacijos apie aplinkai palankius produktus, aplinkosaugos kriterijus, kitą perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms žaliuosius pirkimus, naudingą informaciją. Šiuo metu galima pasitikrinti, kokias prekes ar paslaugas su ES „Gėlės“ ženklu – vienu populiariausių ženklų – galima įsigyti Lietuvoje. Šią informaciją galima rasti ES duomenų bazėje – www.eco-label.com/lithuanian.
2.4. Teisinės rekomendacijos, kaip taikyti ekologinius ženklus ir jų pagrindines specifikacijas pirkimų procedūroje Viešųjų pirkimų direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai leidžiama taikyti pagrindines ekologinių ženklų specifikacijas apibrėžiant į vykdymą orientuotus arba funkcinius aplinkosauginius reikalavimus su sąlyga, jeigu: • specifikacijos tinka sutartyje numatytų prekių ar paslaugų charakteristikoms apibrėžti; • ženklo reikalavimai pagrįsti moksline informacija • priimant ekologinį ženklą dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, valdžios institucijos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkosaugos organizacijos; • specifikacijos prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims. Laikoma, kad ekologiniu ženklu pažymėti gaminiai ir paslaugos atitinka technines specifikacijas. Tačiau neleidžiama reikalauti, kad bendrovės turėtų konkretų ekologinį ženklą ar (visiškai) atitiktų konkretaus ekologinio ženklo reikalavimus. Bet kokiomis aplinkybėmis privalote taip pat atsižvelgti ir į visus kitus tinkamus įrodymus, pavyzdžiui, pripažintos įstaigos atliktą patikrinimą ar gamintojo techninius dokumentus.
Viešieji daugelio kriterijų ekologiniai ženklai (I tipas: ISO 14024) Tai dažniausiai pasitaikančio tipo ekologiniai ženklai ir dažniausia naudojami atliekant „žaliuosius“ pirkimus. Jie pagrįsti tam tikrais tinkamumo / netinkamumo kriterijais, sudarančiais atitinkamo ženklo standartą. Kiekvienai sistemai priklausančių gaminių ar paslaugų grupei nustatyti skirtingi kriterijų rinkiniai. Paprastai šie kriterijai apibrėžia privalomą gaminio aplinkosaugos veiksmingumą ir taip pat pagal juos gali būti nustatyti gaminio tinkamumą naudoti užtikrinantys standartai. Kalbant apie ES ekologinį ženklą, visų gaminių ir paslaugų grupių kriterijų pavyzdžius prireikus galima tiesiogiai nusikopijuoti iš ES ekologinio ženklo tinklalapio (1) ir pridėti prie techninių specifi kacijų ar sutarties sudarymo kriterijų. Tačiau tai netaikoma visiems ekologiniams ženklams. Kai kurių ženklų kriterijai susiję su: • bendrąja gaminį gaminančios ar paslaugą siūlančios bendrovės vadybos praktika; • etiniais ir panašiais aspektais. Pagal viešųjų pirkimų direktyvas šių kriterijų negalima įtraukti į technines specifi kacijas ir todėl jų nereikėtų taikyti šių direktyvų reglamentuojamoms sutartims. Iš tiesų kriterijai, taikomi atliekant viešuosius pirkimus, turi būti susiję su sutarties objektu.
Viešieji, vienam požymiui skirti ženklai Vienam požymiui skirti ženklai – tai ženklai, susiję su vienu konkrečiu aplinkosaugos aspektu, pavyzdžiui, energijos vartojimo ar išmetamųjų teršalų normomis. Yra du tipai vienam požymiui skirtų ženklų. Pirmasis tipas pagrįstas vienu ar daugiau atitikimo / neatitikimo kriterijų, susijusių su konkrečiu požymiu, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumu. Jei gaminys atitinka nustatytus kriterijus, jis gali būti pažymėtas atitinkamu ženklu. Šio tipo ženklai – tai, pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas arba biuro įrangos ženklas „Energy Star“. Antrojo tipo ženklo veikimo principas – gaminių ar paslaugų vertinimas pagal jų aplinkosaugos veiksmingumą konkrečiu klausimu. Šio antrojo tipo pavyzdys – ES „Energy“ ženklas, pagal kurį buitinės prekės vertinamos remiantis jų energijos vartojimo efektyvumu, suteikiant raidę A* efektyviausiam ir G pačiam neefektyviausiam prietaisui. Vienam požymiui skirti ženklai gali būti labai naudingi, jei taikote laipsnišką metodą siekdami „žalesniųjų“ pirkimų, kadangi jie suteikia galimybių laipsniškai tobulėti. Energijos vartojimo efektyvumo standartų taikymas būtų puikus pirmasis žingsnis siekiant platesnės „žaliųjų“ pirkimų programos. Įvairūs vertinimai leidžia lengvai apsispręsti dėl veiksmų masto.
