Politinių ir teisinių teorijų istorija

1. Politinių ir teisinių teorijų istorija doc. dr. Haroldas Šinkūnas

2. VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos VI. 1. Renesanso epochos bendra charakteristika: Žmogaus kūrybinių galių išaukštinimas; Humanizmas; Racionalizmas; Sekuliarizacija.

3. VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos VI. 2. Nikolas Makiavelis (1469-1527 m.). Stiprios centralizuotos valstybės valdžios idėja. Moralinis abejingumas. Jo politinis idealas.

4. Svarbiausieji Nikolo Makiavelio kūriniai Valdovas (1513). Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą (1517). Lietuvių kalba šie kūriniai išleisti: Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1992. Valdovas. Vilnius: Vaga, 2009.

5. Stipraus valdovo poreikis Raginimas suvienyti Italiją. Tik stiprus valdovas (valdovas despotas) sukurs valstybę pagedusioje visuomenėje: „Apie žmones apskritai galima pasakyti, kad jie nedėkingi, nepastovūs, veidmainiai ir sukti, bailūs pavojaus akimirką ir savanaudiški tol, kol jiems darote gera, atsidavę tau, pasirengę atiduoti savo kraują, turtą, paaukoti savo ir vaikų gyvybę, kai, kaip esu sakęs, pavojus toli, bet vos tik tau iškyla grėsmė, jie tuoj pat nusigręžia nuo tavęs“.

6. Moralinis abejingumas „Apie žmonių darbus, ypač apie valdovų, nes jų į teismą nepašauksi, sprendžiama pagal jų rezultatus. Tegul tik valdovas laimi ir išsaugo savo rankose valstybę, - ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo“.

7. Valdžios centralizacija Valdovai kaip įmanydami turi vengti priklausomybės nuo kitų. Sprendimus turi priimti vien tik savo nuožiūra. Reikia, kad valdiniams visada ir visomis aplinkybėmis reikėtų valdovo.

8. Valdovo politinė etika Neprivalo laikytis savo pažado. Dorybės nebūtinos, jis tik privalo atrodyti jas turįs. Gerus darbus daryti pats, blogus pavesti atlikti kitiems. Skriaudas reikia padaryti iš karto, o geradarystes reikia daryti po truputį. Pavaldiniai turi bijoti valdovo. Panieka ir neapykanta – du dalykai, kurių labiausiai turi saugotis valdovas. Valdovas neturi kliudyti pavaldinių turto ir žmonų.

9. Valstybės pagrindas „Kiekvienos valstybės, tiek senos, tiek naujų ir mišrių, pagrindas – geri įstatymai ir gera kariuomenė. (...) Negali būti gerų įstatymų ten, kur nėra geros kariuomenės, ir atvirkščiai, kur gera kariuomenė, ten geri ir įstatymai.“

10. VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos VI. 3. Reformacijos prielaidos. Martyno Liuterio (1483-1546 m.) ir Jono Kalvino (1509-1564 m.) – žymiausių Reformacijos veikėjų – politinės ir teisinės idėjos. 95 tezės Vitenbergo bažnyčioje

11. Reformacijos prielaidos Nebetenkino aklas tikėjimas Bažnyčia ir jos mokymu. Smuko Romos kaip krikščioniškosios Europos sostinės autoritetas. Augo nepasitenkinimas naujais ir vis augančiais mokesčiais.

12. Reformacijos prielaidos: padėtis Vokietijoje • Dėl Vokietijos susiskaldymo ir imperatoriaus valdžios silpnumo popiežius išnaudojo šalį. • Įvairios socialinės grupės buvo nusiteikusios prieš dvasininkus: • Feodalai siekė bažnytinių žemėvaldų sekuliarizacijos; • Miestiečiai reikalavo „pigios bažnyčios“; • Valstiečius slėgė mokesčiai feodalams ir bažnyčiai. • Dėl glaudžių ryšių su Italija Vokietijoje sparčiai plito humanizmo idėjos.

