Tarptautinė pinigų rinka

1. Tarptautinė pinigų rinka Ne viskas pagal tekstą, yra daugiau

2. Tarptautinė pinigų rinka – tai milžiniška finansų rinka, kuri daugeliu atvejų yra nepavaldi pasaulio finansų autoritetų siekiams ir šalių vyriausybių kontrolei. Tarptautinė pinigų rinka dar vadinama eurovaliutų rinka.

3. Eurovaliuta – tai bet kuria užsienio valiuta denominuotas depozitas (sąskaita) finansinėje institucijoje, esančioje ne toje šalyje, kurios yra ši valiuta (t. y. institucijoje, esančioje kitoje, ne valiutos kilmės, šalyje). Pavyzdžiui, JAV doleriai, laikomi kuriame nors banke Vilniuje, vadinami eurodoleriais. Analogiškai Japonijos jenos, laikomos Amsterdamo banko sąskaitoje, vadinamos eurojenomis. Priešdėlis „euro“ visiškai nereiškia, kad šios sąskaitos yra denominuotos tik Europos valiutomis, jis susijęs su veikimo vieta.

4. Rinka, kurioje vykdomos operacijos eurovaliutomis, vadinama eurorinka. Eurorinkos formavimosi priežastys. Praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje, pagyvėjus tarptautinei veiklai, padidėjo finansinių tarpininkų vaidmuo ir susidarė sąlygos atsirasti eurovaliutų rinkai, kuri iš esmės reiškėsi kaip eurodolerių rinka. Eurodolerių rinka buvo ypač patogi ir naudinga JAV bendrovėms, kurios laikė savo indėlius Europos bankuose.

5. Kita eurorinkos formavimosi priežastis buvo JAV vykdoma vidaus politika. Siekiant pažaboti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą, buvo ribojamos JAV bankų galimybės skolinti lėšas užsienio bendrovėms. Kartu buvo ribojamos palūkanų normos, išmokamos už indėlius. Tokių ribojimų Europoje nebuvo. Be to, Europos šalių bankai turėjo laikyti mažesnius privalomuosius rezervus centriniuose bankuose, o tai mažino jų kapitalo kaštus.

6. Užsienio valiuta denominuotoms sąskaitoms būdingas vertės grynumas, nes eurovaliuta patikimai signalizuoja apie palūkanų pajamas, kurias galima gauti operuojant ta valiuta. Kadangi eurovaliutų sąskaitos nepavaldžios šalių vyriausybių reikalavimams, todėl finansinės institucijos, turinčios depozitus denominuotus bet kuria užsienio valiuta, neprivalo laikytis konkrečių vyriausybių reikalavimų: • indėlių draudimo; • reikalaujamų rezervų; • palūkanų normų ribojimo taisyklių.

7. Šalia eurorinkos susiformavo analogiška Azijos rinka. Vienintelis šių rinkų skirtumas – skirtinga veikimo vieta. Azijos rinkoje, kaip ir eurorinkoje, svarbi vieta tenka JAV doleriui. Aktyviausiai Azijos rinkoje veikia Honkongo ir Singapūro bankai. „Azijos dolerių“ rinkos formavimosi pagrindas buvo tarptautinio verslo plėtra Azijos regione ir palanki vyriausybių vykdoma politika bankų ir užsienio paskolų atžvilgiu.

8. Kadangi eurorinka nepaiso vidaus šalių apribojimų, tai paskolų ir depozitų palūkanų normų skirtumai (spredai) (angl. Bid – Offer Spread) šiose rinkose yra gerokai mažesni negu vidaus rinkose. Tarptautinėse rinkose paskolų palūkanų normos yra šiek tiek žemesnės už šalių vidaus paskolų palūkanų normas. Tuo tarpu indėlių palūkanų normos tarptautinėse rinkose yra šiek tiek aukštesnės nei šalių vidaus rinkose.