Privatūs ženklai Be pagrindinių viešųjų ženklų, yra ir privačių, ženklų - tai NVO, pramonės grupių ar įvairių suinteresuotųjų šalių grupių ženklų. Šiems ženklams priklauso miškininkystės sertifikavimo sistemų ženklai, kaip antai Miškų valdymo tarybos (angl. FSC) arba bendro europinio miškų sertifikavimo (angl. PEFC)sistemos; taip pat ekologiniai ženklai, kaip antaiTarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (angl. IFOAM) sistemos, arba daugelio kriterijų ženklai, pvz. Švedijos ženklas „Bra miljoval“. Priklausomai nuo prieinamumo ir pritaikymo būdų, šios ženklinimo sistemos gali atitikti arba neatitikti pirmiau pateiktas viešiesiems pirkimams tinkamų aplinkosaugos ženklų gaires. Rinkitės FSC ženklu pažymėtus baldus arba baldus, pagamintus iš PEFC ženklu pažymėtos medienos, išaugintos tinkamai tvarkomuose miškuose (laikantis teisinių reikalavimų, saugant biologinę įvairovę, natūralius miškus, nealinant dirvos, plynai neiškertant miško, jį atsodinant ir kt.) Pirkite CRI, GUT ženklu paženklintą kiliminę dangą. Ji neišsiskirs formaldehido, LOJ, stireno, fenilciklohekseno ir kt. Pavojingų medžiagų. Jeigu perkate minkštus baldus, rinkitės poliuretaninį kamšalą, kuris paženklintas CentiPUR ženklu, nes jame nėra pavojingų medžiagų.
3.1.Popierius Aplinkosauginiai kriterijai popieriui yra taikomi siekiant skatinti darnią miškininkystę (angl. – sustainable forestry), kai miškai tvarkomi išsaugant biologinęįvairovę ir atsižvelgiant į socialinius vietos bendruomenės poreikius. Paprastai mediena iš tinkamai tvarkomo miško yra sertifikuojama nepriklausomų institucijų ir gamintojas, taip pat ir vartotojas, kad prisidėtų prie darnaus miško auginimo ir tvarkymo, turėtų reikalauti tokių sertifikatų. Kitas svarbus aplinkosauginis kriterijus renkantis popierių ir jo gaminius, tai popieriaus gamybos technologija ir gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Šiuo kriterijumi siekiama, kad gamyboje nebūtų naudojama aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų, mažinami teršalų išmetimai į aplinką, taupomi gamtos ištekliai.
Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos popieriaus aplinkosauginius kriterijus • pagamintas iš medienos, kuri tiekta iš FSC ar PEFC sertifikatą turinčių miškų; • nebalintas arba balintas nenaudojant chloro: gamyboje naudojamos ECF (Elemental Chlorine-Free) arba TCF (Totally Chlorine-Free) technologijos; • perdirbtas pluoštas sudaro didžiąją popieriaus dalį; • 100 proc. tinkamas perdirbti ir suyrantis; • pakuotė pagrįstai pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu; • arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš šių ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*)
Rinkitės šiais ženklais pažymėtą popierių: • Nebalintą arba TCF ir ECF raidėmis pažymėtą popierių. • „Recycled“. • Popierių iš perdirbto pluošto. Jeigu nėra tiksliai nurodyta, kad perdirbtas pluoštas sudaro 100 proc. gaminio, tai jo kiekis paprastai būna gerokai mažesnis. • FSC ženklu pažymėtą popierių. Jis gaminamas iš žaliavos, gaunamos iš tinkamai tvarkomų miškų.
3.1. Kitos raštinės prekės Aplinkosauginiai kriterijai, renkantis raštinės prekes, turi būti įvesti siekiant sumažinti cheminių medžiagų, pavojingų aplinkai ir žmogaus sveikatai, naudojimą; pvz., naudoti rašalą, kurio sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, nechlorintą plastiką. Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • gaminys pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ arba kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu(*); • rašalo dažančioji medžiaga be stibio, arseno, bario, kadmio, gyvsidabrio, seleno, švino ir šešiavalenčio chromo; • rašalas, grafitas be aromatinių ar halogenintų angliavandenilių; • žymekliai, kitos rašymo priemonės turi būti daugkartinio pildymo, kad naudotojas pats, be specialios įrangos, galėtų pripildyti rašymo priemonę; • žymekliai, pagaminti vandens pagrindu; • plastikinės detalės ar gaminiai, sveriantys daugiau kaip 25 g, pagaminti ne iš chloruotų polimerų; • plastikinės detalės be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms: R40, R45, R46, R48, R49, R60, R61, R62, R63; • dokumentų segtuvai, archyvinės dėžės, pagamintos iš perdirbto kartono ar popieriaus.