13. Svarbiausieji Martyno Liuterio darbai 95 tezės (1517) Į krikščioniškąją vokiečių tautos bajoriją dėl krikščioniškojo luomo reformos (1520) Apie pasaulietinę valdžią (1523)

14. Martyno Liuterio kūriniai lietuvių kalba 95 tezės ir Apie pasaulietinę valdžią In Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. I tomas. Vilnius: Mintis, 1984. Apie krikščionio laisvę. Vilnius: Tikėjimo žodis, 1998.

15. Mokymas apie dvi karalystes (I) Dievas įsteigė dvi karalystes: Dvasinę, kurią sudaro Šventosios dvasios vienijami ir Kristaus valdomi krikščionys ir dori žmonės [jų yra mažuma] ; ji veda žmones į dorą ir grindžiama įtikinėjimu; Pasaulietinę, kuri prievarta verčia nekrikščionis ir piktuosius [jų yra dauguma] saugoti išorinę taiką ir būti ramius, nori jie to, ar ne.

16. Mokymas apie dvi karalystes (II) Abi karalystės viena kitai reikalingos: Kur valdo vien tik pasaulietinė valdžia ar įstatymas, nors jie ir būtų paremti paties Dievo įsakymais, ten bus tiktai apsimetinėjimas. Kur žmones valdo vien tik dvasinė valdžia, piktybė paleidžiama nuo vadžių ir atveriamas kelias visokiems plėšikavimams.

17. Apie valdžią ir įstatymus krikščionims „Jeigu visas pasaulis susidėtų iš tikrų krikščionių, t.y. iš tikrų tikinčiųjų, tai jokie kunigaikščiai, karaliai, valdovai, kalavijai ar įstatymai nebūtų reikalingi nei naudingi (kam jiems jų reikėtų?); jie turi savo širdyse Šventąją dvasią. (...) Taigi visi krikščionys per dvasią ir tikėjimą yra savaime pašaukti daryti gera labiau, negu juos gali pamokyti visi įstatymai, ir jiems nereikia jokio įstatymo ir teisės.“

18. Apie valdžią ir įstatymus netikintiesiems „Kadangi tikinčiųjų yra nedaug ir tik nedidelė dalis elgiasi krikščioniškai, nesipriešina blogiui ar net patys nedaro blogio, Dievas, greta krikščionybės bei savo karalystės, įsteigė jiems dar ir kitą valdžią ir atidavė juos kalavijo galiai, kad jie niekaip negalėtų daryti savo piktybių (...). Lygiai taip pat laukinis plėšrus žvėris yra surakinamas ir sukaustomas grandinėmis (...). Kadangi visas pasaulis yra piktas ir iš tūkstančių pasitaiko vos vienas kitas tikras krikščionis, tai, jei nebūtų įstatymų, visi vienas kitą suėstų, ir niekas negalėtų turėti nei žmonos, nei vaikų, negalėtų pramist ir tarnauti Dievui, o pasaulis pavirstų dykuma“.

19. Apie pasipriešinimą valdžiai Priešinimasis valdžiai visomis aplinkybėmis yra smerktinas. Griežtai pasisako prieš politinį spaudimą, maištus ir smurtą: „Aš geriau kentėsiu tai, ką valdovas daro bloga, negu tai, ką žmonės daro gera.“

20. Svarbiausias Jono Kalvino darbas Krikščionių tikėjimo pamokymas (1536)

21. Valstybės ir bažnyčios santykis Išrinktumo ir predestinacijos teorijos. Skelbiama bažnyčios viršenybė. Pasaulietinė valdžia turi teikti bažnyčiai visą įmanomą paramą. Valdžios pareiga – padėti bažnyčiai išlaikyti gryną Dievo garbinimą ir su šaknimis išrauti stabmeldystę, šventvagystę, piktžodžiavimus bei ereziją: „Pasaulietinio valdymo tikslas yra, kol mes gyvename tarp žmonių, remti ir puoselėti išorinį Dievo garbinimą, ginti gryną doktriną ir bažnyčios padėtį, priderinti savo gyvenimą prie žmonių visuomenės, pajungti savo elgesį pilietiniam teisingumui, sukurti tarpusavio darną ir išsaugoti bendrą taiką ir ramybę.“

22. Mokymas apie valstybės valdžią Pasaulietinė valdžia yra priemonė siekti išganymo. Priešintis valdžios pareigūnui – tai priešintis Dievui. Teisė bausti aplaidų pareigūną priklauso Dievui, o ne jo valdiniams. Teisė priešintis valdžiai suteikta ne privatiems asmenims, bet žemesniems pareigūnams arba „natūraliems“ tautos lyderiams.

23. VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos VI. 4. Žano Bodeno (1530-1596) politinė ir teisinė doktrina. Valstybės samprata. Valstybės valdžios suvereniteto teorija.

24. Svarbiausieji kūriniai Metodas lengvai suprasti istoriją (1566). Šešios knygos apie valstybę (1576).

25. Valstybės samprata Valstybė – tai „teisėtas kelių ūkių [šeimų] ir jų bendro turto valdymas, kurį vykdo aukščiausioji [suvereni] valdžia“. Šeima – tai natūrali bendruomenė, iš kurios kyla visos kitos bendrijos, taip pat ir valstybė. Nuosavybės kyla iš prigimtinės teisės ir priklauso šeimai. „Teisėtas“ reiškia „teisingas“ arba „atitinkantis prigimtinę teisę“. Esminis politinės bendruomenės elementas – suvereni valdžia.

26. Suverenios valdžios bruožai Amžinumas (nuolatinumas), t.y. valdžia neribojama laiko. Absoliutumas (aukščiausioji valdžia), nes jos nevaržo įstatymai, o pats suverenas yra įstatymų šaltinis. Nedalumas.

27. Suverenios valdžios teisės Įstatymų leidyba; Skelbti karą ir sudaryti taiką; Skirti pareigūnus; Būti paskutiniąja teismo instancija; Teikti malonę; Kaldinti pinigus ir imti mokesčius; Etc.

28. Suverenios valdžios apribojimai Suverenią valdžią varžo: Dievo įstatymai; Prigimtiniai įstatymai; Leges imperii (valdžios arba konstituciniai įstatymai).

29. Valdymo formos Kriterijus: kieno rankose yra suvereni valdžia. Monarchija (luomai turi patariamąją galią) Aristokratija (valdovas varžomas luomų nutarimo) Demokratija (lemiamą galią spręsti turi koks nors liaudies organas)

30. VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos VI. 5. Atnaujinta idealių valstybės modelių paieška: Tomo Moro (1478-1535 m.) ir Tomazo Kampanelos (1568-1639 m.) socialinės utopijos.

31. Svarbiausias Tomo Moro kūrinys Aukso knyga, tokia pat naudinga kaip ir įdomi apie geriausią valstybės santvarką ir apie naująją Utopijos salą (1516) Liet. Utopija. Vilnius: Vaga, 1968; Vilnius: Žaltvykslė 2007; Vilnius: Vaga, 2010. Pirmojo „Utopijos“ leidimo iliustracija

32. Anglijos socialinės tvarkos kritika „Avys, paprastai tokios romios, patenkintos menkučiu maistu, dabar, sako, pasidarė tokios ėdrios, tokios nesutramdomos, kad ryja net žmones, naikina ir niokoja laukus, namus ir miestus.“ „Aš įsitikinęs, kad paskirstyti turtus lygiai ir teisingai ar gerai sutvarkyti žmonių reikalus galima tiktai panaikinus privačią nuosavybę. O jeigu ji pasiliks, tai visą laiką didžiausią ir geriausią žmonių dalį slėgs žiauri ir neišvengiama skurdo ir vargų našta.“

33. Utopijos valdymas Trisdešimt šeimynų renka pareigūną – filarchą, kurių yra du šimtai. Filarchai bei visi kiti pareigūnai renkami vieneriems metams. Dešimčiai filarchų vadovauja protofilarchas. Filarchai slaptu balsavimu iš keturių tautos pasiūlytų kandidatų išrenka kunigaikštį. Kunigaikštis eina savo pareigas visą gyvenimą, jeigu nekyla įtarimas. Veikia senatas ir tautos susirinkimas.