9. Dažnai naudojama tarpbankinių paskolų palūkanų norma yra eurodolerių palūkanų norma Londone, vadinama LIBOR. Tai tarpbankinė palūkanų norma JAV doleriams, kuri yra Londono tarpbankinė siūlomoji palūkanų norma Už ją bankai pasiruošę skolinti vienas kitam JAV dolerius. Analogiškos LIBOR palūkanų normos Londone skaičiuojamos ir kitoms svarbioms eurovaliutoms pvz. –eurams, Šveicarijos frankams, DB svarams sterlingų, Japonijos jenoms.

10. LIBOR – tai palūkanų norma, už kurią bankas sutiktų skolinti tam tikrą valiutą tam tikram laikotarpiui. Kiekvieną dieną iki 11 valandos ryto pirmaujantys pasaulio bankai pateikia savo palūkanų normas dešimčiai valiutų skirtingiems laikotarpiams. Pavyzdžiui, palūkanų normas doleriams pateikia 18 bankų. Tuomet „Thomson Reuters“, kurie šiuo metu atsakingi už palūkanų skaičiavimą, atmeta keturis didžiausius ir keturis mažiausius siūlymus, o iš likusių dešimtiems išveda vidurkį ir taip nustato tos dienos JAV dolerio LIBOR.

11. 2012 m viduryje (birželio- liepos mėn.) finansų rinkas drebino LIBOR skandalas. Pasirodo, bankininkai manipuliavo LIBOR. Už bandymą manipuliuoti LIBOR – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd. litų) baudą. Dalis banko vadovybės buvo priversta trauktis iš pareigų ir pradėtas tarptautinis tyrimas įtariant, kad manipuliuoti tarpbankinėmis palūkanomis galėjo ir dauguma didžiųjų bankų.

12. Kas nuo LIBOR priklauso? Šiuo metu su LIBOR susieta įvairių finansinių produktų, kurių vertė siekia bent 350 trln. JAV dolerių (980 trln. litų). Be to, LIBOR naudojama nustatant paskolų palūkanas. LIBOR tarpbankinė palūkanų norma imama kaip bazė, o prie jos pridedama banko marža. Didėjant LIBOR automatiškai didėja ir paskolų palūkanos.

13. Istorinis faktas: • 2008 metais, kilus panikai tarpbankinėje rinkoje, LIBOR palūkanos staiga iššoko virš savo „trendo“. • Bankai, baimindamiesi dėl nemokumo rizikos, padidino ir skelbiamą lėšų skolinimo kainą vienas kitam.

14. Istorinis faktas:

15. Kaip parodė tyrimas, 2006–2007 metais „Barclays“ makleriai tiesiogiai prašydavo asmenų, kurie pateikdavo LIBOR dydžius „Thompson Reuters“, nustatyti tam tikrą rodiklį: „Sveiki, vyručiai. Mums ateinančias tris dienas bus itin svarbi trijų mėnesių LIBOR vertė. Ar galite ją išlaikyti 5,39 lygio ateinančias kelias dienas? Mums tai labai padėtų. Nenorime didesnės vertės. Labai ačiū“. Taip „NewYork Times“ cituoja vieno iš „Barclays maklerių prašymą kolegai.

16. Tiesa, daugelis ekspertų sutinka, kad tiesiogiai manipuliuoti LIBOR itin sudėtinga, nebent veiktų bankų kartelis, kuris sutartų, kuria kryptimi paveikti LIBOR judėjimo kryptį. Tačiau kol kas įrodymų apie tai nėra. Nors sėkmingai manipuliuoti LIBOR reikšme yra itin sudėtinga, tačiau skaičiavimai parodė, kad buvo dvi bankų grupės, bandančios trijų mėnesių LIBOR reikšmę pakreipti skirtingomis kryptimis. 2005–2008 metais bankai pvz. „Barclays“, BTMU, „Credit Suisse“, HBOS ir RBS nuolat nurodė aukštesnes LIBOR reikšmes, o „Citi“, „HSBC“, „JP Morgan“, „Lloyds“ ir „Rabobank“ – mažesnes.