3.2. Spausdinimo ir su tuo susijusios paslaugos Spaustuvės, kurios gamindamos įvairių rūšių spaudinius taiko aplinkosaugines priemones, plačiąja prasme prisideda prie aplinkos būklės gerinimo, o mažindamos pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir pakeisdamos jas pagamintomis organiniu pagrindu, mažina iškastinių gamtos išteklių naudojimą. Įvedus aplinkosauginius kriterijus, perkant spausdinimo paslaugas, turėtų atsirasti spaustuvių, kurios taikys aplinkosaugines priemones gamybos procesuose, įvairovė. Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • technologiniuose procesuose turi būti apseita be ofsetinių plokščių ryškinimo (pvz., naudojama tiesioginė iš kompiuterio į plokštę technologija (angl. Computer to plate)); • spausdinimui naudojamas augalinių medžiagų pagrindu pagamintas įvairių rūšių lakas ir dažai; • spausdinimo mašinų valymui naudojami lakiųjų organinių junginių neturintys (garų slėgis < 0,01 kPa) arba natūralių organinių medžiagų pagrindu pagaminti valikliai; • mažiausiai 50 proc. spaudinių ant popieriaus spausdinama naudojantis spausdinimo įrenginiais, kurie turi atsakingų institucijų patvirtintus ekologinius ženklus; • paslaugos teikėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.).
3.3. Įstaigos įranga Biuro įrangos sukeliamos aplinkos problemos daugiausia susiję su energijos naudojimu ir įrangos, tapusios netinkama naudoti, sutvarkymu. Įrangos skleidžiama šiluma, garsas ir išmetimai į aplinkos orą yra daugiau susiję su darbo aplinkos būkle ir darbuotojų sveikatos sauga. Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • įrenginys turi būti teisėtai paženklintas „Energy Star“ („Energijos žvaigždės“) ženklu; • bent viena plastikinė dalis, sverianti daugiau kaip 25 g, turi būti pagaminta iš perdirbto plastiko; • plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 10 g, turi būti pagamintos iš skirtingos rūšies plastiko ir lengvai išardomos, o prireikus, perdirbtos; • įrenginys privalo turėti galimybę naudoti daugkartinio pildymo kasetę; • plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 25 g, neturi būti pagamintos iš chloruotų polimerų; • plastikinės detalės turi būti be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms: R40, R45, R46, R48, R49, R60, R61, R62, R63; • įrangos elektros elementai privalo neturėti kadmio, gyvsidabrio, švino ar jų komponentų, išskyrus priemaišas, kurių techniškai neįmanoma išvengti, o šios priemaišos neturi viršyti ES direktyvose 91/157/EEC ir 98/101/EEC nurodytų kiekių; • turi būti sudaryta galimybė 5 metus po įrenginio numatyto eksploatacijos termino pabaigos įsigyti atsargines dalis; • įrenginiai, kurie gali kopijuoti daugiau kaip 45 kopijas A4 formato lapų per minutę, privalo turėti automatinio dvipusio kopijavimo galimybę; • gamintojas vartotojui turi pateikti šią informaciją: nenaudojamas įrenginys turėtų būti visiškai išjungtas; apie dvipusio kopijavimo ekonominę ir aplinkosauginę naudą; apie saugų pakuotės, kasečių, dažomųjų miltelių, kitų dalių sutvarkymą ir saugojimą; • pakuotė teisėtai pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu.
3.4. Rašalas ir dažomieji milteliai Biuruose naudojama įranga – lazeriniai spausdintuvai, kopijavimo ar fakso aparatai – dažniausiai naudoja kasetes, užpildytas dažomaisiais milteliais. Pasibaigus dažomiesiems milteliams kasetė virsta atlieka, todėl vienas iš aplinkosauginių kriterijų, pasirenkant spausdintuvus, turėtų būti galimybė daug kartų užpildyti kasetes. Netinkamos pildyti kasetės, būgnai ir miltelių talpyklos turėtų būti perdirbamos ir taip būtų siekiama mažinti bendrą atliekų kiekį. Taip pat pasirenkant įrangą reikėtų atsižvelgti į sudedamųjų dalių kokybę, kad jos būtų nepavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • dažomuosiuose milteliuose neturi būti medžiagų, priskiriamų šioms rizikos frazėms: R40, R45, R49; R60, R61, R62, R63, R46, R68,R23, R24, R25, R48, R26, R27, R28, R39; • sunkiųjų metalų švino, kadmio, gyvsidabrio ir chromo kiekiai neturi viršyti 100 ppm (miligramų kilogramui); • keičiamų kasečių dalys turi būti pagamintos iš plastiko be chloro; • produktų pakuotėje neturi būti naudojama PVC ar kitas plastikas, turintis chloro; • galimybė antriniam panaudojimui, pakartotiniam užpildymui; • pakartotinai naudojamoje kasetėje turi būti ne mažiau kaip 75 proc. atnaujintos dažomųjų miltelių masės; • lakieji organiniai junginiai negali sudaryti daugiau kaip 5 proc. rašalo svorio; • gaminys turi būti supakuotas į perdirbti tinkančio kartono pakuotę; arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu(*).
