360 likes | 1.19k Vues
Medicinos sociologijos raida. Lina Jaru ševičienė. Medicinos (sveikatos ir ligos) sociologija vystėsi sąveikaudama su vyraujančia vakarų visuomenės medicinos paradigma - biomedicina. Biomedicinio ligos modelio raidos pradžia. XVIII a pabaiga Pa ryžiaus ligoninėse gimsta nauja idėja:
E N D
Medicinos sociologijos raida Lina Jaruševičienė
Medicinos (sveikatos ir ligos) sociologija vystėsi sąveikaudama su vyraujančia vakarų visuomenės medicinos paradigma - biomedicina
Biomedicinio ligos modelio raidos pradžia XVIII a pabaiga Paryžiaus ligoninėse gimsta nauja idėja: liga – tai specifinio, lokalaus kūno pažeidimo pasekmė...
Todėl prisireikia • klinikinės paciento apžiūros • skrodimų • ligoninių
Biomedicininis modelis palaipsniui tampa vienu reikšmingiausiu modeliu pasaulyje, pateikiančiu sveikatos ir ligos traktuotę.
Biomedicinio modelio prielaidos • Kūno/ proto dualizmas (kūnas ir protas gali būti gydomi atskirai) • Mechanistinė prieiga (kūnas gali būti pataisytas kaip mašina) • Technologijų būtinybė • Redukcionizmas (remiasi tik biologiniais faktais, ignoruoja socialinius ir psichologinius veiksnius) • Specifinės etiologijos teorija
Klinikinio mąstymo būdas • Ligos egzistuoja kaip savarankiški vienetai • Ligos atrandamos atliekant požymių ir simptomų “ekspertizę” • Individas yra pasyvi ligos pasireiškimo vieta • Liga – akivaizdus nukrypimas nuo normos P. Atkinson, 1988
Iššūkiai medicinai - kaštai Ar medicinos efektyvumas nėra pervertintas? Sveikatos rodiklių gerėjimas paskutinių dviejų šimtmečių laikotarpiu geriausiai paaiškinamas socialinių sąlygų gerėjimu (McKeown,1979) Gal medicina atneša daugiau žalos nei naudos? jatrogeniniai susirgimai, pašaliniai vaistų poveikiai, chirurginių intervencijų pasekmes... “Įrodymais grįsta medicina”
Iššūkiai medicinai Žmonės praranda įgūdžius ir tampa priklausomi nuo ekspertų (“de-skilling” I.Illich) Įgalinimas per įgūdžių atkūrimą (“empowerment through reskilling”, Giddens)
Iššūkiai medicinai Nesugebėjimas vertinti sergančio individo kūno jo socialinėje aplinkoje ligų sukelėjai mikroorganizmai – ligų sukėlėjai genai sveikatos netolygumai Biopsichosocialinis sveikatos modelis
Iššūkiai medicinai Pacientas – ne asmenybė, o pasyvus ligos “objektas” medicinos studijų pradžia – skrodimai Bendravimo įgūdžių mokymas, socialinių mokslų integravimas į medicinos studijas
Iššūkiai medicinai Moksliniai metodai padeda suprasti tiesą apie ligą ligos – socialiai konstruojamos socialinės vertybės transformuojamos į faktus (K. White, 2002) Didėjantis susidomėjimas alternatyviomis medicininėmis praktikomis
Medicinos sociologija analizuoja • “neprofesionalų” sveikatos ir ligos suvokimą • sveikatos ir ligos patyrimą • socialinę, kultūrinę kūno traktuotę • ligos ir sveikatos konstruktų sąsajas su socialine sistema • medicinos žinių sistemą • sąveiką tarp paciento ir medicinos darbuotojų • socialinę sveikatos priežiūros sistemos organizaciją....
Analizės lygmenys • Individo sveikatos ir ligos patyrimas • Socialinis (“social” angl.) socialinis ligos kategorijų konstravimas, sveikatos priežiūros organizacijos • Visuomenės (“societal” angl.) sveikatos sistemų ir politinio konteksto sąsajos Turner, 1995
Sociologinės perspektyvos • Struktūrinis funkcionalizmas (sergančiojo vaidmuo) • Konflikto teorija (profesionalizacija, medikalizacija) • Foucault galios teorija (kūno sociologija, medicina kaip socialinė kontrolė) • Feministinė prieiga (nelygybė sveikatos prižiūroje, medikalizacija) • Simbolinės sąveikos teorija (gydytojo – paciento santykiai)
Sociologinės perspektyvos į sveikatą ir ligą raida • nuo socialinė teorijos - kaip pagalbinės biomedicininio modelio priemonės • iki socialinės teorijos, pateikiančios kritinį biomedicininės prieigos vertinimą
1. Socialinės teorijos – pagalbinis biomedicinio modelio instrumentas
Socialinės teorijos taikomos • Identifikuojant ligą • Atskleidžiant ligos priežastis • Įvertinant ligos pasekmes
Ligos identifikavimas (1) Sėkmingas ligos identifikavimas priklauso nuo paciento pasakojimo tikslumo ir gydytojo gebėjimo įvertinti ligos simptomus Bet! pacientai nevisuomet kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas...
Ligos identifikavimas (2) Sveikatos įsitikinimo modelis (Rosenstock, 1965) (potencialios grėsmės suvokimas, motyvacija, ankstesnė patirtis veikia individo elgseną) • pradžioje - psichologinis žmogaus elgsenos modelis, aiškinantis jo dalyvavimą profilaktiniame sveikatos stiprinime • vėliau paaiškėjo, jog žmonės neretai linkę nesikreipti į medikus net kai serga...