17. 2012 m. LIBOR skandalas – ne tik smūgis 300 metų senumo banko „Barclays“ reputacijai, bet ir Londonui, kaip pasaulio finansų centrui. Tyrimų bendrovės „Z/Yen Group“ sudarytame finansų centrų reitinge Jungtinės Karalystės sostinė Londonas užėmė pirmąją vietą. Londone įsikūrę apie 250 užsienio bankų, o finansinės paslaugos užima didžiausią dalį šalies eksporto pyrage.

18. Tarptautinėje pinigų rinkoje vis didesnį vaidmenį vaidina vadinamoji EURIBOR (angl. European Interbank Offer Rate). Tai Europos tarpbankinė eurų vidutinė siūlomoji palūkanų norma, kuri yra apskaičiuojama kaip 57 bankų palūkanų normų vidurkis. Tai vidurkis palūkanų normų, kuriomis šie bankai pasirengę skolinti vienas kitam fondus tam tikram laikotarpiui. EURIBOR plačiai naudojama kaip palūkanų normų standartas.

19. Tarpbankinės palūkanų normos kitose rinkose dažnai vadinamos taip pat kaip ir Londone. Pavyzdžiui, SIBOR (Singapūro vidutinė tarpbankinė siūlomoji palūkanų norma), HIBOR (Honkongo vidutinė tarpbankinė siūlomoji palūkanų norma), NIBOR (Norvegijos kronoms), CIBOR (Kopenhagos vidutinė tarpbankinė siūlomoji palūkanų norma, Danijos kronoms), VILIBOR, WIBOR, TALIBOR, RIGIBOR ir kt. LIBOR yra siūlomų fondų kaštai gaunantiems paskolą. Palūkanų norma, kurią bankai gali uždirbti Londone už indėlius eurovaliuta, vadinama LIBID (angl. London Interbank Bid Rate). Analogiškai egzistuoja EURIBID, SIBID, HIBID, NIBID, CIBID, VILIBID, WIBID, TALIBID, RIGIBID.

20. Tarptautinėje pinigų rinkoje išskiriama euro zonos pinigųrinka ir jos palūkanų normos. Europos centrinis bankas ir eurą įvedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Eurosistemą. Euras yra bendra Europos pinigų sąjungos (EPS) valiuta, kuriai priklauso 17 narių, ES valstybių: Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Slovėnija (2007), Kipras (2008), Malta (2008), Slovakija (2009), Estija (2011 sausio 1). Nedalyvaujančios euro zonoje ES šalys – Danija, Vengrija, Čekija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Švedija Jungtinė Karalystė Bulgarija, Rumunija, Kroatija. Šios šalys nėra įsivedusios euro.

21. Svarbus Europos tarpbankinės pinigų rinkos rodiklis yra euro zonos vidutinė nakties palūkanų norma EONIA (angl. European Overnight Index Average). Tai vienos nakties eurų skolinimo tarpbankinėje rinkoje palūkanų normų vidurkis. Ją apskaičiuoja Europos centrinis bankas. Skaičiavimams imamos Europos bankų skelbiamos nakties palūkanos. EONIA yra eurų palūkanų atskaitos taškas pinigų rinkoje. Pavyzdžiui, eurex birža siūlo ateities sandorius, pagrįstus publikuojamų EONIA palūkanų normų mėnesio vidurkiais.

22. Didžiojoje Britanijoje naudojama SONIA – vidutinė tarpbankinė vienos nakties svarų sterlingų skolinimo palūkanų norma (angl. Sterling Over Night Index Average).

23. Pasaulinėje pinigų rinkoje svarbų vaidmenį vaidina JAV federalinė rezervų (atsargų) sistema (FRS), kuri valdo JAV pinigų pasiūlą, siekdama minimizuoti infliacijos spaudimą ir užtikrinti ekonomikos stabilumą.