3.5. Informacinių technologijų priemonės.Kompiuteriai, vaizduokliai Aplinkos problemos, susiję su kompiuteriais, yra energijos vartojimas ir atliekų tvarkymas. Kompiuteriuose yra nemažai pavojingų medžiagų (degumą mažinančių priedų, švino), kurias būtina tinkamai sutvarkyti. Tinkamai elektros ir elektronikos atliekas tvarkyti įstaigas įpareigoja ir Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas (VŽ, 1998, Nr. 61-1726). Pagrindiniai aplinkosauginiai kriterijai pasirenkant informacinių technologijų priemones – tai taupus energijos vartojimas, konstrukcija (paprastas atnaujinti, išardyti), plastikas ir jo priedai, kurių sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, taip pat sunkiųjų metalų, ir ergonomiškumas (triukšmo lygis, elektromagnetinė spinduliuotė).
Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuosaplinkosauginius kriterijus: • Gaminyje esančio plastiko sudėtyje neturi būti pavojingų medžiagų, pvz.: sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo), polibromintų bifenilų (PBB) ar polibrominto difenilo eterių (PBDE). • Gaminys turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB „Dėl tam tikrų medžiagų naudojimo elektroninėje įrangoje apribojimo“ nustatytus reikalavimus: - įrenginys teisėtai paženklintas „Energy Star“ ženklu; - turi atitikti triukšmo lygio reikalavimus; - mažiausiai viena plastikinė dalis, sverianti daugiau kaip 25 g, turi būti pagaminta iš perdirbto plastiko; - plastikinės detalės (sveriančios daugiau kaip 10 g) turi būti pagamintos iš skirtingos rūšies plastiko ir lengvai išardomos, o prireikus, perdirbtos;
įrenginyje turi būti įmanoma panaudoti perdirbtą kasetę; • plastikinės detalės, sveriančios daugiau kaip 25 g, turi būti pagamintos be chloruotų polimerų; • plastikinės detalės turi būti be priedų, kurie priskiriami šioms rizikos frazėms: R40, R45, R46, R48, R49, R60, R61, R62, R63; • turi būti galimybė grąžinti gamintojui naudoti netinkamą įrangą; • turi būti suteikta informacija apie grąžinimo gamintojui galimybes; • gaminys arba jo dalys turi būti tinkami antriniam panaudojimui arba perdirbimui; • pakavimo medžiagos turi atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus (skirtingos medžiagos pakuotės dalys lengvai atskiriamos, dalis kartoninės pakuotės iš perdirbtos žaliavos), o pakuotė pažymėta „Žaliojo taško“ ženklu.
Pirkdami kopijuoklius, spausdintuvus, informacinių technologijų įrangą rinkitės: • Mažiau energijos naudojančią įrangą: • Ekologiniu ženklu pažymėtą įrangą. Ji sunaudoja mažiau energijos, jų gamyboje ir pačiuose gaminiuose yra mažiau pavojingų medžiagų.
TCO ženklu pažymėtą produkciją (TCO’99, TCO’02, TCO’03 – kompiuterinei įrangai, vaizduokliams, spausdintuvams ir pan., TCO’01– mobiliesiems telefonams, TCO’04 – biuro baldams (stalams ir kėdėms), TCO’05 – nešiojamiesiems kompiuteriams). Tokia produkcija sunaudoja mažiau energijos, jų gamyboje ir pačiuose gaminiuose panaudota mažiau pavojingų medžiagų, skleidžiamas mažesnis elektromagnetinis laukas, ergonomiškas dizainas.
3.6. Valymo priemonės ir paslaugos Dažniausiai įmonės perka valymo paslaugas, todėl, pasirenkant šią paslaugą teikiančią įmonę, yra svarbu atsižvelgti, kaip ir kokius cheminius produktus ji naudoja, kaip organizuoja transporto paslaugas ir tvarko atliekas. Šias paslaugas turi teikti kvalifikuoti ir su aplinkosauginiais reikalavimais supažindinti darbuotojai. Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: Įmonė privalo naudoti valymo priemones: • be fosforo ir chloro junginių; • koncentruotus produktus (jei toks pasirinkimas galimas); • sudėtinės medžiagos lengvai skaidomos aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis; • lakiųjų organinių junginių kiekis neturi viršyti 10 proc. medžiagos tūrio; • kvapiosioms medžiagoms nenaudotini nitritų ir policikliniai muskuso junginiai; • arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*).
Valymo paslaugos • paslaugos tiekėjas yra įdiegęs vandens ir energijos taupymo vidaus tvarką ir jos laikosi; • naudoja ne mažiau kaip 50 proc. ekologiniais ženklais pažymėtų valymo priemonių; • nėra sunaudojama daugiau kaip 140 mg cheminių medžiagų/kv. metrui išvalomo ploto per metus; • paslaugos teikėjas yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.).