Ligos identifikavimas (3) • Help-seeking behavior - ankstyvosiose teorijose akcentuojamos kliūtys ir “trigeriai”, susiję su medicinės pagalbos ieškojimu - simptomų atsiradimas traktuojamas kaip proceso išeities taškas (simptomas – biologinis faktas) - tikslas - pacientas kruopščiai išsako savo nusiskundimus ir rūpestingai laikosi rekomendacijų (psichologinės konsultacijų studijos) - šiuolaikinės teorijos vertina rizikos, rizikingos elgsenos aspektus
Socialinių ligos priežasčių atskleidimas (1) • Tradiciškai medicina domėjosi ligas sukeliančiais veiksniais, bet socialinės aplinkos ir ligos sąveika jai buvo neaktuali • XIX a. pastebėtos tamprios skurdo ir sergamumo sąsajos (marksistinė teorija pradėta taikyti septintajame XX a. dešimtmetyje – orientacija į sveikatos paslaugų teikimą, o ne į socialinę ligos veiksnių analizę)
Socialinių ligos priežasčių atskleidimas (2) • Aplinka ankstyvose raidos stadijose esmingai įtakoja suaugusių sergamumą ir mirtingumą (Barker, 1992) • Sveikatos netolygumų (health inequalities) tyrimai: • kokiu būdu įv. nepritekliai transformuojasi į blogą sveikatos būklę (Blane ir kt, 1996) • materialinių netolygumų spektras bet kurioje visuomenėje nusako gyventojų sveikatos būklės rodiklius, nepriklausomai nuo pragyvenimo lygmens (Wilkonson, 1996)
Socialinės ligos pasekmės • Liga sukelia ne tik biologinės funkcijos sutrikimą, bet ir socialinio statuso pokyčius • Ligonio vaidmuo (Parsons, 1951) • paciento vaidmuo – socialinis • liga – nukrypimas, todėl būtina taikyti t.t. kontrolę paciento elgsenai, kad nebūtų pakenktas socialinis stabilumas • gydytojo – paciento santykių modelis adaptuojamas platesniame socialiniame kontekste
2. Socialinės teorijos – apie biomedicinos ignoruojamus su sveikata susijusius reiškinius
Raida 1. Biomedicina ligą apibrėžia biologiniame lygmenyje (priežastys, išraiškos, pasekmės nusakomos biologiniais terminais. Pacientas – biologinis objektas) 2. Socialinės teorijos atskleidė psichosocialines sergančio individo dimensijas (pacientų elgsenos tyrimai – pacientas nėra tik banalus biologinio pažeidimo “įrašymo” įrenginys) 3. Paciento “rekonstrukcija” (psichosocialinės ligų priežastys – psichosocialinė žmogaus prigimtis; ligos poveikis – nuo individualaus sergančio vaidmens iki socialinės paciento tapatybės)
Psichosocialinių grėsmių tyrimai • Savižudybių lygis labai tampriai susijęs su socialine integracija ir reguliacija (Durheim, 1952) • Jei socialinis susiskaldymas gali įtakoti savižudybes, tai gal panašiai veikia ir kitas psichikos ligas? (Leighton,1963) • Socialinės integracijos tyrimai: skausmingas gyvenimo įvykis ir apsauginis socialinio palaikymo poveikis (Dohrenwend ir Dohrenwend, 1981) • Socialinis palaikymas (ar jo stoka) tiesiogiai veikia sveikatos būklę ar yra apsauginis veiksnys išgyvenantiems skausmingus gyvenimo įvykius (Berkman ir Syme, 1979, Henderson, 1980) • Vidinės darnos jausmas (sence of coherence) – individualizuota socialinės integracijos versija (Antonovsky, 1979) • Skausmingų gyvenimo įvykių vaidmuo psichikos ligos išsivystymui - tiek depresijos, tiek ir organinių ligų (Brown ir Harris, 1978)
Ligos kaip stigmos ir etiketės • Etikečių klijavimo teorija aiškina kodėl socialinė reakcija į asmenį gali stipriai paveikti šį asmenį (Backer, 1963; Lemert, 1967, Goffman, 1963) • Etikečių klijavimo teorija – reikšminga grandis tarp socialinės etiologijos ir socialinės patologijos • Pacientas – ne tik pasyvus patologinio pažeidimo dėklas (ryškėja paciento suvokimo ir jo patyrimo reikšmė)
Ligos suvokimas ir patyrimas • Etnografinės/ antropologinės studijos – teorijų kūrimas turi prasidėti nuo pacientų suvokimo - analizės – pasaulietiniai ligos modeliai (Herlich, 1973; Klenman 1980) • Paciento patirtis. Liga – tai ką pacientas išgyveno, patyrė, o ne vien “turėjo” ar “reagavo” (Anderson ir Burry, 1988, Fitzpatrick ir kt, 1984) • Biopsichosocialinis ligos modelis (Engel, 1977) – pastangos suvienyti socialines teorijas biomedicinoje • Socialiniai mokslai peržengia kognityvinius biomedicinos rėmus. Biomedicina netenka ligos teorijų monopolio
Raida Nuo sociologijos medicinoje iki medicinos sociologijos (Straus, 1957): • Sociologija medicinoje – biomedicininės teorijos tęsinys ir papildymas – sveikatos paslaugų tobulinimas • Medicinos sociologija – kritikuoja ne medicininio žinojimą, o medicinos praktikos būdus (mediko profesija, sveikatos paslaugų teikimas ir kt.)