24. Monetarinės priemonės, kurias naudoja FRS, yra tokios pat kaip ir kitų valstybių centrinių bankų. Tai: • privalomųjų rezervų dydžio nustatymas; • atvirosios rinkos operacijos, kurios įgalina valdyti bankų atsargų dydžius; • nustatymas diskonto normos, kuri turi įtakos bankų rezervams, skolinamiems iš FRS.

25. Apibūdinsime kiekvienos monetarinės priemonės poveikį pinigų pasiūlai M1, kurią sudaro už bankų ribų esantys pinigai ir čekiniai depozitai. Privalomųjų rezervų, reikalaujamų už čekinius depozitus, sumažinimas (t.y. monetarinių suvaržymų susilpninimas) sukuria rezervų perviršį ir įgalina padidinti pinigų pasiūlos M1 čekinių depozitų sumas. Analogiškai privalomųjų rezervų padidinimas sumažina M1. Tokia M1 korekcija atliekama nedažnai.

26. Atviros rinkos operacijos susideda iš vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pirkimo ar pardavimo. Kai FRS perka VVP, ji moka už juos, kredituodama bankų depozitų sąskaitas, kurias jie turi federalinių rezervų bankuose. Kadangi į šias sąskaitas įtraukti depozitinių bankų rezervai, tai, perkant VVP, bankų rezervai padidėja, todėl galiausiai padidėja ir bankų čekinių depozitų sumos. Analogiškai, VVP pardavimas pagal atvirosios rinkos operacijas mažina M1.

27. Diskonto norma. Bankas, stokojantis išteklių, gali skolintis iš Federalinių rezervų banko už palūkanų normą, kuri ir yra diskonto norma. Tačiau depozitiniai bankai yra skatinami skolintis verčiau ne iš FRS, o iš kitų bankų rezervų pertekliaus. T.y. jie skatinami skolintis vadinamojoje federalinių fondų rinkoje (angl. Federal Funds Market). Todėl, kai federalinių fondų realių sandorių normafederalinių fondų rinkoje padidėja ar sumažėja, FRS keičia diskonto normą. Diskonto normos keitimas svarbus tuo, kad patvirtina federalinių fondų palūkanų normos kitimo kryptį, o kartu ir palūkanų normų kryptį apskritai.

28. Rinkai yra svarbi JAV federalinių fondų tikslinė (angl. target) palūkanų norma, nustatoma Federalinės rezervų sistemos, ties kurios lygiu siekiama palaikyti federalinių fondų realių sandorių palūkanų normų vidurkį. Federalinių fondų realių sandorių palūkanų norma - tai per dieną sudarytų tarpbankinių sandorių vidutinė palūkanų norma, depozitiniams bankams skolinant vienas kitam vienai nakčiai JAV dolerius, laikomus federalinių rezervų bankuose.

29. Federalinių fondų realių sandorių palūkanų norma yra bankų sistemos kredito rinkos barometras. Federalinių fondų rinka yra labai jautri bankų kreditų paklausai. Aukšta federalinių fondų norma rodo, kad trumpalaikių paskolų paklausa tarpbankinėje rinkoje yra didelė. Pažymėtina kad, keičiantis pinigų pasiūlai M1, keičiasi trumpojo laikotarpio palūkanų normos, jei privačiame sektoriuje pinigų paklausa nesikeičia.

30. JAV svarbiausios palūkanų normos 2013rugsėjo 4 d Šią savaitęPrieš mėnesįPrieš metus • WSJ Prime Rate3.25 3.25 3.25 • Federal Discount Rate0.75 0.75 0.75 • Fed Funds Rate (target)0.25 0.25 0.25 Pastaba: Prime rate (tai - banko paskolų norma, suteikiama geriausiam klientui) Plačiau apie tai: http://www.bankrate.com/rates/interest-rates/prime-rate.aspx#ixzz27ydCS4Is