3.7. Apšvietimo įranga ir elektros lemputės • Naudojimasis apšvietimo įranga ir aplinkos problemos susiję per energijos sunaudojimo efektyvumą, gyvsidabrio kiekį, gyvavimo laiką. Pavyzdžiui, fluorescencinės lempos, nors ir turi savo sudėtyje gyvsidabrio, tačiau jų suvartojamos energijos kiekis tam pačiam skleidžiamos šviesos intensyvumui yra 5-8 kartus mažesnis nei kaitrinių elektros lempučių, be to, jų gyvavimo trukmė yra gerokai ilgesnė. Taip pat gaminant fluorescencines lempas sunaudojama mažiau energijos. Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: Ekonomiškos lempos • atitinka A ar B energetinio efektyvumo klasę; • minimali veikimo trukmė – 10 000 val.; • gyvsidabrio lempoje gali būti ne daugiau kaip: 4 mg – lempoms, kurių degimo trukmė ne trumpesnė kaip 10 000 val., 6 mg – 15 000 val., 8 mg – 20 000 val., 10 mg – 20 000 val.; • gaminio pakuotė turi būti iš perdirbti tinkančio kartono; • arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*).
Neoninės lempos • atitinka A energetinio efektyvumo klasę: • vidutinė degimo trukmė – 12 500 val.; • gyvsidabrio lempoje gali būti ne daugiau kaip: 5 mg – lempoms, kurių degimo trukmė nuo 10 000 iki 20 000 val., 8 mg – lempoms, kurių degimo trukmė daugiau kaip 20 000 val.; • gaminio pakuotė turi būti iš perdirbti tinkančio kartono; • arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*) .
3.8. Renginių organizavimo paslaugos Šie aplinkosauginiai kriterijai yra glaudžiai susiję su prekių grupe „Kitos raštinės prekės“ bei „Viešbučių ir restoranų paslaugos“. Šią paslaugos grupę buvo nuspręsta išskirti kaip atskirą, nes dauguma įstaigų organizuodamos renginius naudojasi specializuotų organizacijų paslaugomis, o renginiai vyksta nebūtinai viešbučiuose. Į pirkimo sąlygas rekomenduojama įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • renginiuose turi būti naudojamos raštinės prekės, atitinkančios aplinkos apsaugos kriterijus, išvardintus skyriuose „Popierius ir kitos raštinės prekės“; • iš vieno svečio per renginį surenkama ne daugiau kaip 1 kg nerūšiuotų atliekų ženklinimas; • arba • gaminys yra pažymėtas vienu iš ekologinių ženklų: Europos Sąjungos „Gėlė“, Šiaurės šalių „Gulbė“ ar Vokietijos „Mėlynasis angelas“ ar kitos šalies nepriklausomos atsakingos institucijos patvirtintu ekologiniu ženklu (*). • renginių organizatorius yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS, ISO 14001 ar kt.)
3.9. Baldai, medienos gaminiai Aplinkosauginiai kriterijai baldų ir medienos gaminiams taikomi atsižvelgiant į visą gaminio gyvavimo laikotarpį (visas gaminio gyvavimo laikotarpis – miško auginimo principai, gamybos metu naudotos medžiagos ir technologijos, galutinio gaminio naudojimo poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai, gaminio, virtusio atlieka poveikis aplinkai). Į pirkimo sąlygas rekomenduojame įtraukti šiuos aplinkosauginius kriterijus: • Baldai (jeigu jų sudėtyje yra 10 proc. ir daugiau medienos) ar kiti medienos gaminiai turi būti pagaminti iš medienos, kuri pateikta iš FSC ar PEFC sertifikatą turinčių miškų licencijuotos medienos. Licencija turi užtikrinti, kad mediena nėra gauta iš biologineiįvairovei ar socialiai svarbaus miško. • Medienos ar apmušalų apdorojimui neturi būti naudojamos cheminės medžiagos, priskiriamos šioms rizikos frazėms: R23, R24, R25, R26, R27, R28, R42, R45, R46, R49, R40, R60, R 61, R62, R63. • Bendras cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip aplinkai pavojingos, kiekis baldų plokštėje neturi viršyti 0,5 g/kg.
Cheminiuose produktuose, kurie naudojami apdirbant medieną ar plokštes, būtina išsiversti be halogeninių organinių junginių, be halogeninių organinių degumą mažinančių junginių, ftalatų, alkilfenolių, azidirino ir polizidirinų, taip pat nenaudotini pigmentai ir kiti priedai, turintys švino, gyvsidabrio ar jo junginių, kadmio, chromo IV. Aromatiniai tirpikliai neturi viršyti 1 proc. cheminės medžiagos kiekio. • Būtina galimybė atskirti metalą nuo kitų medžiagų, nenaudojant specialios įrangos. • Ne mažiau kaip 20 proc. balduose naudojamo metalo turi būti pakartotinai perdirbtas metalas. • Turi būti galima plastiko detales atskirti nuo kitų medžiagų, nenaudojant specialios įrangos. Plastiko sudėtyje neturi būti švino, kadmio, gyvsidabrio ar jų junginių, taip pat organinių alavo junginių bei halogeninių organinių junginių, ftalatų.