34. Ūkis Utopijoje Dominuoja bendra nuosavybė Visi privalo dirbti žemės ūkio darbus. Be žemdirbystės kiekvienas verčiasi kokiu nors savo amatu. Filarchai rūpinasi, kad nei vienas nesėdėtų be darbo ir uoliai verstųsi savo amatu. Darbo dienos trukmė – 6 valandos. Laisvas nuo amato laikas dažniausiai skiriamas mokslui, niekas nedykinėja ir nelėbauja. Egzistuoja vergovė.

35. Apie įstatymus Utopijoje „Įstatymų jų šaly labai nedaug; taip susitvarkiusiems jų reikia kuo mažiausia. Pirmiausia jie daro priekaištą kitoms tautoms, kurioms neužtenka begalinių įstatymų ir jų aiškintojų tomų. Patys utopiečiai laiko didžiausia neteisybe varžyti žmones įstatymais, kurių yra daugiau, negu galima perskaityti, arba jie tiek migloti, kad niekas negali suprasti. Jie atmeta advokatus, kurie gudriai veda bylas ir suktai aiškina įstatymus. (...) Kiekvienas utopietis yra teisės žinovas. Kaip jau minėjau, įstatymų jų šaly labai maža, o pagal juos įstatymas yra tuo teisingesnis, kuo paprasčiau jis aiškinamas. Be to, visi įstatymai yra skelbiami, kad primintų kiekvienam jo pareigas; gilesnis įstatymo aiškinimas yra prieinamas tik labai nedaugeliui, nes maža tėra žmonių, suvokiančių prasmę; o paprastesnė ir prieinamesnė įstatymų prasmė yra aiški kiekvienam.“

36. Svarbiausias Tomazo Kampanelos kūrinys Saulės miestas (1602) (liet. Campanella, Tomasso. Saulės miestas. Vilnius: Vaga, 1979 (arba 2013))

37. Saulės miesto valdymas (I) Galia Išmintis Meilė Saulė

38. Saulės miesto valdymas (II) „O mūsų Saulė, nors ir visiškai neprityręs valdyti, tačiau niekada nebus nei žiaurus, nei nusikaltėlis, nei tironas ir, aišku, vien dėl to, kad jis išmintingas.“ „Niekas nepasiekia garbingos Saulės vietos, tik tas, kuris žino visų tautų istoriją, jų papročius, religines apeigas, įstatymus, visas respublikas ir monarchijas, visus įstatymų leidėjus, išradėjus mokslo bei amatų srityje, dangaus ir žemės sandarą ir istoriją.“ Saulė gali užimti šias pareigas tik sulaukęs 35 metų ir eina jas tol, kol atsiranda kas išmintingiau ir tinkamiau valdytų.

39. Saulės miesto valdymas (III) Kiti pareigūnai renkami keturių vyriausiųjų valdovų. Pareigūnai renkami iš valdžios atstovų pasiūlytų kandidatūrų. Valdžios pareigūnai keičiami priklausomai nuo liaudies valios, išskyrus keturis vyriausiuosius valdovus. Visi vyriausieji pareigūnai yra kartu ir teisėjai.

40. Įstatymai ir teismas Saulės mieste „Įstatymų jie turi nedaug, ir tie patys trumpi, aiškūs, visi surašyti vario lentoje, pakabintoje prie šventyklos durų. (...) Teisėjas turi savo vietą, tai yra teisėjo krėslą, po kolona, ant kurios užrašytas atitinkamas dorybės apibrėžimas. Teismo metu teisėjas sėdi ten ir kalba: „Sūnau, tu nusikaltai šiam šventam geradarystės, taurumo ir taip toliau apibrėžimui. Skaityk.“ Ir išnagrinėjęs bylą, skiria kaltinamajam bausmę už jo įvykdytą nusižengimą (...). Kaltinamieji nuosprendžiai būna tikri vaistai; jie veikiau teikia malonumą, o ne baudžia.“

41. Ūkis Saulės mieste Nėra privačios nuosavybės: „Jų viskas bendra.“ Pareigos ir darbai paskirstomi visiems. Darbo diena trunka vos keturias valandas. Mokytis kokio nors meno ar amato parenkami tinkamiausi. Prekybos beveik nėra, trūkstamos prekės imamos mainais. Vergovės nėra.