Rinkitės FSC ženklu pažymėtus baldus arba baldus, pagamintus iš PEFC ženklu pažymėtos medienos. Jie gaminami iš medienos, išaugintos tinkamai tvarkomuose miškuose (laikantis teisinių reikalavimų, saugant biologinę įvairovę, natūralius miškus, nealinant dirvos, plynai neiškertant miško, jį atsodinant ir kt.).
5.1. Viešųjų pirkimų procedūros pobūdis Iš esmės viešieji pirkimai, kaip ir bet kuri kita privataus pirkimo procedūra, yra tiekimo ir paklausos derinimo klausimas, skirtumas tik vienas – perkančioji institucija turi būti ypač atsargi sudarydama sutartis, nes ji yra mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas viešasis subjektas. Šis ypatingas atsargumas gali būti išreikštas dviem pagrindiniais principais: • Reikia rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. • Reikia elgtis sąžiningai. Renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Kad ir ką pirktų perkančiosios institucijos, jos privalo rinktis mokesčių mokėtojams ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tai nereiškia, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus pats pigiausias. Tai reiškia, kad jums reikia sudaryti geriausią sandorį pagal savo nustatytus parametrus. Aplinkos apsauga gali būti vienas iš šių parametrų ir todėl sudarant sutartį jį galima prilyginti kitiems veiksniams. Taigi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimas neatmeta aplinkos apsaugos reikmių. Sąžiningas elgesys Elgtis sąžiningai – tai reiškia vadovautis viešųjų pirkimų direktyvų pagrindą sudarančiais vidaus rinkos principais ir šiomis direktyvomis pagrįstais nacionaliniais įstatymais. Pats svarbiausias yra vienodo vertinimo principas, pagal kurį visiems konkurentams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės konkuruoti dėl sutarties. Siekiant užtikrinti šią sąžiningą konkurenciją, būtina laikytis skaidrumo principo.
5.2. Skirtingi pirkimų procedūros etapai Kiekvienos pirkimo procedūros metu lemiamas vaidmuo tenka parengiamajam etapui. Šiuo etapu padarytos klaidos neigiamai veikia visus tolesnius etapus ir galiausiai – galutinį rezultatą, kadangi visi etapai grindžiami vienas kitu. Todėl, prieš pradedant pirkimo procedūrą, jums reikėtų skirti pakankamai laiko sutarties objektui ir rezultatui pasiekti naudotinoms priemonėms apibrėžti. Parengiamasis etapas svarbus dar ir todėl, kad pradiniais pirkimų procedūros etapais paprastai yra lengviausia atsižvelgti į aplinkosaugos reikmes. Bendra viešųjų pirkimų procedūros struktūra iš esmės nesiskiria nuo privačiųjų pirkimų. Abi procedūros susideda iš daugiau ar mažiau tokių pačių etapų: apibrėžiamas sutarties objektas, sudaromos techninės specifi kacijos ir sutartiniai gaminio / darbų / paslaugos parametrai, atrenkamas tinkamas kandidatas ir nustatomas geriausias pasiūlymas. 5.3. Realių poreikių įvertinimo svarba Parengiamuoju etapu jums būtina imtis vieno ypač reikšmingo žingsnio dar prieš nustatant sutarties objektą – įvertinti savo realius poreikius. Todėl, siekiant veiksmingų pirkimų, jums būtų naudingiau apibūdinti savo praktinius poreikius, neatmetant jokių rinkoje prieinamų galimybių. Nuodugniai išanalizavę poreikius, galbūt nuspręsite, kad sutarties sudaryti iš viso nereikia.
5.4. Tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų atranka Nustatant atrankos kriterijus daugiausia dėmesio skiriama bendrovės gebėjimui įvykdyti sutartį, kuriai sudaryti ji teikia pasiūlymą. Ypatingas dėmesys skiriamas dalyvių galimybėms taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (angl. EMAS). Galima uždrausti dalyvauti konkurse bendrovėms, kurių veiksmai prieštaravo aplinkos apsaugos įstatymams ar reglamentams, jei tai paveikia jų profesinį elgesį. • Nustatant techninių pajėgumų kriterijus, bendrovės patirtis ir jos darbuotojų profesinė kvalifikacija suteikia pakankamai galimybių įtraukti į kriterijus „žaliąsias“ reikmes. • Norėdamos patikrinti, ar dalyviai gali gyvendinti sutartyje nurodytas aplinkosaugos vadybos priemones, perkančiosios institucijos gali jų paprašyti įrodyti būtinus techninius pajėgumus. • Šiems techniniams pajėgumams įrodyti galima naudoti aplinkosaugos vadybos sistemas (ne išskirtinai), pavyzdžiui, Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (angl. EMAS). • Neleidžiama nustatyti reikalavimų atitikti kokią nors konkrečią aplinkosaugos vadybos sistemą.
5.5. Atmetimo kriterijai Atmetimo kriterijai susiję su galima bendrovės padėtimi, kuriai esant perkančiosios institucijos paprastai nenorėtų turėti su šia bendrove jokių reikalų (*). Viešųjų pirkimų direktyvose pateikiami išsamūs atvejų, kai perkančioji institucija gali atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, sąrašai. Tam tikrais ypač rimtais kriminaliniais atvejais konkurso dalyvių pasiūlymai privalo būti atmesti (Žr. 54 str., Direktyva 2004/17/EB ir 45 str., Direktyva 2004/18/EB.) Kalbant apie bendrovės profesinį elgesį, galima taikyti dvi atmetimo kriterijų nuostatas, jei norima atsižvelgti į aplinkai žalingą bendrovių elgesį, t. y. kai ekonominio subjekto atžvilgiu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, veikiantis jo profesinį elgesį, arba jis buvo pripažintas kaltu dėl rimto profesinio nusižengimo (45 str., Direktyva 2004/18/EB ir 53 str. bei 54 str. Direktyva 2004/17/EB.). Todėl pagal pirkimų direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB, jeigu nacionalinėje teisėje numatytos tokios nuostatos, neatitiktį aplinkos apsaugos įstatymams, dėl kurios buvo priimtas galutinis teismo sprendimas arba lygiaverčio poveikio sprendimas, galima įvertinti kaip atitinkamo ūkio subjekto profesinio elgesio taisyklių pažeidimą arba kaip sunkų nusižengimą, dėl kurio šį ūkio subjektą galima pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros.
5.6. Techniniai pajėgumai Pirkimų direktyvose pateikiamas išsamus sąrašas atrankos kriterijų, kuriuos perkančioji institucijagali nustatyti, norėdama patikrinti konkurso dalyvių techninius pajėgumus vykdyti konkurse numatytą sutartį. Aplinkosaugos techninė kompetencija gali būti ypač svarbi vykdant šias sutartis: atliekų tvarkymo, statybos, pastatų techninės priežiūros ar atnaujinimo, taip pat teikiant transporto paslaugas. Aplinkosaugos techninė kompetencija apima techninę kompetenciją mažinant atliekų susidarymą, vengiant teršalų nutekėjimo, mažinant kuro išlaidas bei neigiamą poveikį natūraliam arealui. Praktiškai tai yra susiję su tokio pobūdžio klausimais: • Ar konkurse dalyvaujančioje bendrovėje yra įdarbintų (arba kuriuos galima kitaip pasitelkti) techninių darbuotojų, turinčių pakankamų žinių ir patirties tvarkyti sutartyje numatytus aplinkosaugos klausimus? • Ar konkurse dalyvaujanti bendrovė turi (arba gali naudoti) reikiamos aplinkos apsaugos techninės įrangos? • Ar konkurse dalyvaujanti bendrovė turi atitinkamų tyrimų ir techninių įrenginių, kuriuos būtų galima panaudoti aplinkosaugos klausimams spręsti?
Kalbant apie techninių pajėgumų kriterijus, svarbus aplinkosaugos kriterijų integravimo įrankis gali būti įvykdytų sutarčių dokumentai. Jeigu konkurse numatyta sudaryti „žaliąją“ sutartį, galite taikyti šį kriterijų nustatydami, kad bendrovės privalo turėti panašių sutarčių vykdymo praeityje patirties. Tokiais atvejais jums reikėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai nurodyta, kokia informacija yra laikoma reikšminga ir kokie įrodymai turi būti pateikti. Kitais atvejais aplinkosaugos aspektus galima įtraukti į išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos sąlygas. Šios savybės ypač svarbios sutartyse, kurias vykdant aplinkosaugos tikslų galima siekti tik tinkamai parengus personalą. Pagal viešųjų pirkimų direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB perkančiosios institucijos „tinkamais atvejais“ gali prašyti pasiūlymų teikėjų įrodyti savo techninius pajėgumus vykdyti sutartyje nustatytus reikalavimus įgyvendinti tam tikrų viešųjų darbų ir paslaugų sutarčių aplinkosaugos vadybos priemones. (*) „Tinkamais atvejais“ reikėtų laikyti sutartis, kurias vykdant gali kilti grėsmė aplinkai, ir todėl reikia imtis priemonių jai apsaugoti. Savaime suprantama, kad šios priemonės tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.
Negalima reikalauti atitikti atrankos kriterijus, nesusijusius su vykdyti numatoma sutartimi. Todėl nebūtina, kad vadybos priemonės būtų įdiegtos pasiūlymų teikimo metu ar būtų toliau naudojamos sutarčiai pasibaigus, kadangi tai nėra reikšminga pačiai sutarčiai vykdyti. Direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai pripažįstama, kad bendrovės gali pateikti EMAS sertifikatus (jei tiesiogiai susiję), įrodydamos savo techninius pajėgumus įgyvendinti šias aplinkosaugos vadybos priemones. Be abejo, perkančiosios institucijos taip pat turėtų pripažinti lygiaverčius Bendrijos teisę atitinkančių institucijų išduotus sertifi katus arba tinkamus Europos ar tarptautinius standartus, skirtus sertifi kuoti ir pagrįstus tinkamais Europos ir tarptautiniais aplinkosaugos vadybos standartais. Jos irgi turėtų priimti visas kitas bendrovės pateiktas įrodymo priemones, galinčias patvirtinti šiuos techninius pajėgumus. Tai reiškia, kad perkančiosios institucijos jokiomis aplinkybėmis negali reikalauti, kad bendrovė būtų įregistruota EMAS ar (visiškai) atitiktų EMAS registracijos reikalavimus. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad EMAS registraciją galimapasitelkti ne tik įrodant techninius pajėgumus įgyvendinti aplinkosaugos vadybos priemones. Jei perkančioji organizacija nustato kitus aplinkosaugos atrankos kriterijus, kaip pvz., su technine įranga ar personalo mokymu susijusius reikalavimus), EMAS registracija, jei joje yra tinkamos informacijos apie konkrečius reikalavimus, taip pat gali būti tinkamas įrodymas.
6.1. Sutarties objekto apibrėžimas Sutarties objektas“ apibūdina, kokį gaminį, paslaugą ar darbą norite pirkti. Paprastai sutarties objekto apibrėžimas yra bendras gaminio, paslaugos ar darbo aprašymas, bet taip pat gali būti vartojamas ir į vykdymą orientuotas apibrėžimas. Kalbant apie aplinkosaugos reikmes, palankiau būtų pasirinkti į vykdymą orientuotą apibrėžimą, kadangi tokiu atveju perkančiajai institucijai nereikia skrupulingai nustatyti visų būtinų gaminio / paslaugos / darbo ypatybių, pakanka nurodyti norimą poveikį. Teisė rinktis Iš principo sutarties objektą galite apibrėžti įvairiais jūsų poreikius tenkinančiais būdais. Viešųjų pirkimų įstatymai ne tiek susiję su tuo, ką perka perkančiosios institucijos, kiek su tuo, kaip jos tai perka. Todėl nė viena pirkimų direktyva iš esmės neriboja paties sutarties objekto. Pasirinkus „žaliąjį“ sutarties pavadinimą, konkurso dalyviams lengviau greitai nustatyti, ko reikalaujama pagal šią sutartį, kartu perteikiama ir sutarties esmė – gaminio ar paslaugos aplinkosaugos veiksmingumas sudarys svarbią sutarties dalį.
Tačiau laisvė apibrėžti sutartį nėra visiškai neribota. Tam tikrais atvejais, pasirenkant konkretų gaminį, paslaugą ar darbą, galima iškreipti deramą bendrovių konkurenciją viešųjų pirkimų srityje visoje ES. Būtina nustatyti tam tikras apsaugos priemones. Visų pirma šios apsaugos priemonės grindžiamos tuo, kad EB sutartyje nustatyti nediskriminavimo, laisvės teikti paslaugas ir laisvo prekių judėjimo principai taikomi visiems atvejams, t. y. ir viešųjų pirkimų sutartims, neviršijančių nustatytų ribinių verčių, remiantis direktyvų nuostatomis arba direktyvose išsamiai nereglamentuojamais sutarčių aspektais. Praktiškai jūs privalote užtikrinti, kad sutartys nepaveiks kitų ES ūkio subjektų galimybių patekti į jūsų nacionalinę rinką. Antroji apsaugos priemonė – pagal viešųjų pirkimų taisykles sutartį apibrėžiančios techninės specifikacijos negali būti diskriminuojančios.
6.2. Techninių specifikacijų rengimas 6.2.1. Techninės specifikacijos Apibrėžus sutarties objektą, jums reikia paversti jį išmatuojamomis techninėmis specifikacijomis, kuriomis būtų galima tiesiogiai vadovautis viešųjų pirkimų procedūroje. Iš esmės tai tarsi paversti eskizą piešiniu. Techninės specifikacijos atlieka dvi funkcijas: • Apibūdina sutartį pagal rinkos sąlygas, kad bendrovės galėtų nuspręsti, ar jas ši sutartis domina. Taigi techninės specifikacijos lemia konkurencijos lygį. • Jose pateikiami konkretūs reikalavimai, kuriais remiantis galima vertinti pasiūlymus. Techninės specifikacijos nustato minimalius atitikties kriterijus. Neaiškios ir klaidingos specifikacijos neišvengiamai lems netinkamus pasiūlymus. Techninių specifikacijų neatitinkantys pasiūlymai atmetami.
